SKANAUS, VISADA!

Buvo laikai…
Jei buvote vaikas 60-ais, 70-ais ar 80-ais, žvelgiant atgal, sunku
patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų.
Vaikystėje mes mašinose važinėjome be saugos diržų ir pagalvių. Šiltą
vasaros dieną pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas.
lovytės buvo išmargintos ryškiais dažais, turinčiais
didelį švino kiekį.  Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių,
durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada.

Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant gatves kampo, o ne iš
plastiko butelių. Niekam negalėjo šauti į galvą dviračiu
važinėti su šalmu.

Siaubas. Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių, o kai pirmąkart leidomės nuo kalno,
prisimindavom, kad užmiršom pritaisyti stabdžius. Kelis kartus įvažiavę į spygliuotus krūmus mes išspręsdavome šią problemą. Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada,
kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo!

Sunku įsivaizduoti. Mes pjaustėmės rankas ir kojas,
laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai
nepaduodavo į teismą.

Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes
mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.

Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas
nestorėjo. Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė.

Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės
televizijos kanalų, kompaktinių diskų, mobilių telefonų, interneto…
Žiūrėti multiplikacinio filmo visu būriu nešdavomės į artimiausius
namus, juk videomagnetofonų taip pat nebuvo! Užtai mes turėjom draugų.
Išėję iš namų mes juo rasdavom. Mes važinėjom dviračiais, pavasario
upeliuose plukdydavom degtukus, sėdėdavom ant suoliuko, ant tvoros ar kiemuose žaisdavom futbolą. Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti.  Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes
soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir
kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo. Kiekvienas nors kartą buvo
užsirašęs į ledo ritulį ar rankinį, bet labai mažai kas papuolė į komandą.

Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams.

Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių,o pažymiai
teoriškai apimdavo 5, o iš tikro 3 balus. Per pertraukas mes
liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų
poelgiai buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko. Praktiškai neturėjome supratimo apie tai, kad galima
išsipirkti nuo milicijos ar išvengti armijos. Tais metais tėvai
paprastai stodavo įstatymo pusėn, galite sau įsivaizduoti!? Ta karta
davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir
sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu.

 Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui…

Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim. Na, argi ne stebuklas – pirma tarybinė priemonė vyrams po skutimosi? Atsimenate? O tokį stebuklą, kaip automobilio Moskvič 412 tiuningą? Atsimenate?: kapeikos, priklijuotos viso priekinio stiklo pakraštyje, kailiu aptrauktas vairas, pavarų lazdelės galas iš epoksidinės dervos su rožyte viduje

Kelnaičių guma – tai juk irgi stebuklas! Juk ji puikiai laikydavo netik kelnaites, bet ir pirštinaites!

O kino teatruose? Lazerinės rodyklės taškas ant pagrindinio veikėjo kaktos – kiek daug žiūrovų stebėjo jį drebančia širdimi!

Pyragėlis su uogiene – argi ne stebuklas? Niekada neatspėsi, iš kokios
pusės ištekės uogienė!

O va šitas nuostabus mamos išvedžiojimas – “Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana”?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė –
“Tik stiklainius grąžinkit!”

O šaldytuvą ZIL atsimenat, su TOKIA rankena? Tiesiog vienarankisbanditas! Trauki už rankenos, byra stiklainiai. O, tarp kitko, kas iki šiol guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas.

Durelių šone guli…vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – “aš tik paklausiu!” Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų…

Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit?

Avalynės šaukštas-arkliukas… Dantų milteliai – valo ir dantis, ir
sidabrą… Sysiojantis berniukas ant tualeto durų… Televizorius “Rubin” – imi reples ir bim-bim-bim!

Glaudės su inkariuku… atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose!

O jūs sakote – “Septyni pasaulio stebuklai!” Mes anksčiau darėme
tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti. Dar daugiau – jei
šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat –
tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų.

Na, pavyzdžiui, gazuoto vandens automatus atsimenat? Juose
stovėdavo stiklinė – visiems viena. Šiandien niekam ir į galvą
neateitų gerti iš bendros stiklinės ! O anksčiau juk visi juk gerdavo
iš tos stiklinės, papurškę į ją vandeniu iš fontanėlio. O juk
vandens fontanėlis kartais neveikdavo… Vis tiek gerdavo! Tarp kitko, aplinkui besisukiojantys mėlynanosiai naudojo tą stiklinę savo gėrimams. Įsivaizduokit, tik įsivaizduokit – jie SUGRĄŽINDAVO stiklinę.

Netikit? Tačiau tada tai buvo įprasta! Būdavo namuose dūmai,
visame bute aitrus kvapas. Lentelė tokia, su juodomis linijomis.
Ką jūs sau įsivaizduojat? Sekta? Ne, tai iš-de-gi-ni-mas. Milijonai vaikų degindavo mamoms atvirutes kovo 8 proga. “Mamyte, sveikinu tave Moters dienos proga…”

 Mergaitės, o jūs atsimenat gumytes? Nuostabu, bet nei vienas berniukas pasaulyje nežino šio žaidimo taisyklių 😉

Aš turiu teises. Vairavimo, kvėpavimo, dainavimo, girdėjimo, ir dar visokių kitokių.
Aš turiu teisę išsigalvoti tūkstantį nebūtų dalykų. Gal jie kada nors bus, net jei ir ne.
Aš turiu teisę pikčiausią priešą pakviesti puodeliui kavos. Gal net su brendžiu.
Aš turiu teisę nemokamai girdėti parskrendančius paukščius. Arba su jais išskristi.
Aš turiu teisę eiti smėlio taku saulei tekant bet kuriame žemyne nuo krašto iki jūrų. Net dar neatrastame.
Aš turiu teisę mėsą užsikąsti raugintu agurku. Nežiūrint jokių senų ir naujų dievų skonių ir įpročių.
Aš turiu teisę savo kelyje sustoti, atsikvėpti, parūkyti ir eiti toliau. Arba išklysti iš kelio.
Aš turiu teisę laistyti gėles, kad jos didesnės augtų už mane.
Aš turiu teisę ieškoti nesančių pasaulių.
Aš turiu teisę būti žalias. Taškuotas. Arba geltonas. Dryžuotas. Senas. Jaunas. Arba bet koks kitoks.
Aš turiu teisę numirti už savo vaikus, su džiaugsmu. Jei reikėtų.
Aš turiu teisę gyventi tūkstantį metų. Iki pat mirties.
Aš turiu teisę būti savimi, arba keistis. Arba gimti iš naujo.
Aš turiu teisę paišyti gražiomis spalvomis. Krentant bombai už lango.
Aš turiu teisę valgyti obuolius. Ypač nuo uždrausto medžio.
Aš turiu teisę nebijoti. Savęs, tavęs, jų, dievų, valdžių, tų ir kitų.
Aš turiu teisę nekariauti jokių karų. Net zuikio nešauti.
Aš turiu teisę sakyti savo ir girdėti kitą teisybę. Net jei būtų didelis triukšmas aplinkui. Arba visi būtų kurti.
Aš turiu teisę išeiti, kai vakaras nebedžiugina.
Aš turiu teisę kovoti su visais drakonais. Ypač manyje.
Aš turiu teisę nebijoti savo mirties.
Aš turiu teisę nuo aukšto skardžio šokti į tavo šypsenos upę. Kad ir kas atsitiktų.
Aš turiu teisę gedėti žuvusio paukščio. Gal net tris ilgas dienas.
Aš turiu teisę numirti savo vietoje savo mirtimi.
Aš turiu teisę gyventi savo namuose su savo gyvaisiais ir mirusiais.
Aš turiu teisę pamiršti. Suprasti. Atleisti.
Aš turiu teisę bandyti suprasti keisčiausius dalykus. Gal net išmokti mandarinų kalbą.
Aš turiu teisę skristi. Su sparnais ar be. Danguje ar žemėje.
Aš turiu teisę dovanoti dovanas. Brangiems. Ir nepažįstamiems.
Aš turiu teisę gerti iš bet kurios upės savo kelyje. Praustis lietuje ir šildytis saulėje.
Aš turiu teisę turėti savo dievus. Kiek ir kokių tik noriu, arba visai ne.
Aš turiu teisę nusispjauti ant visko ir būti geras.
Aš turiu teisę gimti, gyventi ir numirti gražiai. Netrukdydamas.
Aš turiu teisę į didelius ir mažus stebuklus. Kasdien.
Aš neturiu teisės nemylėti.

Jurgis GIMBERIS

Žali tada dar buvom, kaip išskalbti doleriai. Ir jauni, kaip pirma žolė po sniego. Ką tik apsiženiję, kupini konkrečios meilės, nelyg šunys pavasarį. Tai pirmai progai pasitaikius, greit ant sofutės… Pala pala!

Ar atsimeni, kas tai yra “eufemizmas”? Jeigu užmiršai, tai aš tau priminsiu. Tai švelnesnis žodis, vartojamas vietoje grubesnio. Nekaltesnis – vietoje negražesnio. Pavyzdžiui, vyriausybė sako „pėvėemas”, “akcizas”, “mokesčiai”, o ne “reketas” ar “apiplėšimas vidury baltos dienos”. O mes, pavyzdžiui, sakom “barškina”, “kruša”, “kedena” – vietoje…

Štai, ką sako Tarptautinių žodžių žodynas: eufemizmas (gr. euphemismos)

Žodžiu, dulkindavomės mes tada entuziastingai kaip ciuckiai. Inkšdami ir pasistūgaudami. O mūsų šuo Bomžas irgi cypčiojo, į mus žiūrėdamas. Nekorektiška, žinoma, tokia gimnastika ir muzika liudininko atžvilgiu, bet ką daryt? Uždarytas į spintą ar vonią, jis staugdavo. Draskydavo drabužius ir inventorių.  Matai, ką meilė su šuniu daro?! Pasiunta tarsi operoj.

Iš gyvulių, be Bomžo ir manęs,  namie dar gyveno vėžlys. Gal čia ne visai tinka sakyti “gyveno”,  kadangi vėžlys buvo skudurinis. Pagalvėlės formos. Vardo neturėjo, bet mes labai jį vertinom – paskui pasakysiu kodėl. O Bomžas mūsų vėžlį buvo tiesiog įsimylėjęs. Kai tik mes nuo sofutės, nespėji apsižiūrėti, o Bomžas užšokęs jau tratina vėžlį. Ir taip įsijautęs,  lyg tas būtų tikras. Akys stulpu,  seilė nutįsus, absoliučiai be sąmonės. Mane net abejonės buvo apnikusios dėl Bomžo “orientacijos”. Vis dėlto vėžlys,  ir dar skudurinis, o čia –  tokia karšta meilė.

Vieną, ne pirmą jau, kartą atėmiau iš Bomžo vėžlį ir pradėjau deklamuoti jam moralą. Ne vėžliui, o šuniui. Ką jau mėgstu, tai mėgstu – moralizuoti. Ypač po to…  “Gyvuly tu! – sakau aš Bomžui. – Kiek vargšas žvėriukas gali kentėti Ką tik mes su Dejanira buvom jį dviese užgulę, o dabar dar tu, kaip koks nenormalus !”.  Aš taip įsijaučiau į vaidmenį,  kad prisispaudžiau vėžlį prie širdies, o Bomžas aistringai suinkštė ir suplakė uodega – o dabar dar aš, dabar dar aš !

 -No pasaran! – norėjau surikti, it šių laikų šventasis, bet kai įkvėpiau oro iki kulnų, kad galėčiau aploti pasileidusį kalės vaiką, pajutau to, atseit, vėžlio kvapą. Ir tai buvo ne vėžlio, bet vėžlės kvapas. Teisingiau – mano Dejaniros… Žodžiu, akcijos metu pakišdavom jai po užpakaliu tą pagalvėlę, kad kontaktas būtų geresnis, ir tas Bomžas savo šuniška uosle pajuto. Žinoma, tada galima jį suprasti…

Davėm vėžlei vardą Kompensacija ir toliau vartojom ją pakaitom – tai mes, tai Bomžas. Nuo jo, žinoma, saugojom, bet kur ten – uždulkino negyvai.  Po kurio laiko iš Kompensacijos išbyrėjo visas porolonas  -tarsi pjuvenos.

O man kaip tik atvirkščiai su tom pjuvenom išėjo. Dejanirai lyg ir ne…

miglės trigrašis: Ką tik išleista kokybiško humoro knyga  -Jurgio Gimberio  YRA PAPILDOMŲ SĄLYGŲ. Rekomenduoju 😉

Genija

Po neaprėpiamas interneto platybes ir elektroninį paštą pradejo klaidzioti pikto turinio laiskas apie Lietuva. Dalis žmonių net rimtai nuliudo, susinervino. Paemiau ir parasiau atsakyma tam laiškui. Pradžioje -tas piktas laiškas. Po to – mano atsakas.

Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje,

 nes:

….nes tik Lietuvoje galioja patarlė: “Jei draugas pateko į bėdą – tai koks jis tau draugas?”
….nes pusė lietuvių gyvena skurde ir varge, kita pusė gyvena Londone.
….nes Lietuvoje greitai atsidarys slapti lošimo namai, kuriuose bus statoma už pensininkus, kurie, lošėjų nuomone, pirmi neteks būsto ar mirs iš bado.
….nes Lietuvos vardas kiekvienoje kalboje skamba visiškai skirtingai nei “Lietuva”: Lithuania, Litwa, Lituania, Litauen, Litvanya ir t.t.
….nes tik į Lietuvą gripo vakcina atkeliauja pasibaigus gripui.
….nes bet kokia daina ar filmas, kur naudojama stipri necenzūruota kalba, užima pirmas vietas pagal populiarumą.
….nes tik Lietuvoje, norėdamas įsivaikinti vaiką, turi sumokėti 20 tūkst. litų.
….nes tik Lietuvoje moki 4000 Lt, kad pusę metų galėtum mokytis iš 1979 m. knygų.
….nes tik lietuvis geriau nusipirks seną prabangų automobilį, bet neturės už ką įsipilti degalų ir keiks visus mažus, ekonomiškus automobilius, o jų vairuotojai bus pavadinti “lochais”.
….nes tik Lietuvoje daugiau “M” klasės BMW automobilių nei pati gamykla jų išleido.
….nes tik lietuviai, atsidarę alaus butelį, iškart ieško prizo po kamšteliu.
….nes tik Lietuvoje gali nusipirkti originalų šveicarišką laikrodį požeminėje perėjoje už 8 litus.
….nes tik mes turime maigykles, vaizduoklius, tuštutes, bėdulius ir visa kita.
….nes tik Lietuvoje greitosios pagalbos darbuotojai patys nusikasa kelius.
….nes tik Lietuvoje, peršovęs abiejų kelių girneles, sportiškai apsirengęs jaunuolis supranta, kad kolega iš tiesų neturi cigarečių.
….nes pradinukai Lietuvoje sprendžia tokius uždavinius:
Boružiukas Kasparas pilies šventei užsakė 760 litrų alaus. Riteriai ir šventės svečiai išgėrė tik 472 litrus…
….nes Vilniuje yra brangiausia eismo kontrolės sistema iš visų miestų pasaulyje.
….nes čia greitai reikės mokėti už įkvepiamą orą.
….nes tik Lietuvoje ta pati parduotuvė per metus padaro 4 galutinius finalinius išpardavimus.
….nes Lietuvoje pasakymas “nu geras” gali reikšti ir ką nors gero, ir ką nors blogo.
….nes tik lietuvis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, plauna indus Britanijoje.
….nes Lietuvoje profesoriai, prodekanai, dekanai, docentai, prorektoriai, rektoriai, dėstytojai ir kiti panašūs studentą mato mažesnį už save, o patys aukščiausi valstybės vadovai studento egzistavimą iš viso neigia.
….nes Lietuvoje lenkai turi daugiau teisių ir reikalauja daugiau privilegijų nei pačioje Lenkijoje.
….nes jeigu nors vienas arabas, nors vienas alkajedistas ar nors vienas somalietis ekstremistas būtų atvežtas į CŽV kalėjimą Lietuvoje, po pusmečio jis būtų dalyvavęs laidose „Lietuvos talentai“, „Kelias į žvaigždes“, „3-ias butas“ ar „Žvaigždžių duetai“.
….nes Lietuvos kelininkus žiema kasmet užklumpa netikėtai!
….nes tik pas mus dantimis grojantys žmonės laimi 10 tūkstančių eurų.
….nes vaikai, norėdami pasimėtyti sniego gniūžtėmis, privalo gauti leidimą iš Vilniaus savivaldybės.
….nes tik Lietuvoje galima pragyventi, kai išlaidos viršija pajamas.

MANO ATSAKYMAS

1) tokios zinutes siuntinejamos norint destabilizuoti visuomene. Jei
zmones nera informuoti, jie patikes. Kodel ir kas nori destabilizuoti,
cia kitas klausimas, ir ne cia nagrinetinas.
2) Puse teiginiu yra netiesa!!!! Sis laiskas meluoja. Norit, irodysiu?
Kai kuriu teigiu nekomentavau, del ju absurdiskumo.

….Visam business oriented pasauly ir vakarietiskoj vartotojiskoj
visuomenej (jau nekalbant apie ekstremalu to pavyzdi JAV): “Jei
draugas pateko į bėdą – tai koks jis tau draugas?”
….nes pusės ir daugiau pasaulio valstybiu gyventoju (skirtingos
proporcijos nuo populiacijos) gyvena skurde ir varge, o likusieji
gyvena ne tik Londone. Pvz, tailandieciai migruoja i Birmos siusklynus
su viltim grizti uzsidirbus. O siaures korejieciai isvis nemigruoja.
….nes pasauly jau pilna slaptu lošimo namu, kuriuose ne tai kad
statoma už pensininkus, kurie, lošėjų nuomone, pirmi neteks būsto ar
mirs iš bado. Juose vyksta nelegalios sunu, gaidziu, zmoniu kovos iki
mirties, kooordinuojamas drug traffic, prostitucija ir kt. verslai
daaaaaug didesniais mastais nei galim isivaizduoti, kad kada nors
apskritai vyktu Lietuvoj.
….nes ne tik Lietuvos vardas kiekvienoje kalboje skamba visiškai
skirtingai nei “Lietuva”. Pavyzdziui, kaip jums patinka: Vokietija,
Germany (angl), Alemania (isp.), Alemagne (pranc.), Deutchland,
Germania (it), Niemcy (lenk.), Saksamaa (est), Saksa (suom.), Tyskland
(sved.), Nemetorszag (vengr.), Yr Almaen (valu k.), An Ghearmain
(airiu k.).
….nes gripo vakcina atkeliauja pasibaigus gripui daug kur. Tikrai!
….nes bet kokia daina ar filmas, kur naudojama stipri necenzūruota
kalba, užima pirmas vietas pagal populiarumą visoj vakaru kulturoj.
Pavyzdziui, Stieg Larsson Millenium trilogija.
….nes tik Lietuvoje, norėdamas įsivaikinti vaiką, turi sumokėti 20
tūkst. litų. Europos Sajungoj visose salyse sitoks mokejimas yra
nelegalus. jei reikia moket – tik administracines islaidas.
….nes tik Lietuvoje moki 4000 Lt, kad pusę metų galėtum mokytis iš
1979 m. knygų. Netiesa, gali sitiek sumoket uz diploma internetu ir
net tokiu knygu neskaityt. Ir diplomai tie dalinami ne Lietuvoj.
….nes ne tik lietuviai, atsidarę alaus butelį, iškart ieško prizo po
kamšteliu. Taip vyksta Anglijoj, ispanijoj, Prancuzijoj, Belgijoj ir
tt.
….nes ne tik Lietuvoje gali nusipirkti originalų šveicarišką
laikrodį požeminėje perėjoje už 8 litus. Kinijoje gali nusipirkti ne
tik pozeminej parejoj ir tik uz koki lita. O ES salyse gali nusipirkti
Lacoste, Calvin Klein etc. laikrodzius ju firminese parduotuvese uz
auksta kaina, bet jie bus pagaminti Kinijos gamykloj Danwlen
(atleiskit, nepamenu tikslai jos pavadinimo. Bet jei paziuresit 2010m.
vasario 9 d. “International Tribune”, rasit info), kuri gamina juos
nuo 1978m. dabar netgi originalios sveicaru laikrodziu firmos perka
detales Kinijoj ir surenka laikrodzius pas save Sveicarijoj.
….nes tik mes turime maigykles, vaizduoklius, tuštutes, bėdulius ir
visa kita. Nepergyvenkit, kai instaliavau ispaniska Worda, galvojau
nuprotesiu (ispanu moku puikiai). Pvz. kompiuteris ispaniskai
“ordenador” – na mazdaug “tvarkytojas, tvarkos darytojas” Mes – ne
originalus.
….nes Vilniuje yra brangiausia eismo kontrolės sistema iš visų
miestų pasaulyje. Tie pasaulio miestai turbut yra Vasiukai ir Babtai?
Pasiziurekit i Maskva, Madrida.
….nes čia greitai reikės mokėti už įkvepiamą orą. Gal pirma
susimokesim uz nekilnojama turta – esam vienintele salis, NETURINTI
sito mokescio.
….nes tik Lietuvoje ta pati parduotuvė per metus padaro 4 galutinius
finalinius išpardavimus. Ar tikrai? Visose bent jau ES salyse buna po
2 per metus. Neskaitant Velykiniu akciju. O pridejus dar vietines
sventes, gausim kazka panasaus. Visur krize itakoja vienodai!
….nes tik lietuvis, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, plauna indus
Britanijoje. Taip tradiciskai yra Vidurzemio juros salyse –
Portugalijoj, Ispanijoj, Italijoj ir Graikijoj. neskaitant jau nauju
ES saliu nariu.
….nes Lietuvoje profesoriai, prodekanai, dekanai, docentai,
prorektoriai, rektoriai, dėstytojai ir kiti panašūs studentą mato
mažesnį už save, o patys aukščiausi valstybės vadovai studento
egzistavimą iš viso neigia. Arogantiskas poziuris egzistuoja
germaniskos tradicijos salyse – Vokietijoje, Austrijioje,
Sveicarijoje. O Lotynu Amerikoje arogancija pasiekusi
neisivaizduojamas aukstumas. Vidurzemio juros salyse taip irgi buvo,
bet siuo metu isnyke.
….nes jeigu nors vienas arabas, nors vienas alkajedistas ar nors
vienas somalietis ekstremistas būtų atvežtas į CŽV kalėjimą Lietuvoje,
po pusmečio jis būtų dalyvavęs laidose „Lietuvos talentai“, „Kelias į
žvaigždes“, „3-ias butas“ ar „Žvaigždžių duetai“. tas pat butu
atsitike Italijo ir Ispanijos TV. Neoriginalai mes.
….nes Lietuvos kelininkus žiema kasmet užklumpa netikėtai! Na,
nereikia kopijuoti rusu priezodziu!!!
….nes tik Lietuvoje galima pragyventi, kai išlaidos viršija pajamas.
Italija mus lenkia toli toli. kai kuriais metais net puse Italijos
ekonomikos buvo seseline. Ji laikoma pasaulio lydere. Lenkia net
Rusija.

Miegokit ramiai! Lietuviams truksta tik informacijos, kas vyksta
aplink. Ir reiktu atsikratyt nepilnavertiskumo komplekso, nes tokia
tauta lengva valdyt.

Skaidraus proto ir stipraus stuburo!

…………………………………………………………………………

Miglės trigrašis:

siūlau perskaityti -tikrai atstatys “balansą” 😉 :

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-02-11-leonidas-donskis-rusij os-stiprybes-saltinis-ir-musu-iliuzijos/40347

 
 …nes tik pas mus krepšininkai būna mažučiai, o tenisininkai –  berankiai.

…nes čia per metus nuperkama 2000 beisbolo lazdų ir tik dvi 
Beisbolo pirštines.

…nes lietuviai užsistato žadintuvą 10 minučių anksčiau, kad 
galėtų ilgiau pamiegot.

…nes važiuodami didžiausiu leistinu greičiu jūs stabdote eismą.

…nes turime daug skustagalvių, kuriems labai rūpi jūsų problemos. 
Kai tik jie jus pamato, iškart klausia: “Turi problemų??”

…nes į Lietuvą atvykę turistai mano, kad “Maxima XXX” yra 
Porno prekybos centras.

…nes kaliniai Lietuvoje maitinami geriau nei mokiniai.

…nes jei kas nors šypsosi minioje, iškart žinote – tai 
užsienietis.

…nes didžiausią džiaugsmą lietuviui suteikia, Kai išmoko 
užsienietį lietuviškai nusikeikti.

…nes vaikystėje visi lietuviai dainavo “Du gaidelius”, bet 
užaugę tapo homofobais.

…nes 20 metų dirbęs, sumokėjęs 500.000 LTL Sodrai, nesirgęs ir 
negavęs jokios išmokos, sužinai, kad pensijos negausi, o jeigu ir 
Gausi, tai jau gulėsi kapuose.

…nes Lietuvos kelininkus žiema kasmet užklumpa netikėtai!

…nes dauguma naujausių ir aukščiausios klasės BMW ir Mercedes 
automobilių vairuotojai – neįgalieji.

…nes mūsų pensininkai atostogauja žiūrėdami pro langą.

…nes neturėdami pinigų gatvių apšvietimui, vis tiek tame pačiame 
Mieste aktyviai “atstatinėjame” rūmus.

…nes Lietuvoje gali tapti populiarus, pasididinęs krūtis.

…nes mėgstame fotografuotis su numirėliais ir vėliau rodyti šias 
Nuotraukas visiems giminėms.

…nes čia nustatinėjamas NE alkoholio kiekis kraujyje, bet kraujo 
Kiekis alkoholyje.

Rašinėlis buvo parašytas Lukos Smalinskaitės ,7a klasės Panevėžio “Vyturio” vidurinės mokyklos mokinės, rašinių konkursui, kurį Panevėžyje organizavo Seimo narė Arūnė Stirblytė. Konkurso tema “Aš (ne)noriu dirbti Seime”. Šis rašinėlis buvo pripažintas originaliausiu ir kaip supratau laimėjo.

Aš noriu dirbti Seime, nes tai yra labai geros reputacijos darbas. Žmonės, dirbantys čia, dažniausiai būna arba labai linksmi, arba labai protingi. Kadangi esu kažkas per viduriuką, turėčiau tuoj pat pradėti dirbti.

Jei mane priimtų į Seimą, tuoj pat įrengčiau mokyklą Gedimino pilyje, kad į Lietuvą atvykę svečiai galėtų pamatyti, kaip Lietuva rūpinasi jaunimo švietimu. Aš papulčiau į visus “Žmonių” numerius ir dalyčiau interviu garsiausiems Lietuvos laikraščiams. Vaidinčiau nepasiekiamą, kai mane kalbintų TV3 žinios sakyčiau, kad krizės nėra.

Vien mano dėka Lietuva taptų turtingiausia pasaulio valstybe, nes kiekviename kieme atsirastų po naftos gręžinį. Lietuviai iš naftos įsigudrintų daryti viską: ir sultis, ir sriubą, ir sulą. Viską, ko tuo metu panorės. Už šilumą niekam nereikės mokėti, nes ant kiekvieno namo stogo nupirkčiau po saulės kolektorių. Už Panevėžio pasodinčiau bananų plantaciją, ir Lietuva taptų antra pagal dydį bananų eksportuotoja po Ekvadoro.
Lietuvoje būtų mada rengtis lietuvių liaudies rūbais ir šokti tautinius šokius. Diskotekose nebegrotų užsienietiška muzika, o ją pakeistume į “Grok, Jurgeli”. Vilniuje aš pastatyčiau NASA atstovybę ir iš Fabijoniškių mes leistume raketas į Saulę, tada skraidintume Sibiro laikas ir jūrinius vėžlius į mėnulį, tačiau tai tik keletas mano planų.

Lietuvių vaikai būtų mokomi taip, kad per pamoką girdėtųsi, kaip dirba jų smegenys. Kai jos perkaistų, mokytojai duotų vaistų – keletą tomų Sokrato ar Maironio raštų. Vaikai nuo penktos klasės privalės pasirinkti specialybę ir kasdien turės po tris papildomas pamokas jai ruoštis. Per savaitę vaikai turės po vieną filosofijos, psichologijos, medicinos, choreografijos, ir fotografijos pamoką. Taip pat turės keturias privalomas kalbas – lietuvių, anglų, lotynų ir vokiečių. Be to, nuo septintos klasės atsiras dar trys papildomos kalbos. Lietuva galės didžiuotis visokiais einšteinais. Visas mokyklas pastatyčiau ant piliakalnių ir nuimčiau laiptelius – taip galėsime atsikratyti kūno kultūros pamokų. Visoje Lietuvoje bus nemokami dviračiai, ir jų bus tiek daug, kad, prisikimšę pilnus garažus, vagys nebeturės, kur jų dėti. Kartą per savaitę Lietuvoje snigtų braškėmis su grietinėle arba karameliniais saldainiais. Lietuvoje nebeliktų vaikų namų, nes kiekvienas Seimo narys turės pasiimti po keturis vaikus globon. Kadangi tokių vaikų yra daugiau, tai juos išdalintume verslininkams, mokslininkams ir estrados princams ir princesėms.

Lietuvoje gana mažai bažnyčių, bet pastatyčiau jų dar daugiau. Kiekvienam po vieną. Kai būčiau valdžioje, pienas ir sausi pusryčiai nebrangtų, o kaip tik pigtų. Kartais būtų dalinami nemokamai. Vieną vasaros savaitę vaikai iš Alytaus būtų vežami į Palangą – kad tėvai pailsėtų. O Klaipėdoje aš įkurčiau Europos sostinę, čia susirinktų valstybių vadovai ir kalbėtųsi apie nelabai reikšmingus dalykus.Kiekviename mieste, miestelyje ar miesteliūkštyje atidaryčiau po keletą skverų su savo paminklu – kad žmonės atsimintų, kokia jiems esu gera. Nuo pirmosios mano darbo dienos Lietuvoje įteisinčiau naują savaitės dieną aštuntadienį… Žinoma, tai nebūtų darbo diena. Propaguočiau slidinėjimą ir supilčiau Everestą, kad jau trimečiai mokytųsi slidinėti. Tada Lietuva aplenks Norvegiją ir taps tituluota slidžių šalimi. Lietuva bus tokia turtinga, kad vietoje Neries, Nevėžio ir Nemuno ims sroventi pienas ir medus, o miške ims augti tokio didumo vynuogės, kad kekę tektų nešti dviems stipriems vyrams.

Na, o vienas svarbiausių planų – per Vilniaus planetariumą pravesti nulinį dienovidinį. Tada Lietuva būtų žinoma visame pasaulyj. Tik Afrikoje ne. Bet aš tuo pasirūpinčiau. Afrikoje įsteigčiau privalomą lietuvių istorijos mokymąsi. Tada ramiai miegočiau. Lietuva bus žinoma.
Aišku, Lietuvai reikia pigios darbo jėgos – tam tikslui mes panaudosime ožkas. Taip, ožkas. Gal kas nors pamanys, kad aš juokauju, bet, kad jūs žinotumėte, kaip ožkos gražiai mezga! Ir siuvinėja! Tada Lietuva pardavinėtų megztinius su etiketėmis “Kanopų darbo”. Ir visi amerikiečiai pirktų, nes madinga ir ekologiška.
Aš dar daug ką padaryčiau, patikėkit! Jei norite geresnio rytojaus, šviežesnių vaisių “Maximose”, jokių juodų buhalterijų, ir oj daug ko… Rinkitės mane! Aš viską padarau, ką pažadu*. Tikrai.

*yra papildomų sąlygų .”

…
Mielosios,mielieji neseniai pasijutau absoliučiai balta varna niūriame šiuolaikiniame kontekste. Einu į darbą per šlapdribą, o širdis dainuoja, atseit „žiema, žiema….“. Darbe šefas pasakė, kad vėl mažins atlyginimus, visi dejuoja, o aš imu aiškinti, kad “nieko, moterys, pasispausim, mūsų vyrukai mažiau alaus išgers“. Aiškinu, kad “čia jokia tragedija, kad tai tik pinigai, fi…“ Draugė verkia, kad jos jau antra duktė emigruoja į užsienį, o aš ją
guodžiu:
atseit, nu ir gerai, pasaulio pamatys, gaivaus oro įkvėps, sakau, laimė kokia. Leistų man kas emigruoti, aš tuoj pat pūsčiau su kuprinike ant pečių.
O ji sako: „Ką čia nusišneki, jei jaunimas išvažiuos, kas tau pensiją uždirbs?“. Aš sakau: “Jauni veržlūs slavai“ ir uždainuoju “jamščik, niegani lošadej“ … Ji pasukinėja pirštu prie smilkinio, o aš jai pakšteliu į žandą…
Ir tai dar ne viskas. Visi „deda“ ant Kubiliaus, o man jo darosi motiniškai gaila, nevalingai jaučiu, kad imu palaikyti jo vykdomą politiką. Vakare įsijungiu televizorių, pensininkai prie Sporto rūmų dainuoja “Mažam kambarėly…“, o man gražu iki ašarų…. Na va, galvoju, senjorai kaip gražiai susivienijo, išėjo pasižmonėti, pasibendrauti, tik galėtų taip nešūkauti, juk sumažins mažiau, negu padidino…
Ir tai dar ne viskas. Vieną eilinį vakarą ėmiau ir padariau šventišką vakarienę, užtiesiau staltiesę, sudėjau šeimyninį sidabrą, uždegiau žvakes ir laukiu saviškio grįžtant. Iš anksto perspėjau, kad nevėluotų, nes laukia siurprizas.. ..
Laukiu dešimt minučių, laukiu dvidešimt, ir pusvalandį laukiu, ir 50 minučių…. Susijaudinu, gal kas nutiko, tad skambinu… O tas: „Oj, mieloji, užtrukau čia su klientais truputį“ (o balse, jaučiu, koks 1,2 promilės meilumo).
Normalioje būsenoje, kiek save pažįstu, būčiau nutrenkusi ragelį, suvertusi maistą į šiukšlių dėžę, gal net sudaužiusi porą senų lėkščių ir apsižliumbusi. .. O dabar sakau, ir pati savimi netikiu: „Nieko, mielasis, aš tavęs čia lauksiu“. Po trijų minučių maniškis parpūtė (na ir kas, kad su kvapeliu, bet užtat kažkokio tauraus gėrimo) ir buvo man labai meilus visą vakarą.
Vakare susiglaudę žiūrėjom „Panoramą“. Kubilius sakė, kad jam pavyko suvaldyti krizę ir aš nuoširdiai apsidžiaugiau.
Žodžiu, mano mąstysena pasidarė pozityvi iki pavojingumo. Darbe į mane pradėjo šnairuoti, ir pastebėjau, kad, man įėjus, kalbos staiga nutildavo…
. O viena kolegė, kai aš pradėjau ginti Kubilių, į mane metė neapykantos pilną žvilgsnį ir išvadino megzta berete. Bet aš iš tikrųjų dabar vaikštau su elegantiška megzta berete, nes jos Europoje vėl labai madingos, tai net nesupykau, tik pagalvojau, vargšelė — ji niekada nesekė madų, užtat ir liko senmergė. Ir jos man pagailo…
Žodžiu, mielosios, aš supratau, kad su manimi kažkas negerai, kad negalima taip pozityviai žiūrėti į pasaulį ir į Kubilių, bet nieko negalėjau su savimi padaryti.
Vieną dieną per pietų pertrauką išėjau pasivaikščioti po gražėjantį bulvarą, savo idiotišką šypseną slėpdama po stilingu šalikėliu, priderintu prie nertos beretės, ir sutikau savo seną bičiulę. Nuėjome išgerti kavos, o kai ji manęs paklausė, kaip aš gyvenu, pasakiau, kad taip gerai niekada nesijaučiau, bet jaučiuosi balta varna ir turiu slėpti savo pozityvų požiūrį, nes visus imu nervinti.
„Žinok, ir man tas pats, — prisipažino draugė, — Po to kai susileidau 5 ampules B vitaminų komplekso, skraidau kaip ant sparnų, ir man Kubilius labai priimtinas“.
„Ojetau, kai man buvo susukę nugarą, aš irgi susikaliau net 10 ampulių B kompleso“, — staiga prisiminiau, ir viskas susidėliojo į vietas.
Tad mes abi pradėjome kikenti ir nusprendėme, kad, matyt, ir Kubilius susileido B kompleksą, todėl taip optimistiškai žiūri į krizę, į biudžetą ir socialinių išmokų mažinimo programą .
Tai štai, mielosios, gera naujiena — aš esu psichiškai normali, tik laikinai matau pasaulį gražesnį, negu jis yra, ir nepasakyčiau, kad man tai nepatiktų.
Siūlau visoms išbandyti antikrizinį planą — 10 ampulių B komplekso — ir gyvenam Neregėtoj Lietuvoj…