Šiuo metu žiūrite: NAKTINPIEČIŲ LYRIKA


Vaikų lūpomis byloja dievas :)

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Štrichas darboholiko portretui

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

COPY
Kinų filosofo Čang Ing Ju mintis:
„Tas, kur per dieną aktyvus kaip bitė, stiprus kaip jautis, dirba kaip arklys ir vakare namo pareina pavargęs kaip šuo, turėtų pasitarti su veterinaru – labai didelė tikimybė, kad jis yra asilas.” :shock:

Lietuviai užkariauja …Lenkija :)))

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 7 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

sparmas

Iš modernaus  lietuvių liaudies folkloro

Lietuvių prekybinė invazija į Rytų Lenkiją vyksta jau kelintas mėnuo, o šių metų kovo 11-ąją, mūsų tautai šventą dieną, užvirė įnirtingas mūšis. Tūkstančiai zlotais ginkluotų lietuvių karžygių patraukė atlietuvinti istorinės jotvingių žemės.
Lengvoji Marijampolės folksvagenų kavalerija jau septintą valandą ryto (Lenkijos laiku) apsupo prekybos centrus Suvalkuose, užkirsdama kelią lenkams įsigyti būtiniausių maisto produktų. Kaip žinia, alkanas lenkas – menkas kareivis.
Kauno džipų sunkiosios artilerijos divizija smogė į Balstogę, pakeliui nušlavusi lenkiškų dešrų, kumpių ir aliejaus užtvaras Augustave. Šiame mieste lietuviškojo ekonominio imperializmo kultūriniai ženklai ypač ryškūs.
Prekybos centre „Kaufman“ iškabinti skelbimai su lietuvišku tekstu: „Gerbiami pirkėjai, prašome daržoves ir vaisius sverti ant kontrolinių svarstyklių“. Jeigu koks nors tekstas lenkiškai pasirodytų mūsų „Maximose“, valstybinės kalbos sargybiniai išprotėtų. Bet Augustave atitinkamo lenkiško teksto nėra. Ne todėl, kad tik lietuviai nežino, kaip pasverti morkas ir obuolius. O todėl, kad lenkai didesnėse parduotuvėse pasirodyti nedrįsta.
Na, vienas kitas nelaimėlis pasitaiko. Antai slenka kolona vištomis, dešromis ir aliejaus kanistrais užtaisyti konteineriai, kurių rankenas it kulkosvaidžio stovus gniaužia tvirtos valstietiškos lietuvių rankos.
O tarp perkrautų vežimų prie kasos bando prisibrauti vietinė bobulė ciocia Juzefa su pieno pakeliu ir bulvių maišeliu.
„Cholera litewska“, – šaukia bobulė, bet mūsiškiams nė motais, atskrieja suvalkietiškas karo šūkis „blietj“!
Visos aikštės aplink prekybos centrus užstatytos plieniniais žirgais su lietuviškais numeriais. Su likimu susitaikė jauni lenkaičiai, it nuolankūs tarnai, po valytuvais kaišioja lietuviškai parašytus reklaminius prospektus, siūlančius Augustave įsigyti pigių santechnikos ir interjero prekių. Kaip greitai lietuviškai išmoko, pataikauja.
Ogi ne tokiais ginklais kariavome už baltiškąją erdvę. Ne kardą, knygą ar kankles, o lenkišką dešrą į rankas reikėjo paimti. Keista tik tai, kad pardavėjos lenkės labai vangiai mokosi lietuviškai. Į kavinukę Augustavo aikštėje užsukusi kariūnė kaunietė rodo riebiu pirštu į pyragaitį ir šaukia „kawy i pyragiego“, o padavėja mekena: „co takiego, co takiego?“
Pasigirsta balsų, esą Lenkijos parduotuves siaubiantys lietuviai taip skatina svetimos šalies ekonomiką, o savąją skurdina. Tačiau kiekviena imperinė misija reikalauja saviškių aukų. Po Napoleono Bonaparto žygių Prancūzijos iždas buvo tuščias kaip „Snaigės“ darbininko piniginė, bet užtat pusė pasaulio klaikiai bijojo prancūzų kelis dešimtmečius.
Tad drebėk, Polonija, lietuvis pirkėjas kyla į lemiamą mūšį už Jotvos žemę, jetitvaitatj!

Kaip išmokti geografijos neišeinant iš namų:

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 4.60 iš 5)
Loading...

COPY

(copy/past)

Dievas davė dantis -duos ir duonos 🙂kaip išmokti geografijos neišeinant iš namų

> Rūbų spinta – tai Kinija. Nesvarbu, kas parašyta – Hugo Boss, Cavalli,
> Gucci – viskas yra Kinija.
> Spintos antresoles – Mongolija. Niekas nežino, kas ten sukrauta, kur
> sukrauta ir, apskritai, nesupranta, kas ten vyksta.
> Virtuve – tai Artimieji Rytai. Ten šnypščia dujos, žvanga peiliai,
> taškosi faršas ir teka ašaros. O viskam vadovauja diktatorius su
> chalatu.
> Šaldytuvas yra Europos Sąjunga. Tik pažiūrėk, kiek ten visokiu
> gėrybių, tvarkingai sudėliotų į lentynėles, žėri šviesoje.
> Močiutes kambarys yra JAV. Va, sėdi vadovas. Nors jau ir nelabai
> supranta, kas vyksta, bet vis tiek viskam vadovauja. Ir jei tik kas
> nors pabandys be močiutes žinios lįsti į Artimuosius Rytus, karo
> neišvengs.
> Palėpe yra Egiptas. Ten sukrautos piramidės visokių senienų.
> Televizorius yra Ukraina. Kas turi valdymo pultelį, tas ir įjungia. Ir
> programos keičiasi po kiekvieno pultelio spustelėjimo.
> Plaktukas yra Liuksemburgas. Tarp kitko, kur jis apskritai yra?
> Dujų čiaupas rūsyje – Rusija. Jį sukinėja girtas kiemsargis. Nori –
> užsuka, gauna pinigu buteliui – atsuka. Ir nieko jam nepaaiškinsi.
> O garažas yra Paryžius. Viduryje stovi toks metalinis gargaras, po
> kuriuo galėtum praleisti visą gyvenimą.
> Tu pats esi Lietuva. Rengiesi rūbais iš Kinijos, šypsaisi ir bijai
> erzinti JAV, pavalgyti lendi į Europos Sąjungą, žiūri, kokia programa
> dabar Ukrainoje ir svajoji, kada galėsi nuvykti į Paryžių. :-))))

Su MOTERS diena !!!

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

      SU KOVO 8 -ĄJA  sveikinam visas ponias ir panelytes !!!    

            

Desertui ” –   meilės lyrikos pluoštas.

RIMAS BUROKAS

***
Šią vėlyvą valandą, kai pasaulį valdo sniegas
ir vaikiški sapnai,
aš noriu pasakyti vėl
kad myliu jus…
Matau kaip žėri varveklių žvaigždės
tuščiuos ir nykiuose kiemuos,
ir klajūnas miega ant laiptų,
apkabinęs kelius,
o jo siela tampa keliu, virš kurio
teka didelis marių mėnulis.
O prie klajūno suplyšusių batų
krebžda dvi pilkos pelės.
Kiemuos žėri varveklių žvaigždės,
ir mano mintys kaip šešėliai renkas
po jūsų balkonu ir šoka užuolaidose.
Šią naktį, vėlyvą valandą,
kai sniegas ir vaikų sapnai valdo pasaulį,
aš noriu kalbėti visais pasaulio šešėliais.
Šį 79 gruodį
aš myliu jus…

***
Ir sniegas už jus gražesnis nebus.
Naktim ant tilto stovi žmogus,
iš lėto jis tampa žibinto šviesa,
Bando kažką prisimint ties upe.
Sniegas už jus gražesnis nebus.
Štai antakiai spindi į tamsą,
– brangus,
eit nereikia, – kuždėdavo man
Sniegas naktų, – nereikia vienam.
Dabar, kai žibintai atrodo ne tie
Gruody, mieloji, ant tilto, žiūrėk,
Stovi žmogus ar vaiduoklis, vis tiek…
Nereikia klausytis sniego nakties.

***
Voratinkly spindės žvaigždė
ir gervių virtinė budės
seniai sustojusiam laike
to laikrodžio
surask mane
namai prie marių skries
lengvi
juos vėjai neš
ir man širdy
nuo lapų krentančių šviesu
pamiršk mane
kol aš esu
tikėk voratinkly sušvis
žvaigždė
kaip mylinti širdis

***Su Moters diena
Tavimi mėnulis teka
mirga vandenys ir lapai
tą svajingą parkų metą
kai pasaulis rodos sapnas…
Kai skaudi, švelni, ilga
žmones apima vienatvė,
tų skambių naktų liga
serga tuščios miestų gatvės…
Siluetai ir migla,
tiltai skambantys
žibintais…
Tavimi čia išdabinta,
o poeto nebėra…

Krizių kaimo istorijos

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (nėra balsavusių, būk pirmas!)
Loading...

Stasys Stacevičius

Anais laikais kaimo gyventojai buvo pagonys ir neslėpdavo savo sapnų, o jų vyriausias žynys išaiškino, kad sapnai yra tolygūs dievų valiai, ir jeigu kuri mergelė susapnuodavo, kad ji šventoji, tai tokia ją žmonės tuoj pat ir paskelbdavo. Jei tik kuris jaunuolis sapne išjodavo priešų terioti, tai po sapno tuoj gaudavo žirgą irgi kardą, ir visas kaimas, išjojant kariui, dainuodavo, raudodavo beigi epą kurdavo. Jeigu kuri senolė susapnuodavo, kad ji Jau, tai tokią kaimas sodindavo į išpuoštą gėlėm krėslą vidur aikštės ir šokdavo aplink ją ratelį, o jeigu kuris senolis susapnuodavo šventas knygas, tai visi eidavo pas jį žinių ir nušvitimo patirti, ir nieko beveik netrūko, nes, jeigu kuriai mergelei sapne patikdavo vienas iš šaunuolių, tai susapnuotasis privalėdavo tuoj pat ją vesti ir viskuo aprūpinti. Panašiai ateitis buvo nulemta ir toms, kurias susapnuodavo vaikinai, todėl sapnuotojai vis skubėdavo pas žynį, ir gyvenimas virte virė, gentis ir kaimas augo, skambėjo ir klestėjo, nes visi stengėsi sapnuoti dorai ir atsargiai, kad viens kitam nekliudytų. Tačiau, amžiams bėgant, tapo ankšta ant žemės ir sapnuose: vyrai vis dažniau ėmė sapnuoti, kad myli kaimyno moterį, o moterys sapnuose vis pamildavo kaimynės vyrą, kiti sapne užtvodavo artimą savo, padegdavo gretimus kaimelius, jų miškus irgi laukus, karves ir vištas pasisavindavo, o tuos košmariškus sapnus aiškindamas vyr. žynys šaukdavo:

– Krizė ateina! Krizė ateina!

O žmonės tik apsidairo ir, nieko įdomaus kelyje anei danguj nepastebėję, vėl savo daro, o žynį praminė Kriziumi.

Galop atėjo krikštytojai iš Vakarų, ir pagonių žynį Krizių pamiršo pirma laiko, o kaime liko nesantuokinė jo dukrelė, kurią motina meiliai vadino Krizele, o bendraamžiai pravardžiuodavo ją Krizeliūte ir dar visaip iš jos tyčiodavosi.

 

 

* * *Pasak padavimo, neatmenamais laikais vienišas, apiplyšęs ir perkaręs jaunikaitis klaidžiojęs po pasaulį, vis laimės ieškojęs, kol pamatęs upėj besimaudančią vienišą mergelę. Ir taręs jai:

– Nebijok. Aš esu Krizelis, andai garsaus žynio Krizeikos sūnus.

– Nebijau. Aš juk esu Krizio, irgi andai garsaus žynio dukra, Krizelė aš, Krizė jau.

– Tai pasikrizinkim.

– Pasikrizenkime.

Taip, anot padavimo, ir prasidėjusi Krizių kaimo istorija.

Dabar jame gyvena du broliai Kriziokai, trys sesutės Krizutės, penki Krizuliai, Krizaitis su Krizaitiene, Krizius su Kriziuviene, Kriziulionis ir trys Kriziulionienės, Krizinskas su Krizinskiene, Kriziulevičius su Kriziulevičiene, Krizeliūnas su Krizeliūniene ir kiti gyventojai, ir jie žiemos vakarais savo vaikams irgi anūkams seka pasakas irgi legendas, o ypač padavimą apie jų kaimo atsiradimą.

 

 

* * *Kartą Krizių kaime Krizelis atidarė privačią kavinę ar smuklę, kuri taip ir vadinosi – „Krizė“. Vos tik atidarė, iškart ir atėjo Krizys, ir kad kriztelėjo, tai net lempos sumirksėjo, o netrukus atžingsniavo Krizeliūkas ir kad krizeliūkštelėjo… Paskui Krizeliokas prisistatė ir kad krizeliokštelėjo… O vėliau dar krizesnių atsirado ir jie kad… Žmonės dabar nenoriai pasakoja, kas tą naktį dėjosi, bet kaimo bažnyčioj rytą, atskambėjus varpui, pasigirdo giesmė „O Krizėliausiasai!“… Paskui, jau po klebono Krizelionio pamokslo, Krizelis kavinę uždarė remontui. Vėliau jis ar jo palikuonys „Krizės“ kavinę atidarydavo tik pagal užsakymus – gedulingiems pietums arba Krizių kaimo vardo paminėjimo aštuonių šimtų metų, devynių šimtų metų ir tūkstantmečio proga.

 

 

* * *Sprogo! Sprogo! – pranešė Krizių kaimui visi laikraščiai.

Paskui makleriai paaiškino, kad sprogo JAV nekilnojamojo turto kainų burbulas, ir dabar, kad sprogimo banga tavęs neparblokštų, tai, anot premjero K., būtina susispausti, susiveržti ir susimažinti taip lyg tavęs visai nebūtų.

Tad sekmadienį po šv. mišių Krizių kaimo seniūnas Kriziuška sukvietė gyventojus ir pareiškė:

– Veržkitės diržus, veržkitės, visi veržkitės!

Ir vyrai ėmė veržtis, veržtis, kol jų akys išsiveržė ant kaktų, ir tada jie pamatė, koks vis dėlto nuostabus yra gyvenimas, nes štai galima visiems susirinkti ir taip draugiškai veržtis, veržtis.

O moterys tuo metu klausia:

– Kaip mums veržtis? Diržų, bent jau dauguma, neturime.

– Na, tai jūs gumytes… gumytes…

Ir jos ėmė veržtis, veržtis.

– Sprogo, sprogo! – pasigirdo į renginį pavėlavusios moteriškės balsas, – nutrūko, nutrūko!

– Kas sprogo? Kas nutrūko?

– Sprogo du ministrai, diržus besiverždami, nutrūko vienai seimo narei, ir koalicijos sutartis neatlaikė, o mes visi esame apsupti visatos šalčio ir tamsybių.

– Prasiveršime, jei tik dar labiau… –­ nebaigė minties seniūnas, nes kažkieno mobilusis suskambo pagal „Ave Marija“ ir visi ėmė veržtis pro duris, už kurių krizė atgavo debesų, paminklų, bibliotekos, lentpjūvės, arklio, malūnsparnio bei kitus natūralius pavidalus, ir žmonėms pagerėjo.

Šaltinis -Literatūra ir menas

Ar sugrįš grafų Tiškevičių bibliotekos knygos į Biržus?

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Gintaras Butkevičius,Biržų krašto muziejaus „Sėla” direktorius

Praėjusieji 2008 metai ne tik mums, muziejininkams, bet ir visiems biržiečiams tapo grafų Tiškevičių paminėjimo metais. Visuomenė buvo supažindinta su Biržų grafų Tiškevičių palikimu, išsamiai pristatytu „Sėlos” muziejuje surengtoje parodoje ir humanitarinių mokslų daktarės A. Snitkuvienės knygoje „Biržų grafai Tiškevičiai”.

Rengiantis minėtos knygos pristatymui, muziejininkus  netikėtai užklupo pasiūlymas įsigyti Lenkijos aukcione nupirktą ypatingos vertės knygų tritomį prancūzų kalba, pažymėtą  Tiškevičių bibliotekos ekslibriu. Knygos pavadinimas, išverstas į lietuvių kalbą, skambėtų taip: „Antika paaiškinta ir pristatyta vaizdais”. Knygą parengė šv. Morkaus kongregacijos vienuolis benediktinas Bernardas de Montefokon Paryžiuje 1722 m. Tritomis ištaigingai įrištas, gausiai iliustruotas.

Astravo dvaro (šis dvaras priklausė Biržų Tiškevičių šeimai) biblioteka joje sukauptais moksliniais rinkiniais pranoko kitas bibliotekas visoje etninėje Lietuvoje. 1903 m. duomenimis vien tik knygų dvaro bibliotekoje   buvo apie 20 000.

Trys Tiškevičių bibliotekos knygos, išlikęs svarbus kultūros paveldo objektas, galėtų praturtinti ne vieno muziejaus, besidominčio grafų Tiškevičių kultūriniu palikimu, ekspoziciją, tačiau, mūsų nuomone, prasmingiausia būtų, jei jos pargrįžtų į Biržus. Tačiau    48 000 Lt kainuojančio vertingo eksponato ( knygų tritomio) muziejus įsigyti savo lėšomis nepajėgus.

Džiaugiamės kiekvienu, atvykstančiu į mūsų muziejų, dalyvaujančiu muziejaus organizuojamuose  renginiuose, džiaugiamės, kad biržiečiai nėra abejingi savo krašto istorijai, jos kultūros paveldo išsaugojimui, tad bandome kreiptis prašydami geranoriškos pagalbos ir biržiečių, ir išeivių iš Biržų krašto ir, kiekvieno, besidominčio mūsų krašto istorija.

2008 m. spalio 7 dieną muziejus organizavo labdaros koncertą „Pasivaikščiojimas po renesanso Europą”, kuriame koncertavo vokalinis vyrų ansamblis „Quorum”. Koncerto metu surinktos lėšos  (3756 Lt) bus skirtos minėtai knygai įsigyti. Geros valios žmonės knygos įsigijimui aukojo ir prieš koncertą, ir po jo, tad šiuo metu specialioje sąskaitoje yra 6452 Lt.

Galbūt,  suvienijus jėgas, pavyktų kasmet  įsigyti  po vieną knygos tomą (pagal susitarimą, sumokėjus maždaug 16 tūkstančių litų už pirmąją knygą, knygos savininkas sutiktų dar dvejus metus laikyti knygas  muziejaus naudai).

Prašome pagal galimybes prisidėti prie visiems mums įdomaus ir svarbaus eksponato pargrįžimo į Biržus. Mes būtumėme labai dėkingi Jums ir už menkiausią sumą, pervestą į specialiai atidarytą  sąskaitą  Nr. LT 96 7044 0600 0646 0122 SEB banke.

www.selonija.lt, www.bernardinai.lt

.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011