Šiuo metu žiūrite: KULINARINIS PAVELDAS. PAPROČIAI.


Plikyta duona

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 6 , reitingas: 4.67 iš 5)
Loading...

vz sako:

Duonos  kepimui pirmiausiai reikia gauti raugo.Mes kepdavom plikytą duoną pusiau iš ruginių ir kvietinių miltų. Kilogramą miltų mišinio, saujelę kmynų, druskos ir apie 50 gr cukraus (galima dėti medų) užplikome litru verdančio vandens. Gerai išmaišyti tešlą. Paliekame atvėsti iki kokių 40 C. Po to įmaišome raugą. Vėl gerai išmaišyti, užbarstyti ir palikti rūgti iki kitos dienos. Apie 20-24 val. Atminkome kitą dieną. Dėti vėl apie 750 gr miltų. Gali jų neužtekti, nes ne visi miltai vienodo drėgnumo būna. Tešla turi būti tikrai kieta. O minkyti reikia tol kol tešla pasidaro vientisa ir standi. Tikrai ne trumpiau nei 15 min. Tešlą suglostyti šlapiomis rankomis, pridengti ir palikti pakilti dar kokioms 2 val. Suformuoti kepaliuką ar kepaliukus duonos, šonuose įsprausti ruoželius, gerai suvilgytomis vandeniu rankomis gražiai suglostyti ir kepti 180 C orkaiteje apie 1-1,5 val. Priklauso nuo duonučių dydžio. Iškepusi duona į ją pabeldus aidžiai skamba. Viršų reikia patepti sviestuku. Kad apačia nesudegtų ,gerai kepti duoną ant kopūsto lapų (džiovintų) arba ajerų.
Kai parašiau tai pačiai pasirodė sudėtinga : roll: . Bet tikrai taip nėra  ;). Įgūdžiai atsiranda laikui begant. Tada ir vandens ir miltų kiekis iš akies nustatomas :-)
Linkių kantrybės ir sėkmės.
Beje- galima kepti ir tik iš kvietinių ar tik iš ruginių miltų.

Velykų stalą papuoškime tarpukario patiekalais

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 4.60 iš 5)
Loading...

Velykoms alytiškė Jūratė Kazakevičienė siūlo pasigaminti keletą patiekalų, kuriuos ruošdavo jos močiutė Salomėja Kutauskienė ir mama Salomėja Kučinskienė. Senelė ypač mėgo kepti velykines bobas, „mozūrus”. Prieš šventes lovas jais nukraudavo (kad kepiniai neperlūžtų pusiau). Močiutės kepinių Jūratei neteko ragauti, į amžinybę ji iškeliavo karo metais, anūkei dar negimus. Jau keleri metai pašnekovė neturi ir mamos, labai daug pasakojusios apie senelę ir perdavusios iš jos perimtą kulinarinį giminės paveldą. Ar bus kam jį pratęsti? Jūratė mano, kad bus, bet kol kas ir dukra, ir marti tvirtina, kad patys skaniausi – mamos kepiniai.

Pyragas „Čigonas”

Jūratė sako, kad močiutė jauna būdama gyveno pas tetas Vilniuje. Turbūt ten ir išmoko taip skaniai gaminti. Ištekėjusi už ūkininko apsistojo Ūdrijos apylinkėse, mokytojavo kaimo mokykloje.

„Dabar šeimininkės džiovintų vaisių žvalgosi parduotuvėse, o anksčiau pačios džiovindavo obuolius, kriaušes, slyvas – viską, ką savo soduose užsiaugindavo. Nors močiutė žinojo daug prieskonių, vertino vanilino lazdeles. Žydai tuomet kepėjas net ir tolimuose kaimuose viskuo aprūpindavo. Obuoliai ir kriaušės išsilaikydavo iki Kalėdų, o vitaminų šeimynai reikėdavo ir ankstyvą pavasarį. Mano mama vien obuolių prisidžiovindavo du maišus ir juos iki naujojo derliaus ištuštindavome”, – pasakoja iki dabar daug vaisių žiemai prisidžiovinanti Jūratė.

Pyragui „Čigonas” reikia apie 400 gramų džiovintų vaisių: obuolių (tinka tik džiovinti be žievelės), slyvų, kriaušių. Juos užpilti trupučiu vandens ir stikline cukraus. Ant silpnos ugnies virti apie 15 minučių, kol vaisiai pasidarys skaidrūs. Tada atvėsinti, išimti iš sirupo ir nuvarvintus supjaustyti juostelėmis. Jei norisi, įdėti pirktinių slyvų, abrikosų – jų nereikia virti sirupe, nes minkšti. Riešutai taip pat neverdami.

Dešimt kiaušinių trynių atskirti nuo baltymų. Juos išplakti iki standžių putų. Plakant dėti po šaukštą cukraus ir po vieną trynį. Visus sudėjus plakti dar 10 minučių. Atsargiai išsijoti 8 šaukštus miltų ir po truputį įmaišyti į plakinį, kartu suberti vaisius.

„Kepinys – ne kumpio gabalas, su juo šiurkščiai negalima”, – perspėja Jūratė.

Skardą ištepti riebalais, pabarstyti džiuvėsėliais. „Močiutė, kaip kalbėdavo ir darydavo mama, įklodavo lakštinį vaflį kepinio apačiai sutvirtinti. „Čigoną” kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 50 minučių. Turbūt knieti sužinoti, kodėl toks šio kepinio pavadinimas? Slyvos, kriaušės ir kai kurių veislių obuoliai ūkiškai išdžiovinti patamsėdavo, o kepinyje – dar labiau”, – paaiškina Jūratė.

Ji siūlo kepinį praaušinti skardoje, tada apversti ir vėl atversti. Šviežio valgyti nepataria, nes skaniausias iškeptas prieš dvi dienas. Jūratės giminė ir anksčiau, ir dabar neįsivaizduoja Velykų be šio skanėsto.

Ruginių miltų tešloje keptas kumpis

„Taip kepti tinka priekiniai kiaulės kumpiai ar nuimtas nuo strėnų, vadinamasis penktas. Šeimininkėms turbūt nereikia aiškinti, kur ir koks kiaulės kumpis yra. Prieš gerą savaitę jį pasūdyti ir įtrinti mėgstamais prieskoniais, kad gerai išsimarinuotų. Iš ruginių miltų ir vandens pasigaminti tešlos. 2 kilogramų miltų tikrai užteks. Dalį jos pakloti ant skardos, uždėti kumpį ir kita molį primenančia tešlos dalimi visą užlipdyti. Kepti mažiausiai dvi valandas 200 laipsnių temperatūroje. Ypač skaniai kumpis iškepa duonkepėje”, – teigia Jūratė.

Kad kumpis jau iškepęs, eina suprasti iš ruginio šarvo, viršutinė jo dalis lengvai atšoka. Kumpį geriau atšaldyti su šarvu. Jūratė savo šeimai jį kepa iš vakaro, jos močiutė į krosnį pašaudavo Velykų rytą prieš išvykdama į bažnyčią. Ji šeimynai patiekdavo garuojantį karščiu. Prie taip iškepto kumpio labai tinka krienai.

Karpis drebučiuose

Pasak Jūratės, mama karpį taip dažniausiai ruošdavusi Kalėdoms, pačios šeima šio patiekalo pageidauja ir ant Velykų stalo.

Pašnekovė pataria pirkti kuo didesnę žuvį – bus mažiau darbo išrenkant ašakas. Be to, ir lėkštėje gražiau atrodys.

Žuvį išvalyti, būtinai išimti žiaunas, kad patiekalas nebūtų kartus. Karpį perpjauti išilgai pusiau ir kiekvieną puselę supjaustyti siaurais ruoželiais. Į litrą vandens sudėti du pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, dvi griežinėliais supjaustytas morkas. Nepilną stiklinę razinų (Jūratė perka tamsesnes, jos pagyvina patiekalą) suberti po 15 minučių. Užvirus į puodą išsunkti pusės citrinos sultis.

„Būtina pasirinkti platesnį puodą, kad produktai nesusiriestų, išvirę neprarastų formos. Sudėjus razinas, dar pavirti 5-8 minutes. Sūdyti tik baigus virti. Aš karpio gabalėlius atsargiai išdėstau dviejuose gražesniuose pusdubeniuose. Vienam skiriu uodegą, kitam karpio galvą. Įkomponuoju svogūnus, morkas ir razinas, užpilu sultiniu ir atšaldau. Vienas dubuo šeimynai, antras – svečiams”, – šypsosi Jūratė ir primena, kad želatinos taip gaminamam karpiui nereikia, jis puikiai sustingsta tokiame sultinyje.

Ji pasiūlo dar vieną receptą, kuriuo, galimas daiktas, susidomės ne visi, mat naudojami žalių kiaušinių baltymai.

„Jei kepant sausainius lieka baltymų, iš jų pasigaminkite originalų skanėstą taip pat iš mano močiutės receptų knygos. Išplakite baltymus iki standžių putų. Plakdamos dėkite po šaukštą bruknienės (tinka ir obuolienė), kol bus skanu. Pripildykite taures, papuoškite želė gabalėliais ar mėtos lapeliu”, – siūlo Jūratė.

Aldona Kudzienė

Šaltinis – Alytaus naujienos

Dilgėlių sriuba

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Virjes

Prisirenku kaimuke dilgėlių ( būtinai su pirštinėmis, kitaip  -kanda :lol:). Renku nedidukes, mažesnes nei sprindžio. Tada nuplaunu ir užplikinu karštu vandeniu. Kai truputuką pastovi, išimu, truputį nuspaudžiu, supjaustau ir -sriubon.  O pačios sriubikės ingridientai – kaip rūgštynių + privaloma su kaulu ir dar kiaulienos . Išvirus dedu lėkštėn kietai virto kiaušinio ir grietinės. Spalva būna ne kaip rūgštynių- rusva, o gražiai žalia.

Dzūkiškos bandos (ATNAUJINTA! )

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 10 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

migle:
Receptą  aptikau iškirptą iš kažkokio prieštvaninio žurnalo  -lapai net pageltę :P

Reikia: 10-15 didelių bulvių, druskos, džiovintų kopūstlapių, miltų (jei reikia – tešlai).

Bulves sutarkuojame ir, padėjusios pakreiptą indą su tarke, palaukiame, kol nusistos krakmolas.Tada nupilame skystį, tešlą pasūdome ir gerai išmaišome.Jei perdaug skysta -pridedame miltų ir vėl  gerai išmaišome.Paruoštą tešlą krečiame ant išdžiovinto kopūstlapio ir greitai pašauname į orkaitę. Iškepusios bandos gražiai pagelsta ir lengvai nusiima nuo lapo.

  • Išimtas iš orkaitės bandas supiaustome, sudedame į indą, užpilame grietinės ir spirgučių padažu ir, gerai uždengusios, palaikome dar truputį orkaitėje(mama jas kepdavo orkaitėje).
  • P.S. Kažin, ar dabar toje pačioje orkaitėje(su ventiliatoriumi, nustačius ~ 50 laipsnių šilumos),  nebūtų galima  dar ir tų kopūstlapių padžiovinti? Kaip manote? :roll:

    xxx

    Ir dar -manau verta pacituot interneto platybėse  sužvejotą dzūko(gal dzūkės) komentarą:

    Nuo Merkines,

    Bandas mano mama(o dabar ir aš)kepdavo šiek tiek kitaip. Išsivirdavom bulvių(tikdavo ir senos), susimaldavom.Tada būtinai šviežias bulves susitarkuodavom,biškį nusausidavom,sumaišydavom su virtom bulvės, įdedavom druskos.Man skaniausios yra su DARYCINIU-pienas,varškė,druska. Tarp kitko-bandų negalima pjauti peiliu,valgyti su šakute. Bandas plėšom ir valgom tik su rankom.Darycinį tai su šaukštais. Tarp kitko -darycinis buna visada vienoje lėkštėje arba tarmiškai bliūde.

    Virjes

    Mano mama bandoms truputį nusunkia bulves, tada įmeta šaukštą rūgščios grietinės (jei  senos bulvės , kad pabaltų, šviežioms nebūtina)  druskos, pipiriukų .  Tada deda ant  džiovinto kopūsto lapo tarkius, formuoja tokį apvalų blyną ir kepa. Kopūstlapis nebūtinai, bet  jis tikrai priduoda “kitokį” skonį . Galima ir skardoje kepti . Kai iškepa  – pjausto gabaliukais, mirko kiekvieną į pieną, deda į indą. Viską užpila svogūno, sviesto, spirgų ir grietinės padažu. Tada uždengia ir vėl pečiun- kad pašustų . Tuomet  valgom- riebalai teka per barzdą :) :) :)
    Mūsų vaikinai(tėvas ir vyras)mirkytų nelabai nori- laužia tik iškeptą, dažo į grietinę ir kerta . -Būtent laužia- sako taip skaniau 😉

    Markeris

    Kepėm pagal Virjes rekomendacijas . Ant šviežių kopūstlapių. Kadangi bulvės šviežios,  tai nusunkėm gerai, dar dėjau grietinės, druskos ir pipirų.  Ant kopūsto lapų ir ant begęstančių žarijų kiemo “duchovkėj”. Kai sukietėjo/iškepė (darėm kiekvieną pagal kopūsto lapą dydį), suplėšėm, dėjom į stiklinį kepimo indą (daugiau nieko tinkamo tokiai duchovkei neturiu) 🙄 ,  Prišutinau  didelę storadugnę keptuvę spirgų iš šoninės, svogūnų ir didelio kiekio grietinės ( dėjau  20 proc. riebumo). Skanu 🙂 Bet gi  riebu 🙄 – konkrečiai, nemažai alaus išgėrėm :) .

    siūlau šalinti

    Majonezas namų sąlygomis

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 6 , reitingas: 5.00 iš 5)
    Loading...

    vz 

    Majonezas gaminamas mikseriu, kuris smulkina.


    Reikia: 1 kiaušinio, 1 šaukštelio garstyčių, pusės citrinos sulčių, pusės šaukštelio cukraus, druskos ir mėgstamų prieskonių, aliejaus.
    Pirmiausia suplakami visi ingradientai be aliejaus. Po to labai plona srovele plakant pilamas aliejus. Jo reikia nemažai, tad neišsigaskite. Aliejaus pilti kol masė sutirštės. Ragauti ir pridėti trūkstamų prieskonių, dar kartą viską sumaišyti. Jei gavosi per skystas dar pilti aliejaus o jei per tirštas galima skiesti vandeniu ar jogurtu be priedų. Norint kad būtų ne toks riebus, galima maišyti su tuo pačiu jogurtu. Žodžiu  -pasirinkimo laisvė.
    SVARBU ❗ Aliejaus nesupilti viso iš karto, nes nesigaus, liks visi ingradientai atskirai.
    Galima gaminti  majonezą ir su česnaku, ir su krienais. Jo galiojimo laikas labai neilgas, nes nėra jokio konservanto.

    Keli dzūkiškos virtuvės receptai

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 4.20 iš 5)
    Loading...

    tetule

    DZŪKIŠKI KOTLETAI

    500 g bulvių,
    100 g pieno,
    250 g virtų grybų,
    3 š smulkiai pjaustytų petražolių,
    druskos.

    Bulvės sutarkuojamos ir nusunkiamos. Tarkiai užpilami verdančiu pienu, išmaišoma. Grybai susmulkinami, sumaišomi su tarkiais, įveriama petražolių, druskos. Formuojami apvalūs kukuliai ir dedami į pasūdytą verdantį vandenį. Verdama 10-15 min. Kukuliai išgriebiami ir užpilami paspirgintais lašinukais arba grietine.

    RUDMĖSIŲ SRIUBA

    Švelniai pasūdytos ir paraugintos rudmėsės užmerkiamos ir supjaustomos. Jos sumaišomos su šviežiai sutrintų spanguolių tyre. Tokia grybienė papuošiama antaninių obuolių, rudeninių kriaušių skiltelėmis, o Kūčių stalui – nedidukais rojaus obuoliukais.

    GRYBŲ “RASALAS”

    Sutarkuotas burokėlis, džiovinti baravykai, miežinės kruopos išverdama, dedama lauro lapelių, pipirų, pakepintų svogūnų. Puodas nukeliamas ir paliekama ataušti. Valgoma su bulvėmis, keptimos krosnyje arba virtomis su lupenomis.

    BRUKNIŲ GIRA

    Bruknės sutrinamos, užpilamos vandeniu, užvirinama. Tada įdedama džiovintos duonos, cinamono, gvazdikėlių. Palaikoma,kol atauš, perkošiama. Įdedama cukraus, pakildintų ielių ir statoma šiltoje vietoje. Kai gira pradeda gerai putoti, supilama į indą, uždengiama ir statoma šaltoje vietoje.

    Iš Grybų šventės lankstinuko.

    Šis tas apie bulvinius blynus, bandas ir pan.

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
    Loading...

    r

    Štai dėl dzūkiško bandų varianto tai, tiesą sakant, dar neturiu patirties – kaip jas iškepti visiškai sausai ir koks turi būti pjaustymas. O štai galėčiau pasidalinti aukštaitiška patirtimi: iškepi bulvinius blynus, įdėjusi į tarkius kiaušinių, pildama kiek įmanoma mažiau aliejaus. Tada keptuvėje įkaitini aliejų, sudedi iškeptus blynus vieną ant kito, užpili grietine, uždengi, pakepi visą kaugę iki žavaus apskrudimo apačioje, tada ją apverti, pakepi, kol apskrunda kita pusė. Nagi tikrai pasakėlė, bet čia jau reikia iš paviršiaus traškių, o viduje minkštučių blynų mėgėjo :) Kiti  mėgsta tik visiškai minkštus blynus – be skūros, kaip sakoma. Tai turi savo technologiją: lėkštę karštų blynų suverčia į kitą lėkštę ir karštąja uždengia, kad jie jam išsustų tarsi koks kugelis. Ai, nesiginčiju :)

    Valdutė
    Pečiuje kepant bulvinius patiekalus – jie ir šiaip sausesni gaunasi (kaip ir bet kurie kiti gaminiai).

    Bandas kepdavo ant kopūstlapių net Pasvalyje, o norintiems minkšto ir sultingo – kepdavo puodynėje su dangčiu, ten, man  atrodo, kad ir spirgių būdavo.

    Aš pirmą kartą matydama, kaip tuos bulvinius papločius ant kopūstlapio deda kept – tai pagalvojau, kad babytei kažkas su galva negerai :roll: Man  tada gal kokie 3 metai buvo :D Galvojau – žaidžia, bet su ugnim/pečium, tai negalima :) Negalėjau atsistebėt. Bet labai patiko tas sausas blynas, atsimenu, kaip plėšiau jį rankomis ir dažiau  ranka į grietinę su žiubsneliu druskos (čia taip aš valgydavau) ir valgiau. :D :lol: Lygiai taip pat su grietine ir plėšydama aš valgydavau babytės keptą dar šiltą ragaišį (jį kepdavo šunims, bet valgydavau ir aš ):roll: :mrgreen:

    Teta 
    Aš darau kitaip, tai gaunasi tikrai ” be skūros ” , galima būti ir be dantų :P :

    Pagaminti cepelinų tešlą   , suformuoti apvalius plokščius paplotėlius . Pakepti keptuvėje su nedaug aliejaus, kad būtų gelsvai apkepę , sudėti į karščiui atsparų indą , gausiai apipilti tokiu padažu , kaip cepelinams – pakepinti svogūnai su spirgučiais , paskui dėti daug grietinės, kurią galima praskiesti pienu ( padažo turi būti daug ) ir pašauti į įkaitintą orkaitę . Puodas turi būti su dangčiu. Patroškinti ~30 min. , bet geriau patikrinti ar jie jau minkšti. O minkšti jie bus ir iš viršaus , ir iš apačios :P

    Patikrinta / patvirtinta / valgyta 100 kartų, pasiteisino :lol:

    Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 Sekantis
    

    visos teisės saugomos © 2006-2011