Šiuo metu žiūrite: KULINARINIS PAVELDAS. PAPROČIAI.


Dzūkų kiaušinienė su bulvėmis

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.75 iš 5)
Loading...

zuvele

6 kiaušiniai
1 stiklinė pieno
4 bulvės
50 g sviesto
druskos

1. Išplakite kiaušinius su druska.

2. Nuskuskite, nuplaukite ir sutarkuokite bulves.

3. Sukrėskite sutarkuotus bulves į kiaušinius, supilkite pieną ir išmaišykite.

4. Gautą masę supilkite į indą ir kepkite orkaitėje

Šakotis

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.75 iš 5)
Loading...

Virjes

2 kg miltų,
60 kiaušinių ( geriau kaimiški),
1,2  kg sviesto,
1,2 kg cukraus,
1 l grietinės,
vanilinio cukraus 1 pokelis.
Atskiriam trynius nuo baltymų ir išplakam iki standžių putų. O visa kita maišome  elektriniu plaktuvu, kol gaunasi graži vientisa masė.

Tada  į tą masę sudedam baltymus , viską  lengvai gražiai išmaišom. Na ir padėk dieve- kepam :lol:.

Tiesa, prieš tai apsiuvam tokį kuolą marle , dedam ant specialių stovų ir sukdami pilam kiaurasamčiu  tešlą. Jeigu suksim greitai- bus ilgi “ragai”. Jeigu lėtai- trumpi ir stori. Visas  procesas trunka apie 2 valandas.

Kai iškepam – padedam atšalti. Tada nukalam nuo to kuolo   – apvertę taip, kad siauroji dalis būtų viršuje :P .Ir …vaaaaalgom, vaaaaalgom ;)

VELYKŲ BOBA

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 13 , reitingas: 4.62 iš 5)
Loading...

Valdutė
Mes su mamaite kepam tradicinę Velykinę bobą,- tikrą cholesterolio bombą, bet kas gi liepia daug jos valgyt ;) :lol: Gaunasi labai skani ir ilgai nesenstanti, išbandyta ne vieną kartą, gal kam dar pravers.

…….. Bobos tešla skystesnė, ne minkoma, o maišoma mediniu šaukštu. Kad iškepusi boba liktų lengva kaip pūkas, reikia tuoj pat su visa forma, apvožti ją ant pergamentu užklotos pagalvės ir taip palikti, kol visiškai atšals, tik tada išimti iš formos (mes padedam ant rankšluosčio). Bobos apačią galima sulaistyti sirupu, o viršų puošti glajumi ar apibarstyti (mes šito niekada nedarom :roll: )

500 g aukščiausios rūšies miltų,
10 kiaušinių,
500 g cukraus,
50 g mielių,
trečdalis stiklinės pieno,
žiupsnelis druskos.

Trynius išsukti su cukrumi, suberti miltus, šiltame piene išleistas mielas, išmaišyti, o tada mediniu šaukštu plakti apie 1 valandą. (Šiaip mamaitei pritrūksta valios, tai maišo apie 20 min., o aš šį kartą buvau labai susikaupusi :lol: ) Į išplaktą tešlą sudėti standžias baltymų putas, atsargiai išmaišyti iš viršaus į apačią, po to atsargiai sudėti į riebalais išteptą formą, pripildyti tik iki pusės, nes boba labai kelsis. Tešlą padėti šiltai, kad pakiltų. Kai tešla pakyla iki formos viršaus, kepti taip pat, kaip bet kokį pyragą – 180 ⁰C orkaitėje. Jei bobos viršus per greit apkepa – uždenkit ją folija.

SKANAUS! ♪♫☼

Keptas POVAS prikimštais slyvais,VIŠTYČIAI smetonoje bei GAIDYS, sutaisytas medžiotojiškai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

A.Vincentas Sakas

Keptas povas prikimštas slyvais.

Nutaisius jauną povą, reikia ištrinti druska, angliškais pipirais ir grūsta kalendra, prikimšti džiovintais slyvais, užsiūti; galima daryti ir tokie kimšalai, kaip kalakutui arba dėti rojaus obuoliukai sumaišiui su džiovėsiais; apdėti lašiniais, apvynioti poperiu, nutepti sviestu ir apkepinti, laistant sviestu per poperį ir saugojant, kad nuo liepsnos neužsidegtų. Povas dėl atmainos galima kepti juodbliūdyje , laistant sviestu ar smetona. Povas galimas apdėti keptais baravykais, arba rojaus obuoliukais.

Vištyčiai smetonoje.

 Nutaisytus du vištyčius sukapoti į aštuonis gabalus, apibarstyti druska, pipirais ir pačirškinti ant sviesto abiejas puses. Paskui indėti į rundelį, ant viršaus sudėti skiltin supiaustytus 4 obuolius, tik jiems reikia nuimti luobas; inberti gera sauja džiovintų slyvų, inpilti kvorta smetonos ir šutinti pečiuje. Duodant ant stalo pagal save indėti druska, apibarstyti kapotu petruškos žalėsiu, jei jos nėra, tada kraujažole.

Gaidys – sutaisytas medžiotojiškai.

Papiovus gaidį reikia porą valandų išmirkyti šaltame vandenyje, ir užkasti 24 valandoms į smiltis, paskui pešti, valyti, atimti viduriai ir nuplauti. Gaidį supiaustyti gabalais ir apskrudinti su sviestu rundelyje; sviesto imti 4 šaukštus. Paskui ten inberti stiklinę kokių-nors smulkiomis gįslelėmis supiaustytų grybų, abrakėliais supiaustytus 3 svogūnus, inpilti 1 stiklinę balto vyno, nuoperską konijako, 2 šaukštus tomatų pastos, kišti pečiun ir šutinti, kol suminkštės gaidiena. Ištraukti, indėti ½ svaro skridinėliais supiaustytos rūkytos dešros, peletrūno, 10 kadagio uogų, abejų pipirų ir druskos, dar instumti pečiun ir baigti šutinti. Taip sutaisytas gaidys duodamas ant stalo su šutintomis morkomis.

Iš „Šeimininkėms vadovėlis“, Seinai, 1907. Kalba netaisyta.

Tinginių cepelinas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

Zosė
Nuskustas bulves ”sumaliau” kombaine. Gavosi panašu į tarkius, bet šiek tiek kitaip.
Į tarkius įpyliai truputį krakmolo (nes man atrodė, kad bulvės nelabai krakmolingos).
Tada į ugniai atsparų indą (sienelių aukštis mažaug 10 cm, o pats indas maždaug 15x 28 cm ploto) supylai pusę tarkių, o ant jų gražiai paskirs2iau padruskintą ir papiprintą faršą, jame dar buvo smulkiai supjaustyto svoguno.
Ant faršo pamečiau smulkiai supjaustytos neriebios kiaulienos šoninės (gal apie 100 gr).
O ant viso to – vėl tarkiai.
Tada – į orkaitę. Kepan įpyliau truputį pieno, nes man atrodė, kad lyg ir per sausa.
Toliau, kepė, kol iškepė.

Valgėme kaip kas mėgsta. Iš viso buvo 3 variantai:
1- švediškas – su brukniu uogiene ir grietine,
2- su svogūnų ir grietinės padažu,
3 – su spirgučiais.
Kitaip sakant, demokratija :).
Patiekalas – lyg ir bulvių plokštainis, bet ne plokštainis, o kadangi su faršu, tai tikrai, beveik kaip orkaitėje kepti cepelinai.

SKILANDIS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

ezys,

SKILANDIS(suvalkietiškai nuo Šakiu apyl.)

5 kg geros kiaulienos (kumpinė, gali būti riebesnė)
200 gr druskos- be jodo!!!
1 šaukštelis cukraus
1 šaukštas maltų juodųjų pipirų
5 skiltelės česnako (supjaustytų)

GAMYBA:
mėsą supjaustyti gabaliukais 30-40 gr,
česnaką sutrinti su cukrumi, druska ir pipirais,
Sumaišytą masę sukimšti kietai, stipriai į skrandį arba viengalinę žarną.
Skilandis surišamas, suveržiamas balanėlėmis ir šaltoje patalpoje paslegiamas 5 dienoms. Po to pakabinamas rūkyti rūkykloje. Rūkinimas vyksta labai ilgai!!! butina KANTRYBE! :)
Jeigu tas skilandis sveria apie 5 kg ir jį šaltu būdu rūkysit tik dienomis, tai procesas gali tęstis ne mažiau kaip  dvi savaitės. Vaizdelis turi būti labai kieto daikto :) .
NB: Labai svarbu malkų rūšis: gali buti alksninės; gluosninės; obels(svarbiausia -ne sakingos ir ne tos, kurios žiauriai kaitrios, kaip, pvz., ažuolo. Drebulė irgi netinka, nes ji suteikia kažkokį pošlykstį saldumą).
Štai taip ir rūkinat(ilgai ir nuobodžiai :) ), kol įgaus gražiai rudą spalvą. Paskui sausoje ir vėsioje vietoje turi pakaboti, padžiūti apie mėnesį.
Ir jau tuomet galima valgyti! :)
Tik svarbu, kad nelaikytumėt skilandžio šiltoje patalpoje!
SKANAUS !!!!!!!!!!!!

Lota

Iš tikrųjų kolyta (ją vietoj česnako  galima dėt, kaip senovėje, į skilandį)- tai dirvinė čiužute- kai peržydi gaunasi ant aukšto stiebelio du “pinigėliai” – tokie plokšti skrituliukai, per vidurį eina sėklyčių juostelė, dažniausiai augdavo javuose. Mes, vaikai, sparniukus nulauždavome ir tas kelias sėklytes sukramtydavome-malonaus česnako skonio. Skilandį močiutė darydavo daugiausia iš kumpinės mėsos.Mėsą ne plaudavo, o labai gerai nusausindavo. Ją sukapodavo ar pjaustydavo didokais gabaliukais, bet plonais :kokio 1 cm,  o ilgis ~5-7 cm.Pjaustydavo kartu su lašiniais kur ant kumpio ir jau praktiškai papildomai lašinių nedėdavo.(ir dabar valgydama šiuolaikinį skilandį iš jo pirmiausiai išlupu ir išmetu atskirus lašinių gabaliukus).
Tada gerai ir ilgai išmasažuodavo mėsą prieskoniais, druska, stambiai maltais juodais ir kvapiais pipirais bei patrintomis kolytomis,  cukrumi.Jokio skysčio ten neatsiranda. Jei padarytumėt skylutes- tai jau skilandžiui galas.Reikia taip prikimšti, kad visiškai neliktų oro.Visiškai. Tik tada gausis gerai ir skilandis švies raudoniu. Patekus orui  -papilkės ir teks išmesti, nes įgaus gaižų skonį.

Tada kimšdavo į skrandį, ne į taukinės plėvę,  dar naudodavo šlapimo pūslę, ten ją kažkaip ilgai trindavo, kad padidetų.

Kimšimas -atsakingas,nes
reikia sukimšti, kad nebūtų oro tarpų-taip su kumsčiu vis suslėgdavo.Tada, kaip suktinį su šniuru susukdavo ,uždėdavo tas lyštvas ir paslėgdavo kokiai parai.Po to  kabindavo į kaminą ir ilgai rukindavo – gal ilgiau kaip mėnesį, nes krosnis kūrendavosi tik tiek, kiek pietus virdavo .

Skilandžiai nebūdavo per riebūs, o jau skonis…..

Dar tą skrandį naudodavo šonkauliukų rūkinimui -sukapojus juos kokių 10 cm ilgio .Viskas analogiškai.Tik, žinoma, jau pjaustyti nebuvo galima, tai išimdavo po keletą ir dažnai virdavo burokų sriuba. Dabar kažin ar valgytume… 😛

migle
Na, o pabaigai įmetu rec. iš 1937m.
NAMŲ ŪKIO VADOVĖLIS ŠEIMININKĖMS.

SKILANDĮ GALIMA DRĄSIAI PRISKIRTI PRIE DEŠRŲ, NES JIS GAMINAMAS IŠ TOKIOS PAT MĖSOS, KAIP IR SAUSOSIOS DEŠROS.
Paprastai -tik iš kiaulienos mėsos.Skilandžio mėsa pjaustoma stambiais gabalais(kaip nykštis).Kai mėsa ne riebi -primaišoma pjaustytų lašinių.
5 kg mėsos dedama apie 200 gr druskos, apie 6-7 g salietros, 1 šaukštelis cukraus, 1 šaukštelis grūstų pipirų, 1 šaukštelis kalendrų, jei šeimininkei patinka -2-3 skiltelės smulkiai pjaustyto česnako ir truputėlis svogūno.Mėsa gerai išmaišoma su druska ir prieskoniais ir kietai prikemšama į švariai išvalytą kiaulės skrandį.Skilandį reikia kietai kimšti, kad stambesni mėsos gabalai glaudžiai susispaustų ir skilandyje liktų kiek galima mažiau oro.Minkštai kimštas skilandis greit sugenda.
Prikimštas skilandis tuojau užsiuvamas, iš abiejų pusių apklojamas lentelėmis, aprišamas virvele ir prislegiamas bent 5 dienoms.Iš slėgtuvo išimtas skilandis rūkomas 2 -3 savaites.Valgomas žalias ir virtas.

Keletas putrų receptų

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

A. VINCENTAS SAKAS

Nuo žiliausios senovės visur būdavo valgomos putros ir karalių rūmuose, ir vargdienio bakūžėse.
Saldžiarūgščias putras valgyti yra ne tik gardu, bet ir sveikatai naudinga, nes tada žmones mažiau ligos apima; jėgų ir galybės ypačiais ant žiemos ir pavasario duoda. Putros patogu ir greitai galima susitaisyti; jos gera imtis ilgesnėn kelionėn, o karo žygiais riteriai sutaisytas putras veždavosi gurguolėse, kad pastoviais būtų galima sočiai ir greitai užsiganyti.

Tikroji duoninė putra.

Gorčių sėlenų, ruginių ar avižinių miltų pamažėliais, kad nesušoktų gumulais, užpilti 3 gorčiais karšto vandens ir gerai išplakti. Kai ataušta, indėti duonos plutų; pagal pomėgį inpiaustyti arba svogūną, arba česnaką. Kubilą uždengti milu ir palikti šiltai, kad raugintusi. Putra rauginasi 3-4 dienas. Kai putra išsiraugina, ją supilstyti į bonkas ir pasidėti šaltai. Likusių drumzlių neišpilti, o pasidėti kamaroje su visu kubilu; kai sutaisytoji putra baigiasi, tai iš padėtųjų drumzlių vėl galima suruošti putros. Sutaisytoji putra negalima palikti kubile, nes apkars. Vienos šeimininkės dabar putrą sutaiso su mielėmis, kad greičiau surūgtų, kitos vietoje putros ima girą, dar kitos pasidaro putros iš runkelių ar cviklinių burokėlių rūgšties. Tai nėra blogai, atvirkščiai, gražesnės putros galima sutaisyti, kurios yra malonios ir skilviui, ir akiai.

Putra iš džiovintų žuvų.

Prop.: 2-3 svarai džiovintų žuvų, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštas alyvos, žalėsių, duoninės arba batvinių putros. Išvirinti su žalėsiais, džiovintom žuvim ir duoninės arba batvinių putros porūgšti sriubelė, perkošti ir užtaisyti su paspirgintais miltais alyvoje, išmiešti gerai, inpjaustyti peletrūno ir duoti ant stalo, sudėjus kočėlėlio griežinėlius iš žuvies. Kočėlėlis taip daroma: sukapotą žuvį apsūdyti, indėti pyragą, išmirkytą aluje, inberti žiupsnį pipirų, sukapoti viską sykiu, padaryti kočėlėlį ir atsargiai išvirti, kad neištištų. Atsargiai išimti, supiaustyti skersai ir sudėti į vazą, ant viršaus užpilti sriubą ir duoti ant stalo.

Putra su kumpiu.
Kumpį nuskusti peiliu, nuplauti, indėti į rundelį, užpilti vandens ir kišti pečiun šutintis. Kai mėsa bus minkšta, ją išimti ir supiaustyti gabalėliais, sudėti atgal, inpilti 1 stiklinę putros, inmesti 2 morkas, supiaustytas abrėkėliais, porą skilčių česnako, babkos lapą, mairūno, inpilti 1 stiklinė smetonos bet ne grietinės, suplaktos su 1 šaukštu miltų ir užvirinti. Jei yra reikalas pasūdyti.

Putra iš žąsies ir anties.

Prop.: viena žąsis ar didelė antis, dvi kvaterkos duoninės putros, 2 morkos, 1 salieras, 1 poras, 2 babkos lapai, 1 stiklas perlinių kruopų, 1 šaukštas sviesto, 1 ½ stiklo smetonos. Galima dar dėl kvapo pridėti 3 ar 4 grybai ir 1 citrina. Žąsį ar antį virinti su visokiais žalėsiais, sutras nugraibyti. Paimti pusantros kvaterkos perlinių kruopų ir virinti, kol ims tiršti, tada indėti šaukštą sviesto ir išplakti, kol pabals košė. Pridėti pusė kvortos smetonos ir sumaišyti viską su sriuba, verdama iš žąsies, užvirinti, mėsą supjaustyti, kaip reikia, užpilti su sriuba, inberti žiupsnis krapų ir duoti ant stalo. Galima į tą sriubą pridėti virintų grybų sunkos – tai daroma nešant ant stalo.

Iš „Šeimininkėms vadovėlis“, Seinai, 1907. Kalba netaisyta.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011