Šiuo metu žiūrite: KULINARINIS PAVELDAS. PAPROČIAI.


Cepelinai kitaip

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 6 , reitingas: 4.67 iš 5)
Loading...

fotonas

Kažkas anksčiau rašė, kad iš mišinio pagaminti cepelinai neskanu.Iš vieno mišinio – taip, bet  jei kartu su tarkuotomis bulvėmis – tiek, kad pasidarytu normalaus mikštumo tešla – pabandyti verta.
Taigi sutarkuojame kokias 10 didelių bulvių. Imame “Malsenos” cepelinų mišinio ir maišome su tarkiais, kol gaunasi normalaus minkštumo tešla. 

Kol kas niekas iš valgiusių nepeikė 😛 

Vytinta kiauliena

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 8 , reitingas: 3.88 iš 5)
Loading...

Virjes

Išpjaunam kumpio gražų,neriebų gabalėlį -stačiakampio formos arba nugarinės (išpjovos).
Įtrinam prieskoniais-
pipirai juodi ir kvepiantys,
kolytos,
česnakas(būtinai vasarinis) ,
salietra,
druska

Palaikom pavartydamos tuose prieskoniuose 3 dienas, ne ilgiau . Po to išimam, nuvalom druskos perteklių, dedam į merliuką ir gražiai stipriai susukam.

Taip paruoštą mėsą galima ir rūkyti .O jeigu norim vytintos – pakabinam šiltai, bet ne drėgnai.Po kokių 3 savaičių ( greičiausiai) galima valgyti. Kuo ilgiau padžiūsta, tuo skaniau. Neseniai pabaigėm valgyti gal kovo mėnesį padžiautą .Taigi – maždaug 7 mėnesių, bet labai skanu:P

Naminė kepeninė dešra ir paštetas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 14 , reitingas: 4.43 iš 5)
Loading...

NAMINĖ DEŠRA

Virjes

Kiaulės kepenis supjaustome nelabai smulkiai -į 4-5 gabalus,
gerai išplauname ir verdame pasūdytame vandenyje. 20 minučių, ne daugiau. Mat jeigu jas pervirsime, sukietės visos tokiais žirniukais ir bus neskanu. Po to išimame iš vandens ir karštas dedame į celofaninį maišiuką. Sandariai užrišame( kad kepenys neperdžiūtų ir lengviau susimaltų).
Kitame puode verdame riebesnio pusgalvio ar kitokį ne liesą kiaulienos  gabalą. Kai mėsa išverda, šio sultinio neišpilame – mat jo 1 ar 2 stiklinių dar prireiks .
Išvirusią riebią mėsą supjaustom, liesesnę sumalam per tankų sietelį . Kartu sumalame ir kepenis.

Pakepiname svieste susmulkintą svogūno galvutę. Viską verčiam į sumaltą mėsą , dedam druskos, pipirų juodųjų ir kvepiančių , viską suminkom. Ragaujam, jei prieskonių trūksta -įberiam dar.

Įpilame sultinio ir vėl minkom/maišom -masė turi būti panašaus minkštumo, kaip maltinukams. T.y. -nei kieta, nei per skysta ( aš iš patirties jaučiu ) .
Jeigu masė šilta nuo sultinio – atšaldom, nes šilta velsis kimšimo vamzdelyje, bus sunku kimšti. Kemšam į plonas atidžiai išvalytas ir išplautas žarnukes.
Užrišam.

Tuo metu, kai kemšam dešras, užvirinam vandenį su truputuku druskos ir keliais lauro lapeliais. Dedam prikimštas ir -BŪTINAI užrištas dešrikes į VERDANTĮ vandenį. Po to, kai puodas su dešromis vėl užvirs, virinam dar 6 min. Jas verdant puodo neuždengiam , nes dešros gali sutrūkti …
Išimam. Dabar jau galima nesunkiai paslėgti.

O jau tada – kviečiame gimines /artimuosius, draugus, pažįstamus, kaimynus, atsidarom “kurcinio ašarų” – su smilga nuog stumbro ir spanguole ir ….degustuojam, degustuojam , degustuojam 😛 😆 😛

bzikas

kaime kas metai per kiauliaskerdį po keletą kartų tekdavo tokias dešras gaminti. Kepenis išvirdavom atskirai (apie pusvalandį), gabalą kiauliaus pusgalvio, šiek tiek riebesnės ir liesesnės mėsos taip pat virdavom atskirai, tik dar įdėdavom porą galvų svogūnų ir keletą nuluptų supjaustytų morkų, pipirų (nemaltų), lauro lapą.

Kepenis keletą kartų permaldavom smulkiausiu sieteliu, užplikydavom verdančiu mėsos sultiniu ir gerai ištrindavom mediniu šaukštu, kad nebūtų gumuliukų. Mėsytes sumaldavom.

Abejas mases sumaišydavom,pagal skonį berdavom druskos (kad būtų truputį persūru, nes verdant dalis sūrymo lieka vandenyje). Būtinai į dešras dėdavom pipirų ir lauro lapų, keletą smulkiai supjaustytų žalių svogūnų, išvirtas morkas. Masė turi būti tokio tirštumo, kad dribtų iš šaukšto. Ta mase prikišdavom tokias storas, su daug raukšlių išvalytas žarnas, užrišdavom abu galus siūlu ir apie pusvalandį virdavom vandenyje.Po to irgi paslėgdavom, kol atšals.
Beje, jei kimšite į žarnas, negalima prigrūsti labai standžiai, nes verdant tikrai susprogs. 🙄

Mmmmmm……kaip dabar gerai būtų su juoda duona ir svogūnais…… Tokiu pačiu principu darydavom ir paštetą, kurį dėdavome į elementarius dubenėlius ir pastatydavom šiaip atvėsti. Tik į pastarąjį maldavom daugiau mėsos ir paskui kaitindavome puode, kol užvirs. Kaitinimo metu sudėdavome visus prieskonius. Beje, tikras paštetas turi būti su riebia mėsa, kitaip nestingsta.

ViKi

Mano buvusi bendradarbė kepenines dešras ne virdavo, o kepdavo orkaitėje. Mmmmm – tikras apsivalgymas. Siūlau pabandyt vietoj virimo pakept. Iškeptą kepenų masę ji sukišdavo į storas žarnas.

PAŠTETAS

Virjes

Kepenis paruošiame taip pat, kaip ir kepeninėms dešroms, tik visą pusgalvio mėsą ir riebiąją jos dalį ( kartu su oda) sumalame.Beje – iš pusgalvio tiek dešroms, tiek paštetui naudojam tą dalį , kur aplink akis(ausys naudojamos kitiems tikslams :P) ir vadinamąją pažiaunę – be šnipo, suprantama.

Tuomet dedame į puodą ir ant silpnos ugnies kaitiname -nuolat maišydamos pasirinktinai į VIENĄ pusę . Aliumininiame puode geriausia, nes tuomet neprisvyla. Galima kaitinti ir puodą su pašteto mase įstačius į kitą didesnį puodą, pripildytą verdančio vandens, bet tai ilgai ir nuobodu :roll:…
Kaitinam iki masė pašviesėja ir tampa vientisa ( čia turėtų būti smailiukas su lašančiu prakaitu 🙄 😛 ). Mama kantrybės daugiau turi , tad kaitina daugiau kaip pusvalandį, o man ir greičiau gerai…
Išvirusią masę krečiam į indelius- gražiai suspaudom, atšaldom.
Skanu tepti ant duonos.
SVARBU :
prie įvairių gaminių iš kepenų labiausiai tinka KMYNŲ arbata.
LAAAAAAABAI tinka ir rauginti agurkėliai – tik ne marinuoti !!!

ziema

Gaminu panašiai kaip Virjes. Tik supjaustytas kepenis 2 kartus pakaitinu iki užvirimo, -vis nupildama vandenį, o trečią kartą- normaliai išverdu (būna baltesnės). Tada 2 kartus sumalu kartu su virtomis pažandėmis ir liesesnės mėsos gabalėliu.
Svieste pakepinu svogūną, supilu į masę, dar įpilu sultinio, paverdu. Darau tokio skystumo/tirštumo, kad būtų galima plakti mikseriu. Plaku, kol atvėsta, tuomet supilu į indus. Sustingęs paštetas būna labai baltas (nuo ilgo plakimo) .

Miglė

Jei pašteto kiekis nelabai didelis, galima vietoj kiauliaus šnipo riebalų/taukų dėti …tirpinto sviesto. O svogūnus (ir nemažai) dėti pakepintus( iki skaidrumo) tame pačiame svieste.Jei virtų morkų daugiau įmalsime, bus ir gražiau, ir skanu.

Kepenis visai pravartu prieš virimą/kepimą pamirkyti piene -švelnesnės bus.

GRIKIŲ BOBA (babka)

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 4.20 iš 5)
Loading...

Alytaus apylinkėse  ir Lenkijos Suvalkų krašte  gaminama šiek tiek skirtingai.

Dzūkiška versija:

o,5 kg grikių miltų
apie 1 l pieno
3 kiaušiniai
dubenėlis spirgučių su svogūnais
1 šaukštelis sodos
2 šaukšteliai druskos

Baltymus išplakti, pasūdyti, sumaišyti su miltais.Sodą nugesinti stikline karšto pieno, įdėti į masę.
Įpilti likusį pieną, spirgučius ir viską išmaišyti ( tešla turėtų būti tirštos grietinės konsistencijos).Sudėti į riebalais išteptą skardą(ar į puodą storu dugnu) ir kepti įkaitintoje krosnyje 45 -60 min.Patiekti su pienu, grietine ar rugpieniu.

Suvalkų variantas

1 kg grikių košės
0,5 kg grikių miltų
~ 700 gr rūgščios grietinės perpus su rugpieniu(galima arba tik grietinę, arba tik pieną)
1 l pieno(arba vandens)
3 kupini šaukštai cukraus
4 kiaušiniai
2 šaukšteliai sodos
1 šaukštelis druskos

Košę nakčiai užpilti litru pieno arba vandens. Rytą gerai išplakti kiaušinius.Rūgščią grietinę (truputį palikti)  išmaišyt su cukrumi,viską sumaišyti su koše. Sodą nugesinti rugpieniu, įdėti į ją miltus ir gerai išmaišyti(masė vėlgi -tirštos grietinės tirštumo). Jeigu per tiršta -galima įberti  kvietinių miltų. Masę dėti į riebalais išteptą skardą ir kepti įkaitintoje krosnyje 45 -60 min. Babka yra gera, jei kepant neįskyla viršus. Į šį populiarų pasnyko valgį kartais dėdavo apie 100 gr. ištirpinto sviesto.Per šventes -svogūnų su spirgučiais. Tuomet nedėdavo cukraus, bet babka ir be to turi specifinį saldoką skonį.

PRĖSKUČIAI(ŠIUŠKĖS, ŠVILPIKAI)

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 7 , reitingas: 4.71 iš 5)
Loading...

 Tešlai:

bulvės
miltai
šoninė
svogūnai
saldi grietinė
druska

Išvirtas bulves sumalti, pasūdyti, įdėti tiek miltų, kad būtų galima iškočioti tešlą.Iškočioti ją 1 cm gabalėliais.
Supjaustyti 5 cm dydžio kvadratėliais.Kepimui skirtą skardą pabarstyt miltais.Kepti 30 -40 min., kol pagels.Išimti iš krosnies/orkaitės ir sluoksniais sudėlioti puode.
Su svogūnais kepta šoninuke uždėti ant prėskučių.Grietinę užvirinti ir užpilti ant viršaus.Palikti valandai(šilumoje, kiek suprantu).Valgyti, kol visiškai nesuminkštėjo, nors ir tokie skanu.

Miglė

:Jei aš tokius kepčiau – dabar BŪTINAI tešlon įtrenkčiau ir…bazilikučio  😆
GUTE 

: Ši tešla mėgsta kabintis prie rankų Todėl, kad šitaip neatsitiktų ,  reikia rankas pasitepti aliejuje .
Dar tos šiuškės  su grybų padažu skanu.

Teta :

Kai dedi krakmolo, švilpikai tikrai minkštesni, puresni gaunasi  🙂 

 

Keli bulvinių blynų ir kitokių tarkių receptai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.33 iš 5)
Loading...

no comments

Aš iš šviežių bulvių nekepu nieko. Nemėgstu pridet nei miltų, nei kitko. O jau kai rudeniop bulvės “surimtėja”,  kepu bulvinius blynus.  Bet ne plonus, o tokius storuliukus. 2/3 tarkių, 1/3 virtų maltų bulvių, kiaušinis, tarkuotas svogūnas.  Tokie blynai gaunasi traškia plutele, viduj minkštučiai ir neprisigeria riebalų. 

Iš  panašios  tešlos (tik tarkiai nusunkiami ir nededamas svogūnas) vandenyje verdam “durniukus”. Valgom su spirgų padažiuku.
Taip pat iš tokios   tešlos darom mažučius kukuliukus ir verdam iš jų pienišką sriubą .

tetulė

Mūsų  namuos tarkinių  patiekalų “topas” vadinasi  “biednioko kleckai”. Mamytė kažkokiame “tautinių”  patiekalų receptyne atrado – ten tikrai labai jau biednas, sausas, prėskas  patiekaliukas buvo, bet patiko principas, tai patobulinom ir iki šiol gaminam  .

Pagrindas – didesnioji dalis žalių tarkių, truputis virtų  maltų bulvių. Dar, žinoma, druskos, galima vieną kiaušinį, o svogūnų nededam , įtariu, gal ir nepakenktų. 

Toliau – gaminam iš tos tešlos storuliukus blyniukus, ant labai mažai aliejaus vos apskrudinam ir dedam į puodą, ant kurio dugno kas nors panašaus į groteles, o pačiam puode jau kunkuliuoja pienas  trupučiu vandenėlio praskiestas ir pasūdytas. Kepam – kraunam, kepam – kraunam, kol sueina visi kleckiukai  . Tada būtų gerai pavožt juos kokia lėkšte, puodą uždengt, pamažint ugnį ir gal valandą troškint, vis pažiūrint, ar nesumažėjo skysčio (jis turi semti visus kleckiukus). Prieš pabaigą – ragauti, ar pakanka druskos, ar jau išsitroškinę, labai tinka gerą šaukštą sviesto įmesti.

Ir valgyti su tuo padažu, kuriam troškinosi, man geriausia – labai daug to padažo, vos ne kaip sriuba. 

Jei prikepėt labai daug ir nesuspėjot suvalgyti, galima juos labai šauniai pašildyt. Pasmulkinam kažkiek blyniukus – priklausomai nuo dydžio, gal į kokias keturias dalis. Metam visus į keptuvę, galima šiek tiek aliejaus arba sviesto, o jei keptuvė netraukia ir nesinori riebumo – tai ir be nieko vartant pašildom, pilam pieno, druskytės, šiek tiek patroškinam. Ne tiek, kad į košę suvirtų, bet kad jau lyg ir irti pradėtų. Tokia košė makaliošė išeina , vaikystėj baisiai mėgta. Neseniai prisiminiau, oi, kaip skanu buvo .

Virjes

Kažkada sugalvojau, kad bulvinius blynus kepant reikia į juos įpilti ne miltų, o manų. Dabar kai tarkuoju bulves į indą pirmiausiai įpilu kokius 3 valg. š. manų- iki viską sutarkuoji, manai išbrinksta, tada kokį kiaušinį, prieskonių ir kepu. Liuks- nebūna skysti, o manų nė ženklo. Su miltais irgi bandžiau, bet man su manais labiau patinka, traškesni.

Zose 

Aš labai mėgstu tokius bulvinius (greitai iškepamus) blynus – sutarkuoti bulves  burokine tarka,  įmušam kiaušinį, truputis miltų. Labai skanu, kai dar įtarkuoji česnako skiltelę. Tokie blynai skanu su varške, sumaišyta su česnaku ir ten pat dar įpjaustyta pomidoro.

 

Duonos gira

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 36 , reitingas: 4.22 iš 5)
Loading...


10 l vandens, 2 kg juodos duonos, 1 kg cukraus, 30 g mielių, saujelė razinų.

Duoną supjaustome riekėmis ir sudžioviname orkaitėje iki maloniai kvapnaus paskrudimo. Užplikome verdančiu vandeniu iki apsėmimo ir laikome kelias valandas. Tada skystį nupilame, o duoną išspaudžiame per trigubą marlę. Pripilame cukraus ir užvirinto vandens, kad būtų 10 l, atvėsiname iki kokių 30 laipsnių, kad mielės nežūtų. Tada supilame su cukrumi ištrintas suputojusias mieles. Indą uždengiame servetėle ir per naktį laikome šiltai. Tada nugraibome putas ir supilstome į butelius, dedame į kiekvieną butelį po porą razinų. Laikome šaldytuve, geriame po paros.

Geriau pasigaminti mažiau, nes ilgiau laikoma gira gali perrūgti.

DUONOS GIRA SU DŽIOVINTAIS VAISIAIS

Imame 5 l vandens, 250 g džiovintų vaisių, 500 g džiovintos juodos duonos (pasigamintos iš 1 kg šviežios), 250 g cukraus, 10 g mielių, šiek tiek razinų.

Džiovintus vaisius paverdame pusėje kiekio vandens, nukošiame per trigubą marlę. Duoną užplikiname likusiu kiekiu vandens, palaikome ir nuspaudžiame per vėlgi trigubą marlę. Tada vaisių nuovirą ir skystį nuo duonelės mirkymo sumaišome, dedame cukrų ir atskirai su šiek tiek cukraus ištrintas mieles, laikome šiltai parą. Tada supilstome į butelius, dedame po kelias razinas, uždarome (atsiprašau, nepaminėjau, kad tai taikoma ir duonos girai), laikome šaldytuve. Geriame po 2-3 dienų.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011