SKANAUS, VISADA!

UŽ Lietuvos išsėtinės sklerozės pacientams reikalingo gydymo, prilygstančio kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kompensavimą:

Išsėtinė sklerozė (IS) – luošinanti, išskirtinai jaunų žmonių liga. IS Lietuvoje šiandien serga apie 3 tūkst. žmonių, o kasmet diagnozuojama daug naujų ligos atvejų. Lietuva priskiriama santykinai aukšto susirgimo IS regionui. Daliai sergančiųjų Lietuvoje kompensuojamas gydymas jau nebepadeda.
IS daugeliui prasideda kitų susirgimų būdingais simptomais ir baigiasi visada vienodai – fizine ir emocine žmogaus negalia. Tik nedidelė dalis sergančiųjų po 30-40 metų nuo ligos pradžios neatsisėda į invalido vežimėlį. Situaciją galima pakeisti, nes pasaulyje jau yra sukurta vaistų, kurie stabdo ligos eigos progresą, stabilizuoja paciento būklę bei gražina jį į visavertį gyvenimą.
Daliai pacientui jau šiandien reikalingas antrosios pakopos gydymas, nes pirmosios pakopos gydymas jiems yra neefektyvus – ligos eiga yra ypač agresyvi arba organizmas pradėjo gaminti antikūnus, kurie sumažina pirmosios pakopos vaistų veikimą. Deja, Lietuvoje, priešingai nei daugumoje ES valstybių, antrosios pakopos gydymas dar nėra kompensuojamas.
Reikalingas antrosios pakopos gydymas, kaip ir daugelis naujausių technologijų, yra brangus, todėl Lietuvos valstybė vis atidėlioja jo kompensavimą. Tačiau kitos valstybės, kompensuojančios šį gydymą, savo sprendimą argumentuoja farmaekoniminiais tyrimais bei skaičiavimais, kurie įrodo gydymo ekonomiškumą, nes taip taupomos tiesioginės bei netiesiogines IS gydymo išlaidos.
Šia peticija raginama pasirašyti už vienodas Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos IS pacientų gydymo galimybes, kad Lietuvos pacientai nebūtų diskriminuojami dėl reikiamo gydymo prienamumo, gautų visavertę pagalbą ir būtų naudingi visuomenės dalyviai – patys užsidirbtų ir mokėtų mokeščius, o ne lauktų socialinių išmokų.

PETICIJĄ RASIT ADRESU :  WWW.PETICIJOS.LT/VISOS/3535

……………………………………

Miglės trigrašis:

Šiomis dienomis minėtuose namuose netyla skambučiai -yra vilties, kad didžioji dauguma  tėvų pamestų vaikų  šventes sutiks ne valdiškose valdose. Manau, kad šioje akcijoje galėtų dalyvauti žmonės iš visos Dzūkijos ar  iš artimesnių Suvalkijos vietovių.

Kita vertus -net ir be specialios akcijos paskelbimo  juk niekas nedraudžia žmonėms pasiskambinti ir į kitus Lietuvos vaikų globos namus ir priglausti šventėms šiuos dėmesio ir šilumos išsiilgusius vaikus savo šeimose. Kažkodėl turiu vilties, kad tokių žmonių atsiras visur…

Asociacija „Matučio namai” renka lėšas ir siekia išpirkti rašytojo Anzelmo Matučio namą, esantį Alytuje. Taip būtų išsaugota istorinė, memorialinė vertybė, užtikrinta tolimesnė muziejaus veikla. Rašytojo artimieji, nebegalėdami išlaikyti namo, nutarė jį parduoti. Alytaus miesto savivaldybė neturi lėšų namo įsigijimui.  Laikmetis nėra labai palankus, tačiau kiekvienas geros valio žmogus gali padėti ir prisidėti. Net ir nedidelė Jūsų finansinė parama nepaprastai reikalinga „Matučio namams”.

Trisdešimt penkerius metus A. Matutis gyveno, dirbo ir kūrė Alytaus mieste. Rašytojo autentiškame name nuomojamose patalpose jau 20 metų veikia jo vardo memorialinis muziejus. Čia vykdoma edukacinė veikla, organizuojami renginiai (www.alytausmuziejus.lt/matutis/lt.php).

Esame tikri, kad praradus pastatą bus padaryta nepataisoma žala Alytaus miesto ir visos Lietuvos kultūrai bei nacionaliniam paveldui. Mūsų vaikams bus užkirstas kelias pažinti vaikų rašytojo, mokytojo, nenuilstančio keliautojo, gamtos mylėtojo ir patrioto Anzelmo Matučio memorialinį palikimą, pamatyti vietą, kur „gimė” Drevinukas, Girinukai bei kiti pasakų herojai. Tai ne vienadienis projektas, tai pagarba amžinosioms vertybėms.

Rašytojas Anzelmas Matutis (1923 – 1985) visą savo talentą paskyrė vaikų literatūrai. Jis išleido daugiau nei 30 eilėraščių, poemų, eiliuotų pasakų knygų vaikams. Už kūrybą vaikams ir jaunimui pelnė dvi premijas Lietuvoje, buvo apdovanotas IBBY (Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos) garbės diplomu. Jam buvo suteikti nusipelniusio mokytojo ir kultūros veikėjo vardai.

Paaukok, kad atgimtų A. Matučio namai!

Aukoti galima DnB NORD banke į sąskaitą Nr. LT97 4010 0409 0047 9415 arba paramą atnešti į labdaros urną, esančią A. Matučio muziejuje (A. Matučio g. 8, Alytuje).

Asociacija, turėdama paramos gavėjo statusą, atskirai kreipiasi į verslo įmonių savininkus ir vadovus: pasielkime taip, kaip liepia mūsų kultūrinė sąžinė – išsaugokime Anzelmo Matučio muziejų būsimoms kartoms.

Asociacija „Matučio namai”

Vyriausybė ir Seimo valdančioji dauguma neturi dangstyti LEO aferos ir privalo nedelsiant imtis veiksmų, kad Lietuvos Respublikos Konstituciją ir piliečių interesus pažeidžiantis LEO LT sandoris būtų paskelbtas niekiniu ir teismas taikytų restituciją.

Nepanaikinus šio darinio, Lietuva neišbris iš krizės, nekontroliuos energetikos, o privatūs savininkai toliau, nemokėdami valstybei nė cento, pelnysis iš valstybės energetinio kapitalo ir Lietuvos bei ES investicijų. LEO sandoriu padovanojusi privačios UAB „NDX Energija“ savininkams didelę dalį nacionalinių perdavimo ir skirstymo tinklų bei jų duodamo pelno, valdžia jaučiasi kažkuo įsipareigojusi privatiems LEO LT savininkams ir ruošia jiems dar dovanų. Vyriausybė ketina LEO LT atiduoti valstybės ir ES lėšomis finansuojamą Lietuvos apsirūpinimo elektros energija projektą, kurio vertė – maždaug 27 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad privatūs LEO LT savininkai, neinvestuodami nė cento valstybei, gaus iš jos dovanų apie 8 mlrd. Lt kapitalą ir kasmet jo duodamą milijardinį pelną.

Be to, Vyriausybė dar ketina atiduoti korupciniam LEO LT dariniui – jos dukterinei įmonei UAB „InerLinks“ – apie 2,5 mlrd. vertės elektros jungties su Švedija projektą. Ir nuo tų valstybės milijardų privatiems LEO LT savininkams atiteks 38,3% bei jų duodamas pelnas.

Tai reiškia, kad mūsų valstybė be tų milijardų, kuriuos prarado dėl LEO sandorio, papildomai praras dar kelis milijardus litų ir dėl valdžios nusikalstamo pataikavimo oligarchams dar giliau bris į krizę. Taip valdžia dar labiau padidins biudžeto deficitą, kurį, kaip jau įsitikinome, stengsis kompensuoti verslo ir gyventojų sąskaita.

Tai – korupcinės LEO aferos išplėtimas, sąmoningai darant žalą valstybei. Tokius valdžios veiksmus ir teisėsaugos institucijų neveikimą vertiname kaip nusikalstamus.

Lietuvos gyvybiniai interesai, valstybės ir ES Lietuvai skiriami pinigai negali būti patikėti korupciniam LEO dariniui.

- užtikrintų, kad jungčių su Vakarų energetinėmis sistemomis projektus gautų ne LEO LT, o visiškai valstybės kontroliuojama bendrovė, o jei jos dalis bus privatizuojama, tai skaidriai ir į biudžetą gaunant realius milijardus, o ne taip, kaip LEO LT atveju.

Kartu reikalaujame, kad prokuratūra vykdytų įstatymuose jai numatytą priedermę ginti viešąjį interesą – nedelsdama pradėtų tirti LEO sandorio ir VST privatizavimo aplinkybes, kad būtų atlyginta žala valstybei ir patraukti atsakomybėn asmenys, sudarę sąlygas privačių savininkų dešimtukui pelnytis valstybės turto sąskaita.

Visuomenė sieks, kad tokiems nusikaltimams nebūtų senaties!

Mes reikalausime kiekvieno teisėsaugos pareigūno, o taip pat Vyriausybės ir Seimo nario – nesvarbu, ar jis priklauso valdančiajai daugumai, ar opozicijai – ASMENINĖS ATSAKOMYBĖS!

Kęstutis Čilinskas
Dalius Stancikas
Jonas Vaiškūnas
Arvydas Akstinavičius
Audrys Karalius
Andrius Navickas
Rūta Janutienė (Grinevičiūtė)
Algirdas Janutas
Artūras Račas
Nijolė Lukšionytė
Kornelijus Platelis
Naglis Puteikis
Danutė Sirijos Giraitė
Aurelija Stancikienė
Dainius Elertas
Gintaras Grajauskas
Ona Juknevičienė
Erlandas Paplauskis
Jūratė Markevičienė
Vladas Braziūnas
Algimantas Gražulis
Dionizas Varkalis
Andrejus Gaidamavičius
Vytautas Budnikas
Janina Gadliauskienė
Rasa Navickienė
Rasa Kalinauskaitė
Paulius Markevičius
Karolis Klimka
Darius Pocevičius
Vytautas Damaševičius
Daiva Repečkaitė
Dalia Satkauskytė
Saulius Norvaišas
Kasparas Pocius
Živilė Grinbergienė
Violeta Linkienė
Angelė Šarlauskienė
Rimtautas Navickas
Rita Navickienė
Darius Jonaitis
Povilas Plūkas
Aldona Česnavičienė
Milda Motužienė
Justas Motužis
Vygintas Vilutis

PRITARIANTYS PETICIJAI GALITE PASIRAŠTI ŠIUO ADRESU: http://www.culture.lt/leo-ne/

Gintaras Butkevičius,Biržų krašto muziejaus „Sėla” direktorius