Obuolių jau prisivalgėt tiek, kad nebenorit į jų pusę net pažiūrėti? Skintais žiemai jau užkrauti visi tam tinkami kampai, o ir sulčių jau irgi prisivirėt daugiau nei reikia ? Ir vistiek obelys sode dar anaiptol ne tuštutukės?
Jeigu į visus klausimus atsakėte TAIP, vadinasi -pats metas imtis… obuolių sūrių gamybos. O tam kelias valandas vargti prie karšta obuoliene besitaškančio puodo, pasirodo, visai nebūtina 😉 Aišku, jeigu obuolių masę “kepsime” orkaitėje, o prieš tai, užuot smulkiai pjausčiusios obuolius, juos paprasčiausiai… pertrinsim buitine sulčiaspaude !
Reikia:
Obuolių 8 kg.
Cukraus – 1 – 1,5 kg (pagal skonį)
Eiga
Obuolius supjaustom perpus ar į keturias dalis (kaip kam smagiau) ir išpjaustom sėklojų. Žievelių lupti visai nebūtina. Mikliai perleidžiam per paprasčiausią buitinę sulčiaspaudę su didesne talpa tirščiams. Susidariusias sultis pilam į metalinį (geriau -ne emaliuotą) puodą ir ant pačios stipriausios ugnies gariname -iki jų liks visai nedaug ir jos gerokai sutirštės -panašiai kaip slyvų ar abrikosų sultys. Man iš 2,2 kg sulčių liko vos 300 g.
Kol sultys garinasi, į obuolių tirščių masę supilam cukrų, gerai išmaišom, leidžiam šiek tiek pastovėti – kad ištirptų cukrus. Tuomet ją perpilam į skardą ar metalinį puodą, uždengiam folija ir kišam orkaitėn, kurią įkaitinam iki 200 laipsnių karščio. Po pusvalandžio į besitroškinančią masę supilam sutirštintas obuolių sultis, gerai išmaišom, vėl uždengiam folija ir leidžiam toliau troškintis. Po to kas 10 -15 min. vis patikrinam, ar nepradėjo svilti prie dugno, vis pamaišom. Maždaug po valandos nuo proceso pradžios (įsitikinusios, kad perskyrus obuolių masę ji nesubėga atgal) išjungiam orkaitę ir leidžiam obuolienei palengva atvėsti.
Tuomet supilam į sūrmaišius, paslegiam kokiai parai ir kabinam džiovinti. Beje -tam puikiai tinka ir buitinės el. džiovyklės -man per du pusdienius vidutinio dydžio sūris apdžiuvo visai neblogai.
Šio būdo privalumai prieš tradicinius yra net keli. Pirmiausiai nereikia vargti smulkinant obuolius. Darbas pagreitėja ir dėl to, kad nereikia laukti pernakt, kol cukrumi užpilti obuoliai paleis sultis. Bet didžiausias visgi privalumas tas, kad sulčiaspaude susmulkinta obuolių masė “iškepa” be jokio taškymosi bent dvigubai greičiau, o iš anksto stipriai nugarinus obuolių sultis, jau paruoštoje masėje lieka gerokai mažiau skysčio, kuris nenueina niekais sūrį suslėgus. Beje -obuolių žievelių tikrai neverta lupti ne tik dėl to, kad jos visai gerai iki minkštumo suverda, bet ir dėl to, kad turi medžiagų, kurios garantuoja gerą obuolių masės sukibimą.
O skonis, patikėkite 😆 nuo gaminto “tradiciniu” būdu -visai nesikeičia 😉
Apie obuolius: visi šaltiniai byloja, kad geriausiai sūriams tinka antaniniai.Greičiausiai -šventa tiesa .Bet tinka ir kiti -rūgštesni, iš žieminių veislių -patikrinta 🙂 Galima imti antaninius, Bogatyr ir pan. pramaišiui su bet kuriais kitais 😉
Miglė
DAR KELI OBUOLIŲ SŪRIO RECEPTAI:
…………………………………………………………..
GUTE
Obuolių – 7 kg,
cukraus 1,5 kg.
Obuolius nulupu , supjaustau , užberiu cukrum , laikau parą , po to išsiskyrusias sultis nupilu. Verdu , kol jų nugaruoja apie 2/3 tūrio.Tuomet pilu obuolius , verdu maišant iki masė sutirštėja – apie 1,5-2 val. Dalį obuolių dedu virimo pabaigoje- gaunasi graži “mozaika” . Išvirusią masę pilstau į įvairias talpas plonu sluoksniu . Padžiovinu – kartais net orkaitėje, kaip grybus, su visom formom.
Po to išverčiu , apdėlioju visas palanges ir kt. vietas ir “nokinu” kambario temperatūroje. Tiesa, taip “nokinant” iki Kalėdų kartais vos vienas kitas lieka ,slėpti reikia .
Į sūrmaišius aš nepilu .Pilu į silikonines ir plastikines formas. Padžiovinu – kol sukietėja paviršius ,ir išverčiu . Gerai išvirus , niekas “nepabėga” .
iš formos obuolinę “babkę” išverčiu kokią trečią dieną . Po to – vis pavartydama džiovinu. Nors viską darau vienodai , vieno virimo sūriai sudžiūva (kad jau galima būtų pjaustyti) vos ne per savaitę , kiti – ilgiau . Oras patenka geriau , negu per sūrmaišį ir džiūsta greičiau . Aš dar dienąkišu į orkaitę padžiovinti – mat norisi kuo greičiau paragauti , kas gavosi.
Tigra
Patarimas obuolių sūrių virėjoms : aš obuolių sūrį gaminu orkaitėje – nei tau maišyti, nei tau stovėti prie viryklės, nei ant sienų tykšta, nei prisvyla
Sūrmaišius pasisiuvau iš senų lininių servetėlių: sulenkiau kampu -štai tau ir maišelis .
Surmaišius dedu skardon, prispaudžiu lenta, paslegiu ir palaikau keletą dienų. Paskui jau džiovinu.
O su džiovinimu tai irgi vargstu : kabinu po radiatoriumi arba po gyvatuku
Virjes
Esu išbandžiusi sūriams visokius obuolius, bet tikrai geriausiai tinka antaniniai.Tuomet sūriai niekada nesigavo pilkšvi . Iš visų kitų veislių irgi gerai, bet reikia ilgiau virti. Dar labai skanu į virimo pabaigą įberti lazdyno riešutų. Galima pasmulkinti.
COPY
Vienąkart išvirtą obuolių masę suverčiau į storą celofaną, suvyniojau kaip dovanėlę ir paslėgiau inde. Per kelias dienas perteklinis skystis -tiesiog dieviško skonio- ištekėjo ir buvo sulaižytas . Nustojus varvėti, paslėgtą sūrį su visu indu – ant radiatorių.
miglė
Su košės virimu -viskas pagal klasikinį receptą.Varvinimo/slėgimo klausimu štai tokia geroji patirtis:
išvirtą masę sudrebiam drobės maišiukan( ar iš servetėlių, ar nuo Nalivka babuni ”pakuotės” ar su užrašu Skaitymo metai -visiškai nesvarbu). Pakabinam ant cveko biškutuką laisvai nusivarvėti/susislėgti(apačion nepamirštam padėti kokį dubenį dieviško skonio skysčiui surinkti). Maždaug po valandos/kitos -jau imam spausti stipriai . Man asmeniškai šiam procesui šįkart labai pravertė mugėje nupirktas sūrių spaustukas – kelios minutės -ir gaminys įgauna “teisingą” formą, apskritai daug švaresnis (nesitaškantis) procesas, iškart nusispaudžia dauguma skystimo.O po to -jau tarp lentukių slegiu kelioms paroms. Toliau -kaip aukščiau aprašyta