Velykoms alytiškė Jūratė Kazakevičienė siūlo pasigaminti keletą patiekalų, kuriuos ruošdavo jos močiutė Salomėja Kutauskienė ir mama Salomėja Kučinskienė. Senelė ypač mėgo kepti velykines bobas, „mozūrus”. Prieš šventes lovas jais nukraudavo (kad kepiniai neperlūžtų pusiau). Močiutės kepinių Jūratei neteko ragauti, į amžinybę ji iškeliavo karo metais, anūkei dar negimus. Jau keleri metai pašnekovė neturi ir mamos, labai daug pasakojusios apie senelę ir perdavusios iš jos perimtą kulinarinį giminės paveldą. Ar bus kam jį pratęsti? Jūratė mano, kad bus, bet kol kas ir dukra, ir marti tvirtina, kad patys skaniausi – mamos kepiniai.
Pyragas „Čigonas”
Jūratė sako, kad močiutė jauna būdama gyveno pas tetas Vilniuje. Turbūt ten ir išmoko taip skaniai gaminti. Ištekėjusi už ūkininko apsistojo Ūdrijos apylinkėse, mokytojavo kaimo mokykloje.
„Dabar šeimininkės džiovintų vaisių žvalgosi parduotuvėse, o anksčiau pačios džiovindavo obuolius, kriaušes, slyvas – viską, ką savo soduose užsiaugindavo. Nors močiutė žinojo daug prieskonių, vertino vanilino lazdeles. Žydai tuomet kepėjas net ir tolimuose kaimuose viskuo aprūpindavo. Obuoliai ir kriaušės išsilaikydavo iki Kalėdų, o vitaminų šeimynai reikėdavo ir ankstyvą pavasarį. Mano mama vien obuolių prisidžiovindavo du maišus ir juos iki naujojo derliaus ištuštindavome”, – pasakoja iki dabar daug vaisių žiemai prisidžiovinanti Jūratė.
Pyragui „Čigonas” reikia apie 400 gramų džiovintų vaisių: obuolių (tinka tik džiovinti be žievelės), slyvų, kriaušių. Juos užpilti trupučiu vandens ir stikline cukraus. Ant silpnos ugnies virti apie 15 minučių, kol vaisiai pasidarys skaidrūs. Tada atvėsinti, išimti iš sirupo ir nuvarvintus supjaustyti juostelėmis. Jei norisi, įdėti pirktinių slyvų, abrikosų – jų nereikia virti sirupe, nes minkšti. Riešutai taip pat neverdami.
Dešimt kiaušinių trynių atskirti nuo baltymų. Juos išplakti iki standžių putų. Plakant dėti po šaukštą cukraus ir po vieną trynį. Visus sudėjus plakti dar 10 minučių. Atsargiai išsijoti 8 šaukštus miltų ir po truputį įmaišyti į plakinį, kartu suberti vaisius.
„Kepinys – ne kumpio gabalas, su juo šiurkščiai negalima”, – perspėja Jūratė.
Skardą ištepti riebalais, pabarstyti džiuvėsėliais. „Močiutė, kaip kalbėdavo ir darydavo mama, įklodavo lakštinį vaflį kepinio apačiai sutvirtinti. „Čigoną” kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 50 minučių. Turbūt knieti sužinoti, kodėl toks šio kepinio pavadinimas? Slyvos, kriaušės ir kai kurių veislių obuoliai ūkiškai išdžiovinti patamsėdavo, o kepinyje – dar labiau”, – paaiškina Jūratė.
Ji siūlo kepinį praaušinti skardoje, tada apversti ir vėl atversti. Šviežio valgyti nepataria, nes skaniausias iškeptas prieš dvi dienas. Jūratės giminė ir anksčiau, ir dabar neįsivaizduoja Velykų be šio skanėsto.
Ruginių miltų tešloje keptas kumpis
„Taip kepti tinka priekiniai kiaulės kumpiai ar nuimtas nuo strėnų, vadinamasis penktas. Šeimininkėms turbūt nereikia aiškinti, kur ir koks kiaulės kumpis yra. Prieš gerą savaitę jį pasūdyti ir įtrinti mėgstamais prieskoniais, kad gerai išsimarinuotų. Iš ruginių miltų ir vandens pasigaminti tešlos. 2 kilogramų miltų tikrai užteks. Dalį jos pakloti ant skardos, uždėti kumpį ir kita molį primenančia tešlos dalimi visą užlipdyti. Kepti mažiausiai dvi valandas 200 laipsnių temperatūroje. Ypač skaniai kumpis iškepa duonkepėje”, – teigia Jūratė.
Kad kumpis jau iškepęs, eina suprasti iš ruginio šarvo, viršutinė jo dalis lengvai atšoka. Kumpį geriau atšaldyti su šarvu. Jūratė savo šeimai jį kepa iš vakaro, jos močiutė į krosnį pašaudavo Velykų rytą prieš išvykdama į bažnyčią. Ji šeimynai patiekdavo garuojantį karščiu. Prie taip iškepto kumpio labai tinka krienai.
Karpis drebučiuose
Pasak Jūratės, mama karpį taip dažniausiai ruošdavusi Kalėdoms, pačios šeima šio patiekalo pageidauja ir ant Velykų stalo.
Pašnekovė pataria pirkti kuo didesnę žuvį – bus mažiau darbo išrenkant ašakas. Be to, ir lėkštėje gražiau atrodys.
Žuvį išvalyti, būtinai išimti žiaunas, kad patiekalas nebūtų kartus. Karpį perpjauti išilgai pusiau ir kiekvieną puselę supjaustyti siaurais ruoželiais. Į litrą vandens sudėti du pusžiedžiais supjaustytus svogūnus, dvi griežinėliais supjaustytas morkas. Nepilną stiklinę razinų (Jūratė perka tamsesnes, jos pagyvina patiekalą) suberti po 15 minučių. Užvirus į puodą išsunkti pusės citrinos sultis.
„Būtina pasirinkti platesnį puodą, kad produktai nesusiriestų, išvirę neprarastų formos. Sudėjus razinas, dar pavirti 5-8 minutes. Sūdyti tik baigus virti. Aš karpio gabalėlius atsargiai išdėstau dviejuose gražesniuose pusdubeniuose. Vienam skiriu uodegą, kitam karpio galvą. Įkomponuoju svogūnus, morkas ir razinas, užpilu sultiniu ir atšaldau. Vienas dubuo šeimynai, antras – svečiams”, – šypsosi Jūratė ir primena, kad želatinos taip gaminamam karpiui nereikia, jis puikiai sustingsta tokiame sultinyje.
Ji pasiūlo dar vieną receptą, kuriuo, galimas daiktas, susidomės ne visi, mat naudojami žalių kiaušinių baltymai.
„Jei kepant sausainius lieka baltymų, iš jų pasigaminkite originalų skanėstą taip pat iš mano močiutės receptų knygos. Išplakite baltymus iki standžių putų. Plakdamos dėkite po šaukštą bruknienės (tinka ir obuolienė), kol bus skanu. Pripildykite taures, papuoškite želė gabalėliais ar mėtos lapeliu”, – siūlo Jūratė.
Aldona Kudzienė
Šaltinis – Alytaus naujienos
| komentarų nėra
(balsavo 5 , reitingas: 4.80 iš 5)
Loading ...
.Tas pats ir su receptais – internete daug “saviveiklos” , autentišką rec. sunku aptikti, nes totorės tradiciškai nelinkusios dalintis “firmos ” paslaptimis 
Pagaliau, panašu, pasisekė -aptikau vieną, tai ir įkeliu 
). Renku nedidukes, mažesnes nei sprindžio. Tada nuplaunu ir užplikinu karštu vandeniu. Kai truputuką pastovi, išimu, truputį nuspaudžiu, supjaustau ir -sriubon. O pačios sriubikės ingridientai – kaip rūgštynių + privaloma su kaulu ir dar kiaulienos . Išvirus dedu lėkštėn kietai virto kiaušinio ir grietinės. Spalva būna ne kaip rūgštynių- rusva, o gražiai žalia.
Aliejaus nesupilti viso iš karto, nes nesigaus, liks visi ingradientai atskirai.