SKANAUS, VISADA!

meška

Ingredientai :
3 puodeliai arba 375 g. miltų,
pokelis tirpių mielių, 7-8 gr.
1.5 šaukšteliai druskos,
šaukštas cukraus,
2 šaukštai aliejaus.
Pasitepti rankas aliejum ir minkyt, įpylus
puoduką 235ml šilto/drungno vandens.

Paruošimas: vandenį, mieles, cukrų, druską ir trečdalį miltų sumaišom. I kitą  indą  suberiam  likusius miltus ir  pašlaksto  aliejumi (truputį). Paliekam 10-15min.
Po to viska sumaišom, ir, pasitepusios rankas aliejumi, minkom iki vientisos masės. Tada   indą  su tešla uždengiam  rankšluosčiu ir paliekam valandai.
Po to iškočiojam norimo dygžio  padą,  ant jo išdėliojam visus picai skirtus produktus. Prieš  kišant picą į  orkaitę, patepam aliejumi kraščiukus.
Taip picas gamina mano brolis, o man -skanu

Miglė

Baisiai mėgstu šimtalapį. Bėda ta, kad  vis sudėtingiau paskanausti ar rasti tikro, o ne imitacijos, panašesnės į riebią bulką, ne daugiau .Tas pats ir su receptais – internete daug “saviveiklos” , autentišką rec.  sunku aptikti, nes totorės tradiciškai nelinkusios dalintis “firmos ” paslaptimis Pagaliau, panašu, pasisekė -aptikau vieną, tai ir įkeliu

Leja belekas

Tešla

• sviestas – 50 g
• kiaušiniai – 5 vnt.
• mielės – 50 g
• cukrus – 1 kg
• miltai – 1.1 kg
• pienas – 1.5 stikl.

Įdaras

• Cukraus pudra – 250 g
• razinos – 250 g
• sviestas – 550 g
• vanilinis cukrus – 150 g
• aguonos – 300 g

Užvirinti pusę stiklinės pieno, ištirpinti 50 gr. sviesto, įdėti 2 šaukštus miltų ir išmaišyti –  gausis tyrė. Tada įpilti stiklinę pieno, įdėti mieles, išmaišyti ir palikti tešlą pusvalandžiui, kad pakiltų.

Į kitą indą dėti 1 kiaušinį ir 4 trynius,  juos išplakti su 0,5 stiklinės cukraus. Likusius kiaušinių baltymus išplakti su stikline cukraus ,  sudėti sumaltas aguonas ir viską išmaišyti.

Į iškilusią tešlą įpilti išplaktus trynius su cukrumi ir supilti miltus, tada išminkyti tešlą. Išminkius tešlą, daužyti  ją pusę valandos. Po to ją padalyti į keturias dalis, aptepti viršų lydytu sviestu, suvynioti į maistinę plėvelę ir palikti kilti 30 minučių.

Likusį sviestą ištirpinti, putą nugriebti. Paruošti dvi stiklines cukraus ir į jas padalinti vanilinį cukrų. Iškilus tešlai,  imti po vieną gabalą tešlos ir tampyti kuo ploniau. Ištampius kiekvieną blyną,  reikia  juos sutepti lydytu sviestu bei  pabarstyti cukraus ir cukraus pudros mišiniu.Taip kartoti 4 kartus. Ant paskutinio blyno išbarstyti aguonas ir razinas.

Tuomet pyragą  greitai suvynioti ir padaryt pasagos formos, galus gerai užspausti. Pašauti į 200 laipsnių įkaitintą orkaitę arba, jei turite, dėti į krosnį.Kepti vieną valandą . Iškepus palaukti ~ dešimt minučių, kad išbėgęs sviestas dugne sustingtų. Neišssigaskite, kad ant dugno išbėgs  daug skystuko,taip  ir turi būti. Skanaus !!! Sėkmės!!!

Šaltinis -IKI receptai

COPY

Tikras tinginiu rojus-darbo ne itin daug, o rezultatas man patiko . Kiekis skaičiuojamas 6 žmonėms smalyžiauti.

 
Tešlai:
3 kiaušiniai, pusė stiklinės(galima šiek tiek daugiau) cukraus,pusė
stiklinės miltų,ketvirtis stiklinės  geros kakavos miltelių, šaukštelis kepimo miltelių.

Pertepimui:                             � �                                  � �                                  � �                                  � �                                  � �                      plaktos grietinėlės(paruoštos pagal savo skonį, tarkim, su cukrumi, citrinos sultimis,( bet galima ir be nieko) bei šokolado drožlių.
Darbo eiga :                                                                                                                                                                                                sumaišome miltus, kakavą ir kepimo miltelius, kitame inde
kiaušinius maišome su cukrumi, po to inda dedam į didesnį dubenį su karštu vandeniu ir masę maišome, kol gausis vientisa šviesiai gelsva tyrė,
ją supilame į miltų misinį ir dar 2 min. maišome iki vientisos masės.
Orkaitę įkaitinam iki 230 laipsnių  ir pašaunam gaminį , prieš tai paskleidę masę ant kepimo popieriumi išklotos skardos.Kepam 8-10 min.
Per tą laiką suplakam grietinėlę.
Atsargiai atskiriame kepinį nuo popieriaus, gražiai apipjaustome apdegusius kraštus ir atsargiai suvyniojame, ištepe grietinėle, į ruletą. Kad neišsiskleistų- kokiai 10 min. visą gaminį suvyniojame į tą patį kepimo popierių arba švarų rankšluostuką.
Visas procesas iki valgymo- 20 min .
Skanaus!

Genija

Rabo de toro a la gaditana                                                                                                                                            Buliaus uodega pagal Cadiz regiono tradiciją

Uodega ir padažas gaminami atskirai  , o paskui sumaišomi.
Taigi, pirmiausia padažas:

. Supjaustom svogūną (arba  2), papriką ir pakepinam švelniai alyvuogių aliejuje. Suminkštėjus daržovėms, sudedam nuluptus ir išsėklintus pomidorus ir toliau troškinam, kol tampa minkšta ir skanu.
Uodegą supjaustom per kremzles gabaliukais, dedam į keptuvę ar puodą su trupučiu aliejaus ir apkepinam iš visų pusių. Turi švelniai apskrusti. Tuomet pilam stiklinaitę vandens, pusę stiklinaitės sauso chereso ir užverdam, kad išgaruotu alkoholis, nugriebiam putas.

Dedam 2-3 žirnelius juodųjų  pipirų, pabarstom dar ir maltais pipirais, lauro lapą, gvazdikėlį ar du, druskos ir pusvalandžiui uždarom į greitpuodį. Jei verdama paprastai, tuomet, aišku, vandens reikia daugiau. Patikrinkit, ar po pusvalandžio uodega minkšta. Jei ne - dar pavirkit iki patiks.
Kai uodega bus gatava, į ją supilti paruoštą padažą ir užkaitinti iki virimo. Išjungti ugnį ir uždengti, kad “susimacavotų”.
Taip pat galima su uodega įdeti virti žirnelių, jei norisi (tinka ir šaldyti).

Rabo de toro a la jerezana                                                                                                                                          Buliaus uodega pagal Jerez (Chereso) regiono tradicija

Taip pat gaminame atskirai uodegą ir padažą, paskui sumaišome.
Supjaustyti uodegą per kremzles, dėti į puodą ir užpilti vandeniu. Įdėti žiedais supjaustytą svogūną , ryšulėlį prieskoninių žolelių (petražolių, čiobrelio, lauro lapų, saliero) ir druskos.

Užvirinti ir nugriebti putas. Uždengti puodą ir palikti virti 4 valandas.
Kitame puode ar keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejaus , sudėti kelias skilteles kapoto česnako, vytinto kumpio juostelėmis, pjaustytą svogūną, lauro lapą ir paprikos miltelių. Pakepinti ir įdėti šaukštą miltų. Kepinti, kol viskas įgaus gražią spalvą. Tuomet įpilti pusę stiklinaitės sauso chereso ir truputį sultinio iš puodo, kuriame virė uodegos. Baigti kepinti padažiuką ir jį supilti ant uodegų į kitą puodą. Kai pradės virti, įdėti druskos (jei reikia) ir palikti trumpam paburbuliuoti ant lėtos ugnies. Jei norisi, galima gautą padažiuką sublenderiuoti ir pilti ant uodegos.

Rabo de toro a la Ruta de toro                                                                                                                              Buliaus bodega pagal Buliaus kelio (Cadiz-Algeciras) regiono tradicija

Uodega marinuojama iš vakaro svogūnų ir vandens mišinyje. Keptuvėje ant  alyvuogių aliejaus trumpai apkepinam kapotą česnaką, pjaustytą svogūną, čiobrelį, raudonėlį, gvazdikėlius su paprikos milteliais.

 Į puodą dėti uodegą, apkepintas daržoves, sausą cheresą, žirnelius, morkų skritulėlius ir druską. Pripilti papildomai vandens tiek, kad padažas liktų gana tirštas. Galima įdėti kapotų migdolų. Virti, kol uodega suminkštės.

Mano pastabos:
Uodegos virimo laikas yra labai įdomus dalykas. Varijuoja kiekviename recepte. Mano namų šeimininkė verda greitpuody 30 min. Jei reikia, prideda dar truputi. Aš viriau greitpuody 2 val., prisiskaičius receptų apie 4 valandų virimą . Na, mano uodegai kauleliai atsidalino. Kai kuri mėsa  buvo labai minkšta, o kitos dalys ne taip jau minkštos. Pagal vietinius – uodega minkšta mėsa. Tai, įtariu , priklauso ir nuo buliaus jaunumo. Visgi uodega – stipriai dirbantis raumuo.
Buliaus uodega yra labai RIEBI mesa!

Genija 

Imam trejetą jau išvalytų putpelių. Nuplaunam, nupešiojam likusias plunksneles. Į puodą įpilam aliejaus, dedam paukštukus ir lengvai apkepinam pavartydamos. Kai gražiai paskrunda, įdedam galvą pjaustyto svogūno, porą kapoto česnako skiltelių, tris žirniukus juodųjų pipirų, lauro lapą, druskos lašą. Viską užpilam trečdaliu stiklinės sauso chereso (jerez fino). Uždengiam puodą dangčiu ir ant lėtos ugnelės leidžiam ramiai burbuliuoti  – apie 20 min. Burbuliavimo vidury užmetam akį į puodą, ar mūsų paukštukai dar tebeturi sunkos ir nepradejo skrusti aliejuje. Paprastai reikia dar ipilti pusę stiklinės vandenuko. Viskas.
Jei krutinėlės per kietos, žinokit, kad troškinot per ilgai. Kitąkart laikykit trumpiau. Su praktika ateis ir pajautimas, kada jau gana.
Šitas patiekalas čia laikomas prabangiu, ir paprastai nėra kasdienis.

Genija

Imam du didelius avokadus, vieno laimo sultis, puse shalotinio svogūniuko sukapoto, česnako skiltelę sutrinam, sauja petražoliuų    lapelių sukapotų, druskos. Viską sutrinam blenderiu. Kabinam masę  su saliero stiebais ar raudonaja saldziaja paprika (ne ta tradicine, o yra tokia laaabai pailga visai saldi).
Jei norisi tradicinio aštraus, įpjaustykit pipiriukų -raudonų  ar žaliųjų.

Genija

Imam riekę šviežio tuno ir supjaustom 3 cm kubais. Tinka ir atšildytas tunas. Bet iš skardines netinka.
Imam tiek pat svogūno ir supjaustom pusžiedžiais. Originale maždaug kilogramui tuno tenka 3 svogūnai. Bet jie pagaminus tokie skanūs, kad aš imu lygiom dalim.
Verčiam svogūnus į keptuvę su alyvuogių aliejumi ir pakepinam, kol tampa minkšti, bet dar galutinai neiškepę.
Į puodą dedam apkeptus svogūnus, supjaustytą tuną, juodujų pipirų, truputį oregano ir, LABAI SVARBU, čiurkšlę balto sauso chereso (naudojau Pedro Domecq bodegos vyna La Ina, bet tiks bet koks sausas cheresas), truputį druskytes. Išmaisom ir uždengiam.
Dedam viską ant mažos-vidutinės ugnies ir verdam 5-10 min., priklausomai nuo maisto kiekio. Tuno gabaliukai viduje turi buti kokius 3 mm truputį rusvi. Svarbu labai neperkaitinti, nes tuomet tunas praras sultis ir taps sausu puspadžiu (panasiai kaip jautienos steikai).

Nepamirškit, kad išjungus ugnį ir uždengus puodą, troškinys toliau keps. Vandens čia pilti nereikia, būna sulčių  nuo svogūnų.
Apie TUNĄ – geriausia tuno dalis yra papilvė, nes ji minkštesnė ir sultingesnė. Viršutiniai ketvirčiai ne tokie. Sako, kad visas papilves superka japonai-  bent jau iš ispanų laivų. O kas lieka, tai jau Europai Taigi,  kai pirksit tuna, ieškokit papilvės.