SKANAUS, VISADA!

mano versija: suktinukai su voveraičių įdaru.

Bazė ir principas – kaip Markerio recepte. Imam krūtinėlės file , kiekvienoj padarom įpjovas/kišenėles. Paskui pamušam šiek tiek, ištepliojam/įtrinam druska/pipirais,žolelėmis(pati naudojau krapus ir šiek tiek gelsvės).
Voveraites(dabar jau naudojam apvirtas/šaldytas) smulkiai sušinkuojam, pakepinam svieste kartu su svogūnėkais. Kišam šį įdarą į krūtinėlių kišenėles, užsandarinam dantų krapštukais ir pan.
Ant viršaus apvyniojam ŠALTO rūkymo šoninės  plonytėm  skiltelėm, jas irgi persmeigiam krapštukais/mediniais iešmeliais.
Apkepinam iš visų pusių ir kišam orkaitėn -ant  skardos dugno papilam kiek vandens, viršų patepliojam riebia grietine. Kepinam orkaitėje ne daugiau pusvalandžio -kol gražiai apskrus.
Apsiryjimas!!! Niekad negalvojau, kad ta rūkiena vištai šitokio cinkelio gali paduot

Čia Elžbietos receptas iš zaidziamevirtuve.blogspot.com. Pagaminau, visiems labai patiko.

Kalakuto krūtinėlę per naktį (jei didesnė, nei   1 kg  –  galima ir  ir visą parą) palaikom sūdytame (kad gerai druska jaustųsi) vandenyje. Tuomet nusausinam ir ištrinam  tokiu mišiniu:  daug  tarkuoto česnako,  daug raudonų paprikų miltelių , alyvų aliejaus tiek, kad košelė išėitų. Šiuo mišiniu aptepam  krūtinėlę ir įdedam  į orkaitę, įkaitintą minimaliu  režimu . Pridengiam  folija. Visa esmė (dariau tą iš vakaro), kad 40 min. kepi ir pernakt  – neatidarant orkaitės  – palieki. O  iš ryto ji būna “pribrendusi” ir tokia skani – ir ant  šaltam užkandžui papjaustyt,  ir ant baltos duonos  – su salotų lapais ir/ar  majonezu . Likutį   susmulkinau, suvyniojau į tortilijų blynus  – su sūriu ir adžika. Esu tiek susižavėjusi šiuo receptu, kad ir vėl mėsytę užmerkiau

Originalus receptas  – zaidziamevirtuve.blogspot.com

Mano mama dar dabar tebekepa kraujinius vėdarus. Kai perkam kiaulę, užsišaldom kraują, o kai jau ji prisiruošia kepti, jį atsišildo. Mes perlinių nededam , tik miežines ir kvietines kruopytes, dar nemažai kepintos šoninės, ar  spirgų .

Kraują supila be jokių krešulių-jį gerai pertrina per sietelį. Ir daug jo nebūna, tik tiek, kad gerai nudažytų kruopas. Ir vėdarų kepimas būna ĮVYKIS, nes visi labai mėgstam, o pakepintas  išvis pasaka . Prikepam kelias “blėkas”, susikviečiam šio patiekalo gerbėjus (dar yra keletas iš šeimos draugų, kurie dievina  ) valgom kelias dienas  .

Tetulė

Pokelis keptų “Napoleono” torto lakštų ( jame būna 5 lakštai),
Tepamo sūrio (“Lankų” ar pan.),
Svogūno, morkų,
Karštai rūkytos žuvies arba keptos ar virtos paukštienos,
Krapų,
Majonezo.

Svogūnus pakepinam, sutroškinam su kubeliais pjaustytom virtom  morkom. Troškinti reiktų su kuo mažiau aliejaus, geriau vandenėlio kliūstelėti. Žuvį nukaulinam, suplėšom gabaliukais, jei naudojam mėsą – irgi susmulkinam.

Toliau viskas paprasta – imam lakštą, tepam jį nestorai sūreliu arba majonezu (arba vieną lakštą tuo, kitą  – kitu), pabarstom troškintų daržovių, pabarstom žuvies, pabarstom krapų, klojam kitą lakštą ir  taip toliau. Moterys sakė, kad gaminant su paukštiena, gerai tinka pekino kopūstas smulkintas, esą,  tada nebūna sausa. Aš gaminau su rūkyta skumbre, svogūnais, morkom, šiek tiek sūrelio, šiek tiek majonezo, krapais.

Visą tą torčiuką sluoksniuojam ant nemažos lėkštės, baigus reikia kitą lėkštę užvožti, šiek tiek paspausti (kad paskui pjaustant nebyrėtų) ir leisti pastovėti. Geriausiai – per naktį. Kai torčiukas susistovi, galima jį papuošti kokiom daržovėlėmis/salotėlėmis. Mes valgėm su gražgarsčių salotom.

Kepenėles, pabarstytas druska/pipirais, apkepinau lengvai aliejuje, paskui pakepinau (atskirai)  SVIESTE tarkuotų morkų ir sušinkuotų svogūnų, pabaigoje ant jų pribarsčiau drūčiai  krapų . Paskui viską sumaišiau, ,šakute pasmulkinau,blenderių suplakiau -įpylusį šiek tiek mėsos sultinio su prieskoniais.  Su paskrudinto batono riekele, ant kurio dar sviesto patepta -faaantaaastika

tetulė

 Gražius kiaulių šonkauliukus supjaustau po kaulelį, maždaug  parą pamarinuoju su prieskoniais, druska, medumi, apelsinų sultimis, aliejumi, ir gilioj formoj ne kepu, bet troškinu – sudedu šonkauliukus su visu marinatu, ir dar šiek tiek virinto vandenuko įpilu.

Šiaip  mūsų kraštuose , paskerdę kiaulę,  žmonės šonkaulius dažniausiai elementariai verda, išvirtus deda keptuvėn, kartu įmeta stambiai pjaustytų svogūnų ir labai trumpai pakepa, praktiškai net neskrudina, tik šiek tiek pašildo. Man toks variantas įprastas, naminiškai skanus, bet  neįdomus. Tai ir sugalvojau kitaip daryti

Markeris

 Mano vaikas  irgi nevalgo svogunu, bet VISOSE trintose  sriubose  jų nepastebi  ;)

Morką, svoguną ir pievagrybius pakepinu, tuo tarpu puode su sultiniu jau verdu bulves. Viską suverčiu į puodą, pasūdau, įmetu pipirų(suprantama visko turi but nemažai, nes sriuba turi būt tiršta). Tada sublenderiuoju ir maždaug  pusę dėžutės Lankų lydyto sūrio pabaigoj įmaišau – šiek tiek sutirština ir man labai skanu.

 Vaikas dar  įsimeta į tosterį forminę duoną, ją susismulkina po to ir prisimeta i sriubą, man ir be to skanu

Kitas variantas

Verdu  ilgai kalakuto sparną, tada išgrebiu, sultinyje verdu bulves, morkas, porus (nebūtina), salierus (nebūtina), svogūną, kai šios daržovės išverda,  pridedu moliūgo (arba brokolio). Jei laiko neturiu, tai viską kartu su sparnu verdu net nepjausčius, tik moliūgas pabaigoj. Tada sumetu mėsą, nurinktą nuo kaulų ir susmulkinu blenderiu. Pabaigoj – arba vėl tų pačių Lankų sūrelio arba grietinėlės įdedu  ir užvirinu.

Prie šitų sriubų dar užmetu ant batono fermentinio sūrio riekelę ir pašildau orkaitėje.