Šiuo metu žiūrite: NAKTINPIEČIŲ LYRIKA


ANANASŲ SALOTOS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

iš sparmų

…. Yra tokios neblogos salotos su kumpiu, o šaldytuve kaip tik voliojasi
gabalėlis – niekas nevalgo. Va, galvoju, pagaminsiu – vis įvairiau
pavalgysim. Salotoms reikia ananasų. Atidariau skardinę, išėmiau ananasus, liko sultys. Gert nenorėjau, nes baisiai saldu. Išpilt irgi gaila.

Prisiminiau vieną kekso receptą, kuriam reikia arba ananasų, arba apelsinų sulčių. Užmaišiau tešlą keksui, bet jai, keista, reikėjo tik kiaušinių trynių. Liko baltymai. Išmest gaila, o laikyt… vis tiek galų gale išmesiu.

Pagalvojau, reikia bezė pasidaryti. Nieko gi sudėtingo. Beze nutarkavau žievelę nuo citrinos. Liko plikut plikutėlė citrina. Jeigu kaip mat nesunaudosi – sudžius. Bet, apsidžiaugiau, su citrina elementaru – padarysiu padažą salotoms.

Į salotas supjausčiau pusę svogūno. Visos galvos nereikėjo, nes baisiai jau didelės visos, kurias turėjau. Nusprendžiau, kad likusią puselę sunaudosiu pomidorų padažui spagečiams pagamindama – niekas kitas galvon nešovė. Aitdariau trintų pomidorų skardinę, sunaudojau pusę. O kur dėt likusius? Užmiršiu gi šaldytuve. O ji be konservantų, per kelias dienas suges. Nusprendžiau išvirti ukrainietiškų barščių. Bet kopūsto neturėjau.

Vadinasi, reikia parduotuvėn. Prekybos centre nusipirkau kopūstą, morkų, silkės, dešrelių, dešros, tualetinio popieriaus, skalbimo miltelių,
staltiesę (buvo akcija), šlepetes (taip pat su akcija) ir kelias tūbeles
batų tepalo (dėl viso pikto). Pakeliui užsukau į banką atsiimt kortelės,
paskui fotosalone prigriebiau nuotraukas, užbėgau į kepyklą duonos (nes parduotuvėj pamiršau). Nuo mašinos iki lifto viską nutempiau baubdama.

Išviriau barščius. Nepastebėjau, liko kokių produktų ar ne. Nukritau ant lovos. Nugara perkrypusi, kojų nejaučiu, rankos, rodos, nukris…Galvoju, durne tu durne, kokio velnio, avie tu nelaiminga, gailėjai tas sušiktas ananasų sultis kriauklėn išpilt?!!

Apie “esmes” ir “gelmes” po …vidurnakčio “užsienietiškai”

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Giliamintiškos “naktipiečių ”   sentencijos  iš sparmų   ir draugų el.pašto 😉

……….

Когда люди уходят — отпускай. Cудьба исключает лишних. Это не значит,
что они плохие. Это значит, что их роль в твоей жизни уже сыграна.

Мужчина,которому вы нужны, всегда найдет способ быть с вами!! Даже
если он на другой планете… и у него совсем нет свободного времени…

Kогда я сказала ему, что не хочу его видеть, он взял и выключил свет…

Самка богомола убивает самца сразу после спаривания, чтобы потом не
нервничать: перезвонит эта тварь или не перезвонит.

РАЗМЕР МУЖСКОГО ДОСТОИНСТВА РАВЕН ШИРИНЕ УДОВЛЕТВОРЕННОЙ УЛЫБКИ
ЖЕНЩИНЫ ПОСЛЕ СЕКСА, А НЕ ТОМУ, ЧТО ОН ЛИНЕЙКОЙ НАМЕРИЛ!

А я не та с которой можно… Я та без которой нельзя…

Как смешно слушать ложь, когда знаешь правду…

Когда одна дверь счастья закрывается, открывается другая, но мы часто
не замечаем ее, уставившись взглядом в закрытую дверь…

Mечты сбываются… В определенный момент… Чаще всего этот момент
называется “Уже нафиг не надо”.

Не важно, с кем ты спишь. Важно, о ком ты думаешь, когда закрываешь глаза.

Если ты не чувствуешь себя как в сказке — значит с тобой не тот волшебник.

Если мужчина назвал женщину стервой, значит он потерял всякую надежду
сделать её дурой.

Когда на тебя восхищенно смотрят мужчины – это приятно! Но когда с
завистью смотрят женщины, ты понимаешь жизнь удалась.

Женщины делятся на три вида: умная, красивая, добрая. но встречаются
смешанные виды:
1. умная + красивая = стерва,
2. умная + добрая = некрасивая
3. добрая + красивая = тупая
4. умная + добрая + красивая = встречается с идиотом, который ее не ценит.

На вопрос “Когда у вас последний раз был секс?” настоящий мужчина
должен отвечать, что последнего раза еще не было.

Чаще улыбайтесь своим врагам… чтобы им жизнь малиной не казалась!

Ревность мужчины: узнаю-убью! а ревность женщины: хоть убей – узнаю!!!

Если парень останавливает компьютерную игру, чтобы ответить на ваше
сообщение — выходите за него замуж.

Разочаровавшийся в женщинах человек, спросил у Бога: — Почему все
девушки такие милые, добрые, похожи на ангелов, а все женщины такие
стервозные, злые и похожи на ведьм? Бог ответил: -Потому что девушек
создаю я, а женщин из девушек делают мужчины.

Доверие — это когда тебе говорят: — ‘Знаешь, а он у тебя гуляет.’ А
ты отвечаешь: Пусть гуляет… Он тепло одет…

Geriausi gyvenimo dalykai pagal Virjes

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.25 iš 5)
Loading...

Virjas 

Patraukė ant sentimentų 😳 😆

Geriausi dalykai šiame GYVENIME yra:
ĮSIMYLĖTI,
JUOKTIS, kol pradės skaudėti skruostus.
Rasti šimtą laiškų, kai GRĮŽTI iš kelionės.
Atsigulus savo lovoje KLAUSYTIS, kaip už lango lyja ir lietaus lašeliai barbena i stiklą.
Išejus iš dušo RASTI šiltutelį rankšluostį.
SULAUKTI skambučio iš žmogaus, kuris tau patinka.
RASTI pinigų kelnių kišenėje, kurių seniai nenešioji.
JUOKTIS iš… savęs.
Sulaukti skambučio VIDURNAKTĮ, kuris truktų valandą.
Netyčia išgirsti kalbant apie save, kai sakoma kas nors GERO.
IŠGIRSTI dainą, kuri tau primena ypatingą žmogų.
Pirmas BUČINYS.
JAUSTI kutenimą pilve, kaskart, kai matai mylimą žmogų.
LEISTI laiką su savo dar mažais vaikais.
MATYTI mylimus žmones LAIMINGUS.
NEŠIOTI marškinius to žmogaus, kuris tau patinka, ir kurie dar KVEPIA jo kvepalais.
Susitikti seną draugą ir jausti, kad niekas NEPASIKEITĖ.
STEBĖTI saulėlydį.
TURĖTI kažką, kuris sakytų, kad tave myli.

😳 😆 😉

ROMAS DEMENIŠKIS. Eilės

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 1.00 iš 5)
Loading...

Gerbiamoji Redakcija,

siūlydamas Jums pluoštelį savo kūrybos, parašysiu keletą žodžių apie save. Visą gyvenimą dirbau prie miško, o dabar, išėjęs į pensiją, grįžau į tėviškę, Dzūkijon, ir toliau gyvenu miške. Vienas. Rašau seniai. Kartą Pateruose savo kūrybą skaičiau Sigitui Gedai, tai jis pasakė: „Varyk toliau. “ O poetė Dalia Teišerskytė mano eilių nepagyrė…

Neturiu televizoriaus, beveik neskaitau laikraščių, nieko gero juose nerandu. Bet kartą anūkė parvežė „Šiaurės Atėnus“, tai perskaitęs sau pasakiau, kad jie man kaip tik. Bet „Šiaurės Atėnų“ niekur negaunu, net Lazdijų viešojoje bibliotekoje jų nėra. Sako, niekas neskaito, bet kaip skaityti tai, ko nėra?

Dalis siunčiamų eilėraščių parašyti dzūkiškai, kiti išversti iš dzūkų į lietuvių kalbą. Jeigu tiktų, atsiųsčiau daugiau.

Romas Demeniškis

Ars poetica

Nuo tų laikų,
Kai pažinau raides,
Esmi poetas,
Spoksau į žvaigždes.

Kai nematyti
Danguje žvaigždžių,
Jų laukdamas
Pernakt budžiu.

Kol apima
Visatos graudulys,
Širdis įkaista
Tarsi virdulys.

Tada ir gimsta
Eilės graudulinės, –
Esmi poetas
Žvaigždulinis.

Emigracija

(Elegija)

Nieko Lietuvoj nėra –
Nei regėti, nei girdėt;
Tebešviečia Venera,
Užsienietiška žvaigždė.

Neberūksta kaminai,
Valtis atrišta nuo kranto;
Iškeliavo ja nūnai
Paskutinis emigrantas.

Ar toli tokia diena,
Kai paliaus dangus žvaigždėti;
Kelsis motina sena
Sau kapelio nuravėti.

Budelio meilė

(Romansas)

Pilnas mėnuo, tyras oras,
Nebemiega vėlės;
Ak, kaip žydi mandragoros! –
Pakartųjų gėlės.

Kiek jų daug ir kokios juodos,
Kur ne kur – ir palvos;
Arba suodinos nei puodas –
Pakabintos galvos.

Dyla mėnuo, kyla vėjas,
Kartuvės siūbuoja;
Ant to vėjo, Irenėja,
Aš tave sūpuoju.

Užsūpuosiu, užmyluosiu
Ir atgal pakarsiu;
Mes abu nusigaluosim
Amžinu katarsiu.

Lepeškų žydėjimas

Jau kad žydzi, tai žydzi lepeškos,
Geltonumas aplinkui – net teška,
Pilnas miškas vaikų ir žmogų,
Nei atostogų, nei pamokų.
Jei netrūktų žmogam pinigų,
Kas tį aitų miškan lepeškų.
Tas žydėjimas beigi teškėjimas –
Cik Bestraigiškės miško šnekėjimas.
O ar girdzit, kų šnibžda samanos:
Tavo pinigas – mūsų aimanos.
Net navatna, kap žydzi lepeškos,
Per grybautojus miškas cik pleška.
Dar dzienelė kita – po žydėjimo,
Po pleškėjimo ir teškėjimo.
Po geltono ir po oranžinio,
Viskas gulsis žmogam an sąžinio.

Mergelės svajos

Ilgas ir plonas
Širdzį ramina,
Trumpas ir storas
Plyšį gadzina.

Kų sugadzysi,
Nesutaisysi,
Kitas kitap jau
Su manim pisis.

Mano širdelė
Laukia mieliausio,
Paco ilgiausio,
Paco ploniausio.

Avižienių dainelė

Už avižinių Avižienių
Šienauja bebrai balų šieną.

O pabaliuos gyvena kiškiai
Beigi žmoneliai demeniškiai.

Ten pučia vėjai žvikeliniai,
Mikabaliniai, pabaliniai.

Gyvon galvon ten rėkia gervės
Ir atrajoja Bružo karvės.

Tai tokios, broliai, sklinda žinios
Nuo Avižienių avižinių.

Širdzie!

Kap cik suvirpa lapas riešutojo,
Užplūsta širdzį liūdesio vilnia.
Arklukas mano piestu acistoja, –
Tu jo neužmiršai, širdzie, ar ne?

Ar pameni, širdzie, po tuoj medzu sustojom,
Paskui nuvirtom raptum an žolės.
Abudu kap galėdami vaitojom
Ir troškom meilės dzidelės.

O po nedėlios pakvietei mani vestuvėn
Nuajus – irgi raptum – su kitu.
Tai argi tu, širdzie, ne palaistuvė?
Aš visas sudrabu, kap tavo vardų išgirstu.

Pasrodzyk temstant ca, po riešutoju;
Širdzie, ar negirdzi, tavi šaukiu!
Arklukas žvengia piestu acistojis, –
Ir kam tavi palaidau iš akių?!
…………

Šaltinis: ŠIAURĖS ATĖNAI

PYRAGAS SU KONJAKU

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

META

gavau receptą ,  labai įsidėmėtinas,  iš internetinio “folkloro” serijos 😉 :

…………….
Receptas –  be jokių konservantų ir skatinantis protinę ir intelektualią veiklą.
1 stiklinė cukraus,
2 stiklinės dž. vaisių,
1 stiklinė vandens,
sauja riešutų,
4 kiaušiniai,
250g sviesto,
1 citina,
2 maži litrai konjako!

Prieš pradedant maišyti tešlą, paragauk konjaką, ar geras!
Suplak sviestą iki purumo su plakikliu.
Dar kartą paragauk konjaką – ar tikrai jis aukščiausios kokybės? Tam
tikslui pripilk jo pilną stiklinę ir išgerk iki dugno (kartojama 2
kartus).
Įdėk į išplaktą sviestą 2 šaukštus cukraus ir dar kartą paragauk
konjaką tuo pačiu metodu.
Įmušk į dubenį 2 kiaušinius ir suberk tuos keistus susiraukšlėjusius vaisius.
Dabar paragauk konjaką nustatydamas jo konsistenciją.
Įjunk plakiklį.
Užstrigusius tarp plakiklio stipinų vaisius iškrapštyk su žirklėmis.
Įmesk citriną į dubenį ir ten pat išspausk riešutus.
Papildomai įberk cukraus ir apskritai visko, ko tau norisi.
Ištepk orkaitę riebalais ir pasuk ją 360 laipsnių.
Išmesk dubenį su tešla pro langą ir pabaik gerti konjaką, nusispjauk į
tą pyragą ir eik miegoti!

Dievas yra džentelmenas.Dėl to jis ir pasitraukė iš mūsų mokyklų ir…gyvenimų

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

miglė

Siunčiu  laiškiuką, gautą el.paštu -man patiko, tai ir dalinuos…

 ——–Sveiki, persiunčiu Marijos L. atsiųstą laišką:

Gal kartais teko girdėti, apie Billi Grem‘o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV. Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti? Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė: Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų? Prisiminkime… Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O‘Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: „Gerai“. Po to kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme „Gerai“. Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms – mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: „Jis specialistas ir žino, apie ką kalba“. Taigi, ištarėme „Gerai“. Po to kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme „Gerai. Po visko kažkas pasakė: „Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams“. Ir mes atsakėme „Gerai“. Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: „Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiiminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje“. Ir mes atsakėme „Gerai“. Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje. Tada kažkas pasakė: „Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu.“ Ir mes pasakėme „Gerai“. Tada kai kurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete. Ir mes pasakėme: “Gerai, jie turi žodžio laisvę“. Po visko, pramogų industrija tarė: „Darykime filmus ir TV programas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą“. Ir mes atsakėme: „Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau“. O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl ji negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Vienas jaunas žmogus rašo: „Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas“. Štai atsakymas: „Brangus susirūpinęs studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas“. Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaru. Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija. Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija. Juokinga, kada kažkas sako „Aš tikiu Dievu“, bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu… Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku kai teisia mus kiti. Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame kalbama apie Dievą, žmones dukart pagalvoja. Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą. Juokinga, kad galima būti „visomis rankomis už“ Kristų sekmadieniais, bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę. Jūs dar nesijuokiate??? Juokinga, kad, persiųsdami šį laišką, jūs jį išsiųsite vos keletui žmonių iš savo adresų knygelės, nes jūs nesate įsitikinę, kuo jie tiki, arba ką jie apie jus pagalvos…

– Su Dievu.Pagarbiai Albinas Vaškevičius,norintis būti lietuviškesniu ir gyventi lietuviškesnėje Lietuvoje

Kaip internetas pakeitė mano gyvenimą

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

geriausias delfi rašinys 😈 😛

Na ką gi. Klausiat, kaip internetas pakeitė mano gyvenimą? Atsimenu aš tuos laikus, kai dar telefoniniai “majakai” buvo madoj. Daugiau nieko ir nereikėdavo – “pamajakina” atitinkamai kažkiek kartų ir žinai ką nori pasakyt draugė/draugas – koduotės.

Tada atradau one.lt pasaulį. Kaip dabar pamenu tą dieną aštuntoje klasėje, kai užsiregistravau tame velnio portale. Pamenu, kaip sėdėdavau per pertraukas. Per pamokas. Po pamokų ir aplamai kiauras dienas mokyklos bibliotekoje, meluodama mokytojams, kad man nėra pamokų arba jos baigėsi (pirmas dalykas, kurį išmokau interneto dėka – MELUOTI). Pamenu, kaip dėl tos pačios priežasties dvyliktos klasės egzaminus išlaikiau nuostabiai – juk visada ruošdavausi prie kompiuterio egzaminams ir piktindavausi, kad mano tėvai tam prieštarauja ir vis bando pamokslauti, kad reikia iš knygų ruoštis.

Oi kaip pykdavau! Vos jiems uždarius duris aš ir toliau bendravau su savo “draugais” tame nerealiame “onjiuko pasawlelyjea”. Žinoma, mėnesio gale atėjusios sąskaitos už mobilųjį ryšį mano tėvų nedžiugindavo – kaip gi neįvertinsi “30y30″? (antras dalykas, kurį išmokau interneto dėka – NESINAUDOTI MOBILIUOJU TELEFONU. Kadangi jį tiesiog iš manęs atėmė. 12 klasėj).

Kažkokiu būdu įstojau į universitetą. Apsigyvenau bendrabutyje. Supratau, kas yra CS, L2, runescape, travian ir daugelis kitų dienos praskaidrintojų. Antrą kursą pasiekiau su 1 skola ir labai savimi didžiavausi.

Kaip tik tuo metu, Lietuvą apėmė Snukiaknygės manija. Susipažinau jos dėka su daugeliu man dėstančių universiteto dėstytojų. Pora “like” jų sienose mane išgelbėjo nuo keletos skolų(trečias dalykas, kurį supratau ir išmokau interneto dėka – kaip “subinlaižiauti” dėstytojams. Na kaip pyksi ant studentės, kuri tau atsiuntė arklį, obelį ir plytą?).

Atėjo trečias kursas. Ir štai išganingai įsiveržė į mano tarakonais apspitusį kambarėlį vyresnio kurso studentė ir pradėjo moralizuoti, jog aš užsiiminėju kvailais dalykais – prižiūriu savo fermą, šeriu žuvis akvariume bei perku zoologijos sodui gyvūnus. Darau biznį vienu žodžiu. Po ilgų grumtynių, išjungė mano snukiaknygę, pasiklausė mano rėkimo ir įjungė nerealų ikariam žaidimą.

Kodėl nerealų? Nes kai įvaldžiau visas jo subtilybes, realiam laisvalaikiui nebeliko laiko. Praleidau pusmetį kapodamąsi forume su neaiškiais keturiolikmečiais, gamindama karius bei prekiaudama malkomis, vynuogėm, ir kitomis gėrybėmis. Pamiršau kaip atrodo mano grupiokai (su dėstytojais dar kartais iš pareigos “susilike’indavau” snukiaknygėj ir nusiųsdavau porą vištų ar tai kokį rakandą aplinkos pagražinimui), pamiršau kaip atrodo kambariokės, pamiršau, kad studijuoju.

Užtat atradau naujų draugų! Morfėjui galėjau išsipasakoti, deViliuke šiaip gerai kariavo, o va -Onyx- klanas pats geriausias buvo. Visada pirkdavo iš manęs resursus brangiausiu kursu ir mano falangas padėdavo išlaikyti(ketvirtas dalykas, kurį supratau interneto dėka – kad vagys prie bendrabučio padangas nusukinėja tarp 3 ir 4 valandos ryto). Išmokau nemiegoti po kelias paras, ačiū, internete!

Deja, atėjo vasara. Internetas kaime buvo labai prastas. Iš naujo susipažinau su savo pažįstamais, kurie stebėjosi mano išvarvėjusiomis akimis ir vis manęs gailėjo, kad taip intensyviai prie kompiuterio mokiausi. Numečiau jos metu tuos 10 priaugtų kilogramų.

Trečiam kurse pakeičiau gyvenamąjį būstą. Atsirado daugiau erdvės ir pagaliau įsigijau nešiojamąjį kompiuterį. Į žaidimą nebegrįžau, bet į realų pasaulį taipogi.

Va dabar, sėdžiu 4 kurse su 4 skolom, paskaitose buvau rugsėjo 4 ir 5 dienomis, mano butas visiškai apverstas, o aš pasakoju šitą beprasmybę ir pati nesuvokiu kokiu tikslu. Internetas mano gyvenimą sušiko totaliai. Tiesa, gal kas žinot kada speed servas travian’o atsidaro?
2010-10-12 21:07

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011