SKANAUS, VISADA!

Reikia:

3 kalakuto kumpeliai (be kaulo ir odos) -apie 2.5 kg.

1 nubrauktas šaukštas Juodųjų GRŪSTŲ pipirų,

1 kaupinas šaukštas džiovinto baziliko (geriau atrodo ir intensyviau kvepia ne parduotuvėje pirktas, o pačios el. džiovyklėje išdžiovintas).

1 galvutė česnako

¼ muškato tarkuoto riešuto

50 gr. brendžio

50 g. druskos ( 25 gr. – 1 kg mėsos)

1 šaukštelis cukraus

Nusipirkau 3 kalakuto kumpelius (be kaulo ir odos). Svėrė kažkur apie 2.5 kg. Mėsos NE PLOVIAU !!!
Atidžiai apipjausčiau visas sausgysles ir plėves -palikau nebent tas, kurios kaip ir persišviečia ir per jas matyti raumuo. Procesas nuobodokas, kadangi kumpis sudarytas iš daugybės atskirų raumenukų, tad atsargiai peiliu atskyrinėjau ir paskui kiekvieną atidžiai apipjaustinėjau. To reikia dėl to, kad paskui gyslos ir plėvės tarp dantų nesitąsytų 🙂 Po šios procedūros švarios mėsos liko 2 kg.

Supjausčiau mėsą gabaliukais kaip guliašui ir barsčiau prieskoniais.
Tada gerai pamaišiau ir paminkiau mėsą ir palikau šaldytuve kokioms dviems valandoms.
Paskui druskos bėriau -pasitarusi su turguje prekiaujančiais žmonėmis -25 gr. 1 kg, t.y. viso -50 gr. Žinau, kad daug kas druskos beria 30 ar net 40 gr. vienam kilogramui mėsos. Bet esmė ta, kad vytinta dešra bedžiūnant praras svorio ir padauginus druskos bus paprasčiausiai per sūri. Bet čia jau skonio reikalas.
Kitą parą paragavau tas mėsytes, skoniu likau kaip ir patenkinta.

Tada maliau -iš nuotraukos matosi, kad dvejopai -vieną dalį faršo -su kumpinėm dešrom skirtu antgaliu, kitą – su vidutinio skersmens (ne paties didžiausio ar mažiausio skylėmis). Mat kadangi dešras kimšiu pirmąkart, įdomu išbandyti abi versijas Nuotraukos priekyje matot tuos dirbtiną apvalkalą dešroms, kurį nukoviau sekmadienį artimiausiame turgelyje – pardavinėja po 10 metrų viename gabale.

Turiu pripažinti, kad kimšti sekėsi kur kas sudėtingiau, nei tikėjausi. Mat maniškė dar vagnorkų laikus menanti el.mėsmalė kategoriškai atsisakė stumti tą faršą į sintetines žarnas. Laimei akis užkliuvo už kulinarinio švirkšto, tad reikalas pajudėjo : nusukus nuo jo visus pribambasus, jis visgi visai normaliai tilpo į tas sintetines žarnas, o stūmoklis nuo mėsmalės šiai konstrukcijai taip pat tiko ko ne idealiai.
Atpjovus reikiamą gabalą žarnos, kišdavau ją po tekančiu vandeniu (tik paviršių, tada ji kiek paminkštėdavo ir lengviau darbuotis). Išbadydavau adata -kad oro pūslės nekliudytų mėsą stumti gilyn. Paskui, kai prikimšusi reikiamą kiekį užrišdavau kitą galą, labai atidžiai apžiūrėdavau kiekvieną dešrigalį.  Ten, kur matėsi dar oro tarpai, dar pabadydavau adata ir stūmiau mėsą taip, kad, bent jau teoriškai jų nebeliktų.
! Reik pasakyt, čia irgi reikia tam tikro atsargumo ir net įgudimo -pirmasis dešrigalis  dėl akivaizdžiai per didelio stropumo paprasčiausiai sprogo ir teko kimšti iš naujo.

Prikimšus dar paslegiam  ir išnešam į vėsiausią ir gerai besivėdinančią vietą(mano atveju –  tarpas tarp „senovinio“ medinio lango su atvira orlaide ir papildomo  rėmo) . Palaikom taip gerokai paslėgtas  lentele su svoriais  2-3 dienas . Vėliau padžiovinus dar kelias vėsiai,  pakabinam šalia radiatoriaus ir pan.  –  3 -5 dienoms. Nuo tada jau galima ragauti. Bet geriausias skonis  – maždaug po mėnesio( laikom vėsioje vietoje, galima ir šaldytuve.)

Puikiai kvepia, labai skaniai susivalgo tiek su alumi, tiek su raudonu vynu.

Geriau visgi pasiteisino variantas su smulkiau  malta mėsa –geriau susislegia , nelieka tarpų, tad  kai visiškai sudžiūsta  – supjausčius vaizdas estetiškesnis

Miglė

Kas gali būti banaliau už mėsos faršo zuikį ?

Taip tai taip, bet –kiekviena bent kiek prakutusi šeimininkė žino, kad čia  – kaip ir su ne mažiau banaliais kotletais – pas kiekvieną šeimininkę jų skonis bus  vis kitoks, net jeigu visos  naudosime tuos pačius produktus, kas irgi nutinka gan retai 😉 .

Taigi šįkart – maltos vištienos maltinis, kurį galime iškepti ir tradicinės formos, ar įdomesnį – t.y. silikono formoje.

Reikia:

0,8 kg  maltos vištos šlaunelių mėsos (su odelėmis)

200 g. maltos krūtinėlės mėsos

¼ batono, arba 5-6 riekelės

1 šaukštelis krakmolo ( ne kaupinas)

1 svogūnas

2-3 česnako skiltelės

1 kiaušinis

Druska

Pipirai

Kmynai (žiupsnelis)

Prieskoninės žolelės: krapai, petražolės,raudonėlis, gelsvė (ne padauginti)

Eiga

Į mėsą suberiam prieskonius, prieskonines žoleles ir krakmolą. Ne tik česnaką, bet ir …svogūnus (! 😉 )  susmulkinam česnako spaudykle –faršas bus sultingesnis 😉

Batoną pamirkom nedideliame kiekyje vandens (ar pieno, bet nebūtinai), iki vientisos masės išplakam plaktuvu. Į šią masę įmušam kiaušinį, viską dar kartu suplakam, užpilam ant faršo. Masę gerai išmaišom.

Jei kepsim paprastai (kepimo rankovėje ar folijoje) –  bent 45 min. kišam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Po to dar bent 10  -15 min. kepam atidengusios paviršių – kad išgaruotų mėsos sulčių perteklius ir gražiai apskrustų.

Jeigu kepam zuikį  silikoninėje kepinių formoje – pradžioje, bent 30 min., paviršių pridengusios folija, kepam 180 laipsnių temperatūroje (tuomet jungiam abipusį kaitinimą). Po to atsargiai išimam  zuikį ir, jau įgavusį tvirtesnę formą, apverčiam  į skardą. Tuomet jungiam tik viršutinį kaitinimą. Kas kelias minutes dar palaistom  likusiomis mėsos sultimis, kurias nupilam, kai verčiam zuikį iš formos. Turėkim minty, kad paviršius skrus greičiau, nei šonai –tad kiek paskrudusį paviršių vėl apdengiam folija iki kepimo pabaigos.

Skanaus 😉

Kijevo kotleto receptas -vienas iš pačių populiariausių mūsų svetainėje.

Jį rasite čia : http://www.skanausvisada.lt/wp/kijevo-kotletai-46/

Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šį tam tikro įgudimo reikalaujantį patiekalą galima gaminti tik iš vištos krūtinėlės mėsos. Pasak legendos, šio recepto pradininkas jį pirmiausiai pagamino iš… vištos ketvirčio ! Štai ir aš susigundžiau.

Tiksliau -kadangi turėjau nusipirkusi vištą, o valgytojų buvo keturi – iškepiau du tradicinius, t.y. -iš vištos krūtinėlės , o kitus du -iš šlaunelių. Ir nenusivyliau 🙂

4 porcijoms reikėjo:

2 vištos krūtinėlių file, 2 vištos ketvirčių, 100 gr. sviesto, 2 kiaušinių, miltų ir dziūvėsėlių, druskos, pipirų,petražolių, krapų(įdarui), 1 citrinos sulčių, 0, 5 l aliejaus kepimui.

Kadangi apie Kijevo kotletų  gaminimą iš krūtinėlių informacijos yra daug ( kad ir aukščiau minėtoje nuorodoje), šįkart plačiau pakalbėkime, kaip šį skanėstą pasigaminti iš ketvirčių.

Taigi  nuneriam odelę, šlaunelės vidinėje srityje padarom įpjovą ir atsargiai, kad nesupjaustyt mėsos, išimam šlaunikaulį.Paskui taip pat atsargiai nuneriam(ne nupjaustom –  kad liktų sandari kišenėlė) mėsą nuo blauzdikaulių . Per maistinę plėvelę gerai išmušam mėsą  iš abiejų pusių.Po to -išneriam kulšelę išvirkščiai -ir šią dalį išmušam dar kartą.Pabarstom mėsą druska ir pipirais, paliekam šiek tiek pasimarinuoti ir imamės sviesto gardinimo.

Į pusę pokelio sviesto (ne mišinio, atšildyto) išspaudžiam pusės citrinos sultis, vieną skiltelę česnako, po saujelę  šviežių ar šaldytų pertažolių ir krapų. Gerai šakute išmaišome ir suformuojame pailgus skritulėlius. Juos nedelsiant ištremiam šaldiklin ( trumpam) ar šaldytuvan -kad sustengtų  greičiau.

Po to formuojame kotletus. Į blauzdelės kišenėlę įdedam atvėsusio sviesto gabalėlį, ant viršaus užklojam šlaunelės mėsa, apglostom, kaip cepeliną, kol įgaus gražią pailgą formą. LABAI SVARBU gerai išmušti mėsos pakraščius -kad gerai priglustų. Taip pat svarbu (gaminant tiek iš krūtinėlės, tiek ir iš ketvirčių mėsos), kad ta šlaunelės ar file pusė, kuri apvilkta plonyte plėvele, būtų kepinio viduje. Nes nuo karščio ji traukiasi šiek tiek ir jei bus paviršiuje -bekepant gali suardyti paniruotę, tad viduje esantis sviestas gali išbėgti.

Paniruojam tokia seka: pirmiausiai apvoliojam miltuose, apspaudžiam,  po to – kišam į kiaušinio plakinį -vėl apglostom.Po to -į džiūvėsėlius. Antru sluoksniu paniruojant į miltus volioti jau nebūtina, tad pirmiausiai panardinam į kiaušinio plakinį, o po to -į džiūvėsėlius ar stambiai tarkuotus džiovinto batono trupinius. Labai atidžiai apspaudžiam. Jeigu  kyla įtarimas, kad vienoj ar kitoj vietoj paniruotės sandarumas abejotinas  -tas vietas papildomai patepam kiaušinio plakiniu bei apibarstom džiūvėsėliais. Suformuotą kotletą bent gerą pusvalandį palaikom šaldytuve, kad sustengtų (tuomet didesnė garantija, kad paniruotė neiširs bekepant).

Gerai įkaitintame aliejuje, labai atsargiai bevartant, verdam kotletus apie 15 min.  –  kol gražiai apskrus. Po to dąr maždaug  5 min. pakepam iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kol kepa – imamės garnyro:  morkas supjaustom griežinėliais ir troškinam -pradžioje nedideliame kiekyje vandens ar sultinio, vėliau – gardiname 35 proc. grietinėle. Pasūdom, galima įterpti svieste lengvai, iki taps permatomi, patroškintų svogūnų arba porų. Morkoms suminkštėjus -įberiam  į šį  garnyrą konservuotų žalių žirnelių. Taip pat šalia galime patiekti bulvių košės arba svieste lengvai pakepintų  bulvyčių. Taip madingos skrudintos bulvytės, kaip ir ne mažiau dabar madinga  apelsino riekelė tik sugadins bendrą skonį.

Skanaus 🙂

Miglė

,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

dar kelis Kijevo kotletų receptus rasite čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/146465

Taip pat ( su eigos iliustracijomis)  – Giedriaus bloge :

http://giedrius-v.livejournal.com/17388.html

suprantantiems rusiškai   – dar kelios versijos ir gudrybės:

http://eda.ru/main_course/recipe17774/klassicheskie-kotleti-po-kievski

http://eda.ru/recepty/kievskie-kotlety

Troškinį turėčiau pavadinti “Ramintos troškiniu ”, nes apie jį man papasakojo draugė, ir dar davė paragauti  :).Tad jau kitą dieną pirkau visus produktus . Jei gaminam iš žemiau vardijamų kiekių -10 žmonių pavalgo sočiai 

Taigi :

0,5 kg avinžirnių
10 vištos šlaunelių mėsa (reikia nukaulinti, galima keisti ir vištos krūtinėlėmis)
3 didelės morkos

2 dideli svogūnai

1 paprika

1 baklažanas

2 didesni indeliai pomidorų pastos (po 140 gramų)
1 šaukštas (nubrauktas) cukraus
druskos -pagal skonį aštrūs prieskoniai (aš turėjau Santa Maria Ašyrūs mėsos prieskoniai)
indiški prieskoniai MASALA (būtinai, yra faktiškai visose specializuotuose prieskonių parduotuvėse).

Taigi avinžirnius užmerkiam nakčiai, po to dar valandą troškinam.
Tuo tarpu apkepinam gan stambiai supjaustytas morkas, svogūnus, papriką ir vištieną. Maždaug po valandos nuo avinžirnių virimo pradžios suverčiam daržoves ir mėsą į puodą, kuriame jie verda. Tada supjaustom baklažaną (irgi gan stambiai), apkepinam smarkiai įkaitintoje keptuvėje su trupučiu aliejaus(druskos negailim). Suverčiam baklažaną į troškinį.
Tuomet – pomidorų pasta, šiek tiek vandens (aš asmeniškai gerą stiklinę įpyliau, man patinka, kai daugiau skysčio), ir prieskonių eilė. Iš pradžių sudėjau po 1 valg. š. ir aštrių prieskonių, ir masalos. Patroškinusi 15 min., paragavau – man norėjosi aštriau, tai dar po 0,5 arb.š. pridėjau. Žodžiu -patroškinam, pamaišom, paragaujam – kol ir mėsa , ir avinžirniai suminkštės – apie valandą nuo visų ingredientų dėjimo pradžios.
Valgom- kaip kam patinka. Prie indiškų patiekalų tinka natūralus jogurtas – sušvelnina aitrumą, vaikai dėjosi. Dar tinka marinuotos daržovės, o draugė (Raminta ) saviškiams dar garnyrui patiekė ryžių. O aš pati valgiau be nieko.
Labai planavau, kad liks kitai dienai, bet užėjo krikšto mama, užuodė kvapą –aišku, papietavo. Užsuko bičiulis iš Latvijos – užuodė, pavalgė , 2 kartus . Sesuo atslinko, pavalgė, aš pati irgi valgiau 2 kartus – pietums ir vakarienei (kartą su jogurtu, kartą be ) .Žodžiu į pavakarę liko tiek, kad troškinio likučiai vos uždengė puodo dugną   
Markeris

Apsižiūrėjau, kad saviškio  “topo” neįkėlusi  dar 😉 O esmė ta, kad jau kelerius metus nesuku galvos, kokį karštą patiekalą gaminti itin šventiškomis progomis -visi tik ir laukia būtent šito kalakuto kumpio “girtų” slyvų patale 🙂

Reikia:

1 kalakuto kumpis

Pusė stiklainiuko garstyčių (maždaug, jei kumpis didelis –galima ir visą)

2 šaukštai medaus

200 -300 gr.  džiovintų slyvų

5 -6  skiltelės česnako

1 -2  stiklinės raudono glintveino tipo vyno(Kalėdinis ir pan. )

Krapų, bazilikų (šviežių arba šaldytų) –negailint

Druskos, pipirų

Bruknių uogienės

Iš kumpio išpjaunam kaulą. Įtrinam gausiai krapais ir bazilikais, pipirais, druska. Paliekam taip pastovėti kambario temperatūroje apie porą valandų.

Po to ištrinam mėsą košele iš garstyčių ir medaus –negailint 😉 . Bent parai , o geriausia –dviems  „ištremiam“  į šaldytuvą. Bent porą kartų per dieną pavartom, marinatu aptepliojam.  Likus maždaug 12 val. iki kepimo  – ištrinam mėsą smulkintais česnakais ir pilam  dar ir vyno. Kitaip tariant –jei kepsim vakare, vynu palaistom iš ryto. Tuo pat metu vyne užmerkiam ir džiovintas slyvas.

Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių. Į kepimo  skardą paklojam kepimo rankovę,  jos dugnan klojam vyne mirkytas slyvas, ant viršaus dedame kumpį. Kepimo maišo viršuje pribadom  skylučių, kepsnį užsandarinam, paviršių dar pridengiam ir folija. Skardos dugnan papilam vandens ir kišam į orkaitę. Pamirštam apie kepsnį maždaug  1,5 val. (Nebent  kartas nuo karto patikriname, ar skardoje vanduo neišgaravo, jeigu taip –papildome).

Po to  savo (ir vyno )sultyse pasitroškinusią mėsą iš maišo išverčiam skardon –su visu skysčiu ir slyvomis. Palaistome susidariusiomis sultimis su slyvomis ir vėl pašaunam orkaitėn –paviršių pridengdami  folija.

Kepam  dar bent pusvalandį, dabar jau vis pavartant ir laistant susidariusiu skysčiu ir vis labiau minkštėjančių slyvų “makalu” (galim jas sutrint šakute, greičiau pasidarys tyrelė) -bent kas dešimt minučių, galima ir dažniau. Jei matom, kad skystis jau visai nugaruoti žada , o slyvos –nori pradėti svilti, palaistom vynu. Svarbu, kad abi pusės vis paskrustų gražiai ir būtų įtrinamos slyvomis. Nepamirškime vis pridengti  mėsą folija –perdaug sukepusi kalakutiena bus kieta .

Iškepusią mėsą suverčiame į indą, kuriame patieksime, apliejame skysčio likučiais ir slyvomis. Iš anksto porcijiniais gabalais nepjaustom –tai atskira  užstalės atrakcija 😈 .

Aišku, kartu su mėsa kiekvienas valgytojas  lėkštėn kraunasi ir pačių slyvų 🙂 . Garnyrui tiks ir bulvės, ir ryžiai.

Ir dar –būtinai ❗ – pasirūpinkite, kad ant stalo būtų  ir indelis su bruknių uogiene. Slyvų salstelėjimas ir karstelėjęs bruknių skonis prie kalakutienos    suteiks jūsų gomuriui nepakartojamų gurmaniškų pojūčių , bet jau maniškiai visi be išimties būtent šitaip labiausiai mėgsta.

………………………….

p.s. Jeigu kepam naminio  ar aiškiai nelabai jauno kalakuto kumpį – kepimo rankovėje laiką prailginam bent pusvalandžiu, nes jų mėsa kietesnė. Pirkti turguje ar prekybos centre paprastai būna minkštesni. Iš Lenkijos atvežti  irgi  dažniausiai minkštesni už lietuviškus. Patikrinta 🙂

Tiesa, galima, aišku, ir nevargti su ilgalaikiu marinavimu, tačiau tokiu atveju mėsos skonis bus “normalus” ir tiek 😉 O kai ilgiau marinuota mėsytė giliai sugeria įvairių skonių ir aromatų -tiesiog dievų maistas  gaunasi

Miglė

mano versija: suktinukai su voveraičių įdaru.

Bazė ir principas – kaip Markerio recepte. Imam krūtinėlės file , kiekvienoj padarom įpjovas/kišenėles. Paskui pamušam šiek tiek, ištepliojam/įtrinam druska/pipirais,žolelėmis(pati naudojau krapus ir šiek tiek gelsvės).
Voveraites(dabar jau naudojam apvirtas/šaldytas) smulkiai sušinkuojam, pakepinam svieste kartu su svogūnėkais. Kišam šį įdarą į krūtinėlių kišenėles, užsandarinam dantų krapštukais ir pan.
Ant viršaus apvyniojam ŠALTO rūkymo šoninės  plonytėm  skiltelėm, jas irgi persmeigiam krapštukais/mediniais iešmeliais.
Apkepinam iš visų pusių ir kišam orkaitėn -ant  skardos dugno papilam kiek vandens, viršų patepliojam riebia grietine. Kepinam orkaitėje ne daugiau pusvalandžio -kol gražiai apskrus.
Apsiryjimas!!! Niekad negalvojau, kad ta rūkiena vištai šitokio cinkelio gali paduot

Čia Elžbietos receptas iš zaidziamevirtuve.blogspot.com. Pagaminau, visiems labai patiko.

Kalakuto krūtinėlę per naktį (jei didesnė, nei   1 kg  –  galima ir  ir visą parą) palaikom sūdytame (kad gerai druska jaustųsi) vandenyje. Tuomet nusausinam ir ištrinam  tokiu mišiniu:  daug  tarkuoto česnako,  daug raudonų paprikų miltelių , alyvų aliejaus tiek, kad košelė išėitų. Šiuo mišiniu aptepam  krūtinėlę ir įdedam  į orkaitę, įkaitintą minimaliu  režimu . Pridengiam  folija. Visa esmė (dariau tą iš vakaro), kad 40 min. kepi ir pernakt  – neatidarant orkaitės  – palieki. O  iš ryto ji būna “pribrendusi” ir tokia skani – ir ant  šaltam užkandžui papjaustyt,  ir ant baltos duonos  – su salotų lapais ir/ar  majonezu . Likutį   susmulkinau, suvyniojau į tortilijų blynus  – su sūriu ir adžika. Esu tiek susižavėjusi šiuo receptu, kad ir vėl mėsytę užmerkiau 😉

Originalus receptas  – zaidziamevirtuve.blogspot.com