Šiuo metu žiūrite: SRIUBOS.


Grucė su … raugintų agurkų rasalu

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 4.50 iš 5)
Loading...

Kai tik orai atvėsta, atidedam iki šiltesnių orų visokias lengvas gaivias sriubas bei šaltsriubes ir prisimenam iki skausmo nuo vaikystės pažįstamas kruopienes. Mūsų šeimynoje atėjo perlinių kruopų „dorojimo“ metas.

Dažną savaitgalį tenka virti nemenką puodą agurkinės „grucės“ – tokį tarpinį variantą tarp tradicinės agurkienės ir paprastos mėsiškos kruopienės. Nieko čia tokio kitokio, nei įprasta: dažniausiai iš vakaro verdu mėsą su prieskoniais (įmetu 1 lauro lapelį, gelsvės koto gabaliuką , 1 svogūną, kelias česnako skilteles, 1 morką, saliero) :!: Dar visada beriu šaukštelį kmynų. Mėsai išvirus sultinį perkošiu.

Paskui beriu iš vakaro užmerktų  perlinių kruopų stiklinę,  joms suminkštėjus – įpjaustau kelias bulves, morką, pasitikrinu, ar netrūkta druskos ir pipirų. Viską kartu pavirinu ant vidutinio stiprumo ugnies – kol  visiškai suminkštės  daržovės . O jau tada pilu stiklinę raugintų agurkų rasalo, dar pavirinu minutę –kitą. Pabaigoje beriu saują šaldytų krapų(jei šviežių nėra). Blogumas tik vienas – labai greitai ištuštėja puodas.

………………………. Suprantama, raugintus agurkus dabar dažniausiai perkame. Prekybos centruose jie neretai fasuojamii polietileno maišiukuose ar kibirėliuose ir rasalo ten tebūna ašaros , jis kokčiai sūrus ir tik su „pėdsakais“ normaliam rauginimui naudojamų žalėsių. Be to – tai tas pats, kas pirkti katę maiše –niekados nesi tikras dėl pačių agurkų kokybės. Tai viena iš priežasčių, kodėl juos paprastai perku turguje – ten ne tik didesnė tikimybė nusipirkti tikrai skanių ( juolab – iš jau pažįstamo, patikrinto žmogaus) , bet tau visuomet įpils ir skysčio. Taigi vienu kartu apsirūpinu jais bent 2 -3 savaitėms – šaldytuve tame rasale puikiai išsilaiko.
Miglė

Vėžiai -įvairūs patiekalų receptai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.50 iš 5)
Loading...

Miglė

Baigsis kažkada žiema, paskui -pavasaris, ir vėl bus vasara ir….vėžių gaudymo sezonas 😉
Belaukdama šio išganingo meto , pasivaikščiojau po Giedriaus blogą  ir referuoju, ką jis praėjusią vasarą apie tuos vėžius paporino:

………..
Vėžių sezonas jau ant nosies. Jeigu tikėsime tuo, ką rašo kai kurie – pirštais nerodysim kurie – LJ blog’eriai, tai žnypliuotuosius Lietuvoje gaudyti galima nuo liepos 15d. Prisipažinsiu, paskutinį kartą gaudžiau juos gilioje jaunystėje, Grūto ežere netoli Druskininkų, pašviesdamas prožektoriumi po išsišovusiu krantu ir griebdamas išrėpliojusius “vabalus” rankomis. Dabar, sako, taip daryti negalima (gal ir tada nebuvo, nežinau). Grūto ežeras tada irgi nebuvo visas išparduotas. O visai norėtųsi nepramiegoti šio sezono ir pasmaguriauti. Kas turite patirties, pasidalinkite ja: kur gaudyti, kaip gaudyti, kiek galima gaudyti. Galų gale, galbūt jų galima ir nusipirkti kur nors už protingą kainą (vėžių po 2lt/vnt, apsivertusių aukštyn pilvu Maksimos akvariumuose nesiūlyti). Aš, savo ruožtu, pasidalinsiu, ką galima su jais gero nuveikti:

  • Išvirti pasūdytame vandenyje su gausybe krapų (ypač krapų galvų, su sėklomis ar jų užuomazgomis, pagal sezoną), dar kažkiek kmynų galima, svogūno galvą, jei kas mėgsta. Čia būtų tradicinis lietuviškas variantas. Ypač gerai, jeigu tiesiai čia pat, ant ežero kranto, katiliuke ant laužo. Virti visai trumpai. Na kad ir taip: užvirinti vandenį katiliuke, tada sumesti gyvus “vabalus”. Vėl užvirinti, ir nukėlus nuo ugnies, palaikyti uždengtą, kad truputį pravėstų. Išvirusių vėžių uodegos lengvai atsiskiria nuo kūno, o uodegos mėsa minkšta, sultinga. Pervirusių – uodegos mėsa darosi sausoka, “kramtoma”, beveik kad ir be skonio. Žinoma, čia turima omenyje, kad katiliukas su vėžiais pakankamai didelis, kokie 8-10 litrų. Mažesnis atvės greičiau, tad reikia laiką paderinti.
  • Išvirti aluje su kvapiaisiais pipirais, gvazdikėliais, lauro lapu ar dviem, analogiškai, kaip aukščiau. Vokiečiai panašiai mėgsta gaminti, bent jau Texaso vokiečiai tikrai.
  • Luizianoje, Pietų Karolinoje ir kitose Georgijose mėgsta gaminti aštriai: į vandenį prideda kajeno pipirų, lauro lapų, prieskonių mišinio su garstyčiomis ir kalendromis, gvazdikėliais, džiovintais mažo aštrumo pipirais, citrinos su visa žievele, taip pat kartu su vėžiais verda ir bulves, kukurūzų burbuoles gabalais, rūkytos dešros gabalus. Tada nukošia visą turinį į rėtį, o rėčio turinį pila tiesiai ant laikraščio, patiesto lauke ant stalo. Pulk ir griaužk, kiek širdis geidžia. Kiek teko ragauti, vėžių aromato ten lieka nebedaug. Bet kam tai įdomu, kai yra dešros? 😉
  • Jeigu prisikaupė daug lukštų (kiaukutų?), jų neišmeskite. Išimkite iš jų visas minkštas dalis, lukštus išdėliokite ant skardos, ir pakepinkite orkaitėje, kad išdžiūtų ir taptų traškūs. Tada lukštus sugrūskite (geriau grūstuvėje, bet galima ir blenderyje). Keptuvėje įkaitinkite skaidrintą sviestą (t.y. sviestą, kuris buvo išlydytas ir nuo kurio buvo nugriebtos išsiskyrusios kietosios dalys. Toks švelniai riešutinio kvapo. Ilgai gali laikytis nešaldomas, skirtingai nuo šviežio). Sugrūstus vėžių lukštus suberkite į sviestą, kiek pamaišykite, kad prisigertų skonio. Riebalai ištraukia iš lukštų aromatines ir dažines sudedamąsias dalis, kitaip tariant, sviestas tampa raudonas ir ima gan stipriai kvepėti vėžiais. Tokį vėžių sviestą, dar karštą perfiltravus per marlę, galima supilti į nedidelius indelius ir vėliau naudoti padažams, ypač prie žuvies. Analogiškai galima sunaudoti ir krevečių, krabų, omarų ir kt. lukštus. Šis sviestas dažnai sutinkamas 19 a prancūziškoje kulinarinėje literatūroje, o taip pat ir Lietuvoje leistose knygose yra minimas. Kitaip tariant, Lietuvos dvarų virtuvėse jį tikrai žinojo.

Na, pradžiai tiek. Beliko išsiaiškinti, kur gauti “žaliavos” 🙂
………………..
Lietuviški šaltibarščiai (iš “Gaspadinystės knyga”, XIXa pab. Kalba netaisyta. )

Dvejetą kvortų ruginės giros, tiek pat vandens šalto ir tiek ar daugiaus rūgščios grietinės pasūdyti; prie to pridėti gerai išvirtų batvinių lapelių ar rūgštynių arba batvinėlių smulkiai supjaustytų, saujelę krapų gerai sutrintų, du laiškelius cibulės taip-pat smulkiai sutrinti; pridėti tris smulkiai supjaustytus agurkus, aštuonis kiaušinius kietai išvirtus, kiekvieną ant keturių dalių perpjovus; dar gerai pridėti kapą vėžių kaklelių arba keptos veršienos stambiai supjaustytos; duodant stalan įdėti šmotelį ledo.

Vėžių sriuba su ryžiais ( Molochovec, XIX a .vid.)

30-40 vėžių, viena galva svogūno, žalių krapų, 1.5 šaukšto sviesto, šaukštas miltų, 1/4 stiklinės ryžių, žalumynų, 0.5-1 stiklinė grietinės.

Vėžius nuplauti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu, įberti truputį druskos, smulkiai sukapotą svogūną, krapų, virti ant mažos ugnies, perkošti. Vėžius išvalyti – išlukštenti kaklelius, sudėti juos į puodą, užpilti sultiniu, kuriame virė vėžiai. Nugarėles su kojelėmis sugrūsti akmeninėje grūstuvėje, tada apkepinti pusantrame šaukšte sviesto, kol patamsės, įberti šaukštą miltų, dar pakepinti, atskiesti vėžių sultiniu, užvirinti ir perkošti per sietelį. Prieš pateikiant suberti vėžių kaklelius, atskirai išvirtus ryžius, užvirintą grietinę, viską gerai pakaitinti, įberti žalumynų ir pateikti.

Vėžių sriuba (iškarpa iš lenkiško laikraščio, XIX a.)

Trims kvortoms sriubos sutrinti pusę kapos virtų vėžių, prieš tai išlukštenus, ir atmetus mažas kojeles ir minkštas dalis. Jie turi būti gerai sugrūsti, nes kuo smulkiau, tuo raudonesnė sriuba.
Prikaistuvyje įkaitinkite ketvirtį svaro sviesto, šaukštą miltų, smulkiai kapotų aromatinių daržovių ir įvairių žalumynų, tokių kaip petražolė, čiobreliai, peletrūnai, mairūnai, bazilikai. Sudėti sutrintus vėžius, ten pat suberkite trupinius nuo bandelių už 2 ar 3 grošus, ir viską virti pusę valandos. Perkošti per sietelį, gerai išspausti, ir, iki kol ateis laikas pateikti, palikite šiltai ant mažos ugnies. Tačiau gatava sriuba virti neturi, antraip visas raudonumas iškils į paviršių, ir sriuba nebebus tolygi. Pateikiant, sudėti kukuliukus, pagamintus iš išimtų vėžių uodegėlių.

Dar teko kažkur skaityti, kad prie tokios sriubos pateikia įdarytus vėžius: vėžių uodegų mėsa sutrinama grūstuvėje, kartu su grietinėlėje mirkyta bandele, kiaušinio tryniu ir prieskoniais, pertrinama per rėtį, šia mase įdaromi vėžių kiaukutai (“kupros”), išverdami ant garų ir pateikiami atskirai lėkštelėje. Bet dabar neberandu kažkodėl, kur aš tai skaičiau.

šaltinis – http://giedrius-v.livejournal.com/

……………………….

🙂  🙂  🙂
Pasekusi tiesiog užkrečiamu 😉  Giedriaus pavyzdžiu, nutariau “pareplioti” ir pati po  saviškes a la senovines virtuvės knygas , tad dar  papildau būsimą “vėžių patiekalų enciklopediją” 😉
………….
VĖŽIŲ SVIESTAS
(čia Giedriaus jau  pateikto recepto  kiek kitokia  “konfiguracija “)

Išvirti didelę kapą vėžių, nuimti jų kaklelius, o kiautelius ir kojytes
sugrūsti grūstuvėje. Ištirpinti svarą(apie 400 gr ) ar daugiau
sviesto(priklausomai nuo vėžių kiekio), sukrėsti į vėžieną ir
troškinti ant mažos ugnies maišant, kad neprisviltų. Perkošti per
sietą, supilstyti į stiklainius, atšaldyti , aprišti pūsle(užsukti
dangteliais ) ir pastatyti šaltoje vietoje.
(Iš “Lietuvos virėja”)

VĖŽIŲ KAKLELIAI OLANDIŠKAME (sviesto ir kiaušinių ) PADAŽE

20 vėžių, druskos, I stiklinė olandiško padažo.
Padažas:
2 šaukštai (150 gr) sviesto , 2 kiaušinio tryniai, 1-1,5 šaukšto vandens, 0,5 citrinos sulčių arba citrinos rūgšties pagal skonį, druskos.
Žalius trynius, gerai atskirtus nuo baltymų, sudėti į emaliuotą puodą, pridėti vandens, smulkiai pajustyto sviesto gabaliukų ir, maišant medine mentele, pamažu kaitinti, kol sutirštės ir sviestas susijungs su tryniais bei pasidarys vienoda masė. Į kurią maišant po truputį supilti likusį lydytą sviestą, pridėti pagal skonį citrinos sulčių ar rūgšties ir druskos.
Gaminant padažą saugoti, kad jis perdaug neperkaistų, nes tada sviestas atsiskirs nuo trynių. Puodą, kuriame tryniai kaitinami, geriau įstatyti į kitą indą -su karštu vandeniu.
p.s. Šis padažas tinka ir prie virtos žuvies, žiedinių kopūstų, šparagų.
Prie šio padažo galima pridėti sutaisytų garstyčių ir truputį maltų pipirų.Šis padažas yra aštrus, tinka duoti prie virto lyno, menkės ir
kitų žuvų.

Vėžius išvirti, nuo kojų ir kaklelių nuvalyti kiautus, kaklelius
išskrosti ir užpylus olandišku padažu, pakaitinti, kol užvirs.Skanu,
jeigu prie vėžių pridedama troškintų šviežių at marinuotų baravykų
galvučių.Taip paruoštus vėžius patiekti su biriais ryžiais ar pyrago
skrebučiais.

VYNE TROŠKINTI VĖŽIAI


12 vėžių, 1 -1,5 stiklinės vyno, druskos.
Nuplautus vėžius sumesti į verdantį pasūdytą vandenį ir pavirinti 1-2 minutes. Išgriebus užpilti vynu ir uždengtame puode, jį judinant, pašutinti.
Prieš patiekiant į stalą sudėti vėžius į salotinę ir užpilti vynu, kuriame troškinosi. Arba atšaldyti vyne ir duoti sausus pusdubenyje.Likusį vyną suvartoti padažams ar sriuboms.

KEPTI VĖŽIŲ KAKLELIAI TEŠLOJE


20 vėžių, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis, druskos, 2 šaukštai sviesto, 1 stiklinė vėžių padažo.
Vėžius apvirti pasūdytame vandenyje, išgriebus atskirti kaklelius, kojas ir nulupti jų kiautus.
Tešlai skirtą kiaušinį išplakti, pridėti miltų, truputį išsukto sviesto ar grietinės, druskos, viską išmaišyti. Vėžių kaklelius padažyti paruoštoje tešloje ir iškepti svieste.Iškeptus sudėti į pusdubenį ir užpilti lydytu sviestu, vėžių ar pomidorų padažu. Padažą galima paskaninti, pridedant stambiai supjaustytos vėžių mėsos.

VĖŽIŲ PADAŽAS
1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštas vėžių sviesto, 2 tryniai, citrinos rūgšties, druskos.
Žalius trynius, sviesto bei vėžių sviesto gabaliukus sudėti į puodą ir maišant pamažu kaitinti, kol sutirštės.Pridėti druskos, svieste pakepintų miltų, viską išmaišyti ir perkošti per sietelį.

Iš “Valgių gaminimas”, 1957 m.

Pieniška grucė

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

migle

Matyt  dėl ilgai grojančių švenčių įtakos vis dar nesinori  jokių įmantresnių patiekalų. Tad prisiminusi vaikystę, ištrenkiau “senovę” pietums 😆 Kitaip tariant -sušutinau šiandien pietums pieniškąjį “grucės ” variantą.
Tikriausiai visos žinot, bet dėl viso ko paduodu “apyrašą” :

Perlines kruopas pamerkiam brinkti iš vakaro. Paskui  verdam ant lėtos ugnies -galima ir mėsos sultinyje, bet jei jo nėra -tiks ir paprasčiausias vanduo. Kai  kruopos jau paminkštėjo -druskos, sviesto dėjau ir subėriau vieną burokine tarka sutarkuotą  morką ir kelias kubeliais pjaustytas bulvikes. Kai viskas visai suminkštėjo, išvirė -supyliau puslitrį pieno, palaukiau kol  šis užvirs, nugraibiau putas.

Pilvui  -tikras gėėėris .Bet kalorijų ta yra… 🙄 😆

Pievagrybių trinta sriuba(kad vaikai svogūnų nepastebėtų) ;)

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Markeris

 Mano vaikas  irgi nevalgo svogunu, bet VISOSE trintose  sriubose  jų nepastebi  😉

 

Morką, svoguną ir pievagrybius pakepinu, tuo tarpu puode su sultiniu jau verdu bulves. Viską suverčiu į puodą, pasūdau, įmetu pipirų(suprantama visko turi but nemažai, nes sriuba turi būt tiršta). Tada sublenderiuoju ir maždaug  pusę dėžutės Lankų lydyto sūrio pabaigoj įmaišau – šiek tiek sutirština ir man labai skanu.

 Vaikas dar  įsimeta į tosterį forminę duoną, ją susismulkina po to ir prisimeta i sriubą, man ir be to skanu 😉

Kitas variantas

Verdu  ilgai kalakuto sparną, tada išgrebiu, sultinyje verdu bulves, morkas, porus (nebūtina), salierus (nebūtina), svogūną, kai šios daržovės išverda,  pridedu moliūgo (arba brokolio). Jei laiko neturiu, tai viską kartu su sparnu verdu net nepjausčius, tik moliūgas pabaigoj. Tada sumetu mėsą, nurinktą nuo kaulų ir susmulkinu blenderiu. Pabaigoj – arba vėl tų pačių Lankų sūrelio arba grietinėlės įdedu  ir užvirinu.

Prie šitų sriubų dar užmetu ant batono fermentinio sūrio riekelę ir pašildau orkaitėje.

Pomidorienė per 10 minučių – iš to, kas buvo šaldytuve.

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 1.00 iš 5)
Loading...

migle

O ten buvo:
maždaug du litrai vištienos sultinio(mėsa virta net be morkos, tik druska/pipirai, gelsvės ir saliero žaluma, kmynai, česnakas/svogūnas);
 maždaug stiklinė virtų ryžių;
 maždaug tiek pomidorų/paprikų/cukinijos konservuotos makaliūzės – a la lečio – pagal mūsų tetulės receptūrą;
dar laiku prisiminiau, kad turiu džiovintų pomidorų -maždaug šaukštą sriubon dribtelėjau.

Į užvirintą sultinį visus išvardintus produktus sudėjau,džiovintus pomidorus šiek tiek pasmulkinau.Apie  10 min. viską  drauge pakaitinau -nusišauk, kaip skanu 😆  Labai  maloni rūgštelė , greita ir SOTU.

Antigripinė česnakinė sriuba.

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 3.67 iš 5)
Loading...

Spurga

 Tik neišsigąskit didelio česnako kiekio. Kas ragauja, net nesuptanta, iš ko ji pagaminta.

3 svogūnai
3 GALVOS česnakų
3 bulvės
50 g sviesto
kubelis sultinio (aišku, geriau – natūralus sultinys arba iš “Sveiki produktai”)
100 g grietinėlės
šaukštas acto

Supjaustytus svogūnus kepiname svieste, tuo pačiu metu į įkaitintą orkaitę kišame česnakų galvas, nuėmusios viršutinę luobelę, ir kepame, kol suminkštės. Tuo pačiu metu verdame bulves. Į atskirą puodą pilame litrą vandens ir sudedame visus paruoštus ingridientus – pakepintus svogūnus, keptų česnakų minkštimą ir išvirtas bulves. Bulves reikėtų virti atskirai, o ne bendrame puode, kodėl – nežinau 🙄 . Tada viską sutriname blenderiu, dedame sultinio kubelį. Jei reikia –  šiek tiek pasūdome. Į pabaigą pilame grietinėlės, užviriname ir prieš pačią pabaigą įpilame šaukštą acto. Atrodo – daug darbo, bet kadangi viskas vyksta kartu, ilgai netrunka.

Skanaus, nesirkit ! 😉

Vištienos sriuba su kokoso pienu ir laimu -imunitetui stiprinti.

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Zosė
Neseniai buvau pavaišinta labai skania vištienos sriuba.
Ji  labai tinka šaltam sezonui, kai siaučia peršalimo ligos ir gripai.Mat ingredientai – imbieras, pipirai, laimas (žalioji citrina) , kokoso pienas – stiprina imuniteta. Tikiuosi, ir jums  patiks.

  • 4 porcijoms:
    2 vištienos file
    150 gr shitake grybų  arba pievagrybių,
    1 raudonas chili pipiriukas,
     2 šaukštai aliejaus
    ½ cukinijos
     0,5 l vandens
     2 arbatiniai šaukšteliai sutarkuoto imbiero.
    ½ kubelio vištienos sultinio (jeigu nenorite dėti  iš kubelio, tada  reikia  sultinio išvirti )                                                                                                                                               1 dėžutė kokoso pieno, 400 gr
    1 laimas (žalioji citrina)
    druskos

Gabaliukais supjaustyti vištienos file, grybus. Išpjovus sėklas susmulkinti chili pipirą.
Viską pakepinti aliejuje ir suversti į puoda.
Ten pat sudėti gabalėliais supjaustyta cukiniją, supilti vandenį, imbierą, sultinio kubelį ir kokoso pieną.
Virti apie 10 minučių. Pabaigoje  paskaninti laimo sultimis, įberti druskos.
ir – niam niam! 😉

Puslapiai: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011