SKANAUS, VISADA!

tetule

Išverdam porą saujų ryžių. Kol verda, kubeliais supjaustom cukiniją (be žievės, be sėklų). Į keptuvę arba puodą pilam vos vos gero aliejaus, metam cukinijas. Jos praktiškai savo sultyse išsitroškina. Tik nereikia pernelyg suvirti, turi gabaliukai jaustis. Kai jau išsitroškino, beriam ryžius (maždaug pusę cukinijų kiekio), jei reikia – pilam šiek tiek vandens, metam saują pamirkytų razinų, beriam druskos, cukraus (kiek kurio – priklausomai nuo to,  ar sūrios norisi , ar saldžios košės, – aš net truputį pipirų bėriau). Svarbiausia – žiupsnelis ciberžolės  .

Skonis geras, bet jau grožis -   apskritai neišpasakytas .

tetule

Vasarą neretai kepam lauke ant grotelių ar iešmų visokias mėsas, bet pastaruoju metu mėsos kažkaip labai mažai liko, užtat daug – garnyro

Bulvytės

Mamytė orkaitėj kepa šviežias bulves. Kuo mažesnės, tuo skaniau. Neluptos, neskųstos, tik gerai frotinio rankšluosčio gabalėliu nuvalytos po tekančiu vandeniu. Bulvytės metamos į dubenį, užpilamos grietinėle arba keliais šaukštais grietinės, pasūdomos, įberiama pipirų, maltų lauro lapų, kmynų, čiobrelių, išmaišoma. Kepama orkaitėje kokių 180 laipsnių temperatūroje, kol iškepa, kiek paskrunda.

Baklažanai, cukinijos, pievagrybiai , kepti ant grotelių

Aš kepu “ripkutėm” pjaustytus baklažanus, cukinijas, pievagrybius ir juostelėmis pjaustytas paprikas. Supjaustom, metam į dubenį, galim sūdyti, bet aš nesūdau, o pilu nemažai sojų padažo, šiek tiek aliejaus, cukraus, tarkuotos citrinos žievelės, maltų lauro lapų, pipirų. Gerai išmaišom, kad visi gabalėliai marinato gautų. Keletą ar keliolika minučių palaukiam, dedam ant grotelių, kepam ant gana karštų žarijų, bet neilgai, kad apskrustų, bet nesutežtų.

Cukinijų lazdelės

Bandau jas kepti pagal Beatos receptą  

 Jaunas cukinijas su visom odelėm supjausčiau maždaug  15 cm ilgio ir 2 kv.cm. storio lazdelėmis, jas pabarsčiau druska, apvoliojau miltų ir krakmolo mišinyje, kepiau keptuvėje, gerai įkaitintame aliejuje. Kepti reikia ant didelės ugnies, trumpai, dažnai vartant, kad cukinijos paskrustų, bet neišplertų. Iškepusias dėjau ant popierinio rankšluosčio, nusausinau (smarkokai geria aliejų), įdėjusi lėkštėn apimaliau pipirais.

Spurga

Avinžirnius (~ 150 g) pamirkom per dieną arba kiek išeina,  vandenyje, tada paverdam apie pusvalandį.Sūdom tik į pabaigą.

Kol verda avinžirniai, pasikepinam česnako ir svogūno, suberiam kumino, dedam supjaustytos vištienos, dar pakepinam, permaišom ir galiausiai supilam skardinę smulkintų pomidorų.Dar skaninam  lauro lapu, truputį pasūdom,  beriam indiško kario, malto imbiero, pipirų, sudedam išvirtus avinžirnius, ir  viską kartu dar apie 10 min. lengvai patroškinam.

Spurga

 Gali būti ir kaip garnyras prie vištienos ar kitokios mėsos, ir kaip atskiras patiekalas.

Pripilam į dubenį kuskuso kruopų, kiek norisi, ir užpilame verdančiu vandeniu arba sultiniu -Jjo turi būti 1 cm virš kruopų. Uždengiame ir paliekame apie 10 min., kol skystis susigers.
Tuo tarpu imame užsilikusią cukiniją (arba pusę, jei didelė), stambiai sutarkuojam, užberiam druskos, šiek tiek nuspaudžiam ir kepinam aliejuje su tuo, ką turime- svogūnu, poru, morka, paprika ir pan. Įspaudžiam česnako. Kai nebelieka skysčio, beriam pipirų, aitriosios paprikos ir kokių tik norim prieskonių. Tada tą makaliūzę verčiam ant kuskuso, atsargiai sumaišom, paragaujam, ar ko netrūksta.

Man labai skanu ir viena tokia košė. Jeigu norim visai brangiai/prabangiai, dar ant viršaus galima užberti kepintų kedro riešutėlių. Skanaus!

Spurga

Neluptą baklažaną skersai supjausčiau maždaug 1 cm storio griežinėliais, pasūdžiau (galima po to truputį palaikyti), užbėriau prieskolių – raudonėlio, kalendros, aitriosios paprikos, sojų padažo, tada apvoliojau kiaušinio plakinyje ir džiūvėsėliuose, dėjau į kepimo indą kaip žvynus ir kepiau orkaitėje apie 30 min.Po to užbėriau sūrio ir dar pakepiau, kol išsilydė. Jei labai norisi, prieš beriant sūrį galima uždėti po gabalėlį šoninės, bet kai karšta  -visai nebūtina  ;)

tetule

Kepimo formą išklojam  sluoksniuota tešla (geriausia, aišku, gaminti, bet tinka ir šaldyta, ją reikia šiek tiek pabadyti/papjaustyti, kad neišsipūstų didelėm pūslėm) ir kišam į orkaitę  – nelabai ilgam, kad šiek tiek apkeptų, bet dar neparuduotų.

Kol kepa, žiedinį kopūstą išskirstom žiedynėliais, užpilam verdančiu vandeniu arba metam minutėlei į verdantį vandenį.

Išplakam labai gerai keletą kiaušinių.

Ant apkepusios tešlos dedam žiedinius kopūstus, užpilam kiaušinių plakiniu, vėl kišam į orkaitę. Laipsnių  –  apie 180, o kiek laiko – nepasakysiu, žiūrėti reikia, kad ta kiaušinienė būtų iškepusi, bet neperkepusi.

Draugė, kuri   šį receptą pasufleravo, sakė, kad į kiaušinius negalima dėti druskos, neva tuomet jie kepdami neiškyla. Tad taip ir dariau, o kad nebūtų prėska, pagaminau padažiuko iš trupučiuko sviesto (turiu tikro naminio), grietinėlės, druskos, pipirų, krapų, petražolių.

Spurga
Tetule, neseniai pas draugę valgiau panašų patiekalą iš  kalafijorų, tik be… tešlos. Ji juos palieka stambesniais gabalais, apverda šiek tiek, kad būtų apyminkščiai, ir deda vieną prie kito į sviestu pateptą ir džiūvėsėliais pabarstytą kepimo indą. Pakepa ~ 10 min. ir tada užbarsto tarkuotu parmezanu (arba Džiugu).

tetulė

Baklažaną išilgai supjausčiau plonom riekelėm, pasūdžiau, palikau pastovėti, nuploviau, nusausinau, iškepiau pusiau sausai keptuvėje, bet ne tiek, kad apskrustų, tik kad suminkštėtų. Tada į kiekvieną riekelę įvyniojau po mažiuką mozarellos gabaliuką, susmeigiau dantų krapštuku, pašlaksčiau padažiuku (alyvuogių aliejus, citrinos sultys, medus, druska, pipirai, daug krapų ir petražolių) ir įkišau labai trumpam į orkaitę, kur baiginėjo kepti apkepas. Palaikiau tik kol sūris apsilydė, bet nesugalvojo išbėgti. Kas mėgsta baklažanus, tikrai neblogai