SKANAUS, VISADA!

migle

Mitybos specialistai perspėja, kad įvairūs žmonių mėgstami prieskoniai gali turėti ir neigiamos įtakos mūsų sveikatai.

„Esu girdėjusi apie kiniškos druskelės, kuri labai populiari kai kuriose šalyse, neigiamą poveikį sveikatai. Norėčiau sužinoti daugiau apie šį prieskonį bei E raide žymimas sudėtines maisto produktų dalis”.
Šį skaitytojos iš Alytaus Eglės V. laišką komentuoja Valstybinės medicininio audito inspekcijos vyriausioji specialistė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė, šeimos ir vidaus ligų gydytoja, visuomenės sveikatos vadybos magistrė Violeta Kiguolienė.
Skonis – vienas iš pojūčių, kuriais žmogus gauna informaciją iš aplinkos. Nuo senų laikų Europoje žinomi keturi pagrindiniai skoniai: kartus, rūgštus, sūrus, saldus. Kitų skonių įvairovę sudaro pagrindinių skonių kombinacijos bei jų kombinacijos su kvapais, nes kvapo receptoriai dalyvauja atpažįstant skonį.
Tolimųjų Rytų gyventojai (kinai, japonai) tūkstantmečiais vartoja patiekalus, turinčius umaminį skonį (umami). Kaip reikėtų išversti šį žodį? Deja, šis japoniškas žodis neišverčiamas į lietuvių kalbą dėl vienos labai paprastos priežasties: nei lietuvių, nei kitų europiečių virtuvėje nėra medžiagų, kurios turėtų aiškų umaminį skonį. Kodėl šis umami staiga tapo toks svarbus lietuviams?
Lietuvoje tapo madinga maitintis rytietiško tipo restoranuose ar užeigose, dažnai vadinamuose „kinų restoranais”. Čia galima numalšinti alkį didžiulėmis porcijomis patiekiamu ką tik nukeltu nuo viryklės gana pigiu ir mūsų akimis sveiku kinų maistu, kurio, gražiai supakuoto popierinėse pakuotėse, galima parsinešti namo ar į darbovietę. Šio maisto galima suvalgyti gana daug, taip ir nesulaukiant sotumo jausmo. Lengvai apvirti ryžiai, daržovės, įvairių rūšių mėsa, paukštiena, pagardinta saldžiarūgščiais ar kitais kontrastinių skonių padažais, – atrodo, geriau būti negali. Bet pavalgius dažnai apima mieguistumas, silpnuma

Pagaliau ištirtas

Umami buvo ištirtas 1908 metais. Nustatyta, kad jį suteikia glutamo rūgštis (E 620) ir jos druskos (labiausiai žinoma – natrio glutamatas). Užpatentavus glutamo rūgštį ir glutamatus kaip prieskonius, jais imta prekiauti ne tik Japonijoje, bet ir visame pasaulyje. Paprastai jie vadinami kiniška druskele. Glutamo rūgšties darinių gausu kai kuriuose baltyminguose produktuose – sūriuose, mėsoje, sojų padažuose, grybuose. Natrio glutamatas, dedamas į pusgaminius, pagerina patiekalo skonį.

Glutamo rūgštis (E 620) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių Žemėje. Ji ir jos druskos plačiai naudojamos konservuose ir maisto koncentratuose kaip skonio stiprikliai, kurie leidžia mažiau dėti druskos. Tai natrio (E 621), kalio (E 622), kalcio (E 623), amonio (E 624), magnio (E 625) glutamatai. Jie pasižymi specifi niu skoniu, pagerinančiu produkto skonines savybes.

Tapo prieskonių karaliumi

Technologinės pažangos amžiuje natrio glutamatas tapo tikru prieskonių karaliumi, be kurio savo darbo neįsivaizduoja daugelis restoranų, ypač greito maisto įstaigų. Šis sintetinis skonio stipriklis gali daryti stebuklus, pavyzdžiui, paversti prastos rūšies peršaldytą mėsą nepaprastu skanėstu. Priedas beveik neturi nei skonio, nei kvapo.
Jau išaiškintas E 621 veikimo principas. Pakliuvęs į organizmą, preparatas greitai su krauju prasiskverbia į smegenis ir sustiprina skonio pojūčius, liežuvio skonio receptorių signalus. Net jei patiekalas gaminamas iš pačių pigiausių produktų (faršo su mėsos pakaitalais, žemos rūšies mėsos, paukštienos, žuvies, jūros produktų, grybų ir t. t.), – jis atrodo nepaprastai skanus.
Nenuostabu, kad dauguma virėjų gausiai beria jo vietoj druskos, o daugelis maisto pramonės gigantų gauna milžinišką pelną, dėdami natrio glutamato visur, kur tiktai gali, prisidengdami mitu apie tai, kad jis būtinas kaip konservuojanti medžiaga. Dėl skonį gerinančių savybių kartais natrio glutamatas vadinamas laimės milteliais.

Nemalonūs simptomai

Deja, natrio glutamatas turi ir trūkumų – privalgius daug jo turinčio maisto, daug kam pradeda skaudėti galvą, padažnėja širdies ritmas, apima mieguistumas, silpnumas raumenyse, gali net pakilti temperatūra ir pan.
Kai kurie žmonės dėl genetinių sutrikimų nesugeba pasisavinti didelio glutamato kiekio, todėl, suvalgę daugiau maisto su jais, pajunta vadinamąjį kinų restorano sindromą. Jo požymiai: krūtinės skausmas, veido raudonis, pakilusi temperatūra. Gydoma normalizuojant mitybą. Sindromą gali sukelti sultiniai iš kubelių, vadinamasis greitas maistas, kai kurie prieskonių mišiniai ir padažai.

Ne daugiau kaip gramą per parą

Didelė glutamatų dozė – daugiau kaip 1 g per parą. 3 g dozė per parą jau gali būti labai pavojinga sveikatai.
Specialistai teigia, kad natrio glutamatas (E 621) gali sukelti alergiją, pažeisti žmogaus smegenis ir yra ypač pavojingas vaikų sveikatai. Be to, vaikas (kaip ir suaugusieji) pripranta prie natrio glutamato maiste. Nuo dažno E 621 vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl maistas be šio papildo ima atrodyti beskonis. Tai viena iš priežasčių, kodėl vaikai namuose atsisako patiekalų iš kokybiškų produktų, bet su malonumu maistui įdėtus kišenpinigius išleidžia vadinamajam greitam maistui: traškučiams, kolai, saldumynams. Daugelyje didžiuosiuose prekybos centruose parduodamų prieskonių mišinių yra daug (kai kuriais atvejais – net trečdalis) natrio glutamato (E 621).
Šio papildo dedama į koncentratus (sriubas, sultinio kubelius), į stiklainius ir butelius fasuojamus padažus, konservus, pusfabrikačius.

Kova su natrio glutamatu

JAV pradėta skambinti aliarmo varpais dėl nutukimo epidemijos, tiriamos jos priežastys. Jau kelis dešimtmečius daug organizacijų, besirūpinančių sveika mityba, kovoja su natrio glutamato naudojimu maisto produktuose, ypač skirtuose vaikų maitinimui.
Dar pavojingesni sveikatai kiti umami turintys maisto papildai. Gana dažnai maisto produktų gamintojai, netgi gerų restoranų virėjai, kaip glutamato pakaitalą naudoja natrio inozinatą (E 631) ir kalio glutamatą (E 622). Šie „prieskoniai” gali pridaryti dar didesnės žalos.

Bando riboti

JAV ir Europos Sąjungos šalyse galioja daug draudimų, ribojančių glutamatų ir kitų maisto priedų vartojimą vidaus rinkoje. Deja, gaminant produktus eksportui (taip pat ir vaikams), draudimų gerokai mažiau. Produktai, prisotinti gliutamatų, be jokių skrupulų tiekiami besivystančioms arba trečiojo pasaulio šalims. Deja, kai kuriais aspektais mes patenkame į šią kategoriją.
Atradusi informacijos apie natrio glutamatą, pradėjau domėtis, kuo Vilniuje ir kitur maitinasi dauguma amžinai skubančio jaunimo, valdininkų, ką madingose užeigose ir restoranuose valgau aš pati.
Mėgstamiausias tokio kontingento maistas – picos, įvairios salotos, užpiltos „fabrikiniu” acto ar dirbtinės citrinų rūgšties padažu, tradicinės lietuviškos virtuvės riebūs ir sunkūs patiekalai, ir, žinoma, „kiniškas” maistas.
Vilniuje aplankiau gal dešimtį įvairių kinų maitinimo įstaigų, pasipuošusių raudonais žibintais. Nė vienoje jų nieko nežinojo apie glutamatus, bet, paklaususi, ar galėčiau gauti patiekalą, gaminamą be kiniškos druskelės, išgirdau neigiamą atsakymą. P. S. Kituose laikraščio numeriuose pateiksime informacijos apie maisto priedus, uždraustus naudoti išsivysčiusiose Europos šalyse.

Valstietis.lt

p.s. dar vieną publikaciją šia tema rasite čia: http://www.lrytas.lt/-12527967171252072524-skonio-stiprikliu-pagardint as-maistas-veikia-kaip-narkotikai-nuotraukos-video.htm

migle
ŠALTINIS; Delfio komentarai
…………….
skanaus, 2008 06 27 13:48

M A I S T O  P R I E D A I
1. Natūralūs (gyvūninės ar augalinės kilmės), kurie nesukelia rizikos sveikatai.
2. Sintetiniai priedai, pakeičiantys natūralias medžiagas, gali būti kenksmingi, ypač, jei gryninant medžiagą (maisto priedą) nepašalinamos priemaišos
3. Dirbtiniai priedai-tai medžiagos, sukurtos dirbtiniu būdu.
Europoje maisto priedai skirstomi į 25 kategorijas (dažikliai, konservantai, skonio stiprikliai ir t.t.)
Nomenklatūra.
Pavadinimas sudaromas iš raidės ”E”, kuri reiškia ES, bei trijų skaičių kombinacijos, kurių reikšmės yra šios:100-dažikliai, 200-konservantai, 300-antioksidantai, 400-priedai, keičiantys stuktūrą (emulgatoriai, stabilizatoriai, tirštikliai), 500-rūgštys, 600-skonio stiprikliai, 900-saldikliai.
Pagrindinių maisto priedų kategorijų veikimo principai.
 Dažikliai: iš esmės keičia maisto produkto spalvą
 Konservantai: stabdo mikrobų augimą
 Antioksidantai: lėtina oksidacijos procesus
 Emulgatoriai bei tirštikliai: didina klampumą
 Stabilizatoriai: išlaiko spalvą bei vandeni, daugiausiai naudojami mėsai
 Dirbtiniai kvapikliai: pakeičia natūralius kvapus
 Saldikliai: sumažina tam tikrų produktų rūgštingumą pakeisdami jų skonį
 Skonio stiprikliai: susptiprina skonį
 Rūgštikliai: didina rūgštingumą.
Maisto priedų neleidžiama gaminti, jeigu:
 Nėra tinkamos technologijos
 Klaidinamas pirkėjas
 Sukelia pavojų sveikatai
Trys nuomonės, sukeliančios diskusijas:
 Būtina technologija turi komercinių interesų
 Vartotojas tik retais atvejais gali iššifruoti, ką reiškia tam tikri kodai
 Daugybės atliktų studijų rezultatai liudija apie galimą maisto priedų poveikį sveikatai. Tarp kita ko, toksikologiniai testai yra sukurti atskiriems maisto priedams, todel neįmanoma įvertinti sisteminio agro-industrinio poveikio sveikatai
Įtartini maisto priedai, turintys poveikį sveikatai.
Oficialiai sakoma, jog maisto priedai nėra kenksmingi vartojant juos saikingai. Žemiau pateiktame sąraše nurodomi maisto priedai bei jų poveikis sveikatai. Sąrašas nėra išsamus. Mes pateikiame duomenis, kurie remaisi mažiausiai trim skirtingais šaltiniais (įstaigų, nepriklausomų laboratorijų/tyrėjų duomenimis).
Piktnaudžiavimas.
Priedai dažniausiai turi cheminių medžiagų, kurias vartojant didelėmis dozėmis, atsiranda pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas. Tam, kad išvengtumėte šių problemų, reikėtų laikytis nustatytos dienos leistinos normos, kuri turėtų buti nurodyta vartotojui.
Pavojingi maisto priedai (kancerogenai-sukelia vėžį- ir kiti)
E102, E110, E123, E124, E127, E131, E142, E154, E160, E163, E174, E210, E211, E212, E213, E214, E215, E216, E217, E218, E239, E249, E250, E251, E252, E620, E621, E625, E907, E926 .
Maisto priedai, kuriu derėtų vengti: E120, E173, E175, E220, E221, E222, E223, E224, E225, E226, E227, E270, E290, E311, E312, E320, E321, E341, E403, E405, E407, E925, E951. Natrio ferocianatas, kalio ferocianatas, geležies mangannitrilas.

Alergizuojantys maisto priedai: E102, E110, E120, E123, E124, E125, E126, E330, E331, E332, 333

Maisto priedai, blokuojantys vit. B: E220, E221, E222, E223, E224, E225, E226, E227.

Didinantys cholesterolio kiekį maisto priedai: E320, E321

Virškinamojo trakto dirgikliai:
E220, E221, E222, E223, E224, E225, E226, E227, E460, E461, E462, E463, E464, E465, E466, E470, E471, E472, E473, E474, E475, E476, E477

Lėtinantys virškinimą maisto priedai:
E290, E338, E339, E340, E341, E450, E460, E461, E462, E463, E464, E465, E466, E470, E471, E472, E473, E474, E475, E476, E477

Jautrinantys odą maisto priedai: E311, E312, E330, E331, E332, E333

Įtartini priedai: E104, E122, E123, E124, E127, E130, E131, E132, E141, E142, E150, E151, E171.

Nevartotini maisto priedai:
E300, E301, E302, E303, E304, E330, E331, E332, E333, E450, E460, E461, E462, E463, E464, E465, E466, E470, E471, E472, E473, E474, E475, E476, E477, natrio gliutamatas

„Vici“ Silkių filė su grybais: modifikuotas kukurūzų krakmolas (EE1401), E401, E412, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos: acto rūgštis(E260), citrinų rūgštis (E330), gliukono-delta-laktonas (E575), E327, obuolių rūgštis (E296), aromato ir skonio stipriklis E621, antioksidatorius askorbo rūgštis (E304), konservantai: natrio benzoatas (E211), dažiklis E160c..

Bandelės „Trys kapeikos“ („Vilniaus duona“): margarinas, konservantas E300 (askorbo rūgštis), emulsiklis E472e.

Majonezas “Vilnius” (”Vilniaus majonezo gamykla”): modifikuotas krakmolas (E1401), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos acto rūgštis (E260), citrinų rūgštis (E330), stabilizatoriai guaro guma (E412), ksantano guma (E415), konservantai kalio sorbatas (E202) ir natrio benzoatas (E211).

Virta dešra “Lietuviškas standartas” (”Utenos mėsa”): E250, E450, E300, E316, E451,E407, E412, E621, E120.

“Giminių paštetas” (Sena giminių tradicija, “Utenos mėsa”): antioksidatorius E316, emulsiklis E472, tirštiklis E412, E415, aromato ir skonio stipriklis E621, kvapiosios medžiagos (?).

Rokiškio Žalioji karvutė NATŪRALI grietinė Mažiau kalorijų 12 proc.: E1422, E1442, želatina.

„Campina“ „fruttis creamy“ – Termiškai apdorotas saldintas pieno gaminys su vaisiais (Lenkija):
tirštikis acetilintas dikrakmolo adipatas(E1422), modifikuotas kukurūzų krakmolas (E1401), želatina (E441), kvapiosios medžiagos (?).

Rokiškio &Joy jogurtas su uogomis ir vanile: tirštikiai: E1442, E1422, želatina (E441), vanilinas, kvapiosios medžiagos (?), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E331.

„Cremina“ su persikais desertinė varškė (Kelmės): tirštikliai E440, E415, persikų kvapioji medžiaga (?), E331, citrinų rūgštis (E330), dažiklis E160a, konservantas E202.

Bananinis homogenizuotas sūrelis „Bakuš“ su vitaminais A, D, E (ar šie iš GMO, nenurodoma)(Lenkija): stingdikliai: modifikuotas kukurūzų krakmolas (E1401), pektinas (E440), rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E330, dažiklis E100, kvapioji medžiaga (?), vitaminas A (?), vitaminas D, vitaminas E (kuris iš E306-309 nekonkretizuojama), kiaulienos želatina (E441).

Glaistytas sūrelis su sausainiu ir braškėmis („Pieno žvaigždės“): emulsiklis lecitinas E322, vanilinas, tešlos kildymo medžiagos E500, E503, kvapiosios medžiagos (?), rūgštingumą reguliuojančios medžiagos citrinų rūgštis (E330), E333, pektinas (E440), dažiklis E120.

Šaltinis: DELFI komentaras

Markeris :
Genų inžinerijos būdu pagaminti nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas, kurių anksčiau aplinkoje nebuvo. Sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai gali sudaryti sąlygas naujoms virusinėms ligoms atsirasti. Genetiškai modifikuotus produktus reikia vartoti atsargiai, nes daugelis jų gali sukelti alerginių reakcijų.

Genomodifikuotus organizmus kompanijų “Nestle”, “Kolinska”, “Semper”, “Friesland Nutrition”, “Gerber Valio”, “Nutricia” vaikų maiste šių metų birželį aptiko Rusijos laboratorija “Biokom”. Jos duomenimis, aštuoniuose iš keturiolikos tiriamų vaikų maistelio pavyzdžių transgeniniai komponentai sudarė nuo 50 iki 100 procentų maisto sudėties. Tai nebuvo nurodyta vaikų maisto etiketėse, nors pagal galiojančius ES reglamentus maisto produktai, kuriuose genetiškai modifikuotų organizmų aptinkama daugiau nei 0,9 proc., turi būti paženklinti.

GENETIŠKAI MODIFIKUOTI  MAISTO PRODUKTAI LIETUVOS RINKOJE *

ALIEJAI
“Brolio”, Lankų”, “Sodžiaus”, “Kolumbo”, “Tėviškės”, “Augalinis aliejus”, “Dolores”, “Maxima”, “Optima linija”, “Perla”, “Karolina”, “Žemaičio”, “Aukselis”, “Saulutė”, “Omili”, “Huilor”, “Oilio”, “Vitela”, “Luccija”, “Jasmine”, “Caroli”, “Zitos sojų aliejus”.

SALDUMYNAI
Šokoladinė plytelė “Dinastija”, “Safari”, šokoladiniai vafliai “Smakdown”, saldainiai “Vkus leščiny-siurpriz”, šokoladinis kremas “Cikonella”, riešutinis tepamasis kremas “Finetti”.

MARGARINAI
“Optima linija”, “Aukselis”, “Aima”, Listte”, “Extra”, “Osrini”.

MAJONEZAI
“Sodžiaus”, “Provanso”.

* Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys

Plačiau apie modifikuotus produktus:

http://bernardinai.lt/index.php?url=articles/61910

http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/04/20/aktu_01.html

no comments

Visi mėsos cechai (ir Maximu, ir IKI, ir RIMI) i faršą deda seną mėsą, sojos, pila vandens ir šlykštų konservantą Top Frish. Faršas būna gražios spalvos, vos juntamo rugštelės kvapo.Dėl to gaminiai iš tokio faršo gaunasi neskanūs, nemalonaus kvapo.

TETA

Sugadino nuotaiką nevykusios/neskanios medžiotojų dešrelės:
“Geranda ir partneriai”
Tauragė, Gedimino 50
“MEDŽIOTOJŲ DEŠRELĖS”
aukšč. rūšis

Garantinis laikas turėjo baigtis tik po 3 d., bet jos jau buvo apglitusios.Perpjovus per pusę, kvapas nepasakyčiau, kad sugedusios mėsos, bet kažkoks keistas. Paragavau mažą kąsnelį – nei prieskonių, nei parūkytos mėsos kvapo nepajutau. Nutarėm sušerti šuniui, bet jis pauostė, apsisuko ir nuėjo, lyg sakydamas: mano skrandis ne šiukšlynas…

no comments

Nepirkit meduolių “Riešutinis liežuvėlis”. Nusipirkau šiandien prie rytines kavos ir arbatos su kolegom pasivaišint. O jie… nors ir galiojimo laikas dar beveik mėnuo – jau supelyję .

Fasuoti po 300 gr, importuoja privati R.Rimkevičiaus įmonė, gamintojas – estų firma AS “Maris Gilden”.

A.Vincentas Sakas                                � �                                  � �              (str. iš portalo meniu.lt)
Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių „čipsai“, taip vadinamos „bulvės fri“ ir „hamburgeriai“ (bifšteksai) turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų (cheminis junginys, skatinantis piktybinių navikų susidarymą), kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju – nerviniams sutrikimams. Ar ne todėl „makdonaldiniu“ maistu maitinami vaikai pasižymi nervingumu, kartais ir nenusakomu elgesiu?

Tyrimai buvo atlikti Stokholmo universitete (Stockholm University), o tiriamasis kancerogenas, kuris susidaro ankščiau minėtuose produktuose, buvo akrilamidas (acrylamide). Paprasčiau tariant, kancerogenas atsiranda kepant ir gruzdinant daug angliavandenių turinčius valgius. Beje, tai svarbu yra ir picų „fanatams“ bei ryžių garbintojams, nors ryžiai pagal senąsias maisto vartojimo tradicijas laikomi dietiniu produktu…

Švedų biochemikai nustatė sensacingą ir šokiruojantį faktą, kad įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų (!!!) viršija tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija ( World Healt Organization, WHO). Bulvėse „fri“ ir mėsainiuose (Burger King), kurie pardavinėjami Švedijos „McDonalduose“, kancerogenų norma viršyta net 100 kartų, tas pats pasakytina ir apie picas. Šiandien, kai statistinis lietuvis suvalgo 8 kartus daugiau picų nei tradicinių lietuviškų valgių, drąsiai būtų galima teigti, kad statistinis lietuvis žiupsneliais į save ir į savo vaikus krauna kancerogenus, tuo ir save, ir savo palikuonis bei kelias ateinančias kartas pasmerkdamas būsimies vėžiniams susirgimams…

Švedų mokslininkas Livas Buskas (Leif Busk), vadovaujantis Švedijos Nacionalinės maisto asociacijos (Sweden‘s National Food Administration) tyrimų departamentui, tiesiog pritrenktas gautais tyrimų rezultatais pareiškė, kad per 30 savo specializacijos metų maisto pramonėje „tokių dalykų dar neteko regėti“…

Neįtikėtini ir ypatingai svarbūs tyrėjų atradimai privertė pakeisti mokslinių atradimų tradicinius pristatymo būdus: pradžioje kolegų recenzijos, paskui publikacijos specialiuose leidiniuose ir tik paskui „kontaktai su visuomene“. Mokslininkai, matydami, kad šį kartą jų gauti duomenys rodo apie jau veikian čią „uždelsto sprogimo bombą“, visų pirma nutarė organizuoti spaudos konferenciją.

Akrilamidas yra balta arba skaidri kristalinė medžiaga, tirpstanti vandenyje. Žinoma, kad jis ardo nervinę sistemą ir, pagal onkologų duomenis, yra geninių mutacijų bei piktybinių navikų pilvo ertmėje atsiradimo priežastis. Šie duomenys gauti tiriant gyvūnus.

Pagal JAV Aplinkos apsaugos valdybos (The US Enviromental Protection Agency) klasifikaciją, akrilamidas įeina į tų kancerogenų grupę, su kuria kontaktuojant patiriami „vidutinio sunkumo sveikatos pažeidimai“.

Gali būti, kad greitai šitokio maisto komplekto pardavėjai pakliūs į kalėjimą .

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) reikalavimus, viename geriamojo vandens litre turėtų būti ne daugiau kaip vienas mikrogramas akrilamido. Pagal naujus Europos sąjungos reikalavimus, akrilamido kiekis sumažintas iki 0, 1 mikrogramo. Suprantama, šių reikalavimų Lietuvos sveikatos centras arba nežino, arba korupcijos sumetimais nepaiso. Tyrimais buvo nustatyta, kad virtose bulvėse ir mėsoje kancerogenų iš vis nesusidaro. Ar ne todėl, kai senovėje lietuviai maistą gamindavo duonkepėse krosnyse (gaminami daugiausiai būdavo virti, troškinti, slopinti patiekalai), vėžinėmis ligomis mažai kas sirgdavo? Šiandien užsienio kulinariniai žurnalai, interneto kulinarinės svetainės daug dėmesio skiria garintiems ir virtiems valgiams, ypatingai troškiniams. Ne tik aukštesnio rango, bet ir bet kuri maitinimo įmonė, kurioje dirba mitybos specialistai, o ne analfabetai diletantai, savo klientams valgiaraščiuose siūlo didelį pasirinkimą troškinių, o ne keptų valgių, beje, ir labiau apsišvietę klientai mėsos, žuvies, paukštienos kepsnių užsisako žymiai mažiau.

– Kas vaikystėje valgė bulvytes „fri“, tas suaugęs turi daugiau galimybių susirgti krūtų vėžiu, – paskelbė ir amerikiečių mokslininkai. Harvardo universiteto medicinos fakulteto mokslininkų teigimu, ikimokykliniame amžiuje kiekvieną savaitę suvalgyta bulvių „fri“ porcija didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Šie duomenys gauti stebint ilgame č ius 80 tūkstančių medicinos seserų sveikatos pokyčius. Mokslininkai nustatė daugelį ryšių tarp mitybos režimo ir atsirandančių ligų. Kitaip sakant, „pasakyk kuo maitiniesi, pasakysiu kokiomis ligomis sergi“…

Paskutinis straipsnis, publikuotas „International Journal of Cancer“, paremtas 582 moterų, sergančių krūties vėžiu ir 1569 nesergančių moterų tyrimais nuo 1993 metų. Mokslininkai tyrė nuo 3 iki 5 metų mergaičių mitybos režimą, apklausdami jų mamas, kaip dažnai ir kokius maisto produktus jos tada valgė. Karinos Maiklz ir jos kolegių tyrimų duomenys rodo, kad, jei vaikai iki 5 metų kartą per savaitę suvalgo minėtų patiekalų, krūtų vėžio susirgimo galimybės padidėja 27 procentais. Rizika susirgti krūties vėžiu iki 60 metų vertinama 1:25. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad šią riziką sukelia ne bulvės (virtos bulvės, bulvių košė), bet bulvių kepimas keptuvėse ir ypatingai gruzdinimas gruzdintuvėse, kai bulvės prisigeria kancerogenų ir riebalų rūgščių.

Britanijos organizacijos, kovojančios prieš krūtų vėžį generalinė direktorė Pamela Goldberg pareiškė: „Atlikti tyrimai apie tai, kaip maitinimasis ankstyvoje jaunystėje pasireiškia vėžinių susirgimų rizikai, yra šokiruojantys“…

Lietuvoje sveikatos ir veterinarijos klerkai, priimdami ir aprobuodami darbui maitinimo įmones, ypač vaikų darželius ir mokyklas, tikrina koks bus valgiaraštis, kaip valgiai bus gaminami, tačiau dar nėra buvę atvejų, kad būtų tikrinami, kaip kepami ar gruzdinami gaminiai, kuo yra maitinami vaikai. Dar blogiau, Lietuvos sveikatos ir kulinarijos klerkų leidimu, jau mokyklose statomi nuodingų gėrimų ir maisto automatai.

Agresyvi „greito maisto“ (fast food), ypač picerijų ir „MacDonaldų“ plėtotė, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais perdozuotų maisto produktų gamyba, ypatingai ydinga vaikų mityba šiandien tapo būtina norma. Dar daugiau: Lietuvos maitinimo įmonių: restoranų, kavinių, barų, picerijų savininkai, direktoriai ir vadybininkai, norėdami padidinti savo pelnus, valgiaraščiuose įvedė net atskirą skyrių – VALGIAI VAIKAMS, kur būtinai yra siūlomi transgeninių, modifikuotų, cheminiais priedais dozuotų pigių dešrelių, gruzdintuvėse gruzdintų bulvyčių ir krakmolingų chemizuotų kečupų. Kitaip sakant, visos Lietuvos maitinimo įmonės, palaimintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, stengiasi vaikus maitinti trigubai nuodingesniu maistu!!!

Atrodo, kad tiek Seime, tiek Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nebėra tikrų vyrų ir moterų, nėra nė vienos motinos ir tėvo, kurie turi vaikų ir kuriems rūpėtų vaikų ateitis, dar blogiau – kai kam, kurie gal ir turi vaikelių, aiškiai labiau rūpi, kad jų atžalos augtų kamuojami įvairiausių susirgimų ir ligų.

Paradoksas, kad Lietuvos valdžia pasirūpino kokiu maistu turi maitintis kaliniai: įstatymu patvirtinta, kiek kalorijų turi gauti tinginys kalinys – 2298 kcal, dirbantis kalinys – 3301 kcal, nepilnametis kalinys – 3023 kcal, tinginė kalinė – 1951 kcal, dirbanti kalinė – 2476 kcal. Kalėjimo viršininkams valdžia griežtai nurodė, kad kaliniai privalo gauti ne tik duonos ir vandens, bet ir mėsos, žuvies, daržovių. Kalinio racione būtinai turi būti grikiai, ryžiai, manų kruopos, kiaušiniai, grietinė, pienas, kefyras, liesa varškė, fermentinis sūris, liesos varškės sūris, pieniškos dešrelės ir net virta bei pusiau rūkyta dešra.

O kiek kalorijų (energinės vertės) maisto turi gauti kūdikiai, darželinio, mokyklinio, studentiško amžiaus vaikai ir jaunuoliai? Kas pasirūpins kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, fiziologiškai aktyvių mikroelementų su maistu turi gauti besivystantis vaikų organizmas, kad vaikai išaugtų sveiki, protingi ir darbingi?

Lietuvos ateinanti karta pasmerkta valstybinei visa apimančiai nevisavertei mitybai, kad tik greičiau degraduotų, išsigimtų ir išmirtų. Jau šiandien valdžia, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijų ir ypač Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos klerkai pagreitino vaikų masinį nuodijimą, – kaip kitaip galima paaiškinti, kad Lietuvos mokymo įstaigose jau veikia nuodingais cheminiais priedais perdozuotų saldėsių ir gėrimų pardavimo automatai, kurie labiau civilizuotuose kraštuose jau yra uždrausti… Net Rusijoje nustatyta, kad žemiau išvardintų žinomų firmų maisto produktuose ir gėrimuose rasta transgeninių komponentų:

„Coca-Cola“ – „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, tonikas „Kinley“;

„Cadbury“ – šokolado ir kakavos gaminiai;

„Danon“ – vaikų maistelis, jogurtai, kefyras, varškė;

„Hershey‘s“ – šokoladas, gaivieji gėrimai;

„Mars“ – šokoladiniai saldianiai „Mars“, „Snickers“, „Twix“;

„McDonald‘s“ – greito maitinimo valgiai;

„Nestle“ – vaikų maistelis, kava ir kavos gėrimai, šokoladas;

„Pepsi-Cola“- „Pepsi“, „Mirinda“, „Seven Up“.

Lietuvoje ypatingai reklamuojamų ir mėgiamų „čipsų“ dviejuose pakeliuose yra toks kancerogenų kiekis, kad gali rimtai sutrikti nervinė sistema. Kas paneigs, kad daugelis vaikų „čipsų“ nevartoja kaip narkotiko?

Švedų mokslininkų atlikta analizė parodė, kad akrilamidas susidaro keptuose ir ypač gruzdinamuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, keptose bulvėse akrilamido susidarė 12-40 kartų daugiau, nei keptuose „hamburgeriuose“ (bifšteksuose). Taip pat nustatyta, kad „McDonalduose“ naudojami maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.

Iš jų -

 Maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.

E121, E123, E240  – yra visai uždrausti,

 E103, E105, E121,  E123, E125, E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213-217, E240, E330, E447 priklauso kancerogenų grupei,

 alergenams – E230, E231, E232, E239, E311-313,

 o kepenų ir inkstų ligas sukelia E171-173, E320-322.

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį Meniu.lt portalas neatsako.