Vaistinė gelsvė
2009-07-28 | komentarų nėra
Lot. Levisticum officinale Koch.
Sinonimai: grybžolė, libistras, lipštokis, lipštukas, liubystas, liubistras
En. officinal lovage, lovage, mountain hemlock, old English lovage, Italian lovage, cornish lovage
Ru. любисток аптечный, любисток лекарственный, зоря лекарственная
Salierinių (Skėtinių) – Apiaceae (Umbelliferae) šeimos daugiametis, 100-200 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis storas, rusvas. Stiebas stačias, apvalus, dryžuotas, tuščiaviduris, jo viršutinė dalis šakota. Lapai pražanginiai, su makštimis, apatiniai dukart, viršutiniai vienkart plunksniški, blizgančia, tamsiai žalia viršutine ir šviesesne apatine puse. Lapeliai atvirkščiai kiaušiniški, 4-10 cm ilgio, 2-7 cm pločio, nežymiai dantyti. Žiedai smulkūs, sukrauti sudėtiniuose skėčiuose. Skraistė ir skraistelė daugialapės. Taurelė suaugusi su mezgine. Vainiklapiai 5, balsvai arba žalsvai geltoni. Vaisius skeltinis, 4-6 mm ilgio, 3-3,5 mm pločio, rudas, subrendęs skyla į dvi vienasėkles dalis, jo paviršius vagotai briaunotas; briaunelės sparnuotos. Žydi liepą-rugpjūtį.
Paplitimas. Auginama soduose, daržuose. Savaime auga kaip sulaukėjusi. Reta.
Veikliosios medžiagos. Vaistinės gelsvės šaknyse yra apie 1 % eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro terpenai. Visose dalyse yra cukrų, riebalų, krakmolo, sakų, raugų, pektinų, mineralinių medžiagų ir rūgščių: obuolių, valerijonų ir šventagaršvės (angeliko). Eterinis aliejus suteikia augalui būdingą gana malonų kvapą.
Paruošimas. Vaistinei žaliavai kasami šakniastiebiai su šaknimis (Levistici radix) trečiaisiais metais ankstyvą pavasarį arba rudenį (būtina žinoti, kad prieš žydėjimą augalo šaknys tampa nuodingos ir netinka gydymui). Jie apvalomi (nupurtomos žemės, pašalinami stiebai bei lapai) ir nuplaunami švariame vandenyje. Šakniastiebiai supjaustomi skersai ir išilgai ir suveriami ant virvučių, kurios ištempiamos pastogėje arba džiovykloje iki 30 °C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava laikoma sandariuose induose tamsioje, sausoje vietoje. Tinka vartoti 2 metus.
Naudojimas. Gelsvės šaknų nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, gydo žarnų atoniją ir gerina virškinimą. Taip pat jis vartojamas inkstų, širdies ligoms ir vandenligei gydyti, lytiniam aktyvumui sustiprinti.
Gelsvė naudojama negyjančioms žaizdoms gydyti, sutvirtinti ir pagerinti plaukų augimą.
Kontraindikacijos. Nevartojama neštumo metu, kraujuojant iš gimdos, esant gausioms menstruacijoms, sergant hemorojumi, sutrikus normaliai inkstų veiklai. Nepatartina vartoti gelsvės esant apetito stokai.
xxx
Vaistinė gelsvė pasižymi diuretiniu ir virškinimą stimuliuojančiu poveikiu. Ji taip pat padeda pučiant vidurius ar esant rėmeniui. 2-3 puodeliai per dieną turėtų sumažinti migreną. 2 šaukštelius susmulkintų ar sumaltų šaknų reikia užplikyti ¼ l vandens ir iš karto perkošti.
Vonia su vaistine gelsve mažina odos uždegimą. Prakaituojant pėdoms kojos plaunamos vandeniu su atvėsintu gelsvės ekstraktu, pagamintu saują šviežių lapų užpylus ½ l karšto vandens.
Šaltiniai: www.gamtosgalerija.lt, www.sodininkyste.lt
Miglės trigrašis: kas mėgsta – puikus prieskonis mėsai ( tiek kiaulienai, tiek vištienai/kalakutienai , jautienai -mažiau tinka). Gerą aromatą duoda mėsiškoms sriuboms (Nepadauginti !!!). Daržovių salotos(pomidorų, agurkų) su gelsve -taip pat skanu.Agurkus rauginant įmetus šakelę/ kitą į marinatą -taip pat .
Galite pamėginti atsigaivinti aitroka šviežios gelsvės arbata, įmetus į ją kelis lapelius baziliko. Su medum -ypač skanu 😉