Apie bakterijas ir virusus -paprastai
2009-01-19 | 9 komentarai
Genija
Kaip visi žinome – daugelį negalavimų sukelia virusai arba bakterijos. Kai mus gydo antibiotikais, tai dažniausiai būna negalavimas, sukeltas bakterijos. Kai mus užpuola virusas, dažniausiai niekaip negydo (nebent arbatėlėmis…), o laukia, kol pats organizmas susitvarkys. Ir kai imunitetas yra normalus, o virusas – eilinis ir nelabai agresyvus, tai organizmas pats ir susitvarko.
Pvz. -gripas yra virusas, o chlamidija – jau bakterija.
Yra dar tokių krūtų bakterijų, kurios elgiasi kaip virusai – t.y. ne laisvai plaukioja kraujyje, o lenda į kraujo ląsteles (eritrocitus dažniausiai) ir ten pasislepia. Ten ir pasidaugina, suvartodamos ląstelės medžiagas. O kai ląstelėje jų prisigamina labai daug, ji plyšta. Ir tuomet į kraują pabyra šviežių zarazų, kurios infekuoja kitus eritrocitus. Tai susiję su karščio bangomis, kurias tokiais atvejais jaučia ligonis. O kai bakterija pasislepia ląstelėje, imuniteto “kariai” jos nemato. Jie tik identifikuoja ląstelę “sava” ir palieka ramybėje. Taigi, šios bakterijos yra gudrios ir kovoti su jomis kovoti .
O kai jos gauna daug antibiotikų – žūsta tik plaukiojančios kraujyje. O kurios spėja sulįsti į cistas, – užsikonservuoja tarsi. Ir joms “vienodai šviečia ” ilgiausi antibiotikų kursai. Kai aplinka pasidaro joms mažiau agresyvi – išlenda iš cistų ir vėl pradeda nuodyti organizmą. Tokios bakterijos yra borelija (Laimo liga), riketsia , etc.
Bakterijas ir virusus lengviausia išsigydyti, kai tik užsikreti. Tuomet jie nespėja sulysti i cistas – antibiotikai ar antivirusiniai vaistai išvalo kraują ir staigiai atsistatai. O antikūniai ir atsparumas lieka ateičiai.
Citomegalo virusas paprastai duoda 2 menesių nuovargi, paskui organizmas išsivalo ir pats, bet nebūtinai visiškai. Gali tik imunitetas pradeti juos “kontroliuoti” -kad per daug neprisigamintų. O kai nusilpsti,šis virusas tampa nebekontroliuojamas ir išlenda su visom pasekmėm . Tokioje stadijoje atsikratyt jo iš esmės jau neįmanoma. Tik vėl “pasodinti į kamputį”, kad tyliai tūnotų. Taip kad reikia džiaugtis, jei pavyksta aptikti pradžioje. Ši schema, beje, gyvuoja ir kitiems virusams ar bakterijoms.
O jei neišsivalai/neišsigydai organizmo galutinai, tai pvz., senatvėje, kai imunitetas bus žemas ir nebeatsistatantis, ta zaraza gali žmogų pribaigti. Juk ne šiaip sau daug senų žmonių miršta , pvz., nuo plaučių uždegimo. .. O ji žinot kas sukelia? Ogi Chlamydia pneumonae, kuri yra bakterija…
Šiaip tai as nesuvokiu, kaip gydytojai gali pasakyti, kad turi, pvz., CMV, be kraujo testo. Juk daugybė zarazų turi tuos pačius simptomus… Pvz. Epštein-Barro virusas – toks pats. Arba riketsia bakterija. Galima atlikti urminį tyrimą nuo visko. Tada ir atrandama, ko turi, ko ne. Beje -ir testai ne visi patikimi (ELISA patys nepatikimiausi, bet priklauso, kokios zarazos ieškai, kai kurioms ir tas tinka). Pvz, jei tau padarė boreliozės testą su ELISA ir buvo neigiamas, tai ne būtinai reiskia, kad jos neturi (Western-Blot testas patikimesnis).
Beje, dažnai mums grūda antibiotikus, o mus kamuoja virusas. Tai tik pasilpninam savo organizmą su chemija, o virusą vistiek įveikti tenka. Rumunijoje eilinis šeimos gydytojas peršalus padaro gerklės tepinelį ir aišku, ką turi. Dėja, šito net Belgijoje nėra – tik ligonineje gali pasiprašyti, kur turi nusiųsti šeimos gydytojas. Biurokratija.
Viena gydytoja imunologė (ispanė) tokią supaprastintą taisyklę pasakė , kaip virusą nuo bakterijos atskirti. Jei gerklė ir aplinkiniai organai sausi, dega /džiūva – vadinasi virusas. Jei sloga, skysčiai, karkalai – bakterija. Tuomet naudok antibiotikus. O viruso atveju padeda, pvz., čiulpiamos Traumeel tabletės. Pvz., jei dėl nusilpusio imuniteto organizmas ima masiškai gaudyti visokias aplink esančias bakterijas, pradžioje galima panaudoti smūginę dozę kas 15 min., o paskui normaliai – pagal instrukciją. Padeda! Tik reikia dar saugotis, kad gerklė niekad nebūtu sausa, ir nevartoti nieko karšto ir šalto.
Galimos bakterijos Ricketsia Conori, Ricketsia Mooseri, toksoplazma (manau, ją turi ar visi pusžalių steikų valgytojai…), virusai Herpes1&2 (gali aktyvuotis iki nerealiu aukštumų , čia kur pūslės ant lūpos iššoka), Herpes 6 (šitą gaunam dar naujagimiai). Visokie CMV, EpB virusai neaiškūs, nes kai organizme vyksta bardakai, tai testų rezultatai nepatikimi.
O kad testai butų patikimi, prašykit, kad jums atliktu ne ELISA, MELISA testus, kuriais ieško tam tikros bakterijos antikūnių. Juk antikūniai lieka kraujyje ir kai bakterijų nebėra – kaip skiepai. O kai prasideda organizme perturbacijos, antikūnių prigamina ir neaišku, kaip atsakymą traktuoti. Gėris yra štai šitas testas – polimerase chain reaction. Juo ieškoma bakterijų veiklos padarinių, jos yra DNR. Jei randa, reiškia turi , gydykis. Tik bėda, kad ne visoms zarazoms ir šitoks testas yra sukurtas.
Paprastai imunitetas laiko herpes virusus po padu, bet kai dėl ivairių priežasčių (dažniausiai streso) žmogus nusilpsta, jie aktyvuojasi. Tuomet jau ne kas. Nes herpesai neleidžia imunitetui atsistatyti ir gaunasi uždaras ratas. Reikia pagalbos iš išorės.
Beje, ar žinot, kad CMV ir Eptein-Barr ir AIDS irgi yra herpesai? AIDS ,atrodo, yra herpes 4, CMV – herpes 5. Štai tokios tokelės…