Keptas kalakuto kumpis “girtų” slyvų patale
2013-03-09 | komentarų nėraApsižiūrėjau, kad saviškio “topo” neįkėlusi dar 😉 O esmė ta, kad jau kelerius metus nesuku galvos, kokį karštą patiekalą gaminti itin šventiškomis progomis -visi tik ir laukia būtent šito kalakuto kumpio “girtų” slyvų patale 🙂
Reikia:
1 kalakuto kumpis
Pusė stiklainiuko garstyčių (maždaug, jei kumpis didelis –galima ir visą)
2 šaukštai medaus
200 -300 gr. džiovintų slyvų
5 -6 skiltelės česnako
1 -2 stiklinės raudono glintveino tipo vyno(Kalėdinis ir pan. )
Krapų, bazilikų (šviežių arba šaldytų) –negailint
Druskos, pipirų
Bruknių uogienės
Iš kumpio išpjaunam kaulą. Įtrinam gausiai krapais ir bazilikais, pipirais, druska. Paliekam taip pastovėti kambario temperatūroje apie porą valandų.
Po to ištrinam mėsą košele iš garstyčių ir medaus –negailint 😉 . Bent parai , o geriausia –dviems „ištremiam“ į šaldytuvą. Bent porą kartų per dieną pavartom, marinatu aptepliojam. Likus maždaug 12 val. iki kepimo – ištrinam mėsą smulkintais česnakais ir pilam dar ir vyno. Kitaip tariant –jei kepsim vakare, vynu palaistom iš ryto. Tuo pat metu vyne užmerkiam ir džiovintas slyvas.
Orkaitę įkaitinam iki 200 laipsnių. Į kepimo skardą paklojam kepimo rankovę, jos dugnan klojam vyne mirkytas slyvas, ant viršaus dedame kumpį. Kepimo maišo viršuje pribadom skylučių, kepsnį užsandarinam, paviršių dar pridengiam ir folija. Skardos dugnan papilam vandens ir kišam į orkaitę. Pamirštam apie kepsnį maždaug 1,5 val. (Nebent kartas nuo karto patikriname, ar skardoje vanduo neišgaravo, jeigu taip –papildome).
Po to savo (ir vyno )sultyse pasitroškinusią mėsą iš maišo išverčiam skardon –su visu skysčiu ir slyvomis. Palaistome susidariusiomis sultimis su slyvomis ir vėl pašaunam orkaitėn –paviršių pridengdami folija.
Kepam dar bent pusvalandį, dabar jau vis pavartant ir laistant susidariusiu skysčiu ir vis labiau minkštėjančių slyvų “makalu” (galim jas sutrint šakute, greičiau pasidarys tyrelė) -bent kas dešimt minučių, galima ir dažniau. Jei matom, kad skystis jau visai nugaruoti žada , o slyvos –nori pradėti svilti, palaistom vynu. Svarbu, kad abi pusės vis paskrustų gražiai ir būtų įtrinamos slyvomis. Nepamirškime vis pridengti mėsą folija –perdaug sukepusi kalakutiena bus kieta .
Iškepusią mėsą suverčiame į indą, kuriame patieksime, apliejame skysčio likučiais ir slyvomis. Iš anksto porcijiniais gabalais nepjaustom –tai atskira užstalės atrakcija 😈 .
Aišku, kartu su mėsa kiekvienas valgytojas lėkštėn kraunasi ir pačių slyvų 🙂 . Garnyrui tiks ir bulvės, ir ryžiai.
Ir dar –būtinai ❗ – pasirūpinkite, kad ant stalo būtų ir indelis su bruknių uogiene. Slyvų salstelėjimas ir karstelėjęs bruknių skonis prie kalakutienos suteiks jūsų gomuriui nepakartojamų gurmaniškų pojūčių , bet jau maniškiai visi be išimties būtent šitaip labiausiai mėgsta.
………………………….
p.s. Jeigu kepam naminio ar aiškiai nelabai jauno kalakuto kumpį – kepimo rankovėje laiką prailginam bent pusvalandžiu, nes jų mėsa kietesnė. Pirkti turguje ar prekybos centre paprastai būna minkštesni. Iš Lenkijos atvežti irgi dažniausiai minkštesni už lietuviškus. Patikrinta 🙂
Tiesa, galima, aišku, ir nevargti su ilgalaikiu marinavimu, tačiau tokiu atveju mėsos skonis bus “normalus” ir tiek 😉 O kai ilgiau marinuota mėsytė giliai sugeria įvairių skonių ir aromatų -tiesiog dievų maistas gaunasi
Miglė