Imperijos moteris
|komentarų nėra
Dalia JAZUKEVIČIŪTĖ
Kai aš, sulaukus pagaliau eilės,
įslinksiu Paskutinio teismo
salėn, tokia sužvarbus, apsisiautus
tavo miline,
teisėjas kilstelės pavargusias akis
ir pasakys:
„Taip šėlai, maištavai,
o kęst reikėjo tyliai.
Tiek klausimų mums bėrei,
kad kartais užsikimšdavom ausis.
Elgeisi lyg išpuikusi Liuciferio
žmona, o juk širdis
kaip trijų metų vaiko.
Mylėjai daug.
Derėtų daug atleisti.
O tas eilėraštis, kurį atsitempei
suglamžytą kišenėj, – nebeišteisins.
Tai kliedesiai pavargusios moters
anapus baimės.
Sargybini,
įleiskite
ją pagaliau dangun
ne pernelyg sugriežtinto režimo“.
xxx
Mirusiųjų pasimatymų kambaryje
senukas tebeskaito laikraštį
kurį aš užvakar rašiau
mirusiųjų pasimatymų kambaryje
sėdžiu sužvarbusi
ant senos nušiurintos sofos
užsidengus kelius mergautiniu
motinos paltu
ir žvelgiu žemyn pro tokį
apvalų liuką
laukdama kada ir man pateiks
įrodymų
jog išties gyvenau
————–
Dalia Jazukevičiūtė, . Imperijos moteris: Eilėraščiai. – Vilnius: Baltos lankos, 2006.