SKANAUS, VISADA!

copy/past

Ajeras, balinis (šaknys). Esant padidėjusiai skrandžio sekrecijai, šios šaknys nevartotinos.

Alavijas (alijošius). Vartojant alavijo preparatus, priplūsta kraujo į mažojo dubens organus. Todėl jie nevartotini sergant kepenų ir tulžies pūslės ligoms, kraujuojant gimdai, sergant hemorojumi, cistitu, esant nėštumui.

Alyva, paprastoji – nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai.

Amalas, paprastasis – nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia atsargumo.

Apynys, paprastasis – nuodingas augalas. Turi būti tiksliai dozuojamas. Vartojant vidun, negali būti perdozuotas.

Aralija, mandžiūrinė. Aralijos preparatų turi vengti kenčiantys nuo didelio kraujospūdžio, nemigos, didelio nervų jautrumo.

Asiūklis, dirvinis – nuodingas augalas. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu, gali būti pavojingas net nežymių sudirginimų atvejais. Tiksliai dozuotinas vartojant vidun.

Beržas, karpotasis. Kadangi pasižymi inkstus dirginančiu poveikiu, beržo pumpurų antpilus, nuovirus kaip šlapimą varančią priemonę, galima vartoti tik prižiūrint gydytojui. Ilgai gerti negalima.

Bijūnas, sibirinis – labai nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai ir tiksliai dozuojant.

Burokas, valgomasis. Geriant šviežias burokėlių sultis, gali smarkiai suspazmuoti kraujagyslės. Todėl šviežiai išspaustos sultys turi 2-3 val. pastovėti, kad išgaruotų žalingos lakiosios frakcijos. Tada galima sultis gerti.

Česnakas, valgomasis. Negalima vartoti sergantiems epilepsija, pilnakraujams žmonėms ir nėščioms moterims.

Dagišius, paprastasis – nuodingas augalas. Tiksliai stebėti dozavimą.

Debesylas, didysis. Debesylo antpilas ir nuoviras kenksmingi nėščiosioms ir sergantiems inkstų ligomis.

Dilgėlė, didžioji. Nepritarus gydytojui, dilgėlės vartoti nederėtų. Šio augalo preparatai netinkami žmonėms, kurių padidėjęs kaujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų.

Driekana, baltoji. Tai nuodingas augalas. Jį perdozavus, galima susirgti inkstų uždegimu, pradėti viduriuoti krauju.

Erškėtis. Išgėrus erškėčio antpilo, būtina išskalauti burną šiltu vandeniu arba šiltu sodos vandeniu. Antpile esančios rūgštys ardo dantų emalį.

Erškėtis, kvapusis – nuodingas augalas, ypač šviežias, reikia atsargumo dozuojant.

Gailis, pelkinis – nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia būti labai atsargiam. Neteisingas dozavimas gali sukelti virškinamojo trakto gleivinės uždegimą.

Granatas (vaisiai). Vaisių sultis reikia gerti atskiestas vandeniu, nes jose yra daug įvairių rūgščių, kurios dirgina skrandį ir ardo dantų emalį. Atsargiai vartoti žievę, nes perdozavimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, traukulius, pabloginti regėjimą.

Jonažolė, paprastoji – nuodingas augalas, vidun vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojama jonažolė siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.

Kadagys, paprastasis. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu. Uogas reikia tiksliai dozuoti, negalima jų valgyti nėščiosioms.

Karpažolė bet kokios atmainos. Tai labai nuodingas augalas ir vidun jį vartoti reikia labai atsargiai.

Kartuolė, paprastoji. Šį nuodingą augalą galima vartoti tik kontroliuojant gydytojui. Nėščiosioms gali sukelti persileidimus.

Kopūstas, jūros (laminarija). Negalima vartoti jūros kopūsto sergant plaučių tuberkulioze, inkstų ligomis, furunkulioze, hemoragine diateze (reiškiasi kraujavimu ir kraujosrūvomis odoje, gleivinėje, vidaus organuose), dilgėline, esant nėštumui, kai netinka jodo preparatai.

Kraujažolė (visų atmainų) – nuodingas augalas. Kaip ir kiekvieną nuodingą augalą, vidun reikia vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojant ir perdozuojant, gali imti svaigti galva, atsirasti odos išbėrimas. Paisyti tikslaus dozavimo.

Krienas, valgomasis. Nereikėtų valgyti daug krienų.
Kukurūzų kurkos. Tai stipri kraują krešinanti priemonė. Esant padidėjusiam kraujo krešumui, nevartoti.

Lauras, kilnusis. Jis gali sudirginti odą.

Leuzėja, šlamagraižė. Preparatai vartojami pagal nurodymus ir prižiūrint gydytojui. Nereikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, serga akių dugno ligomis.

Mėta, dirvinė ir miškinė. Vartojama vidun skatina persileidimus.
Kultūrinė mėta nepavojinga.

Morka, valgomoji. Nevalgyti iš žemės kyšančios pažaliavusios šakniavaisio dalies, nes kenkia širdžiai.

Našlaitė, trispalvė. Ilgai vartojant ir perdozuojant našlaitės preparatus, galimas vėmimas, viduriavimas ir niežtintis išbėrimas.

Notra, miškinė – nuodingas augalas. Vidun vartoti atsargiai.

Pakalnutė, paprastoji. Nuodingas augalas. Pakalnutės preparatų negalima vartoti esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.

Papartis, kelminis – labai nuodingas augalas. Paparčio preparatai netinka esant širdies nepakankamumui, sergant kepenų, inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, esant aktyviai tuberkuliozei, nėštumui, dideliam išsekimui, mažakraujystei.

Pelynas (kartusis kietis) – nuodingas augalas. Vidun reikia vartoti atsargiai ir tiksliai dozuojant. Vengti ilgo vartojimo. Tai gali sukelti traukulius, haliucinacijas ir kitus psichinius sutrikimus. Karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms, taip pat sergant opalige.

Pipirlapė, europinė. Tai labai nuodingas augalas ir jį vartoti reikia labai atsargiai.

Putinas, paprastasis. Dėl didelio purinų kiekio putino uogų negalima valgyti sergant inkstų ligomis ir podagra.

Raudonėlis. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.

Riešutas, graikinis ir lazdyno . Šiuos ir kai kuriuos riešutus reikia valgyti saikingai. Padauginus jų, gali prasidėti galvos skausmai, nes riešutų branduoliai gali sukelti galvos smegenų kraujagyslių spazmus.

Rykštenė, auksinė. Nuodingas augalas. Jį reikia tiksliai dozuoti.
Rugiagėlė. Kadangi turi labai aktyvių junginių su ciano komponentais, turi būti atsargiai vartojama.

Rūgtis, dėmėtasis; rūgtis, karčiarūgštis; rūgtis takažolė. Pasižymi stipriomis kraują krešinančiomis savybėmis. Sergantys tromboflebitu, negali vartoti.

Saldymedis, plikasis. Ilgai vartojant saldymedį, o pavartojus karbenokseloną,- ypač dažnai pakyla arterinis kraujospūdis, susilaiko skysčiai, atsiranda patinimų, sutrinka lytinė sfera, susilpnėja seksualinis potraukis, išsivysto ginekomastijos, liaujasi augę plaukai arba ima slinkti ir pan.

Sėmenys. Nevartoti cholecistito (tulžies pūslės uždegimo) ir hepatito (kepenų uždegimo) atvejais. Sėmenų nepatartina vartoti ilgai.

Skleistenis, plikasis. Nuodingas augalas. Vartojant didesnėmis dozėmis, galima apsinuodyti.

Svogūnas, valgomasis. Svogūno antpilas netinka vartoti sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis.

Šaknis, auksinė. Tiksliai laikytis dozavimo. Gydytis reikia prižiūrint gydytojui. Negalima vartoti esant ryškiai išreikštiems nervų ligų simtomams, išsekusioms galvos smegenų žievės ląstelėms, hipertoninei ligai ir aterosklerozei, hipotonijai, sukeltai kraujagyslių vegetodistonijos.

Šaltekšnis, paprastasis. Nuodingas augalas. Tinka vartoti tik žievę, ne mažiau kaip metus išlaikytą sausoje vietoje arba 1 val. iškaitintą 100°C. Antraip nuo žievės galima apsinuodyti
Šlamutis, smiltyninis. Didina kraujospudį. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, ilgai nevartotinas.

Tramažolė, šliaužiančioji. Nuodingas augalas ir į vidų reikia vartoti atsargiai. Laikytis tikslaus dozavimo.

Taukė, vaistinė. Nuodingas augalas. Vartoti į vidų reikia atsargiai ir griežtai dozuojant.

Ugniažolė, didžioji. Visos dalys, ypač šaknys, yra nuodingos. Vartoti vidun reikia labai atsargiai, tiksliai dozuojant ir prižiūrint gydytojui. Gausus ir ilgas vartojimas sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, slopina kvėpavimo centrą.

Uosis, paprastasis. Nuodingas. Vidun vartoti atsargiai.

Valerijono šaknys. Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną, sutrikdo širdies veiklą.

Žemuogė (uogos). Kai kurie žmonės yra jautrūs žemuogėms. Jos sukelia alerginę ligą, kuri pasireiškia ilgai trunkančiu išbėrimu. Tokiais atvejais valgyti žemuogių negalima.

Ženšenis, šaknys. Vartoti tiktai šaltuoju metų laiku. Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija ir kita.

Žvaginė, trikertė. Šio augalo preparatai pavojingi padidėjusio kraujo krešumo žmonėms.

Šaltinis -medicina.dnp.lt/

valganti 

Krapukus aš elementariausiai susipjaustau, sudedu plastikinėn vienkartinėn stiklinaitėn ir į šaldiklį. Tik negrūdu į tą stiklinaitę, o  su tarpeliais, laisvai. Paskui labai gerai žiemą ant bulvių užmest ar ką nors pagardint  .Krapai turi būti sausi, tad ir sušąla gerai ir būna kaip švieži.  O atšilę  tuomet  jie būna normalūs krapai- su kvapu,  spalva - beveik kaip iš daržo. Kiek suprantu, tai  dar gali priklausyt nuo šaldytuvo ir  nuo šaldymo temperatūros.

Ragana 

iš ”Žuvys ir kitos vandenų gėrybės”, UAB “Gamta” 1998.

Žuvų, vėžiagyvių bei minkštakūnių mėsa labai gležna. Netinkamai ruošiama ji gali ištižti, pavandenyti arba, priešingai, tapti sprangi (tarkim, per ilgai virus), bekvapė, neskani. Taigi vandenų gėrybės turi būti ne tik kuo šviežesnės, bet ir tinkamai, rūpestingai išdarinėtos, nuvalytos, deramai paruoštos. Jei patiekalo aprašyme nurodytą žuvį norėsite pakeisti kita, žiūrėkite, kad jos savybės būtų panašios.

 Pavyzdžiui, gaminant tam tikrus patiekalus vienos kitas gali pakeisti:

.jūrplekšnės/merlangai/botai,

jūrų liežuviai/rombai /jūrplekšnės/botai,xxx

rombai/turbai/saulažuvės,

jūrų karšiai/saulažuvės,

menkės /navagos/otai/jūrų vėgėlės jūrų lydekos/jūrų angelai,

raudonieji jūrų ešeriai/merai/kofirenos/jūrų karšiai,

jūrų karšiai/lichijos/stauridės/jūrų karosai,

barzdutės/jūrų karosai/ešeriai lucijonai,

tunai/kardžuvės,

skumbrės/silkės,

akmeniniai ešeriai moronai/lašišos/upėtakiai,

lygiosios geldelės/gruoblėtosios geldelės austrės/midijos,

vynuoginės sraigės/jūrinės sraigės tos pačios šeimos, pavyzdžiui, menkių, lašišų, silkių ir panašiai, žuvys

 

Kadangi ruošiant valgį žuvų pavidalas, kvapas, mėsos standumas, spalva bei sultingumas svarbiau nei zoologinė priklausomybė, virėjai jas skirsto savaip – į pailgas ir plokščias, kietamėses ir švelniamėses, riebias ir ne, baltąsias (lydžiai, karosai, plekšnės) ir raudonąsias (lašišos, upėtakiai, eršketai).

• PAILGO RITINIO PAVIDALO ŽUVYS

Pagal panašumą į čia išvardintas galėsite tinkamai paruošti ir kitas, nepaminėtas.

Jūrinės lydekos, kitaip merlūzos (Merluccius, rusų мерлуза, xek, anglų hake, prancūzų merlu blanc, ispanų merluza, vokiečių Seehech).

Tinka virti garuose, kepti keptuvėje, orakaitėje, suvyniotas folijon.

Jūriniai ešeriai (Serranidae):

:raudonieji (Roccus labrax, rusų золотистый окунъ, anglų red bass),

jūrų ešeriai (Sebastes marinus, rusų морской o., anglų red bream),

 moronai (Morone labrax, rusų лаврак, anglų bass, prancūzų bar, ispanų lubina, vokiečių Seebarch).

Tinka virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje ir ant iešmo, rūkyti.

Jūriniai karšiai (Bramidae):

 Atlanto (Brama brama, B.japonica, rusų морской лещ,anglų pomfret,blac sea bream, bull – eye, prancūzų breme de mer, ispanų jopita, vokiečių Seebrassen)

.Dar būna sidabrinis, dygusis, japoninis

Kefalės (Mugil, rusų кефаль, anglų mulet, ispanų lisa, vokiečių (Meeräsche).

Tinka kepti orkaitėje, troškinti pirma apskrudinus.

Jūrų angelai, tikrųjų ryklių pobūrio šeima (Squatina, rusų морской ангел,anglų angel shark, monkfish, prancūzų ange de mer, ispanų angel de mar, vokiečių Meerengel).

Tinka kepti orkaitėje, ant iešmo, grotelių.

Jūrų šunys, katžuvės (katryklių šeimos rykliai, Scyliorhynus canicula, rusų морской пес, anglų dogfish, prancūzų chat marin, ispanų pitarrosa, vokiečių Katzenhai).

Tinka virti, kepti ant grotelių.

Kardžuvės (Xiphias, rusų меченос, anglų swordfish, prancūzų espadon, ispanų pez espada, vokiečių Schwertfish)/ TUNAI (žr. Prie skumbrių)/RYKLIAI (žr. Prie retesnių žuvų).

Tinka virti, troškinti pirma apskrudinus riebaluose, kepti orkaitėje, keptuvėje, ant iešmo, grotelių.

• LAŠIŠŲ ŠEIMA (Salmonidae):

 kuprės (Oncorhynchus gorbuscha, rusų горбуша, anglų pink salmon, prancūzų saumon rose, ispanų salmon rosado, vokiečių Buckellachs),

ketos (O. Keta, rusų кета,,kitom kalbom taip pat,

kižai (O. Kisutch, rusų кижуч,kitom kalbom taip pat),

nerkos (O. nerka, rusų нерка, anglų blueback salmon, redfish kitom kalbom nerka),

 čavišos (O.teshavytscha, rusų чавыча, anglų ir kitom kalbom chinook, Baltijos (Atlanto)

lašišos (Salmon salar, rusų лосось, семга,anglų salmon, ispanų salmon, vokiečių Lachs,

šlakiai, kitaip  -jūriniai, margieji upėtakiai (Salmo trutta, rusų кумжа, лосось-таймeнь ,anglų brown(sea) trout, prancūzų truite brune (de mer),ispanų trucha de mar, vokiečių Meerforelle),

šalviai (Salvelina alpinus, S. Fontinalis, S.malma, rusų голец, anglų char, prancūzų omble, vokiečių Seesaibling/

 

UPĖTAKIAI: margasis (Salmo trutta m. fario, rusų форель,anglų trout,prancūzų truite, ispanų trucha, vokiečių forelle),

 vaivorykštinis (S.irrideus, rusų радужная форель,kitų tautų taip pat, kaip margasis).

Tinka virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje, keptuvėje, ant iešmo, grotelių. Valgomos šviežios, rūkytos, sūdytos. Mėsa skani, sultinga, raudona, ypač vertinami ikrai (raudonieji).

• MENKIŲ ŠEIMA (Gadidae):

 navagos (Eleginus navaga, rusų, anglų, vokiečių navaga,prancūzų morue arctique), menkės (Gadus morrhua, rusų треска, anglų cod, prancūzų morue, vokiečių Kabeljau), atlantinė (G.m morrhua)

, Baltijos (G.m. callarias),

 Baltosios jūros (G.m. maris – albi),didžiausia – rytinė, kitaip Ramiojo vandenyno (G. M macrocephalus),

 juodalopės menkės (Melanogrammus aeglefinus, rusų пикша,anglų haddock, prancūzų eglefin,ispanų eglefino, vokiečių Shellfish),

merlangai (Odantogadus merlangus, rusų мерланг, anglų whiting, prancūzų, ispanų merlan, vokiečių Wittling, Merlan,

jūrų vėgėlės (Phycis, Urophycis, rusų налим, anglų ling, sea loach, hakeling, prancūzų lingue, ispanų locha, vokiečių Gabeldorsch).

Tinka kepti orkaitėje, keptuvėje, virti aliejuje, troškinti, rūkyti.

• SILKIŲ ŠEIMA (Klupea):

 jūrinės silkės (Clupea harengus, rusų сельдь, anglų herring, prancūzų hareng,ispanų arenque, vokiečių Hering), tarp jų

 strimėlės, kilkės (Clupeonela, rusų азовская тюлька, anglų, prancūzų, vokiečių Azov kilka),

 sardinės (Sardinops, rusų сардина, anglų, prancūzų, vokiečių sardine, ispanų sardina),

šprotai (Sprattus, rusų шпрот, anglų sprat).

Tinka kepti orkaitėje, keptuvėje, ant iešmo, grotelių, virti aliejuje, rūkyti.

• SKUMBRIŲ ŠEIMA (Scombridae):

skumbrės (Scomber, scombrus, rusų скумбрuя макрель,anglų mackerel,prancūzų , ispanų melva, vokiečių Makrele),

pelamidės (Sarda sarda, rusų пеламида, anglų, prancūzų, ispanų, vokiečių bonito),

kavalos (Scomberomorus cavalla, rusų кавалла, королевская макрель,anglų cavalla,ispanų caballa,vokiečių Konigmakrele),

tunai (Thunnus thynnus,rusų тунец, anglų tuna,prancūzų thoun, ispanų atun,vokiečių Thunfish).

Tinka kepti ant grotelių ar iešmo, keptuvėje, rūkyti.

STAURIDĖS (Trachurus).rusų ставрида, anglų saurel, horse mackerel,prancūzų, ispanų saurel, vokiečių Stocker ,

Tinka apkepams, kepti orkaitėje, troškinti pirma apskrudintuose riebaluose.

Šiltjūrių ešeriai lucijonai (Lutianus, rusų луциан,лютианус,anglų snapper,prancūzų vivaneau,ispanų pargo,vokiečių Schnapper ) /

KORIFENOS :

mažoji (Coryphaena equisetis, rusų малая корифена,anglų pompano,(small) dolphin)

 ispanų (dorado),

didžioji (C. Hippurus, rusų золотистая макрель,anglų dorado, (common) dolphin,mahi mahi,prancūzų dorade, dauphin, ispanų dorado, lampuga,vokiečių Goldmakrele).

Tinka troškinti, kepti orkaitėje, ant iešmo, grotelių, keptuvėje.

UNGURIAI  (Anquillidae, rusų угорь, anglų eel, prancūzų anquille,ispanų anquila, vokiečių Aal).

Tinka virti, kepti orkaitėje, ant grotelių, rūkyti.

VILKŽUVĖS

(Anarchicas lupus, rusų зубатка, anglų wolffish, catfish,prancūzų loup atlantique, ispanų lobo,vokiečių Seewolf).

Tinka virti, troškinti pirma apskrudintus, kepti ant grotelių.

• MŪSŲ KRAŠTUOSE RETESNĖS PAILGOS ŽUVYS

Paminėsime čia nors kelias.

Barzdutės (Mullus barbatus, rusų барабулька, anglų red mullet,prancūzų rouget dore,mulle rouget, ispanų salmoneta,vokiečių Meerbarbe).

Mėsa panaši į jūrų karosų, tinka kepti orkaitėje visą, nepjaustytą, su įdaru ir be, troškinti pirma apskrudintus.

Eršketai (Acipenseridae):

 mažasis (Acipenser brevirostrum,rusų малый осетр,anglų little sturgeon,prancūzų esturgeon à museau court, vokiečių Stör),

rusiškasis (A.guldenstadti, rusų русский осетр, anglų Russian strurgeon,prancūzų esturgeon de Danube),

šypas (A. Nudiventris, rusų шип, anglų, prancūzų ship)

,žvaigždėtasis, kitaip sevriuga (A. Stellatus, rusų Севрюга,anglų star sturgeon, sevruga, prancūzų sevruga, esturgeon etoile, vokiečių Sterhausen),

Baltijos (A. Sturio, rusų атлантический, балтийский осетр,

anglų (sea) sturgeon, prancūzų sturion, ispanų esturion,vokiečių Stor),

didysis, kitaip beluga (Huso huso , rusų белуга, anglų Russian sturgeon, beluga, prancūzų beluga, grand esturgeon,ispanų, esturion,,vokiečių europaischer Hausen),

kaluga (Huso dauricus,rusų калуга,anglų huso sturgeon,kaluga, vokiečių Kalugahausen, sibirischer Housen),

 sterlė (A. Ruthenus, rusų стерлядь, anglų Sibirian sturgeon).

Tinka bemaž visiems patiekalams. Mėsa nepaprastai skani, sultinga, raudona, itin gardu sūdyti šviežią. Ypač vertinami ikrai (juodieji). Šių vertingų žuvų amžiaus pradžioje labai sumažėjo, o mūsų dienomis jos tapo tikra retenybe.

Jūrų gaidelis, kitaip pilkoji trigla (Trigla gurnardus, rusų морской петух,anglų, prancūzų gurnard, ispanų borracho,perlon, cuehillo). Mėsa standi ir gardi. Tinka žuvienėms bei troškiniams.

Jūrų karosąs (Sparus salin, rusų морской карась, чона,ispanų chopa, sargo),anglai vadina jūrų karšiu, avigalviu bei smailiu bream, sea bream, sheepshead, pinfish), prancūzai auksuočiu. Mėsa kieta, salsvoka.

Tinka kepti orkaitėje visą, nepjaustytą, su įdaru ir be, troškinti pirma paskrudinus.

Lichijos, stauridinių šeimos(Carangidae) žuvys (Lichia amia, L. Glauca, rusų лихия, anglų pompano, ispanų serviola,prancūzų liche, vokiečių Lichia).

Tinka kepti orkaitėje, troškinti pirma apskrudinus.

• RYKLIAI (Selachiformes) – kremzlinių žuvų klasės būrys,

4 pobūriai:

 tikrieji (Selachoidei),

senieji (Hexanchoidei),

raguotieji (Heterodontoidei) ir

 rajos (Rajiformes).

Jų esama apie 250 rūšių. Dažniausiai žvejojami tikrieji –

poliariniai (Somniosus mikrocephalus, rusų гренландская (атлантическая,полярная) акула,anglų ground (sleeper, Greenland, gurry) shark, nurse, prancūzų leiche, ispanų tiburon boreal, vokiečių Eishai),

 silkiniai (Lamna cornubica, rusų сельдевая акула, ламна, anglų porbeagle, mackerel shark, prancūzų lamie, ispanų ludia, vokiečių Heringshai),

 dygieji (Squalus acanthias, rusų колючая акула,катран, anglų spiny dogfish, prancūzų chien – piquet, ispanų ferron, vokiečių Dornhai) rykliai. Mėsa standi, sultinga, turi mažai kaulų.

Tinka kepti ant grotelių, troškinti.

Trijuostis lucijonas, kitaip šiltjūrių ešerys (Lutjanus sebae, rusų трехполосый луциан, anglų emperor fish, prancūzų capitaine rouge, c. Blanc, ispanų lasar). Gana kaulėtas.

Geriausiai kepti visą, nepjaustytą.

• PLOKŠČIOSIOS ŽUVYS

Jų mėsa dažniausiai gležna, trapi, minkšta, taigi joms tinka trumpas, greitas virimo (pavyzdžiui, garuose) ar kepimo (pavyzdžiui, kiniški greitkepiai) būdas mažne be jokių priedų. Ypač gardu gabaliukais supjaustytą jų mėsą apskrudinti riebaluose ir šiek tiek patroškinti – tuomet ji tampa itin švelni ir kvapni.

Jūrplekšnės (Platessa, rusų морская камбала,anglų plaice, prancūzų plie,ispanų solla, vokiečių Sholle).

Tinka virti garuose ir riebaluose, troškinti, kepti orkaitėje, ant grotelių, keptuvėje.

Jūrų liežuviai, plekšninių būrio gentis (Soleidae, rusų морской язык, anglų prancūzų sole, ispanų soldado, vokiečių Seezunge).

Tinka virti garuose ir riebaluose, kepti orkaitėje, ant grotelių, keptuvėje.

Merai, kitaip akmeniniai ešeriai (Epinephelus, rusų мероу,anglų groupper, prancūzų merou, ispanų mero, vokiečių Zakenbarsch).

Tinka troškinti, virti garuose, kepti orkaitėje (suvyniotą folijon ir ne), ant grotelių, keptuvėje.

Otai ,plekšnių šeimos gentis (Hippoglossus, rusų палтус, anglų halibut , prancūzų fletan, ispanų hipogloso, vokiečių Heilbutt).

Tinka troškinti pirma paskrudinus riebaluose, kepti ant grotelių, keptuvėje.

Paprastoji saulažuvė, saulažuvinių būrio, saulažuvių genties rūšis (Zeus faber, rusų солнечник, anglų John Dory, prancūzų San Pierre dore, ispanų gall, vokiečių Petersfish).

Tinka troškinti, kepti ant grotelių, keptuvėje.

Rombai, plekšninių būrio gentis (Rhombus laevis, rusų гладкий ромб, anglų brill, prancūzų barbue, ispanų barbuda, vokiečių Glattbutt).

Tinka virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje (įvyniotą folijon ir ne), ant grotelių, keptuvėje.

• Mūsų kraštuose retesnės plokščiosios žuvys

Paminėsime nors kelias.

Botai (Bothus constellatus, B. Lunatus, rusų ботус, anglų flounder, ispanų lenguado) –plekšninių būrio (Pleuronectiformes), rombinių (Bothidae) šeimos žuvys. Jiems giminingi rombai, psetodai, plekšnės.

Tinka virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje, ant grotelių, keptuvėje.

Psetodai, kitaip turbai, plekšninių būrio šeima (Psettodes, rusų псeтод,тюрбо, anglų, prancūzų turbot).

Tinka virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje (įvyniotą folijon ar ne), ant grotelių, keptuvėje.

Tikrosios rajos, rajinių šeimos šeima (Rajidae, rusų скат, anglų skate, prancūzų raie, ispanų rayon, vokiečių Rochen). Dažniausiai žvejojamos

 glotnioji raja (R. Arbatis, rusų гладкий c., anglų blue (grey) skate, prancūzų pochette, ispanų noriega, vokiečių Glattrochen,

dygioji raja, (R. Radiata, rusų кдлючий c., anglų thorny skate, prancūzų raie radiee, ispanų escrita, vokiečių Sternrochen),

jūrų lapė(R.clavata, rusų морская лисица, anglų maid ray, prancūzų rea gris, ispanų raya de clavos, vokiečių Nagelrochen).

Tinka kepti orkaitėje, keptuvėje.

A.Vincentas Sakas                                � �                                  � �              (str. iš portalo meniu.lt)
Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių „čipsai“, taip vadinamos „bulvės fri“ ir „hamburgeriai“ (bifšteksai) turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų (cheminis junginys, skatinantis piktybinių navikų susidarymą), kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju – nerviniams sutrikimams. Ar ne todėl „makdonaldiniu“ maistu maitinami vaikai pasižymi nervingumu, kartais ir nenusakomu elgesiu?

Tyrimai buvo atlikti Stokholmo universitete (Stockholm University), o tiriamasis kancerogenas, kuris susidaro ankščiau minėtuose produktuose, buvo akrilamidas (acrylamide). Paprasčiau tariant, kancerogenas atsiranda kepant ir gruzdinant daug angliavandenių turinčius valgius. Beje, tai svarbu yra ir picų „fanatams“ bei ryžių garbintojams, nors ryžiai pagal senąsias maisto vartojimo tradicijas laikomi dietiniu produktu…

Švedų biochemikai nustatė sensacingą ir šokiruojantį faktą, kad įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų (!!!) viršija tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija ( World Healt Organization, WHO). Bulvėse „fri“ ir mėsainiuose (Burger King), kurie pardavinėjami Švedijos „McDonalduose“, kancerogenų norma viršyta net 100 kartų, tas pats pasakytina ir apie picas. Šiandien, kai statistinis lietuvis suvalgo 8 kartus daugiau picų nei tradicinių lietuviškų valgių, drąsiai būtų galima teigti, kad statistinis lietuvis žiupsneliais į save ir į savo vaikus krauna kancerogenus, tuo ir save, ir savo palikuonis bei kelias ateinančias kartas pasmerkdamas būsimies vėžiniams susirgimams…

Švedų mokslininkas Livas Buskas (Leif Busk), vadovaujantis Švedijos Nacionalinės maisto asociacijos (Sweden‘s National Food Administration) tyrimų departamentui, tiesiog pritrenktas gautais tyrimų rezultatais pareiškė, kad per 30 savo specializacijos metų maisto pramonėje „tokių dalykų dar neteko regėti“…

Neįtikėtini ir ypatingai svarbūs tyrėjų atradimai privertė pakeisti mokslinių atradimų tradicinius pristatymo būdus: pradžioje kolegų recenzijos, paskui publikacijos specialiuose leidiniuose ir tik paskui „kontaktai su visuomene“. Mokslininkai, matydami, kad šį kartą jų gauti duomenys rodo apie jau veikian čią „uždelsto sprogimo bombą“, visų pirma nutarė organizuoti spaudos konferenciją.

Akrilamidas yra balta arba skaidri kristalinė medžiaga, tirpstanti vandenyje. Žinoma, kad jis ardo nervinę sistemą ir, pagal onkologų duomenis, yra geninių mutacijų bei piktybinių navikų pilvo ertmėje atsiradimo priežastis. Šie duomenys gauti tiriant gyvūnus.

Pagal JAV Aplinkos apsaugos valdybos (The US Enviromental Protection Agency) klasifikaciją, akrilamidas įeina į tų kancerogenų grupę, su kuria kontaktuojant patiriami „vidutinio sunkumo sveikatos pažeidimai“.

Gali būti, kad greitai šitokio maisto komplekto pardavėjai pakliūs į kalėjimą .

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) reikalavimus, viename geriamojo vandens litre turėtų būti ne daugiau kaip vienas mikrogramas akrilamido. Pagal naujus Europos sąjungos reikalavimus, akrilamido kiekis sumažintas iki 0, 1 mikrogramo. Suprantama, šių reikalavimų Lietuvos sveikatos centras arba nežino, arba korupcijos sumetimais nepaiso. Tyrimais buvo nustatyta, kad virtose bulvėse ir mėsoje kancerogenų iš vis nesusidaro. Ar ne todėl, kai senovėje lietuviai maistą gamindavo duonkepėse krosnyse (gaminami daugiausiai būdavo virti, troškinti, slopinti patiekalai), vėžinėmis ligomis mažai kas sirgdavo? Šiandien užsienio kulinariniai žurnalai, interneto kulinarinės svetainės daug dėmesio skiria garintiems ir virtiems valgiams, ypatingai troškiniams. Ne tik aukštesnio rango, bet ir bet kuri maitinimo įmonė, kurioje dirba mitybos specialistai, o ne analfabetai diletantai, savo klientams valgiaraščiuose siūlo didelį pasirinkimą troškinių, o ne keptų valgių, beje, ir labiau apsišvietę klientai mėsos, žuvies, paukštienos kepsnių užsisako žymiai mažiau.

– Kas vaikystėje valgė bulvytes „fri“, tas suaugęs turi daugiau galimybių susirgti krūtų vėžiu, – paskelbė ir amerikiečių mokslininkai. Harvardo universiteto medicinos fakulteto mokslininkų teigimu, ikimokykliniame amžiuje kiekvieną savaitę suvalgyta bulvių „fri“ porcija didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Šie duomenys gauti stebint ilgame č ius 80 tūkstančių medicinos seserų sveikatos pokyčius. Mokslininkai nustatė daugelį ryšių tarp mitybos režimo ir atsirandančių ligų. Kitaip sakant, „pasakyk kuo maitiniesi, pasakysiu kokiomis ligomis sergi“…

Paskutinis straipsnis, publikuotas „International Journal of Cancer“, paremtas 582 moterų, sergančių krūties vėžiu ir 1569 nesergančių moterų tyrimais nuo 1993 metų. Mokslininkai tyrė nuo 3 iki 5 metų mergaičių mitybos režimą, apklausdami jų mamas, kaip dažnai ir kokius maisto produktus jos tada valgė. Karinos Maiklz ir jos kolegių tyrimų duomenys rodo, kad, jei vaikai iki 5 metų kartą per savaitę suvalgo minėtų patiekalų, krūtų vėžio susirgimo galimybės padidėja 27 procentais. Rizika susirgti krūties vėžiu iki 60 metų vertinama 1:25. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad šią riziką sukelia ne bulvės (virtos bulvės, bulvių košė), bet bulvių kepimas keptuvėse ir ypatingai gruzdinimas gruzdintuvėse, kai bulvės prisigeria kancerogenų ir riebalų rūgščių.

Britanijos organizacijos, kovojančios prieš krūtų vėžį generalinė direktorė Pamela Goldberg pareiškė: „Atlikti tyrimai apie tai, kaip maitinimasis ankstyvoje jaunystėje pasireiškia vėžinių susirgimų rizikai, yra šokiruojantys“…

Lietuvoje sveikatos ir veterinarijos klerkai, priimdami ir aprobuodami darbui maitinimo įmones, ypač vaikų darželius ir mokyklas, tikrina koks bus valgiaraštis, kaip valgiai bus gaminami, tačiau dar nėra buvę atvejų, kad būtų tikrinami, kaip kepami ar gruzdinami gaminiai, kuo yra maitinami vaikai. Dar blogiau, Lietuvos sveikatos ir kulinarijos klerkų leidimu, jau mokyklose statomi nuodingų gėrimų ir maisto automatai.

Agresyvi „greito maisto“ (fast food), ypač picerijų ir „MacDonaldų“ plėtotė, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais perdozuotų maisto produktų gamyba, ypatingai ydinga vaikų mityba šiandien tapo būtina norma. Dar daugiau: Lietuvos maitinimo įmonių: restoranų, kavinių, barų, picerijų savininkai, direktoriai ir vadybininkai, norėdami padidinti savo pelnus, valgiaraščiuose įvedė net atskirą skyrių – VALGIAI VAIKAMS, kur būtinai yra siūlomi transgeninių, modifikuotų, cheminiais priedais dozuotų pigių dešrelių, gruzdintuvėse gruzdintų bulvyčių ir krakmolingų chemizuotų kečupų. Kitaip sakant, visos Lietuvos maitinimo įmonės, palaimintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, stengiasi vaikus maitinti trigubai nuodingesniu maistu!!!

Atrodo, kad tiek Seime, tiek Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nebėra tikrų vyrų ir moterų, nėra nė vienos motinos ir tėvo, kurie turi vaikų ir kuriems rūpėtų vaikų ateitis, dar blogiau – kai kam, kurie gal ir turi vaikelių, aiškiai labiau rūpi, kad jų atžalos augtų kamuojami įvairiausių susirgimų ir ligų.

Paradoksas, kad Lietuvos valdžia pasirūpino kokiu maistu turi maitintis kaliniai: įstatymu patvirtinta, kiek kalorijų turi gauti tinginys kalinys – 2298 kcal, dirbantis kalinys – 3301 kcal, nepilnametis kalinys – 3023 kcal, tinginė kalinė – 1951 kcal, dirbanti kalinė – 2476 kcal. Kalėjimo viršininkams valdžia griežtai nurodė, kad kaliniai privalo gauti ne tik duonos ir vandens, bet ir mėsos, žuvies, daržovių. Kalinio racione būtinai turi būti grikiai, ryžiai, manų kruopos, kiaušiniai, grietinė, pienas, kefyras, liesa varškė, fermentinis sūris, liesos varškės sūris, pieniškos dešrelės ir net virta bei pusiau rūkyta dešra.

O kiek kalorijų (energinės vertės) maisto turi gauti kūdikiai, darželinio, mokyklinio, studentiško amžiaus vaikai ir jaunuoliai? Kas pasirūpins kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, fiziologiškai aktyvių mikroelementų su maistu turi gauti besivystantis vaikų organizmas, kad vaikai išaugtų sveiki, protingi ir darbingi?

Lietuvos ateinanti karta pasmerkta valstybinei visa apimančiai nevisavertei mitybai, kad tik greičiau degraduotų, išsigimtų ir išmirtų. Jau šiandien valdžia, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijų ir ypač Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos klerkai pagreitino vaikų masinį nuodijimą, – kaip kitaip galima paaiškinti, kad Lietuvos mokymo įstaigose jau veikia nuodingais cheminiais priedais perdozuotų saldėsių ir gėrimų pardavimo automatai, kurie labiau civilizuotuose kraštuose jau yra uždrausti… Net Rusijoje nustatyta, kad žemiau išvardintų žinomų firmų maisto produktuose ir gėrimuose rasta transgeninių komponentų:

„Coca-Cola“ – „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, tonikas „Kinley“;

„Cadbury“ – šokolado ir kakavos gaminiai;

„Danon“ – vaikų maistelis, jogurtai, kefyras, varškė;

„Hershey‘s“ – šokoladas, gaivieji gėrimai;

„Mars“ – šokoladiniai saldianiai „Mars“, „Snickers“, „Twix“;

„McDonald‘s“ – greito maitinimo valgiai;

„Nestle“ – vaikų maistelis, kava ir kavos gėrimai, šokoladas;

„Pepsi-Cola“- „Pepsi“, „Mirinda“, „Seven Up“.

Lietuvoje ypatingai reklamuojamų ir mėgiamų „čipsų“ dviejuose pakeliuose yra toks kancerogenų kiekis, kad gali rimtai sutrikti nervinė sistema. Kas paneigs, kad daugelis vaikų „čipsų“ nevartoja kaip narkotiko?

Švedų mokslininkų atlikta analizė parodė, kad akrilamidas susidaro keptuose ir ypač gruzdinamuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, keptose bulvėse akrilamido susidarė 12-40 kartų daugiau, nei keptuose „hamburgeriuose“ (bifšteksuose). Taip pat nustatyta, kad „McDonalduose“ naudojami maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.

Iš jų -

 Maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.

E121, E123, E240  – yra visai uždrausti,

 E103, E105, E121,  E123, E125, E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213-217, E240, E330, E447 priklauso kancerogenų grupei,

 alergenams – E230, E231, E232, E239, E311-313,

 o kepenų ir inkstų ligas sukelia E171-173, E320-322.

 

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį Meniu.lt portalas neatsako.

Teta

Valyti stintas labai lengva ,praktiškai jos žvyneliai pasakiškai lengvai nusiskuta,bet…
Nupjaunu  galvą, ištraukiu tik žarneles(pienius ir ikrai paliekami pilvo viduje).Prie pat stuburo yra pūslelė orui.ŠTAI  JĄ BŪTINA IŠTRAUKTI, nes joje yra maži kirminukai, tad geriau  net nežiūrėkit  to pūslelės turinio,o šaltakraujiškai ištraukt  ir išmest.

 A. Vincentas Sakas   (past/copy)

 SFTGFOP (Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe – ypatinga puikiausia su tipsais (neišsiskleidęs arbatos viršutinis pumpurėlis) auksinė gėlėta oranžinė su pirmuoju, baltais plaukeliais apaugusia apačia lapeliu arbata. Pačios aukščiausios kokybės arbata. Jos kaina prilygsta geriausio Prancūzijos vyno kainai.

Šią arbatą geria tikrieji arbatos vertintojai.

TFGFOP (Tippy Finest Golden Flowery Orange Pekoe). Tai pačios aukščiausios kokybės arbata turinti daugiausiai tipsų – arbatos pumpurėlių.

Šią arbatą geria arbatos žinovai.

GFOP (Golden Flowery Orange Pekoe), tai FOP rūšies arbata, turinti nemažai tipsų.

Šią arbatą geria arbatos mėgėjai.

FOP (Flowery Orange Pekoe – gėlėti oranžiniai lapeliai su baltais plaukeliais. Tai labai geros kokybės arbata iš jaunų lapelių, susuktų į taisyklingą pailgą tipsų (arbatos pumpuras) formą. Šiose arbatose būtinai turi būti tipsai. Labai populiari arbata.

OP Ilgi smailūs lapeliai didesni nei FOP, skinami, kai viršutinis pumpuras jau skleidžiasi.

Populiari arbata.

P arbatą sudaro pirmas, antras ir trečias lapeliai. Jie trumpesni, nei OP, storesni ir blogiau susukti.

Labiausiai perkamos arbatos.

FP (Flowery Pekoe – gėlėti lapeliai). Lapeliai susukti į rutuliukus.

Žemesnės kokybės arbata.

PS (Pekoe Sauchong – lapeliai žemesnės kokybės). Žemos kokybės arbata, pagaminta iš senų ketvirto, penkto ir šešto lapelių   ir stiebo dalių. Prastesnės kokybės arbata, bet kažkodėl tai turi paklausą naujųjų rusų tarpe.

BLEND - juodųjų arbatžolių įvairių derlių mišinys. Labiausiai vertinamas „Earl Grey“–„Kunigaikštis Grėjus“, pagardintas bergamotų aromatu ir žiedeliais.

Mėgiamiausias vidutinės klasės anglų, belgų ir olandų gėrimas.

B (Broken – sulaužyti). Tai rupiai supjaustyti arbatos lapeliai.

Gerai perkama arbata.

BOP (Broken Orange Pekoe). Šiose arbatose yra daugiau estrakcinių medžiagų, jų užpilą greičiau pritraukia, jaučiamas stipresnis aromatas. Vertinamos pasaulio prekyboje.

CTC (Cu Tear Curl – supjaustyti, susmulkinti ir į granules susukti lapeliai)

Šios arbatos yra blogesnės kokybės, bet gerai pritraukia.

DUST arba FANNINGS/FINES – reiškia, kad arbata pagaminta iš sutrūkusių, subyrėjusių lapelių ar jų dulkių. Iš jos gaminamos arbatdulkės popiermaišiuose.

Ši arbata skirstoma trečiaeilėms, ekonomiškai atsilikusioms šalims, kurios gyventojai ne tik neįgali nusipirkti geros arbatos, bet ir nieko apie arbatą neišmano.

Jei ant arbatos pakelio nėra minėtų raidžių, esate apmulkintas, nes ten yra nieko vertas produktas, o ne arbata.

Todėl tikrieji arbatos vertintojai arbatą perka tik specializuotos arbatos parduotuvėse.

.

karka

Gamindamos kotletus, vietoj batono pamėginkite įdėti burokine tarka tarkuoto  aguročio ir gerai susmulkinto svogūno. Aš net nededu kiaušinių. Gaunasi sultingi, neištižę kotletukai. Perku liesą, geros kokybes faršą , dar geriau patiems jį pasigaminti, tada kotletai tikrai neištiš.

valkatinė.

Didesnė tikimybė, kad maltinukai neištiš ir nesusproginės(jei su įdaru) bus tuomet, jei nupirkto faršo ilgesnį laiką nelaikysite šaldytuve. Jei šaldytą faršą  pirkot – tuomet itin didelė tikimybė, kad  jo sukibimas bus prastas.
Kotletai visada mus minkštesni ir puresni, jeigu vietoj džiuvėsėlių į faršą įdėsite vandeny ar piene(skaniau)   pamirkyto batono.