Šiuo metu žiūrite: MAŽYTĖS PASLAPTYS.


Fast food – greita mityba ar lėta mirtis?

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

A.Vincentas Sakas                                                                                  (str. iš portalo meniu.lt)
Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių „čipsai“, taip vadinamos „bulvės fri“ ir „hamburgeriai“ (bifšteksai) turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų (cheminis junginys, skatinantis piktybinių navikų susidarymą), kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju – nerviniams sutrikimams. Ar ne todėl „makdonaldiniu“ maistu maitinami vaikai pasižymi nervingumu, kartais ir nenusakomu elgesiu?

Tyrimai buvo atlikti Stokholmo universitete (Stockholm University), o tiriamasis kancerogenas, kuris susidaro ankščiau minėtuose produktuose, buvo akrilamidas (acrylamide). Paprasčiau tariant, kancerogenas atsiranda kepant ir gruzdinant daug angliavandenių turinčius valgius. Beje, tai svarbu yra ir picų „fanatams“ bei ryžių garbintojams, nors ryžiai pagal senąsias maisto vartojimo tradicijas laikomi dietiniu produktu…

Švedų biochemikai nustatė sensacingą ir šokiruojantį faktą, kad įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų (!!!) viršija tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija ( World Healt Organization, WHO). Bulvėse „fri“ ir mėsainiuose (Burger King), kurie pardavinėjami Švedijos „McDonalduose“, kancerogenų norma viršyta net 100 kartų, tas pats pasakytina ir apie picas. Šiandien, kai statistinis lietuvis suvalgo 8 kartus daugiau picų nei tradicinių lietuviškų valgių, drąsiai būtų galima teigti, kad statistinis lietuvis žiupsneliais į save ir į savo vaikus krauna kancerogenus, tuo ir save, ir savo palikuonis bei kelias ateinančias kartas pasmerkdamas būsimies vėžiniams susirgimams…

Švedų mokslininkas Livas Buskas (Leif Busk), vadovaujantis Švedijos Nacionalinės maisto asociacijos (Sweden‘s National Food Administration) tyrimų departamentui, tiesiog pritrenktas gautais tyrimų rezultatais pareiškė, kad per 30 savo specializacijos metų maisto pramonėje „tokių dalykų dar neteko regėti“…

Neįtikėtini ir ypatingai svarbūs tyrėjų atradimai privertė pakeisti mokslinių atradimų tradicinius pristatymo būdus: pradžioje kolegų recenzijos, paskui publikacijos specialiuose leidiniuose ir tik paskui „kontaktai su visuomene“. Mokslininkai, matydami, kad šį kartą jų gauti duomenys rodo apie jau veikian čią „uždelsto sprogimo bombą“, visų pirma nutarė organizuoti spaudos konferenciją.

Akrilamidas yra balta arba skaidri kristalinė medžiaga, tirpstanti vandenyje. Žinoma, kad jis ardo nervinę sistemą ir, pagal onkologų duomenis, yra geninių mutacijų bei piktybinių navikų pilvo ertmėje atsiradimo priežastis. Šie duomenys gauti tiriant gyvūnus.

Pagal JAV Aplinkos apsaugos valdybos (The US Enviromental Protection Agency) klasifikaciją, akrilamidas įeina į tų kancerogenų grupę, su kuria kontaktuojant patiriami „vidutinio sunkumo sveikatos pažeidimai“.

Gali būti, kad greitai šitokio maisto komplekto pardavėjai pakliūs į kalėjimą .

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) reikalavimus, viename geriamojo vandens litre turėtų būti ne daugiau kaip vienas mikrogramas akrilamido. Pagal naujus Europos sąjungos reikalavimus, akrilamido kiekis sumažintas iki 0, 1 mikrogramo. Suprantama, šių reikalavimų Lietuvos sveikatos centras arba nežino, arba korupcijos sumetimais nepaiso. Tyrimais buvo nustatyta, kad virtose bulvėse ir mėsoje kancerogenų iš vis nesusidaro. Ar ne todėl, kai senovėje lietuviai maistą gamindavo duonkepėse krosnyse (gaminami daugiausiai būdavo virti, troškinti, slopinti patiekalai), vėžinėmis ligomis mažai kas sirgdavo? Šiandien užsienio kulinariniai žurnalai, interneto kulinarinės svetainės daug dėmesio skiria garintiems ir virtiems valgiams, ypatingai troškiniams. Ne tik aukštesnio rango, bet ir bet kuri maitinimo įmonė, kurioje dirba mitybos specialistai, o ne analfabetai diletantai, savo klientams valgiaraščiuose siūlo didelį pasirinkimą troškinių, o ne keptų valgių, beje, ir labiau apsišvietę klientai mėsos, žuvies, paukštienos kepsnių užsisako žymiai mažiau.

– Kas vaikystėje valgė bulvytes „fri“, tas suaugęs turi daugiau galimybių susirgti krūtų vėžiu, – paskelbė ir amerikiečių mokslininkai. Harvardo universiteto medicinos fakulteto mokslininkų teigimu, ikimokykliniame amžiuje kiekvieną savaitę suvalgyta bulvių „fri“ porcija didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Šie duomenys gauti stebint ilgame č ius 80 tūkstančių medicinos seserų sveikatos pokyčius. Mokslininkai nustatė daugelį ryšių tarp mitybos režimo ir atsirandančių ligų. Kitaip sakant, „pasakyk kuo maitiniesi, pasakysiu kokiomis ligomis sergi“…

Paskutinis straipsnis, publikuotas „International Journal of Cancer“, paremtas 582 moterų, sergančių krūties vėžiu ir 1569 nesergančių moterų tyrimais nuo 1993 metų. Mokslininkai tyrė nuo 3 iki 5 metų mergaičių mitybos režimą, apklausdami jų mamas, kaip dažnai ir kokius maisto produktus jos tada valgė. Karinos Maiklz ir jos kolegių tyrimų duomenys rodo, kad, jei vaikai iki 5 metų kartą per savaitę suvalgo minėtų patiekalų, krūtų vėžio susirgimo galimybės padidėja 27 procentais. Rizika susirgti krūties vėžiu iki 60 metų vertinama 1:25. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad šią riziką sukelia ne bulvės (virtos bulvės, bulvių košė), bet bulvių kepimas keptuvėse ir ypatingai gruzdinimas gruzdintuvėse, kai bulvės prisigeria kancerogenų ir riebalų rūgščių.

Britanijos organizacijos, kovojančios prieš krūtų vėžį generalinė direktorė Pamela Goldberg pareiškė: „Atlikti tyrimai apie tai, kaip maitinimasis ankstyvoje jaunystėje pasireiškia vėžinių susirgimų rizikai, yra šokiruojantys“…

Lietuvoje sveikatos ir veterinarijos klerkai, priimdami ir aprobuodami darbui maitinimo įmones, ypač vaikų darželius ir mokyklas, tikrina koks bus valgiaraštis, kaip valgiai bus gaminami, tačiau dar nėra buvę atvejų, kad būtų tikrinami, kaip kepami ar gruzdinami gaminiai, kuo yra maitinami vaikai. Dar blogiau, Lietuvos sveikatos ir kulinarijos klerkų leidimu, jau mokyklose statomi nuodingų gėrimų ir maisto automatai.

Agresyvi „greito maisto“ (fast food), ypač picerijų ir „MacDonaldų“ plėtotė, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais perdozuotų maisto produktų gamyba, ypatingai ydinga vaikų mityba šiandien tapo būtina norma. Dar daugiau: Lietuvos maitinimo įmonių: restoranų, kavinių, barų, picerijų savininkai, direktoriai ir vadybininkai, norėdami padidinti savo pelnus, valgiaraščiuose įvedė net atskirą skyrių – VALGIAI VAIKAMS, kur būtinai yra siūlomi transgeninių, modifikuotų, cheminiais priedais dozuotų pigių dešrelių, gruzdintuvėse gruzdintų bulvyčių ir krakmolingų chemizuotų kečupų. Kitaip sakant, visos Lietuvos maitinimo įmonės, palaimintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, stengiasi vaikus maitinti trigubai nuodingesniu maistu!!!

Atrodo, kad tiek Seime, tiek Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nebėra tikrų vyrų ir moterų, nėra nė vienos motinos ir tėvo, kurie turi vaikų ir kuriems rūpėtų vaikų ateitis, dar blogiau – kai kam, kurie gal ir turi vaikelių, aiškiai labiau rūpi, kad jų atžalos augtų kamuojami įvairiausių susirgimų ir ligų.

Paradoksas, kad Lietuvos valdžia pasirūpino kokiu maistu turi maitintis kaliniai: įstatymu patvirtinta, kiek kalorijų turi gauti tinginys kalinys – 2298 kcal, dirbantis kalinys – 3301 kcal, nepilnametis kalinys – 3023 kcal, tinginė kalinė – 1951 kcal, dirbanti kalinė – 2476 kcal. Kalėjimo viršininkams valdžia griežtai nurodė, kad kaliniai privalo gauti ne tik duonos ir vandens, bet ir mėsos, žuvies, daržovių. Kalinio racione būtinai turi būti grikiai, ryžiai, manų kruopos, kiaušiniai, grietinė, pienas, kefyras, liesa varškė, fermentinis sūris, liesos varškės sūris, pieniškos dešrelės ir net virta bei pusiau rūkyta dešra.

O kiek kalorijų (energinės vertės) maisto turi gauti kūdikiai, darželinio, mokyklinio, studentiško amžiaus vaikai ir jaunuoliai? Kas pasirūpins kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, fiziologiškai aktyvių mikroelementų su maistu turi gauti besivystantis vaikų organizmas, kad vaikai išaugtų sveiki, protingi ir darbingi?

Lietuvos ateinanti karta pasmerkta valstybinei visa apimančiai nevisavertei mitybai, kad tik greičiau degraduotų, išsigimtų ir išmirtų. Jau šiandien valdžia, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijų ir ypač Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos klerkai pagreitino vaikų masinį nuodijimą, – kaip kitaip galima paaiškinti, kad Lietuvos mokymo įstaigose jau veikia nuodingais cheminiais priedais perdozuotų saldėsių ir gėrimų pardavimo automatai, kurie labiau civilizuotuose kraštuose jau yra uždrausti… Net Rusijoje nustatyta, kad žemiau išvardintų žinomų firmų maisto produktuose ir gėrimuose rasta transgeninių komponentų:

„Coca-Cola“ – „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, tonikas „Kinley“;

„Cadbury“ – šokolado ir kakavos gaminiai;

„Danon“ – vaikų maistelis, jogurtai, kefyras, varškė;

„Hershey‘s“ – šokoladas, gaivieji gėrimai;

„Mars“ – šokoladiniai saldianiai „Mars“, „Snickers“, „Twix“;

„McDonald‘s“ – greito maitinimo valgiai;

„Nestle“ – vaikų maistelis, kava ir kavos gėrimai, šokoladas;

„Pepsi-Cola“- „Pepsi“, „Mirinda“, „Seven Up“.

Lietuvoje ypatingai reklamuojamų ir mėgiamų „čipsų“ dviejuose pakeliuose yra toks kancerogenų kiekis, kad gali rimtai sutrikti nervinė sistema. Kas paneigs, kad daugelis vaikų „čipsų“ nevartoja kaip narkotiko?

Švedų mokslininkų atlikta analizė parodė, kad akrilamidas susidaro keptuose ir ypač gruzdinamuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, keptose bulvėse akrilamido susidarė 12-40 kartų daugiau, nei keptuose „hamburgeriuose“ (bifšteksuose). Taip pat nustatyta, kad „McDonalduose“ naudojami maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.

Iš jų –

 Maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan.

E121, E123, E240  – yra visai uždrausti,

 E103, E105, E121,  E123, E125, E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213-217, E240, E330, E447 priklauso kancerogenų grupei,

 alergenams – E230, E231, E232, E239, E311-313,

 o kepenų ir inkstų ligas sukelia E171-173, E320-322.

 

Tai yra asmeninė autoriaus nuomonė, už straipsnio turinį Meniu.lt portalas neatsako.

NEPIKANTIŠKA STINTOS “PASLAPTIS”

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

Teta

Valyti stintas labai lengva ,praktiškai jos žvyneliai pasakiškai lengvai nusiskuta,bet… 🙄
Nupjaunu  galvą, ištraukiu tik žarneles(pienius ir ikrai paliekami pilvo viduje).Prie pat stuburo yra pūslelė orui.ŠTAI  JĄ BŪTINA IŠTRAUKTI, nes joje yra maži kirminukai, tad geriau  net nežiūrėkit  to pūslelės turinio,o šaltakraujiškai ištraukt  ir išmest. 😛

Būtina informacija apie arbatą ARBA – ką apie kokybę byloja raidės ant arbatos pokelio?

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

 A. Vincentas Sakas   (past/copy)

 SFTGFOP (Special Finest Tippy Golden Flowery Orange Pekoe – ypatinga puikiausia su tipsais (neišsiskleidęs arbatos viršutinis pumpurėlis) auksinė gėlėta oranžinė su pirmuoju, baltais plaukeliais apaugusia apačia lapeliu arbata. Pačios aukščiausios kokybės arbata. Jos kaina prilygsta geriausio Prancūzijos vyno kainai.

Šią arbatą geria tikrieji arbatos vertintojai.

TFGFOP (Tippy Finest Golden Flowery Orange Pekoe). Tai pačios aukščiausios kokybės arbata turinti daugiausiai tipsų – arbatos pumpurėlių.

Šią arbatą geria arbatos žinovai.

GFOP (Golden Flowery Orange Pekoe), tai FOP rūšies arbata, turinti nemažai tipsų.

Šią arbatą geria arbatos mėgėjai.

FOP (Flowery Orange Pekoe – gėlėti oranžiniai lapeliai su baltais plaukeliais. Tai labai geros kokybės arbata iš jaunų lapelių, susuktų į taisyklingą pailgą tipsų (arbatos pumpuras) formą. Šiose arbatose būtinai turi būti tipsai. Labai populiari arbata.

OP Ilgi smailūs lapeliai didesni nei FOP, skinami, kai viršutinis pumpuras jau skleidžiasi.

Populiari arbata.

P arbatą sudaro pirmas, antras ir trečias lapeliai. Jie trumpesni, nei OP, storesni ir blogiau susukti.

Labiausiai perkamos arbatos.

FP (Flowery Pekoe – gėlėti lapeliai). Lapeliai susukti į rutuliukus.

Žemesnės kokybės arbata.

PS (Pekoe Sauchong – lapeliai žemesnės kokybės). Žemos kokybės arbata, pagaminta iš senų ketvirto, penkto ir šešto lapelių   ir stiebo dalių. Prastesnės kokybės arbata, bet kažkodėl tai turi paklausą naujųjų rusų tarpe.

BLEND – juodųjų arbatžolių įvairių derlių mišinys. Labiausiai vertinamas „Earl Grey“–„Kunigaikštis Grėjus“, pagardintas bergamotų aromatu ir žiedeliais.

Mėgiamiausias vidutinės klasės anglų, belgų ir olandų gėrimas.

B (Broken – sulaužyti). Tai rupiai supjaustyti arbatos lapeliai.

Gerai perkama arbata.

BOP (Broken Orange Pekoe). Šiose arbatose yra daugiau estrakcinių medžiagų, jų užpilą greičiau pritraukia, jaučiamas stipresnis aromatas. Vertinamos pasaulio prekyboje.

CTC (Cu Tear Curl – supjaustyti, susmulkinti ir į granules susukti lapeliai)

Šios arbatos yra blogesnės kokybės, bet gerai pritraukia.

DUST arba FANNINGS/FINES – reiškia, kad arbata pagaminta iš sutrūkusių, subyrėjusių lapelių ar jų dulkių. Iš jos gaminamos arbatdulkės popiermaišiuose.

Ši arbata skirstoma trečiaeilėms, ekonomiškai atsilikusioms šalims, kurios gyventojai ne tik neįgali nusipirkti geros arbatos, bet ir nieko apie arbatą neišmano.

Jei ant arbatos pakelio nėra minėtų raidžių, esate apmulkintas, nes ten yra nieko vertas produktas, o ne arbata.

Todėl tikrieji arbatos vertintojai arbatą perka tik specializuotos arbatos parduotuvėse.

.

PRAKTIŠKI PATARIMAI KEPANTIEMS KOTLETUS/MALTINUKUS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 3.33 iš 5)
Loading...

karka

Gamindamos kotletus, vietoj batono pamėginkite įdėti burokine tarka tarkuoto  aguročio ir gerai susmulkinto svogūno. Aš net nededu kiaušinių. Gaunasi sultingi, neištižę kotletukai. Perku liesą, geros kokybes faršą , dar geriau patiems jį pasigaminti, tada kotletai tikrai neištiš.

valkatinė.

Didesnė tikimybė, kad maltinukai neištiš ir nesusproginės(jei su įdaru) bus tuomet, jei nupirkto faršo ilgesnį laiką nelaikysite šaldytuve. Jei šaldytą faršą  pirkot – tuomet itin didelė tikimybė, kad  jo sukibimas bus prastas.
Kotletai visada mus minkštesni ir puresni, jeigu vietoj džiuvėsėlių į faršą įdėsite vandeny ar piene(skaniau)   pamirkyto batono.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9


visos teisės saugomos © 2006-2011