(nėra balsavusių, būk pirmas!)
Loading...migle sako:
kas mėgstat naudoti BALZAMICO actą , labai geri paaiškinimai- Bernardinų virtuvės komentaruose :
http://bernardinai.lt/index.php?url=articles/68600/DESC/1
Tikras balzaminis actas 2007-10-21 11:01
2007-10-21 11:01
2007-10-21 11:02
(balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)Loading...migle
Sibirinės pušies (Pinus cembra L. ssp. sibirica (Du Tour) Rupr). Taip pat Kedrinės pušies (Pinus cembra L.), Korėjinės pušies (Pinus koraiensis Sieb. et. Zucc.), Armando pušies (P. Armandii Franch.) ir jos varitetų, taip pat Keružės pušies (P. Pumila (Pall.) Reg.), Gausiažiedės pušies (P. Parvilflora Sieb. et. Zucc.) ir kt. Kedrinių pušų grupei priklausančių pušų sėklos neturi sparnelių, bet turi kietą apvalkalą – todėl vadinamos riešutėliais.
Šias sėklas reikia sėti iš rudens dirvoje arba dėžutėse lauke – kad jos žiemotų drėgnoje ir šaltoje dirvoje, o pavasarį, atšilus orams, sudygtų. Tačiau šios sėklos labai vilioja lauko graužikus, todėl, tinkamai jų neapsaugojus, rezultato galima ir nesulaukti. Todėl dažniausiai, turint sėklų didesnius kiekius, jos yra stratifikuojamos (sumaišomos su švariu drėgnu upės smėliu arba durpe santykiu 1:3 ir laikomos šaltai – 0 +4OC temperatūroje, kas savaitę pamaišant ir patikrinant, ar ne per sausa). Stratifikacijos laikas įvairuoja priklausomai nuo sėklų apvalkalo kietumo ir sėklų padžiūvimo. Retsykiais stratifikuojamų sėklų pašaldymas iki minusinės temperatūros gali pagreitinti sėklų sudygimą.
Prasivėrusias sėklas smailia puse žemyn sėjame į dėžutes, vazonėlius šildomoje patalpoje, o lauke – praėjus šalnų pavojui – gegužės mėn. antroje pusėje. Substratą reikėtų pasiruošti silpnai rūgščios pH. Tam imama: 1 dalis rupaus, perplauto upės smėlio, 1 dalis rūgščios durpės (pH 4-5) ir 2 dalys juodžemio. Prieš sėją substratą perliejame silpnu kalio permanganato tirpalu (rausvo atspalvio). Pasėtas sėklas užberiame 0,5 – 1 cm sluoksniu smėlio ir taip pat palaistoma kalio permanganato tirpalu. Tai daroma, kad išvengtume sėjinukus dažnai pažeidžiančios ligos – “juodosios kojelės” – diegavirtės.
Sėjinukai, auginti apšildomoje patalpoje, gegužės mėn. pabaigoje gali būti išnešami laukan (geriau – dėžutes įkasti į žemę pavėsyje) ir gerai nuo vėjų apsaugotoje vietoje galėtų žiemoti lauke, pridengti eglių šakomis.
Antraisiais metais, jei pasėti labai tankiai, o jei retai, tai trečiaisiais, yra išsodinami į dirvą 30 cm atstumais. Neapsigaukime parinkdami jiems tinkamą dirvožemį. Kedrinių pušų grupei priklausančios pušys, skirtingai nei Paprastosios pušys, mėgsta derlingą dirvožemį, todėl skurdžios smėlio dirvos joms netiks. Parinkime joms auginti derlingus priesmėlius ar priemolius. Dirvožemio derlingumas ir reikiamos drėgmės kiekis turi lemiamos reikšmės augalų atsparumui ir derlingumui. Pasodinti augalai tuoj pat apmulčiuojami rūgščia durpe arba pušų ar maumedžių spygliais. (Dirvožemio paviršius aplink augalus padengiamas 3-5 cm sluoksniu, apsaugant jį nuo perdžiūvimo ir piktžolių). Mulčiuoti sezono metu reikėtų bent 2 kartus.
Kedrinių pušų grupei priklausantys augalai yra drėgmę mėgstantys ir netgi nepakenčiantys sausrų, todėl labai svarbu dirvos neperdžiovinti. Laistyti – geriau ryte arba pavakary, o ne per vidurdienio kaitrą. Antra labai svarbi bėda, galinti atnešti žalos, ypač Sibirinės pušies, mažiau Kedrinės pušies medeliams, yra veimutrūdė (Cronartium ribicola Dietr.). Tai liga, pažeidžianti kai kurias pušų rūšis ir kurios tarpiniai nešiotojai yra serbentai. Todėl netoliese nederėtų auginti serbentų krūmų, nes galima prarasti didžiąją dalį jaunų medelių.
Jūratė Bekertienė
Kauno botanikos sodo dendrologijos skyriaus darbuotoja
Dekoratyvinių medžių ir krūmų auginimo specialistė
(balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)Loading...„Savaitė“ 2006-10-10 12:54
Istorikų teigimu, garstyčios — vienas seniausių prieskonių, o gal netgi pats seniausias… Garstyčios Kinijoje buvo žinomos dar prieš prieš 3000 metų.Įprastos mums garstyčios, gatavi padažai arba grūdeliai, žmonėms žinomos jau keletą amžių. Pavyzdžiui, Senovės Romoje ir Graikijoje garstyčių grūdeliai buvo aukojami dievams, vėliau, IX a., Prancūzijos vienuolynuose iš jų jau buvo gaminami padažai, kurių galėjo paragauti ir paprasti mirtingieji. Būtent prancūzų dėka kulinarinis pasaulis ir praturtėjo daugybe garstyčių rūšių.
Prieskoniai iš lysvių
Garstyčios — kryžmažiedžių šeimos vienmetė žolė. Jų sėklose yra iki 25 proc. riebių aliejų. Lapuose gausu A2, B1, C, B2, PP vitaminų, kalcio ir geležies druskų. Iš lapų gaminamos salotos, juos galima troškinti ir virti, patiekti kaip garnyrą prie mėsos ir žuvies patiekalų. Garstyčių lapų parduodama daugelyje Europos parduotuvių ir jie laikomi puikiu prieskoniu.
Garstyčių aliejus yra ypač naudingas, nes jame yra polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios mažina širdies kraujagyslių, aterosklerozės, tromobozės vystymąsi ir stabdo uždegiminius procesus. Be to, jis turtingas A, D (jo garstyčių aliejuje 1,5 karto daugiau nei saulėgrąžų) ir E vitaminų, taip pat natūralaus antioksidanto, kuris stabdo vėžio vystymąsi, normalizuoja medžiagų apykaitą, stimuliuoja lytinę funkciją ir lėtina senėjimo procesus.
Na, o mums visiems įprastos garstyčios gaminamos iš garstyčių miltelių įdedant į juos augalinio aliejaus, acto, cukraus, druskos ir prieskonių.
Geros kokybės garstyčios yra aitraus ir aštraus skonio, nekarčios ir nerūgščios, neturi būdingo augalui specifinio kvapo. Kokybiškas produktas neturėtų kvepėti actu, turi būti tirštos vienalytės konsistencijos.
Ne visos vienodos
Dižono garstyčios. Jos gaminamos iš juodų arba rudų garstyčių sėklų su vynu, kuris šioms populiarioms prancūziškoms garstyčioms suteikia švelnaus ir sūroko skonio. Tai klasikinis prieskonis, skirtas mėsai, keptai grilyje. Tai aštrios garstyčios, puikiai tinkančios lengvam maistui. Jos tinka salotų pagardams, padažams, o majonezui suteikia kitokį skonį.
Angliškos garstyčios. Aštrios garstyčios, gaminamos iš baltų garstyčių sėklų, kurios kartais sumaišomos su kviečių miltais, kad būtų reikiamos konsistencijos masė, o dėl gražios spalvos dedama ciberžolių miltelių. Tai tradicinis prieskonis ant grotelių keptai mėsai, tinka ir šaltai rūkytai mėsai ir dešrelėms. Tokios garstyčios parduodamos miltelių pavidalo arba jau paruoštos. Tinka patiekalams su sūriu, suflė ir padažams.
Prancūziškos garstyčios. Tai aromatingos, švelnaus skonio garstyčios, kurios gaminamos iš rudų bei juodų garstyčių sėklų, vyno acto, estragono ir krapų. Patiekiama prie picos ir mėsos.
Garstyčių milteliai. Jie labai patogūs naudoti. Prieš valgant šiuos miltelius reikia sumaišyti su šaltu vandeniu. Sumaišius su vandeniu, iš garstyčių sėklų išsiskiria aliejus, kuris garstyčioms suteikia joms būdingą skonį. Po kurio laiko aromatas išnyksta, todėl kiekvieną kartą galima pasigaminti šviežių garstyčių. Patiekiamos jos su šaltai rūkyta mėsa. Garstyčių milteliai taip pat tinka salotų pagardams, sūrių padažams, majonezams gaminti, o dėl gan aštraus skonio jų reikia labai mažai. Norint pagaminti garstyčias iš miltelių, reikia sumaišyti lygiomis dalimis šalto vandens ir garstyčių miltelių, palikti 10 min., kad garstyčios nusistovėtų, ir tik tuomet naudoti.
Grūdėtosios garstyčios. Jos gaminamos iš garstyčių grūdelių ir baltojo vyno, yra švelnaus skonio ir puikiai tinka mėsai kepti ant grotelių. Garstyčių sėklos visai nesutrupa, tad patiekalui suteikia traškumo. Jos yra minkštos, tačiau labai aštrios. Jos naudojamos gaminant sviestinius padažus, prie vištos ir kiaulienos patiekalų arba tepamos ant sumuštinių su mėsa. Tinka salotų pagardams.
Kelios idėjos šeimininkėms
* Kelis šaukštus garstyčių galima dėti į sriubas, guliašus arba padažus.
* Truputį grūdėtųjų garstyčių galima įdėti į bulvių tyrę.
* Greitas padažas: keptą vištą galima užpilti grietinės, baltojo vyno ir Dižono garstyčių padažu.
Beje…
Lietuviškoje virtuvėje garstyčios dažniausiai vartojamos tik prie užkandžių ir kitų šaltųjų patiekalų arba prie keptų dešrelių.
Prancūziškoje virtuvėje grynos garstyčios beveik nenaudojamos, užtat jų dedama į padažus, troškinius. Švedų virtuvėje jos naudojamos kaip prieskonis prie žuvies patiekalų: silkių marinatui gaminti, žuviai prieš troškinant ir kepant paruošti, kartais žuvies ir kitiems sultiniams gaminti.
(balsavo 5 , reitingas: 4.60 iš 5)Loading...Markeris :
Genų inžinerijos būdu pagaminti nauji organizmai gali pradėti gaminti medžiagas, kurių anksčiau aplinkoje nebuvo. Sukurti virusams atsparūs transgeniniai augalai gali sudaryti sąlygas naujoms virusinėms ligoms atsirasti. Genetiškai modifikuotus produktus reikia vartoti atsargiai, nes daugelis jų gali sukelti alerginių reakcijų.
Genomodifikuotus organizmus kompanijų “Nestle”, “Kolinska”, “Semper”, “Friesland Nutrition”, “Gerber Valio”, “Nutricia” vaikų maiste šių metų birželį aptiko Rusijos laboratorija “Biokom”. Jos duomenimis, aštuoniuose iš keturiolikos tiriamų vaikų maistelio pavyzdžių transgeniniai komponentai sudarė nuo 50 iki 100 procentų maisto sudėties. Tai nebuvo nurodyta vaikų maisto etiketėse, nors pagal galiojančius ES reglamentus maisto produktai, kuriuose genetiškai modifikuotų organizmų aptinkama daugiau nei 0,9 proc., turi būti paženklinti.
GENETIŠKAI MODIFIKUOTI MAISTO PRODUKTAI LIETUVOS RINKOJE *
ALIEJAI
“Brolio”, Lankų”, “Sodžiaus”, “Kolumbo”, “Tėviškės”, “Augalinis aliejus”, “Dolores”, “Maxima”, “Optima linija”, “Perla”, “Karolina”, “Žemaičio”, “Aukselis”, “Saulutė”, “Omili”, “Huilor”, “Oilio”, “Vitela”, “Luccija”, “Jasmine”, “Caroli”, “Zitos sojų aliejus”.
SALDUMYNAI
Šokoladinė plytelė “Dinastija”, “Safari”, šokoladiniai vafliai “Smakdown”, saldainiai “Vkus leščiny-siurpriz”, šokoladinis kremas “Cikonella”, riešutinis tepamasis kremas “Finetti”.
MARGARINAI
“Optima linija”, “Aukselis”, “Aima”, Listte”, “Extra”, “Osrini”.
MAJONEZAI
“Sodžiaus”, “Provanso”.
* Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys
Plačiau apie modifikuotus produktus:
(balsavo 2 , reitingas: 4.50 iš 5)Loading...bzikas
Mano grybų apkepas( iš mūsų svetainės receptyno), šaltas taip pat skanus ir labai gražiai stingsta. Jis kaip varškės apkepas: kol šiltas – minkštas, o atšalęs pasidaro standus. Taigi, paskui galima pjaustyti griežinėliais ir patiekti su grietinės – krapų ar švelnaus majonezo padažais. Ar dar kokiais nors, kurie atrodytų tinkami.
Aš taip gaminu, nes nemėgstu nesaldžių pyragų, ta prasme, viskas atskirai man labai skanu, todėl dažniausiai pagaminu įdarus į pyragus (labai skanūs)ir nekankinu jų papildomai orkaitėje, o patiekiu su ryžiais, bulvėmis ar pan.
Šiaip iš sluoksniuotos tešlos labai smagu kepti sausainius, nes galima daryti ir saldžių, ir pikantiškų kartu. Skanu ir greita, kai nėra laiko minkyti, jau nekalbant apie į sluoksniuotos tešlos skareles su obuoliais ir cinamonu. Va čia tai klasika, niekas negali prilygti.
O vietoj sumuštinių gal tiktų ir alaus tešloje keptos krabų lazdelės ar žuvies/vištienos file juostelės?
Arba į atskirus indelius (uždaromus) pridėti alyvuogių be kauliukų, apšlakstytų nerafinuotu alyvų aliejumi, kas mėgsta- pabarstytų pipirais, fermentinio sūrio kubelių, su savimi prigriebti citrinų bei pomidorų. Paėmus ilgą smeigtuką, elegantišku mostu pasmeigi alyvuogę, sūrio gabaliuką, citrinos gabaliuką ir burnon.
Šiaip, ruošiant iš anksto, labai patogu viską susmaigstyti ir pagaliukus susmeigti į perpus perpjautą citriną (padaryti ežiuką). Jei atrodo, kad citrina čia netinka, galima užsikąsti gabalėliu duonos ir/ar pomidoro riekele.
Aliejumi reikia apšlakstyti, kad produktai nedžiūtų ir atrodytų estetiškai.Aišku, reikia vežtis daug indelių ir nelabai patogu, jei reikia vykti visuomeniniu transportu. Bet salotos vežamos praskysta, juo labiau, jei tenka šiltai gabenti, be to paskui valgymui reikia atskirų indų. Žodžiu, nepatogu.
O kai viskas atskirai pjaustoma prieš valgant, tai visai smagu, ypač smagioje kompanijoje, be to – galima pasirinkti pagal skonį. Va tokių man kilo minčių išvykos tema.
(balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)Loading...tetule
Gal esu minėjusi, kad neturiu orkaitės normalios 
. O užsimaniau orkaitėj keptos mėsos -mirtinai !!! 
Tad buvau priversta rasti išeitį :lol::
Keletą gabalėlių kiaulės nugarinės apibarsčiau džiovinto imbiero milteliais, juodais grūstais pipirais, kmynais, trupučiu druskos, apipyliau trupučiu citrinos sulčių, trupučiu medučio, gerai išmakalavau ir beveik parai palikau šaldytuve.
Įsimarinavusius mėsgalius apskrudinau gerai įkaitintoj keptuvėj su trupučiu aliejaus – reikia kepti karštai, kad mėsa tik apskrustų, o viduj sultingumas visas liktų. Tada tuos gabaliukus įvyniojau į kepimo folijos gabalą, labai gerai apspaudžiau kraštus – tokią pagalvėlę padariau, ją įdėjau į puodą (galima – ir į keptuvę su dangčiu) su truputėliu vandens, na, kad tik dugną dengtų. Ir ant mažos ugnies tą puodą uždengtą pakaitinau apie 20 min, vis pažiūrėdama, kad visas vanduo neišgaruotų.
Mėsytė buvo – mmmmmm – sultinga, skanutė. Kiti pliusai – nereikia orkaitės su visom jos baisiom elektros sąnaudom ir laikas susitaupo.
Minusai – mėsos gabalėliai turi būti palyginti nedideli- gal kaip vaiko kumščiukas.
Pavykęs bandymas įkvėpė 
taip pat pagaminti ir vištos kulšeles – rezultatas irgi buvo puikus puikiausias
(balsavo 6 , reitingas: 4.67 iš 5)Loading...fotonas
Kažkas anksčiau rašė, kad iš mišinio pagaminti cepelinai neskanu.Iš vieno mišinio – taip, bet jei kartu su tarkuotomis bulvėmis – tiek, kad pasidarytu normalaus mikštumo tešla – pabandyti verta.
Taigi sutarkuojame kokias 10 didelių bulvių. Imame “Malsenos” cepelinų mišinio ir maišome su tarkiais, kol gaunasi normalaus minkštumo tešla.
Kol kas niekas iš valgiusių nepeikė 😛