Šiuo metu žiūrite: MAŽYTĖS PASLAPTYS.


Naudinga informacija apie kiaušinius

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

6 žinotinos  taisyklės perkant  kiaušinius:

1. Pirkti tik ženklintus kiaušinius (ypač turgavietėse).
2. Perkant kiaušinius atkreipti dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos)
3. Galite pasirinkti: pirkti lietuviškus ar kitos šalies kiaušinius (ant kiaušinio užrašytas šalies kodas).
4. Kiaušinius laikykite šaldytuve. Neplaukite !.
5. Kiaušinius plaukite tik prieš vartojimą, nes nuplovę pirktus kiaušinius labai sutrumpinsite galiojimo terminą.
6. Kiaušinio vidus yra sterilus, todėl atminkite, kad skilę, dužę kiaušiniai kelia pavojų, į juos patenka įvairūs mikrobai, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min).

Reikalavimai ir ženklinimas

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą kiaušinių kokybei, rūšiavimui, ženklinimui ir tiekimui rinkai pradėti taikyti nauji reikalavimai. Kiaušiniai dar skirstomi į svorio kategorijas: XL – labai dideli (73 g ir didesni); L – dideli (63-73 g); M – vidutiniai (53-63 g); S – maži (iki 53 g). Svorio kategorijos būna pažymėtos ant kaušinių pakuotės.
Naujieji ženklinimo reikalavimai suteikia labai daug informacijos vartotojui. Todėl norėtumėme dar kartą informuoti, ką reiškia ant kiaušinių esantys ženklai. Pirmiausia vartotojas turi žinoti, kad kiaušinis, skirtas žmonių maistui, turi būti būtinai suženklintas. Jeigu kiaušinis neženklintas, jis greičiausiai yra skirtas perdirbimui. Ant kiaušinio turi būti žymuo, sudarytas iš skaičių ir raidžių, pavyzdžiui: 3 LT 44012
1. Pirmasis skaičius ant kiaušinio reiškia dedeklių vištų laikymo būdą:
1 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos laisvos (sodybose auginamos vištos, kurios vaikščioja lauke laisvai).
2 reiškia, kad dedeklės vištos buvo laikomos ant kraiko (paukštynuose, fermose laisvai vaikščiojančios vištos).
3 nurodo, kad dedeklės vištos buvo laikomos narvuose.
Lietuvoje dažniausiai sutiksime narvuose laikytų vištų kiaušinius (3), tačiau jau yra porą patvirtintų fermų, kuriose vištos laikomos ant kraiko.
2. Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta . Lietuvoje padėti vištų kiaušinis turės ženklą LT.
3. Trečioji dalis nurodo dedeklių vištų laikymo vietos veterinarinio patvirtinimo numerį, kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra kontroliuojama kompetentingos tarnybos.

Šaltinis -alytausgidas.lt

Natūralūs dažai kiaušiniams/margučiams

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.25 iš 5)
Loading...

Copy

(copy/past)

Jei dažysite kiaušinius:

Ochros spalva: 4 puodeliai raudonųjų svogūnų lukštų. Kiaušinius virti
pusvalandį arba valandą. Priklausomai nuo laiko, kiaušiniai įgaus skaisčiai
raudoną arba tamsiai vyšninį atspalvį.

Aukso spalva: į karštą vandenį įberti 2 – 3 šaukštus geltonojo imbiero
miltelių, užvirinti, kad spalva būtų intensyvesnė.

Rožinė spalva: išvirtus kiaušinius pamerkti į spanguolių arba raudonųjų
burokėlių sultis.

Violetinė spalva: į karštą vandenį pamerkti žibuoklių žiedų ir palaikyti
pernakt. Jei į vandenį įpilti šiek tiek citrinų sulčių, kiaušiniai
nusidažys levandų spalva.

Mėlyna spalva: dvi smulkiai pjaustytos raudonųjų kopūstų galvos, 500 ml
vandens ir 6 šaukštai baltojo acto. Šiame skystyje per naktį pamirkyti
kiaušiniai įgaus tamsiai mėlyną atspalvį.

Žalia spalva: į mišinį, skirtą violetinei spalvai gauti, įberti šaukštelį
sodos arba išvirti kiaušinius su špinatais.

Levandų spalva: užmerkti kiaušinius raudonųjų vynuogių sultyse.

Pasteliniai atspalviai: švelniai rožinę ir žydrą spalvą gausite įtrynę
kiaušinių lukštus sauja mėlynių arba spanguolių.

Smėlio spalva: 4 puodeliai geltonųjų svogūnų lukštų. Virinti pusvalandį
arba valandą. Spalvos intensyvumas priklausys nuo lukštų kiekio ir virinimo
laiko.

Tamsiai ruda spalva: išvirti kiaušinius 250 ml kavos.

Pokštai su pieno produktais

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 8 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Daug kas mėgsta ant duonos užteptą lydytą sūrelį, visokias ten “Mildutes” ir t.t. ir pan. Pažįstu netgi tokių žmonių, kurie jį mėgsta, bet gėdijasi tai prisipažinti, “nes gi ten sudėtyje tiek visokių E!!!”. Jie taip ir gyvena, draskomi vidinių prieštaravimų, ir valgo, ir sąžinė juos graužia, kai tuo tarpu pasigaminti lydytą sūrelį pačiam, namų sąlygomis, yra labai paprasta. Žinoma, tam reikia žinoti, kam reikalingas vienas iš tų baisių E, o tiksliau, E-500, natrio hidrokarbonatas.

Tikiuosi, jog kas bent truputį prisimena mokyklos chemijos kursą, suprato humorą. Tas baisus chemikalas E-500 yra ne kas kita, o valgomoji soda, kurios rasite praktiškai kiekvienoje virtuvėje.

Dažnas sodą naudoja kepiniams. Soda, sumaišyta su rūgštimi, virsta druska ir anglies rūgštimi, kuri savo ruožtu čia pat suskyla į anglies dvideginį (CO2) ir divandenilio monoksidą (kitaip dar žinomą kaip H2O). Kai reakcija vyksta tamprioje, klampioje terpėje, išsiskyrę CO2 burbuliukai tą terpę ištampo, išpurena. Kitaip tariant, tešla, kurioje vyksta ši reakcija, tampa kur kas puresnė.

Čia reikėtų prisiminti daugelyje knyginių kulinarinių receptų pasiūlymą prieš dedant sodą į tešlą, ją “užgesinti” grietine. Nežinia, kad ir kada sugeneravo tokį patarimą, tačiau, kaip matote iš prieš tai esančio paragrafo, soda tiesiog sureaguos su rūgščia grietine ir didelė dalis CO2, kuri galėtų purenti kepinį, bus elementariai paleista vėjais.

Kepimo milteliai – tai ne kas kita, kaip valgomoji soda, sumaišyta su rūgšties milteliais ir krakmolu (kad sugertų drėgmę). Tokį mišinį sudrėkinus, prasideda aukščiau aprašyta reakcija. Na bet čia tarp kitko, apie tai ir taip visi žino.

Grįžkim prie mūsų avinukų. O kas bus, jeigu sodos įbertume į paprasčiausią varškę? Ogi labai įdomus dalykas: varškė ima lydytis. Kuo daugiau sodos, tuo greičiau ta reakcija vyksta, tačiau, be abejo, tuo neskanesnis bus galutinis variantas (netikite – lyžtelkite sodos). Taip pat, tokį mišinį pašildžius bent iki 70C, reakcija irgi labai pagreitėja.

Turint tai omenyje, paimkime kilogramą… na tiek to, paeksperimentuokime iš pradžių mažesniais kiekiais, tarkim ketvirtį kilogramo, arba pusę nedidelio dubenėlio varškės. Įberkime į ją nedidelį žiupsnelį, ant peilio galo, kokį ketvirtį nubraukto arbatinio šaukštelio sodos (kiekis, žinoma, priklausys nuo jūsų turimos varškės kokybės, riebumo, rūgštumo ir t.t.). Viską gerai išmaišome ir paliekame pastovėti pusvalandį ar valandą. Tada viską dedame į nedidelį puodelį ir statome ant labai mažos ugnies. Atsargiai kaitiname ir nuolat maišome, nes antraip labai lengvai ima svilti.

Neužtruks nei kelių minučių, kai pastebėsite, jog varškė lydosi, jos gumuliukai vis mažėja, tampa tąsūs, ir galų gale visa ši masė tampa vienalyte. Ji jau nebeprimena varškės skonio ar tekstūros. Jeigu šią masę atvėsintumėm, gautume lydytą sūrį. Priklausomai nuo varškės tipo ir nuo to, kiek dėjote sodos, tas sūris bus arba kietas, ir jį bus galima pjaustyti peiliu, arba minkštokas, kaip tepamas sūrelis. Taip pat pastebėsite, jog jis prėskas, t.y., yra labai gerai lydymo metu jį pasūdyti.

Jeigu sodos padauginote, masė išsilydys labai greitai, tačiau pauostę aiškiai pajusite sodos kvapą, kuris nėra labai malonus, nors ir nenuodingas. Kitą kartą sodos dėkite mažiau, arba į tą pačią masę įdėkite dar grynos varškės ir maišykite, kol vėl išsilydys. O štai jeigu sodos per mažai, varškė gali nebesilydyti. Truputį paeksperimentavus labai nesunku nustatyti reikiamą kiekį, kurį pataikius, sodos kvapo nesijaučia nė trupučio. Skonis ir tekstūra tokio sūrelio praktiškai tokia pati, kaip ir parduotuvinio.

Į išlydytą masę galima įdėti grietinės, kokį šaukštą ketvirčiui kilogramo. Kuo daugiau grietinės, tuo gatavas sūrelis bus minkštesnis ir labiau tepamas. Galima įmaišyti kiaušinio trynį, bus gražesnė spalva. Gabalėlis sviesto suteiks malonų kvapą. O toliau galima dėti kokius tik norite priedus, kiek tik širdis geidžia: kmynų, česnakų, čiobrelių, mairūnų, lašišos, kapotų grybų, ir t.t. ir pan. Tada ataušinti, tepti ant duonos, ir valgyti.

Toks lydytas sūrelis gaunasi ir iš neriebios varškės, tik, vėlgi, reikia atitaikyti sodos kiekį.

Negalima sakyti, jog gautas produktas bus be jokių E, tačiau galbūt Ę kiekio sumažinimas bus pakankamas kriterijus sąžinės graužimui nuraminti. Žinoma, kadangi nėra konservantų, tokį sūrį reikėtų suvartoti per 3-4d, jeigu jis laikomas šaldytuve.

Pokštai su pieno produktais
Daug kas mėgsta ant duonos užteptą lydytą sūrelį, visokias ten “Mildutes” ir t.t. ir pan. Pažįstu netgi tokių žmonių, kurie jį mėgsta, bet gėdijasi tai prisipažinti, “nes gi ten sudėtyje tiek visokių E!!!”. Jie taip ir gyvena, draskomi vidinių prieštaravimų, ir valgo, ir sąžinė juos graužia, kai tuo tarpu pasigaminti lydytą sūrelį pačiam, namų sąlygomis, yra labai paprasta. Žinoma, tam reikia žinoti, kam reikalingas vienas iš tų baisių E, o tiksliau, E-500, natrio hidrokarbonatas.

Tikiuosi, jog kas bent truputį prisimena mokyklos chemijos kursą, suprato humorą. Tas baisus chemikalas E-500 yra ne kas kita, o valgomoji soda, kurios rasite praktiškai kiekvienoje virtuvėje.

Dažnas sodą naudoja kepiniams. Soda, sumaišyta su rūgštimi, virsta druska ir anglies rūgštimi, kuri savo ruožtu čia pat suskyla į anglies dvideginį (CO2) ir divandenilio monoksidą (kitaip dar žinomą kaip H2O). Kai reakcija vyksta tamprioje, klampioje terpėje, išsiskyrę CO2 burbuliukai tą terpę ištampo, išpurena. Kitaip tariant, tešla, kurioje vyksta ši reakcija, tampa kur kas puresnė.

Čia reikėtų prisiminti daugelyje knyginių kulinarinių receptų pasiūlymą prieš dedant sodą į tešlą, ją “užgesinti” grietine. Nežinia, kad ir kada sugeneravo tokį patarimą, tačiau, kaip matote iš prieš tai esančio paragrafo, soda tiesiog sureaguos su rūgščia grietine ir didelė dalis CO2, kuri galėtų purenti kepinį, bus elementariai paleista vėjais.

Kepimo milteliai – tai ne kas kita, kaip valgomoji soda, sumaišyta su rūgšties milteliais ir krakmolu (kad sugertų drėgmę). Tokį mišinį sudrėkinus, prasideda aukščiau aprašyta reakcija. Na bet čia tarp kitko, apie tai ir taip visi žino.

Grįžkim prie mūsų avinukų. O kas bus, jeigu sodos įbertume į paprasčiausią varškę? Ogi labai įdomus dalykas: varškė ima lydytis. Kuo daugiau sodos, tuo greičiau ta reakcija vyksta, tačiau, be abejo, tuo neskanesnis bus galutinis variantas (netikite – lyžtelkite sodos). Taip pat, tokį mišinį pašildžius bent iki 70C, reakcija irgi labai pagreitėja.

Turint tai omenyje, paimkime kilogramą… na tiek to, paeksperimentuokime iš pradžių mažesniais kiekiais, tarkim ketvirtį kilogramo, arba pusę nedidelio dubenėlio varškės. Įberkime į ją nedidelį žiupsnelį, ant peilio galo, kokį ketvirtį nubraukto arbatinio šaukštelio sodos (kiekis, žinoma, priklausys nuo jūsų turimos varškės kokybės, riebumo, rūgštumo ir t.t.). Viską gerai išmaišome ir paliekame pastovėti pusvalandį ar valandą. Tada viską dedame į nedidelį puodelį ir statome ant labai mažos ugnies. Atsargiai kaitiname ir nuolat maišome, nes antraip labai lengvai ima svilti.

Neužtruks nei kelių minučių, kai pastebėsite, jog varškė lydosi, jos gumuliukai vis mažėja, tampa tąsūs, ir galų gale visa ši masė tampa vienalyte. Ji jau nebeprimena varškės skonio ar tekstūros. Jeigu šią masę atvėsintumėm, gautume lydytą sūrį. Priklausomai nuo varškės tipo ir nuo to, kiek dėjote sodos, tas sūris bus arba kietas, ir jį bus galima pjaustyti peiliu, arba minkštokas, kaip tepamas sūrelis. Taip pat pastebėsite, jog jis prėskas, t.y., yra labai gerai lydymo metu jį pasūdyti.

Jeigu sodos padauginote, masė išsilydys labai greitai, tačiau pauostę aiškiai pajusite sodos kvapą, kuris nėra labai malonus, nors ir nenuodingas. Kitą kartą sodos dėkite mažiau, arba į tą pačią masę įdėkite dar grynos varškės ir maišykite, kol vėl išsilydys. O štai jeigu sodos per mažai, varškė gali nebesilydyti. Truputį paeksperimentavus labai nesunku nustatyti reikiamą kiekį, kurį pataikius, sodos kvapo nesijaučia nė trupučio. Skonis ir tekstūra tokio sūrelio praktiškai tokia pati, kaip ir parduotuvinio.

Į išlydytą masę galima įdėti grietinės, kokį šaukštą ketvirčiui kilogramo. Kuo daugiau grietinės, tuo gatavas sūrelis bus minkštesnis ir labiau tepamas. Galima įmaišyti kiaušinio trynį, bus gražesnė spalva. Gabalėlis sviesto suteiks malonų kvapą. O toliau galima dėti kokius tik norite priedus, kiek tik širdis geidžia: kmynų, česnakų, čiobrelių, mairūnų, lašišos, kapotų grybų, ir t.t. ir pan. Tada ataušinti, tepti ant duonos, ir valgyti.

Toks lydytas sūrelis gaunasi ir iš neriebios varškės, tik, vėlgi, reikia atitaikyti sodos kiekį.

Negalima sakyti, jog gautas produktas bus be jokių E, tačiau galbūt Ę kiekio sumažinimas bus pakankamas kriterijus sąžinės graužimui nuraminti. Žinoma, kadangi nėra konservantų, tokį sūrį reikėtų suvartoti per 3-4d, jeigu jis laikomas šaldytuve.

Šaltinis : Giedriaus svetainė  http://giedrius-v.livejournal.com/139729.html#cutid1

Kaip kepti kastainius

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 1.00 iš 5)
Loading...

Genija

Įmeti  kastainius į keptuvę, kurios negaila ir kepini apversdama, kol atsidaro. Patartina uždengti dangtį. Nes jei perkepini, išsitaško į visas puses ir reikia gaudyti po virtuvę 😆  Skaniausi švieži, tik surinkti – kai spustelėjus nesijaučia jokio oro tarpo tarp žievelės ir branduolio. Jie labai staigiai džiūsta. Padžiūvę  tampa labiau miltingi.

Kaip suskaičiuoti produktų kiekį vaišėms

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (nėra balsavusių, būk pirmas!)
Loading...

ffotonas


Radau įdomią lentelę. Gal kam pravers.
Iš vadovėlio – vienam žmogui vaišėms skaičiuojama sekančiai:

sriubos  0,250 l
padažo 50-100g
mėsos trumpai pakepintos  125-200 g
mėsos su kaulais keptos   150-250 g
kepsnio mėsos  125-150 g
mėsos sriubai 125 g
žuvies (su kaulais ) kepimui ar virimui 250 g
žuvies file 175-200 g
vištos (visas paukštis) kepimui  300-400 g
vištienos be kaulų (frikase gaminimui)  125-150 g
anties –  trečdalis ar pusė, priklasusomai nuo dydžio
žąsies ar kalakuto  350 g
bulvių (neluptų)  200-300 g
bulvių košei gaminti  175-200 g
bulvių salotoms 175-200 g (spec.vok.patiekalas)
ryžių prie mėsos 50-100 g
ryžių sriubai 20 g
makaronų prie mėsos 60-90 g
makaronų sriubai 20 g
ankštinių (sriubai) 80 g
daržovių nuvalytų 200-250 g
daržovių salotoms 50-150 g
raug.kopūstų 125 g
vaisių 125-150 g

Apie naudingus ir nuodingus priedus įvairiuose produktuose

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Vis dažniau vis daugiau žmonių kur kas atidžiau studijuoja maisto produktų etiketes, nes jiems rūpi maitintis sveikai.Dėja,  toli gražu ne visada užrašas, jog produktas yra ekologiškas, byloja apie tikrąją kokybe.Tuo įsitikinsite apsilankę čia: http://beta.sveikasvaikas.lt/spring/productList?execution=e1s1

TAČIAU: ar tai gryna tiesa, ar… paprasčiausiai  banalios konkurencinės kovos išdava -kiekvienam iš mūsų jau teks spręsti  patiems 😉

Kitaip tariant -ATIDŽIAU SKAITYKIME ETIKETES  ❗ ❗ ❗

Ir netikėkime AKLAI efektinga reklama  😈

no comments nuomonė:

Man tas puslapis nepatiko- saviveiklininkų būrelio saviveikla… paremta tik mistiniais mistinių Australijos, Zelandijos ir JAV  kažkokių  bibliotekų duomenimis.  Graudziai juokinga ir tiek…

Negi  ES šalių maisto ir vet. tarnybų darbuotojai tokie bukagalviai, kad leidžia nuodus naudot maisto pramoneje? 👿  Pvz.,  HEINZ kečiupai Amerikoje “numero uno“… ir staiga – jie, pasirodo, nuodus  🙄 naudoja gamyboje. Juk Amerikoj tie nuodai …uždrausti ❗ ❗

Kas per daug  – tas nesveika, o panikos kelimas = nusikaltimas.

Mums tinkami produktai pagal kraujo grupes.( Piterio D’Adamo tyrimo rezultatai).

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 25 , reitingas: 4.48 iš 5)
Loading...

 

Pagal Piterio D’Adamo tyrimo rezultatus.

 

Vengtini produktai

Neutralūs produktai

Naudingi produktai

Kraujo grupės

 

O(1)

A(2)

B(3)

AB(4)

Mėsa

 

 

 

 

 

Antiena

 

 

 

 

 

Aviena

 

 

 

 

Jautiena

 

 

 

 

 

Kalakutiena

 

 

 

 

 

Kepenys

 

 

 

 

 

Kiauliena

 

 

 

 

 

Kiaušiniai

 

 

 

 

 

Lašiniai

 

 

 

 

 

Širdys

 

 

 

 

 

Triušiena

 

 

 

 

 

Veršiena

 

 

 

 

 

Vištiena

 

 

 

 

 

Žąsiena

 

 

 

 

 

Žuvis

 

 

 

 

 

Ikrai

 

 

 

 

 

Kalmarai

 

 

 

 

 

Karpis

 

 

 

 

 

Karšis

 

 

 

 

 

Krabai

 

 

 

 

 

Krevetės

 

 

 

 

 

Lašiša

 

 

 

 

 

Lašiša rūkyta

 

 

 

 

 

Lydeka jūrinė

 

 

 

 

 

Lydeka upinė

 

 

 

 

 

Menkė

 

 

 

 

 

Plekšnė

 

 

 

 

 

Sardinė

 

 

 

 

 

Silkė marinuota

 

 

 

 

 

Silkė sūdyta

 

 

 

 

 

Silkė šviežia

 

 

 

 

 

Skumbrė

 

 

 

 

 

Tunas

 

 

 

 

 

Ungurys

 

 

 

 

 

Upėtakis

 

 

 

 

 

Pieno ir sojų produktai

 

 

 

 

 

Avies pieno sūris(feta)

 

 

 

 

 

Grietinė liesa

 

 

 

 

 

Grietinėlė

 

 

 

 

 

Grūdėtoji varškė

 

 

 

 

 

Išrūgos

 

 

 

 

 

Jogurtas

 

 

 

 

 

Karvės pienas liesas

 

 

 

 

 

Karvės pienas nenugriebtas

 

 

 

 

 

Kefyras

 

 

 

 

 

Ledai

 

 

 

 

 

Lydytas sūris

 

 

 

 

 

Ožkos pienas

 

 

 

 

 

Olandiškas sūris

 

 

 

 

 

Pelėsinis sūris

 

 

 

 

 

Pasukos

 

 

 

 

 

Sojų pienas

 

 

 

 

 

Sviestas

 

 

 

 

 

Vrškė naminė

 

 

 

 

 

Varškės sūris

 

 

 

 

 

Aliejai ir riebalai

 

 

 

 

 

Alyvų aliejus

 

 

 

 

 

Kukurūzų aliejus

 

 

 

 

 

Lydytas svistas

 

 

 

 

 

Margarinas

 

 

 

 

 

Menkės kepenėlių taukai

 

 

 

 

 

Rapsų aliejus

 

 

 

 

 

Saulėgrąžų aliejus

 

 

 

 

 

Sėmenų aliejus

 

 

 

 

 

Sojų aliejus

 

 

 

 

 

Žemės riešutų aliejus

 

 

 

 

 

Riešutai ir sėklos

 

 

 

 

 

Aguonos

 

 

 

 

 

Anakardžių riešutai

 

 

 

 

 

Bertoletijų riešutai

 

 

 

 

 

Graikiški riešutai

 

 

 

 

 

Kedrų riešutai

 

 

 

 

 

Lazdynų

 

 

 

 

 

Migdolai

 

 

 

 

 

Moliūgų sėklos

 

 

 

 

 

Pistacijos

 

 

 

 

 

Saulėgrąžos

 

 

 

 

 

Sezamas

 

 

 

 

 

Žemės riešutai

 

 

 

 

 

Ankštiniai augalai

 

 

 

 

 

Ankštinės pupelės

 

 

 

 

 

Baltosios pupelės

 

 

 

 

 

Daržinės smulkiosios pupelės

 

 

 

 

 

Lęšiai

 

 

 

 

 

Margosios pupelės

 

 

 

 

 

Raudonosios pupelės

 

 

 

 

 

Sojos pupelės

 

 

 

 

 

Sojų faršas

 

 

 

 

 

Sojų mėsa

 

 

 

 

 

Šparaginės pupelės

 

 

 

 

 

Žirniai saldieji

 

 

 

 

 

Grūdinės kultūros ir miltiniai gaminiai

 

 

 

 

 

Avižiniai dribsniai

 

 

 

 

 

Avižiniai miltai

 

 

 

 

 

Grikių miltai

 

 

 

 

 

Kukurūzų miltai ir kruopos

 

 

 

 

 

Kviečių dribsniai

 

 

 

 

 

Kviečių-rugių duona

 

 

 

 

 

Kviečių sėlenos

 

 

 

 

 

Kvietinė duona

 

 

 

 

 

Kvietinės kruopos

 

 

 

 

 

Kvietiniai kepiniai

 

 

 

 

 

Kvietiniai miltai II rūšis

 

 

 

 

 

Manų kruopos

 

 

 

 

 

Miežinės kruopos

 

 

 

 

 

Perlinės kruopos

 

 

 

 

 

Ryžiai

 

 

 

 

 

Ryžių miltai

 

 

 

 

 

Ruginė duona

 

 

 

 

 

Ruginiai miltai

 

 

 

 

 

Soros

 

 

 

 

 

Prieskoniai

 

 

 

 

 

Česnakai

 

 

 

 

 

Imbieras

 

 

 

 

 

Krienai

 

 

 

 

 

Medus

 

 

 

 

 

Petražolės

 

 

 

 

 

Cukrus

 

 

 

 

 

Pipitai Kari

 

 

 

 

 

Šokoladas

 

 

 

 

 

Želatina

 

 

 

 

 

Daržovės ir grybai

 

 

 

 

 

Agurkai

 

 

 

 

 

Aguročiai

 

 

 

 

 

Alyvuogės žalios

 

 

 

 

 

Alyvuogės juodos

 

 

 

 

 

Avokadai

 

 

 

 

 

Baklažanai

 

 

 

 

 

Brokoliai

 

 

 

 

 

Bulvės

 

 

 

 

 

burokėliai

 

 

 

 

 

burokėlių lapai

 

 

 

 

 

cikorija

 

 

 

 

 

cukinija

 

 

 

 

 

česnakai

 

 

 

 

 

griežčiai

 

 

 

 

 

kaliaropės

 

 

 

 

 

kopūstai Briuselio

 

 

 

 

 

kopūstai gūžiniai balti

 

 

 

 

 

kopūstai gūžiniai raudoni

 

 

 

 

 

kopūstai Pekino

 

 

 

 

 

Kopūstai žalieji lapiniai

 

 

 

 

 

Kopūstai žiediniai

 

 

 

 

 

moliūgai

 

 

 

 

 

morkos

 

 

 

 

 

pastarnokai

 

 

 

 

 

pievagrybiai

 

 

 

 

 

Pomidorai

 

 

 

 

 

porai

 

 

 

 

 

ridikai

 

 

 

 

 

ridikėliai

 

 

 

 

 

ropės

 

 

 

 

 

salierai

 

 

 

 

 

svogūnai laiškiniai

 

 

 

 

 

svogūnai ropiniai

 

 

 

 

 

šparagai

 

 

 

 

 

špinatai

 

 

 

 

 

Vaisiai ir uogos

 

 

 

 

 

abrikosai

 

 

 

 

 

agrastai

 

 

 

 

 

ananasai

 

 

 

 

 

apelsinai

 

 

 

 

 

arbūzai

 

 

 

 

 

avietės

 

 

 

 

 

bananai

 

 

 

 

 

braškės

 

 

 

 

 

bruknės

 

 

 

 

 

citrinos

 

 

 

 

 

datulės

 

 

 

 

 

džiovintos slyvos

 

 

 

 

 

Figos(šviežios ir džiovintos)

 

 

 

 

 

Gervuogės

 

 

 

 

 

girtuoklės

 

 

 

 

 

granatai

 

 

 

 

 

greipfruktai

 

 

 

 

 

kiviai

 

 

 

 

 

kriaušės

 

 

 

 

 

kokoso riešutai ir pienas

 

 

 

 

 

mandarinai

 

 

 

 

 

mango vaisiai

 

 

 

 

 

melionai

 

 

 

 

 

mėlynės

 

 

 

 

 

nektarinai

 

 

 

 

 

obuoliai

 

 

 

 

 

papajos

 

 

 

 

 

persikai

 

 

 

 

 

rabarbarai

 

 

 

 

 

razinos

 

 

 

 

 

serbentai

 

 

 

 

 

slyvos

 

 

 

 

 

spanguolės

 

 

 

 

 

šeivamedžio uogos

 

 

 

 

 

vynuogės

 

 

 

 

 

vyšnios

 

 

 

 

 

trešnės

 

 

 

 

 

žemuogės

 

 

 

 

 

Sultys

 

 

 

 

 

abrikosų

 

 

 

 

 

agurkų

 

 

 

 

 

ananasų

 

 

 

 

 

apelsinų

 

 

 

 

 

beržų sula

 

 

 

 

 

bruknių

 

 

 

 

 

citrinų(skiestos)

 

 

 

 

 

džiovintų slyvų nuoviras

 

 

 

 

 

granatų

 

 

 

 

 

greipfruktų

 

 

 

 

 

kopūstų

 

 

 

 

 

morkų

 

 

 

 

 

obuolių

 

 

 

 

 

pomidorų

 

 

 

 

 

salierų

 

 

 

 

 

slyvų

 

 

 

 

 

spanguolių

 

 

 

 

 

vynuogių

 

 

 

 

 

vyšnių

 

 

 

 

 

Gėrimai

 

 

 

 

 

alus

 

 

 

 

 

baltas vynas

 

 

 

 

 

degtinė

 

 

 

 

 

gazuotas vanduo

 

 

 

 

 

juoda kava

 

 

 

 

 

juodoji arbata

 

 

 

 

 

koka kola

 

 

 

 

 

konjakas

 

 

 

 

 

limonadas

 

 

 

 

 

raudonas vynas

 

 

 

 

 

vanduo geriamas

 

 

 

 

 

žalioji arbata

 

 

 

 

 

Vaistažolių arbatos

 

 

 

 

 

aviečių lapų ir stiebų

 

 

 

 

 

čiobrelių

 

 

 

 

 

erškėtuogių

 

 

 

 

 

ežiuolės

 

 

 

 

 

gudobelių

 

 

 

 

 

imbiero

 

 

 

 

 

jonažolių

 

 

 

 

 

kiaulpienių

 

 

 

 

 

kraujažolių

 

 

 

 

 

liepžiedžių

 

 

 

 

 

melisos

 

 

 

 

 

mėtų ir pipirmėčių

 

 

 

 

 

petražolių

 

 

 

 

 

ramunėlių

 

 

 

 

 

raudonųjų dobilų

 

 

 

 

 

šalavijų

 

 

 

 

 

žemuogių lapų

 

 

 

 

 

ženšenio šaknies

 

 

 

 

Pasirinkdami maisto produktus, atsižvelgiant į savo kraujo grupę, Jūs ne tik pagerinsite sveikatą natūraliu būdu, bet sureguliuosite savo svorį bei sulėtinsite senėjimo procesą.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011