“Gyvenimo prasmių” kartais paieškom visi ;)
|komentarų nėra
Virjes
Paguosiu : “gyvenimo prasmių” kartais paieškom visi 😉
Ir vis galvoju: norėjai to ar ne- gimei. Gal dėl kažkieno neapdairumo, o gal ir iš meilės . Niekas pas tave to neklausė. Nepasirinkai tėvų, socialinio sluoksnio, kuriame norėsi augti. Nepasirinkai miesto, valstybės, kalbos. Tautybės galų gale. Odos spalvos. Tave užaugina. Palepindami arba nekreipdami dėmesio į tavo poreikius.
Imi ir užaugi, jeigu kokios negandos neužspaudžia. Tačiau vienaip ar kitaip užaugi. Tada prasideda kova po saule – už gražesnį kaspiną ar už berniuko akies mirktelėjimą.
Darbas. Vėl kova. Būstas. Šeima- kur amžina kova. Vaikai. Lėkimas šen ir ten. O, kad para būtų 26 valandų 😥 …
Nusenę tėvai neduoda atsikvėpti. Ir pats nejaunyn . Paskauda tai šen, tai ten. Pasižiūri, kad saulelė vakarop 🙁 …. Ir kur ta gyvenimo prasmė- iš dulkės atsiradai, dulke pavirsi 🙄