Kaip internetas pakeitė mano gyvenimą

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

geriausias delfi rašinys 😈 😛

Na ką gi. Klausiat, kaip internetas pakeitė mano gyvenimą? Atsimenu aš tuos laikus, kai dar telefoniniai “majakai” buvo madoj. Daugiau nieko ir nereikėdavo – “pamajakina” atitinkamai kažkiek kartų ir žinai ką nori pasakyt draugė/draugas – koduotės.

Tada atradau one.lt pasaulį. Kaip dabar pamenu tą dieną aštuntoje klasėje, kai užsiregistravau tame velnio portale. Pamenu, kaip sėdėdavau per pertraukas. Per pamokas. Po pamokų ir aplamai kiauras dienas mokyklos bibliotekoje, meluodama mokytojams, kad man nėra pamokų arba jos baigėsi (pirmas dalykas, kurį išmokau interneto dėka – MELUOTI). Pamenu, kaip dėl tos pačios priežasties dvyliktos klasės egzaminus išlaikiau nuostabiai – juk visada ruošdavausi prie kompiuterio egzaminams ir piktindavausi, kad mano tėvai tam prieštarauja ir vis bando pamokslauti, kad reikia iš knygų ruoštis.

Oi kaip pykdavau! Vos jiems uždarius duris aš ir toliau bendravau su savo “draugais” tame nerealiame “onjiuko pasawlelyjea”. Žinoma, mėnesio gale atėjusios sąskaitos už mobilųjį ryšį mano tėvų nedžiugindavo – kaip gi neįvertinsi “30y30″? (antras dalykas, kurį išmokau interneto dėka – NESINAUDOTI MOBILIUOJU TELEFONU. Kadangi jį tiesiog iš manęs atėmė. 12 klasėj).

Kažkokiu būdu įstojau į universitetą. Apsigyvenau bendrabutyje. Supratau, kas yra CS, L2, runescape, travian ir daugelis kitų dienos praskaidrintojų. Antrą kursą pasiekiau su 1 skola ir labai savimi didžiavausi.

Kaip tik tuo metu, Lietuvą apėmė Snukiaknygės manija. Susipažinau jos dėka su daugeliu man dėstančių universiteto dėstytojų. Pora “like” jų sienose mane išgelbėjo nuo keletos skolų(trečias dalykas, kurį supratau ir išmokau interneto dėka – kaip “subinlaižiauti” dėstytojams. Na kaip pyksi ant studentės, kuri tau atsiuntė arklį, obelį ir plytą?).

Atėjo trečias kursas. Ir štai išganingai įsiveržė į mano tarakonais apspitusį kambarėlį vyresnio kurso studentė ir pradėjo moralizuoti, jog aš užsiiminėju kvailais dalykais – prižiūriu savo fermą, šeriu žuvis akvariume bei perku zoologijos sodui gyvūnus. Darau biznį vienu žodžiu. Po ilgų grumtynių, išjungė mano snukiaknygę, pasiklausė mano rėkimo ir įjungė nerealų ikariam žaidimą.

Kodėl nerealų? Nes kai įvaldžiau visas jo subtilybes, realiam laisvalaikiui nebeliko laiko. Praleidau pusmetį kapodamąsi forume su neaiškiais keturiolikmečiais, gamindama karius bei prekiaudama malkomis, vynuogėm, ir kitomis gėrybėmis. Pamiršau kaip atrodo mano grupiokai (su dėstytojais dar kartais iš pareigos “susilike’indavau” snukiaknygėj ir nusiųsdavau porą vištų ar tai kokį rakandą aplinkos pagražinimui), pamiršau kaip atrodo kambariokės, pamiršau, kad studijuoju.

Užtat atradau naujų draugų! Morfėjui galėjau išsipasakoti, deViliuke šiaip gerai kariavo, o va -Onyx- klanas pats geriausias buvo. Visada pirkdavo iš manęs resursus brangiausiu kursu ir mano falangas padėdavo išlaikyti(ketvirtas dalykas, kurį supratau interneto dėka – kad vagys prie bendrabučio padangas nusukinėja tarp 3 ir 4 valandos ryto). Išmokau nemiegoti po kelias paras, ačiū, internete!

Deja, atėjo vasara. Internetas kaime buvo labai prastas. Iš naujo susipažinau su savo pažįstamais, kurie stebėjosi mano išvarvėjusiomis akimis ir vis manęs gailėjo, kad taip intensyviai prie kompiuterio mokiausi. Numečiau jos metu tuos 10 priaugtų kilogramų.

Trečiam kurse pakeičiau gyvenamąjį būstą. Atsirado daugiau erdvės ir pagaliau įsigijau nešiojamąjį kompiuterį. Į žaidimą nebegrįžau, bet į realų pasaulį taipogi.

Va dabar, sėdžiu 4 kurse su 4 skolom, paskaitose buvau rugsėjo 4 ir 5 dienomis, mano butas visiškai apverstas, o aš pasakoju šitą beprasmybę ir pati nesuvokiu kokiu tikslu. Internetas mano gyvenimą sušiko totaliai. Tiesa, gal kas žinot kada speed servas travian’o atsidaro?
2010-10-12 21:07

panašūs įrašai

Leave a Reply

*



visos teisės saugomos © 2006-2011