SKANAUS, VISADA!

  Miglė

          Štai ir vėl apsisuko dar vienas amžinosios gyvasties ratas. Baigės nerimo ir speigų kupina žiema,   beveik visų mūsų pinigines žiauriai nudrenavęs šildymo ir sveiku protu ne visada suvokiamų mokesčių reformų  sezonas. Kartu su pavasario šiluma atgijo ir daugelio žmonių viltys apie nors šiokį tokį  krizėmis paženklinto gyvenimo palengvėjimą.

    2010 -ųjų Velykos – prie mūsų namų slenksčio. Daugeliui  šiemet jos kur kas nerimastingesnės,  be aiškiai  prognozuojamo rytdienos  stabilumo, vilties  ženklų. Didžiajai daliai tautiečių   – dargi su gerokai kuklesniu  šventinių vaišių stalu ar liūdnai išretėjusiu artimųjų ratu aplink jį  -vis ta nelemta emigracija, kitokios, duokdie -ne didesnės – netektys…

      Šiandien, kai rašau šį tekstą,  yra Didysis penktadienis.

 Per įstaigos, kurioje dirbu, langus labai gerai matyti prie  vietinės Raudonojo Kryžiaus  būstinės  vinguriuojanti žmonių eilė – labdarinio cukraus, miltų ir kruopų, kitokių kuo kukliausių produktų. Ir taip kasdien. Nuo ankstyvo ryto iki vakaro.Per  pagaliau pasibaigusios  užsitęsusios  žiemos speigus ir per  nesibaigiantį, kaip šiandien, lietų.

Dar prieš metus/kitus tų eilių  irgi būta. Bet  jos būdavo gerokai trumpesnės.Ir žmonės jose buvo kitokie  -dažniausiai  nevalos visokių “neteisingo gyvenimo” įpročių paženklintais veidais. Dabar  –  kas kita: tvarkingos jaunos  mamos su mažais vaikiukais vežimėliuose, daugiau į orias tarnautojas, nei į  skurstančias bedarbes panašios moterys –  gyvenimo išvargintos, vienok vis dar  stebėtinai kantrios lietuvės  , tvarkingi pusamžiai vyrai… 🙁

     Štai tokie  kasdieniai vaizdeliai kaipmat atmuša fantaziją rūgot likimą dėl vis brangstančio pragyvenimo, mažėjančių pajamų, vis didėjančio streso darbe ir pan. O susidūrus su aplink esančių žmonių  nelaimėmis,  jau ne tik logiškai, bet ir visa savo esybe pradedi suvokti , regis,paprasčiausią ir banaliausią  dalyką – jei matai dangų savo akim, kojos pačios  vaikšto žeme, rankos( o ir galva) dar  tinkamos  darbui, visi artimiausi žmonės šalia arba dar ir apysveikiai – tiesiog nuodėmė vyti dievulį  medžian ir graužtis dėl antraeilių  iš esmės detalių.

     Tad linkiu visiems kuo šviesesnės nuotaikos artėjančių Šv.Velykų proga . Lai kartu su jomis ateina  į visų mūsų -skaniečių 😆   namus vilties ženklai ir  nors trupinėlis džiaugsmo, šlakelis širdies ramybės .

BŪKIT LAIMINGI !!!

Aleliuja  😆