Antrasis plastikinių dėžučių ir…”bambalių” gyvenimas
|komentarų nėra
Miglė
Kaip pastebi sėklų ir kitų su daržininkyste susijusių produktų pardavėjai – panašu, kad bręsta tautoje mėgėjiškos sodininkystės bumas. Stebėtis nėra kuo – atsivalgėm pirktinių daržovių, galim su nuosavuose daržuose užaugusiomis jų skonį palyginti.
Dabar – pats sėjos pikas. Susipažinusi su parduotuvėse siūlomų daigyklų kainomis, nusprendžiau, kad tai, ko gero, vienas iš kvailiausių pinigų mėtymo būdų 😈 Juk ne prastesnes “daigyklas” mes dažnai nė nesusimąstydami… metam į šiukšlių konteinerį. O be reikalo 😉 Tarp kitko – “peržiemojusios” sandeliuke ar pan. štai tokios “daigyklos” gali tarnauti pagal naująją paskirtį ne vienerius metus.
Atskira kalba -apie taip vadinamus “bambalius”. Daug metų iš eilės mesdavau juos į šiukšlių konteinerį nė nesusimąstydama. O šiemet pokštelėjo pritaikyti štai šitaip:
“Technologija” labai paprasta. Imam bambalį. Karštu peiliu išraižom maždaug dviejų – penkių centų dydžio skyles -apačioje nenupjaunam, tik atlenkiam. Dugne taip pat išbadom kelias skylutes vandens pertekliui nutekėti.
Tada per viršų ar kokią didesnę skylę palengva beriam durpes. Karts nuo karto palaistom (per viršų), per šonines skyles, įkišus pirštus, patrombuojam. Paskui į jas ” įmontuojam” svogūnus ir viską per viršų vėl palaistom. Paskui laukiam, kol pradės “plantacija” žaliuoti 😉
Šiuo metu “kolekcionuoju” 🙂 5 litrų talpos butelius nuo geriamo vandens. Jų privalumas tas, kad kaklelis -platesnis (lengviau berti žemes), o kamštis -su rankenėle -galima pakabinti ant vinies. Manau, kad tai visai neblogas “vazonas” svyrančioms gėlėms ir…braškėms/žemuogėms -tik skyles, aišku, reikia išpjauti kuo toliau viena nuo kitos ir dviem “aukštais”, ne daugiau.