SKANAUS, VISADA!

valkatinė

Taigi, pradžiai IKI ar MAXIMA parduotuvėje nusipirkite kepimo maišą (rulonas kainuoja apie 3 lt).Vyšnias ar stambiai supjaustytus rūgščius obuolius  (jei uogų neturite) paberkite maišo dugne.Vištą (broilerį) perpjaukit išilgai, įtrinkit vištienos prieskoniais ir cinamonu ir kiškit maišan ant uogų ir/ar obuolių. Į skardą, aišku, neužmirškite įpilti vandens, bet tiek, kad nesiektų užrištų maišo kraštų. Maišo viršuje prakirpkit  4-5 skylutes. Užmirškit apie jų buvimą orkaitėje.

Per tą laiką dalį vyšnių (ar išmirkytų slyvų) ir kitų recepte minėtų skanėstų pavirinkite ant silpnos ugnies vyne. Maždaug po 45 minučių atsargiai išimkite kepimo skardą iš orkaitės, išpilkite iš jos vandenį (bet taip, kad neištekėtų sultys iš maišo). Maišo viršų praplėškite, kad mėsytė gautų karščio, palaistykite vyno-uogų padažu 1- 2 kartus kas 5 minutes. Po to išjunkite orkaitę. Likęs padažas – ir karštas, ir šaltas, suprantama, gražiam inde patiektas, ne tik papuoš stalą, bet ir greitai bus suvartotas pagal paskirtį.

Valkatinė 

Vištienos – 500 g,
pievagrybių – 1 kg,
2 stiklinės 5 proc. riebumo grietinėlės,
2 kiaušiniai,
svogūnas,
petražolių lapeliai/krapai (daug),
5 šaukštai brendžio,
1 šaukštas sviesto (skaniau), sveikuoliams – aliejus,
1 citrinos sultys,
druska/pipirai (šviežiai/stambiai malti). 
 

Vištieną supjaustom gabaliukais ir su blenderiu/senovišku maišikliu sutrinam su grietinėle, kiaušiniais ir brendžiu (dar tiek pat suverčiam į gerklę 🙂 ). Grybus supjaustom griežinėliais ir kartu su apysmulkiai supjaustytu svogūnu pakepinam svieste/aliejuje. Prieš pabaigą įkraunam pertažolių/krapų, visai prieš išjungiant – citrinos sultis. Atšaldom, sumaišom su mėsos mase, pasūdom, įdrebiam pipirų. Visą šitą reikalą senoviškai vyniojam į merlę ir aprišam siūlu, kad vyniotinio formą laikytų. Aptepam aliejumi ir kišam kepimo rankovėn/maišan, kurio galus užsandarinam, viršuje nepamirštam išbadyt skylučių.

Dedam skardon, kurioje įpilta vandens ir kišam orkaitėn. Pradžioje, kol vanduo skardoje užvirs, – ant stiprios ugnies, vėliau – sumažinam maždaug iki 150 laipsnių. Šitaip kankinam apie pusantros valandos. Vėliau išimam, vanduo iš skardos – šuniui pauodegin (jei yra sadistinių polinkių 😉 ) arba kriauklėn. Maišo turinį atsargiai išimam, jį išmetam, vyniotinį apverčiam, maždaug  5 min. leidžiam kepti, laistant sultimis, ant stipresnės ugnies (deja, per merlę – išvynioti nerizikavau iš baimės, kad suluš). Po to išjungiam ugnį, dar po kokių 5 min. atsargiai išimam. Iš merlinio apvalkalo išvyniojam jau atvėsusį, lengvai paslegiam, jei valgysim šaltą.

karka

Gamindamos kotletus, vietoj batono pamėginkite įdėti burokine tarka tarkuoto  aguročio ir gerai susmulkinto svogūno. Aš net nededu kiaušinių. Gaunasi sultingi, neištižę kotletukai. Perku liesą, geros kokybes faršą , dar geriau patiems jį pasigaminti, tada kotletai tikrai neištiš.

valkatinė.

Didesnė tikimybė, kad maltinukai neištiš ir nesusproginės(jei su įdaru) bus tuomet, jei nupirkto faršo ilgesnį laiką nelaikysite šaldytuve. Jei šaldytą faršą  pirkot – tuomet itin didelė tikimybė, kad  jo sukibimas bus prastas.
Kotletai visada mus minkštesni ir puresni, jeigu vietoj džiuvėsėlių į faršą įdėsite vandeny ar piene(skaniau)   pamirkyto batono.

valkatinė

1 kg mėsos faršo. Idealiausias variantas – kalakutienos, jei aptiksit kokybiško, tačiau  tiks ir vištienos, jautienos, kiaulienos – bet koks;
1 nedidelė arba pusė didesnės paprikos;
2-3-4 pomidorai – tiek jie, tiek paprika gali būti “pabuvę”, kokių dažnai galima rasti ir stipriai nupigintų maximose/medijose ir pasibaigus jų sezonui iš nuosavų daržų;
Pusė galvutės vidutinio dydžio svogūno (kas mėgsta – galima ir visą);
1-2 skiltelės česnako;
3-4 šaukštai pomidorų padažo, ar (iš bedos) – kad ir paties pigiausio kečupo;
Aliejaus – troškinimui, tikrai nebūtinai alyvuogių – galima ir pigiausio:);
Mėsos atitinkami prieskoniai/žolelės, jei nėra – bent druska/pipirai, krapai (daug – bent man asmeniškai, nes dievinu:)).

Pirmiausiai į faršą primetam prieskonių, česnaką, žolių, jei rasta, išmaišom, įpilam 1- 2 stiklines vandens. Verčiam faršą įkaitinton keptuvėn su šlakeliu aliejaus, jam pradėjus “spirgėti”, išmaišom be gailesčio, išdraskydami į kuo smulkesnius gabaliukus – atsiras daug sultinio, jei kartu su juo – ir putos(nebutinai), jas nugraibom.

Kitoj keptuvėj tuom tarp ant aliejaus – vėlgi nedidelio kiekio – suverčiam griežinėliais supjaustytus svogūnus, kol jie ant silpnos ugnies troškinasi, supjaustome papriką griežinėliais, pomidorus – smulkesniais gabaliukais ir skubiai verčiam ant suminkštėjusių, vienok, tikiuosi, dar nepradėjusių svilti svogūnų, troškiname abiejų keptuvių turinį toliau, vis pamaišant.

Kai pomidorai/paprikos galutinai suminkštės ir praras stangrias formas, užverčiam ant šitos marmalienės pomidoro padažą/kečupą, prieš pat pabaigą – krapus. Daržovių troškinį pilam keptuvėn su jau pakankamą kondiciją pasiekusiu faršu, viską gerai išmaišom, leidžiam dar minutę kitą “pašusti” drauge.

Po to belieka apsispręsti, ant ko šią kvapnią ,sočią marmaliūzę pilsim – bulvių, ryžių ar pigiausių /spagečių/makaronų.

PRIVALUMAI:
gali pasirinkti, ar daugiau mėsos kabinti, ar sultinio – jei šiltos sriubos skrandis pasiilgęs;
šaldytuve pernakt sultinys beveik garantuotai pavirs skaniais/kvapniais drebučiais – taigi reikalas bus vartotinas ir šaltas iš ryto sočiai kad ir su duona užkąsti, o per porą minučių šildymo per pietus ir vėl atgaus savo pirmykštį pavidalą;
šaldytuve be problemų skanus išbus bent 3 dienas – juk taip lengva atsiriekti reikiamą kiekį vienai šaltai/karštai porcijai.

Koxe 

Dar drįstu pasiūlyti vieną a la gurmanišką ir labai greit pagaminamą receptuką į faršo temą :).
Faršą kepinam keptuvėj su svogūnėliais,paprika,morkom ir dar kas šaus į galvą.Prieskoniai – pagal skonį.Galima įmesti papjaustytos rūkytos dešros ar šoninės.Kepam, kol faršas bus tinkamas naudoti.

O dabar pats “cimusas” : supjaustom kubeliais fermentinio sūrio-bent kokių trijų rūšių – ir večiam ant faršo.Pamaišydami kepam ,kol sūriai pradės lydytis.Rieboka,bet su prancūzišku batonu labai skanu ir sotu –  taigi daug ir nesuvalgysi 😆

 no comments,

Bulves, kimštas mėsa, darau taip. Pasigamink mėgstamo faršo. Aš dabar dažniausiai naudoju kalakutienos. Jei mėgsti, daryk iš kiaulienos. Prieskoniai tinka patys įvairiausi, aš dažniausiai dedu smulkinto svogūno, džiovintų žolelių (a la krapai, petražolės, salierai, laiškiniai česnakai, laiškiniai svogūnai), šiek tiek džiovinto baziliko, mušu vieną kiaušinį, pasūda. Pipirų šiek tiek vengiu, bet jie puikiai tinka. Tik nesiūlau dėt mirkytos bulkos. Visgi – mėsa, bulka, bulves… Su smailesniu arbatiniu šaukšteliu išskobk bulvę, palikdama centimetro storio sieneles. Faršu prikimšk bulves. Išskobtų bulvių likučių neišmetu. Į puodą dedu daug pjaustytų morkų, žiedais pjaustytų svogūnų, ant jų sudedu bulves (mėsa “žiūri” į viršų). Priklauso nuo puodo dydžio – jei platus, vienu aukštu sudedu, jei siauriokas – ir dviem aukštais, tada svarbu antrą aukštą irgi pabarstyt svogūnais ir  morkom. Tada pripilu vandens, kad apsemtų pirmą aukštą ir troškinu ant silpnos ugnies. Nugraibyk atsiradusias putas. Aš dar prieš troškinant porą šaukštų sviesto įdedu.  Į troškinimo pabaigą paragauk padažiuką ir pridėk druskytės, kitų prieskonių ir, aišku, keletą šaukštų grietinės. Jei padažo nori tirštesnio, dėk šiek tiek miltų košytės. Ir vualia. 🙂 Taip bulves galima kept ir orkaitėj, tik reiktų pridengt folija.

valkatinė

1. Kopūsto lapus atskiri nuo šerdies.
2. Morkas žalias sutarkuoji burokine tarka.
3. Imi bet kokios mėsos faršo, suprieskoniauji, gali įdėt apvirtų ryžių, tik jokių bulkų/ kiaušinio nereikia.

Puodo dugnan pasluoksniui dedi:
kopūstų lapų, faršo “blyną” – gali būt pakankamai plonas, tik per visą puodo plotį išskirstyk, morkų sluoksnį.
Procedūrą kartoji pagal produkcijos kiekį – viskas turi pasibaigt morkų sluoksniu.

Įpili kažkiek užvirusio vandens – kad neapsemtų, bet troškintis galėtų gan ilgai (kažkur apie30 -40 min). Įdedi druskos/pipirų ir, kai užvirs, ugnį sumažini iki vidutinės.

Keptuvėje ant aliejaus ar sviesto, jei cholesterolio nebijai, pakepini  supjaustyto svogūno galvutę, gali ir paprikos, kai suminkštės – įpilk pomidorų padažo (ne kečupo), arba gali ir vieną-kitą šviežią pomidorą kartu patroškint. Šita mase užpili verdančio puodo turinį, dar troškini.

Pasitikrini sūrumo kondiciją, jei kas – gali dar ir sultinio kubelį trinktelt.Prieš pat pabaigą įmesk šaukštą/kitą grietinės. Puodą išjungus – apibarstai gausiai krapais, kitom mėgstamom žolėm, užvoži dangtį ir leidi kokias 5 min „patingėt“.

Po to kapoji – su bulvėmis, ryžiais ir pan. Kiekvienas valgytojas pats atsipjauna po norimo dydžio gabalą .

 No comments

Pirktinio vištienos faršo PRIMYGTINAI nerekomenduoju.

Sumalkit nukaulintą vištienos mėsą – apie 500 gr. Taip pat į masę pridėkit~ 200 gr riebios maltos kiaulienos. Mat vištienos mėsa sausoka , todėl dėl minkštumo  ir sultingumo  ir pridėdam  riebios kiaulienos. Į faršą taip pat   dedam 2-3 piene mirkyto batono riekeles, įberiam  mėgstamų prieskonių.

ĮDARAS:
1. Žalumynų sviestas: sviestas + smulkintos petražolės, krapai, svogūno laiškai arba laiškinis česnakas.
2. Mirkyti džiovinti abrikosai+fermentinis sūris.
3. Fermentinis sūris + smulkinti žalumynai. (Į kotletą dedamas plonas lapelis sūrio, ant jo barstomi žalumynai, ant žalumynų vėl plonas lapelis sūrio).

Maltinukus 2 kartus paniruokit džiūvėsiuose arba sezamo seklytėse ir kepkit ant nekaitrios ugnies įkaitintame aliejuje. Kai iškeps, užbaigimui siulau dar 10 minučių pašaut maltinukus įkaitinton orkaitėn, kas garantuotai iškeptų ir iš vidaus.

PADAŽAS elementarus: smulkiai pjaustytą svogūna pakepinam iki pasidarys skaidrus, galima įpjaustyt pievagrybių,  užpilam miltų ir vandens plakiniu, o kai pradeda tirštėt-  paskaninam druska,pipirais, įdedam pora šaukštų grietinės.