VELYKŲ VALGIAI
|47 komentarai
(balsavo 7 , reitingas: 4.43 iš 5)
Loading...
mole,
SVEIKI VISI , SU ARTEJANČIOMIS ! .
Kažkas klausė apie tradicinius Vėlykų valgius .Įdedu ištrauką .Pasiskaitykit .————————
PUSRYČIAI
Kol šeima dar negrįžusi iš bažnyčios, likusieji namuose paruošdavo šventinį stalą. Tačiau prie stalo sėsdavo tik „parnešus Velykas”, t. y. visiems parėjus ir parnešus šventintus valgius (iš to ir posakis: „Ko lauki, ar šventinto?”).
Visi stengdavosi, kad Velykų, kaip ir Kūčių, stalas būtų turtingas – tuomet bus turtingi ir metai.
Velykų stalas jau dvelkia pavasariu. Stalo viduryje, „dubenėlyje”, sudėti margučiai. Jie papuošti pataisų, bruknių šakelėmis, samanomis, rugių želmenimis, žemuogių lapeliais, kartais žibutėmis. Šventinti margučiai dedami ir į suželdintą avižų ar miežių dubenį. Skuode suželdindavo avižų kupstelį, o margučius sudėliodavo lėkštėje apie jį. Balninkų parapijoje mūsų amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai būdavo dar mėnuo iki Velykų, pasėdavo į indą avižų ir pamerkdavo žiivičio šaką. Puodą su žaliuojančiomis avižomis Velykų rytą padėdavo ant stalo, (besdavo sužaliavusių žilvičio šakelių ir tarp jų padėdavo margučių tai reiškė, „kad bus daug arkliams avižų, vištos dės daug kiaušinių ir bus daug visokių vaisių: obuolių, slyvų, agrastų, serbentų” (E. Bačiulienė).
Mūsų amžiaus antrajame trečiajame dešimtmetyje buvo gyventojų, ypač Aukštaitijoje, kurie ant stalo statydavo kiaušininką „Velykų eglutę”. Tai paprasta neilga lazdėlė, prie kurios pritaisyta bent 12 vielos šakelių. Kiekviename šakelės gale išlenktas žiedas kiaušiniui įdėti. Kiaušininko lazdelė ir šakelės apvyniojamos margais popierėliais ir papuošiamos popierinėmis gėlėmis. Greta statydavo beržo ir karklo šakelių su kačiukais jas sprogdinti pradėdavo laukdami Velykų. Kartais velykinį stalą puošdavo ir verbomis (Šilalės raj.) L. Jucevičius mini, kad lietuviai XIX a. viduryje Velykų stalą dar apvedžiodavo ir pataisų girliandomis.
Tačiau dauguma gyventojų į avižų (miežių) želmenis ne margučius dėdavo, o statydavo molinę arba alebastrinę Velykų avinėlio skulptūrėlę, kartais su maža raudona vėliavėle ir kryželiu (Plungės raj. Plateliai). Kas neturėjo skulptūrėlės, vaikams sakydavo, kad „atbėgs nekaltas Velykų avinėlis” (Utenos raj. Tauragnų apyl.). Mūsų šimtmetyje avinėlį darydavo ir iš sviesto, tik jį dėdavo ne į želmenis, bet statydavo ant knygos pavidalo torto (Panevėžio, Skuodo raj.).
Gana smulkiai 1846 m. Velykų stalą aprašė L. Jucevičius: „Viršum visko stovi keptas avinėlis su dviejų spalvų vėliavėle. Jei kas neturi tikro avinėlio, tai daro iš sviesto arba kartais jo vietoj stato cukrinį arba alebastrinį vazone, prižėlusiame avižų daigų”. Taigi Velykų avinėlis ant kai kurių šeimų stalo išliko iki mūsų dienų.
Avinėlis ant velykinio stalo visų krikščionių bendra tradicija. Tai Kristaus simbolis. Jau Izaijo (Jašajo) Senajame Testamente minimo ateisiančio Išganytojo simbolis yra avinėlis: su vėliavėle simbolizuoja Prisikėlimą, su knyga Kristų Teisėją, grįžtantį teisti žmonijos.
Be margučių, keptas, rečiau virtas kumpis arba karka buvo labai populiarus velykinis valgis Lietuvoje. Karką (Šakių, Šilalės, Tauragės raj.) arba kiaulės kojytes (Šilalės raj. Kvėdarna) įkepdavo ir į bulvių plokštainį (kugelį). Kartais kepdavo apvynioję ruginės duonos tešla (Ukmergės raj.). Kepamą veršienos kumpį paskanindavo lašinukais arba kepenėlėmis.
Prie senųjų velykinių lietuvių valgių reikia priskirti keptą kiaulės galvą ir paršiuką. Kaip rašė L. Jucevičius, XIX a. viduryje šerno arba dažniausiai didelio meitėlio galva buvo būtinas Velykų valgis. Kepta arba su kopūstais virta kiaulės galva per Velykų pusryčius buvo valgoma dar iki mūsų šimtmečio vidurio Šakių, Šiaulių, Varėnos raj.
Dažnai kepdavo ir paršiuką. Ryžiais kimštą tiesdavo kniūpsčią ant padėklo, pabarstydavo aplinkui ryžių ir dėdavo ant stalo (Kelmės, Šakių raj. Kitur taip buvo patiekiamos kimštos žąsys (Kelmės, Šiaulių raj.). Kalakutus, kad nesudegtų, suvyniodavo į kopūstų lapus ir kepdavo duonkepėse krosnyse. Velykoms virdavo dar ir šaltienos. Mūsų amžiaus ketvirtame dešimtmetyje kai kurie zanavykai pirmąją dieną ugnies visai nekurdavo, valgydavo jau Didįjį šeštadienį paruoštus valgius.
Velykų valgis buvo ir sūris. Zarasiškiai net spausdavo specialiai didelį velykinį sūrį su kmynais sakydavo, kad per Velykas sūrį reikia valgyti dėl to, jog jis primena ant Kristaus kapo užritintą akmenį (Zarasų raj. Imbrado apyl.), kad karvės būtų pieningesnės (Zarasų apyl.). Kepdavo ir velykinių pyragų, kartais iki 0,5 m aukščio. Tam anksčiau iš molio lipdydavo specialius indus „lakones”. Kuo pyragas aukštesnis, tuo šeimininkė geresnė. Buvo sakoma: „Kad kepamas pyragas gerai pečiuje keltųs, gaspadinė su tešla turi tris kartus apibėgti apie trobą”. Sriubos, t. y. velykiniai barščiai virti su kumpiu ir troškinti kopūstai, valgomi tik Vidurio Lietuvoje.
Perlojos apyl. iki XIX a. pabaigos buvo paprotys iš medaus daryti „Velykų gėrimą” midų. Į užvirintą vandenį įdėdavo žiupsnelį susmulkintų aviečių stiebelių, paskui įkrėsdavo medaus. Medui ištirpus ir skysčiui ataušus, leisdavo parūgti. Paskui gėrimą supilstydavo į butelius. Velykų midus būdavęs daromas rudenį arba žiemą nes išlaikytas esąs geresnis. Nusisekęs midus būdavęs rudos spalvos, tįsus, lipnus.
Sustoję ar suklaupę įprastinėse vietose prie stalo, kiek pasimelsdavo, kai kur dar pagiedodavo „Linksma diena mums nušvito” ir sėsdavo. Maldos dabar trumpesnės negu per Kūčias, nes dauguma grįžo ilgai meldęsi bažnyčioje. Kartais prieš pusryčius šeimininkas dar pašlakstydavo šventintu vandeniu (Joniškėlio apyl. tai darydavo varpų šluotele, Sudeikių apyl. tujos arba pušies šakele) ir peržegnodavo stalą. Tai vienur, tai kitur išgerdavo ir po gurkšnį šventinto vandens. Jei būdavo susipykę, vienas kito atsiprašydavo.
Pirmiausia suvalgydavo („atsigavėdavo”) kiaušinį. Daugelio tautų senuosiuose tikėjimuose kiaušinis gyvybės ir augimo simbolis. Juo puotas pradėdavo ir romėnai. Katalikams valgiai iš kiaušinių per pasninką buvo draudžiami. XII a. benedictio ovorum kiaušiniai pradėti Bažnyčios šventinti kaip Velykų valgis. Jie simbolizuoja perėjimą iš mirties būsenos į gyvenimą. Žemaitijoje per Velykų pusryčius po margutį visiems padalydavo tėvas, tuo tarpu Aukštaitijoje, Dzūkijoje ir Suvalkijoje margutį kiekvienas pats pasirinkdavo ir vienas su kitu dauždavo: paprastai tėvas su vyresniais, motina su jaunesniais vaikais. Kartais margučius dalydavo motina. Kieno margutis stipresnis, tam ir metai bus laimingesni, tas ilgiau gyvens (Plokščiai). Šeimoje ne tiek svarbu, kas „kiužis”, o įrodymas, kad esi sumanesnis, įžvalgesnis, kad tavęs turės klausyti kaip stipresnio tas, kurio margutį tu sumušei (Nemunėlio Radviliškis).
Iš margučių lupimosi sprendė apie linų gerumą: jeigu margučiai Velykų ryte gerai lupasi, tai tais metais ir linai gerai užderės, gerai valysis, turės baltą stiprų pluoštą, o jeigu margučiai nesilupa, linai bus blogi, neužderės, bus nestiprūs, minant smuks po mintuvais (Dūkštas, Girkalnis, Surviliškis, Veiveriai, Veliuona.
Rečiau „atsigavėdavo” margučio skiltelėmis (Biržų, Ignalinos, Radviliškio, Rokiškio, Šilalės, Trakų, Utenos, Zarasų raj.). Kartais, be motinos, skilteles dalydavo ir tėvas arba kas kitas vyriausias šeimoje. Šudeikiečiai aiškino, jeigu kiekvienas gabaliuką paims į savo ranką, tuomet vėl visa šeima sulauks kitų Velykų. Skiltelėmis dalydavosi ir tuomet, jei visiems neužtekdavo po margutį. Kaip ir kalėdaitis per Kūčias, margutis simbolizuoja šeimos vienybę (Laukuvos apyl.).
Vienas pirmųjų Velykų valgių buvo ir duona su druska kad niekad jų nestigtų, kad šeimoje būtų stiprybė (Kapčiamiesčio, Pastrėvio apyl.).Štai kaip Velykų pusryčius 1990 m. prisiminė O. Gauriliūtė iš Skuodo: „Užstalėje nė vienas nesėdo, persižegnoję visi po lašelį paragaudavo švęsto vandens, tėvas šeimos galva peržegnodavo stalą. Nulupdavo vieną pašventintą margutį, ir mama supjaustydavo į tiek gabaliukų, kiek šeimos narių bei kitų sėdi už stalo. Pradėdavo valgyti nuo supjaustyto margučio. Pirmoje eilėje duodavo tėvui, antrą vyresniam, ir taip iš eilės iki. mažiausio, o paskutinį suvalgydavo pati. Valgė atsistoję, po to visi paimdavo po margutį, ir tik neapdužusį, o apdužusį suvalgęs būsiąs visais metais lepšis nevykėlis. Su sveikais margučiais visi šeimos nariai vienas su kitu mušdavosi. Kas sudaužydavo, tam ir margutis atitenka, ir būdavo nugalėtojas. Po to visi susėsdavo ir pradėdavo valgyti iš patiekalų kas kam patinka”.
Po pusryčių motina išdalydavo vaikams margučius po lygiai. Juokais sakydavo, kad čia kiškių ir Velykės dovanos, vakar važiavo su vežimu kiaušinių ir pabaliais pribarstė (Antazavė).
Kiti jau prie stalo pradėdavo daužynes. Iš kiaušinių spėdavo ir ateitį. Trakiškiai žiūrėjo, kur bus pramušto kiaušinio duobutė: jei viršuje geri metai, jei šone ir dar neapvali lauk negandų (Pastrėvio apyl.). Be to, margutį pasukdavo ir žiūrėdavo, į kur, kai jis sustos, atsisuks smaigalys: jei į pietus iš ten ateis pirmasis griaustinis arba bus šilta, jei į šiaurę šalta, jei į rytus sausa, į vakarus drėgna (Šiaulių raj. Pailių k.).
Palikdavo margučių ir inde ant stalo, kad turėtų ką dovanoti svečiams. Kai kas ant stalo palikdavo ir neprapjautą šventintos duonos kepalą, kad jos būtų visus metus.
Visiems papusryčiavus, vyresnieji paprastai nueidavo miegoti. Svečiuotis šią dieną nepriimta, tačiau Liškiavos apyl., jei kuriuose namuose būdavo nevaikštantis ligonis, nesvarbu, kad jis prižiūrėtas, pavalgydintas, kad visko turi, kiekviena kaimynų šeima jausdavo pareigą jį aplankyti. Dažniausiai moterys, močiutės ir motinos atnešdavo kokių nors lauktuvių, kurios galėtų pradžiuginti nelaimingąjį. Jeigu pasitaikydavo ligonis skurdesnėje šeimoje, atnešdavo maisto kiaušinių, pyrago, mėsos, jei turtingesnėje šventintą medalikėlį ar paveikslėlį. Jei ligonė buvo moteris, kaimynės ją stengdavosi pradžiuginti namie padaryta ar pirkta dovanėle skarele, kojinėmis. Lankytojų buvo laukiama, niekas nei jų, nei dovanų neatstumdavo.
Šventintų kiaušinių lukštus dažniausiai sumesdavo į ugnį, nes „ugnelė šventa ir guruliai nuo šventinio valgio šventi”. Tai buvo daroma: kad viščiukai, ančiukai, žąsiukai ir kiti maži naminiai paukšteliai lengviau ristųsi iš kiaušinių, greičiau pavasarį išeitų iš žemės pašalas, išmestų (išsišertų) žiemos plaukus gyvuliai, greičiau susprogtų medžiai ir kiti augalai, kad anksčiau pavasarį pradėtų kaltis jauna žolelė. Tik reta kuri šeimininkė margučių lukštus sulesindavo vištoms, kad jos būtų dėslesnės, ypač toms, kurias leis perėti (Kapčiamiesčio apyl.), užkasdavo giliai į savo lauko rėžį, kad ledai javų neišmuštų. Alytaus apyl. nunešdavo ant savo žemės rėžio ir užkasdavo ne tik kiaušinių lukštus, bet ir šventintos mėsos kauliukus nuo Velykų stalo, sakydavo, kad tai apsaugo „nuo ledų ir liūčių”.
Labas visoms,
Gerb Migle, oficialiai visaip kreipiuosi su didžiu pasipiktinimu – na, negalima gi šitaip erzinti dorų Lietuvos piliečių. Verčiate žmones pasijusti nevisaverčiais tinginiais. O jei rimtai – nagi tikrai įspūdingai atrodo tamstelės parengiamieji darbai ir liūdnai, bo aš dar nieko ničnieko, išskyrus nuolatinį mintijimą, Velykų labui nenuveikiau. Tai pavydas bais jama. Bet pasižadu jau netrukus tradiciškai penktadienio pietus paaukoti apsipirkimui ir palėkt iki turgelio ir maximos. Sąrašas ir prekių, ir būsimų patiekalų jau sudarytas, vakare prasidės darbeliai. Ja šįvakar keliauju pas anytą, kad ryt nuo pat rytelio galėčiau ten ruoštis. Beje, merginos, anytos gimtadienis kaip tik per Velykas – eilinis, ne jubiliejinis. Ką dar, be gėlių, padovanoti? Kaip manot, vitaminai tiktų?
MIGLĖ
TETULEI IR VISOMS
Mielosios, nugi nekalta aš, kad gal prieš 20 metų tokią tradiciją užveisiau:) Va, mano xebrytė dukart metuose ir įprato laukti skanios apsiryjimo orgijos 🙂 🙂 🙂 Pvz., pernai tetukė(86 metai) tyrom akutėm paklausė:”O šiemet kokia lašiša bus?” 🙂 🙂 🙂 Na, gal aš tokiu būdu mėginu kompensuoti visu likusiu metu akivaizdžią dėmesio namiškiams stoką… 🙂
Net savotiškas malonumas paskui matyt, kaip xebrikė laiminga ,paskui į namus sugrįžusios mano senukės kaiminkoms išdidžiai pasakoja kas ir kaip buvo:)Juk pensininkai, suprantama, kasdienybėj labai kukliai maitinasi, ant vaisų taupo ir pan.
Be to ir pati gi myliu paėsti skaniai ir …daug.O ir sūnuks dvimetrinis -ne kasdienis gi svečias…NA, ir mano “gerb.vyras” 🙂 taipogi kažko skanesnio už kasdienę tarnystę savo “poniai” 🙂 juk irgi bent tiek nusipelno 🙂 🙂 🙂
…Kažkoks šuniškas azartas užplaukia prieš tas tautiškas šventes.Tik pernai per Kalėdas dėl visų savo darbinių nesąmonių nė vienos jėgelės neturėjau, ale vistiek kažką ištrenkiau, nors ir paprasčiau -daugiau pirktinio maisto buvo.
Tiesa, mano pilvas kuo toliau, tuo mažiau toleruoja visokias pirktines mėsas dešrų/vyniotinių pavidalu.Gal jaučia, kad visokios velniavos ir xemijos dėl grožio ir kvapo prikimšta? O ir brangu.O dabar vištos krūtinėles nukoviau turgelyje šalia darbo už 7,5 lt, šlauneles -už 4,5, kumpis – 8 Lt, šoninukė irgi pigi.Ir visai kitas skonis.Va, tuoj avansus išmokės- ten pat pėdinsiu žuveliokais ir kiaušiniais apsirūpinti.Tiesa, mano šventinės “orgijos” itin išviešėjo ir patapo mandros/rafinuotos nuo to laiko, kai, savo laimei ar nelaimei, pirmąkart per klaidą į VP įlindau :)Tiek ten visko -pačios gi žinot, vis norisi išbandyt.O kada, jei ne per šventes?
Beje, visiškai nebūtina sekti pavyzdžiu 🙂 Man šiaip jau linksmiausia antroji Vėlykų diena, kai po visų privalomų atrakcijų su šmotuku likučių velkuos į labai kuklius savo pusbrolio ar pusseserių namus -ten stalas būna be jokių “navarotų”, nes šeimininkių prioritetai kiti.Tačiau faina kompanija, be senukų.
UUUI, PASILINKSMINAM 🙂 🙂 🙂
TETULEI dėl dovanų.
Mano praktika sako, kad vitaminai yra gerai.Bet gal atsargiau su jais- ne viskas visada taip, kaip reklamos paišo.Nuo dviejų išreklamuotų rūšių visokių negerumų pati esu patyrus, o su senukais tai pati supranti…Dar bent mano senukės labai džiaugiaisi dovanų gavusios kokį prašmatnų šaliką -su aksomu, šilku ir kutais -bažnyčion gražu eiti.Ir dar kokią graži segė/”broškė” tinka -tam pačiam pasipuošimui.
Virjes
Sveikos mergučės!
Sugebejau prisijungti tik padariusi su savo benradarbiais didžiulį grieką. 🙂 Gal mane ir nubaus kada kas nors ten – iš aukščiau, bet kolektyvui gi negali “spjauti į veidą”. Ar ne? O O tuo labiau kai jis vyriškas…chm… Tai va. Priešistorė: turim draugelį, kuris pro retą užsuka į “Stakliškių midų”. Tai va ir pavaišina vis kuo nors yaptingu- šį kartą “Žalgiriu”.O jis pasirodo 75 laipsnių ir nepigus 🙂 (mums nekainavo) :).Tai va paragavom truputuką – žandai paraud,. atrodo, kad tuoj nukris. Griekas baisus, bet kai mano vienas kolega sakė- ko tu čia nervuojiesi- šnapsas be riebalų. O pietūs buvo liuksusiniai- su žuvim -kur savos ir svetimos moteriškos pagamino… Gaila vakar visą laisvą vakarą praleidau kirpykloje ir nesugebėjau baliuškos pratęsti, bet užtai šiandien esu graži 🙂 raudona su blond 🙂 sruogelėm. CHI..
Virjes- Miglei
Kur tu?
Sveikos gyvos baliauninkes. Ar galvutes nebraska nuo vakaruskos? Persiprasau, kad vakar nesudalyvavau, o buvo linksma. Uz pavelavima statau butelioka “Absoliuto” su juodaisiais serbentais (man skaniausias):).
O dabar mano zadeti receptai:
SUMUSTINIAI SU LASISA. Jiems reikia rukytos lasisos (plonom riekelem), juodos duonos (supjaustytos kvadratais ar kt.), pertrintos varskes su grietine, krienu,svieziu kapotu zalumynu (krapu, svogunu laisku, petrazoliu ar builio), druskos, pipiru. Papuosimui ivairiu zoliu lapeliu,svogunu laisku, lasisos ikru (galima ir be ju). Duonos riekeles aptepam varskes, krienu, grietines ir zalumynu mase, dedam lasisos riekeles, puosiam zalumynais, ikrais. Dali sumustiniu uzdeti lasisos riekelem, kita dali – lasisos kubeliais.
KRABU – RIDIKELIU SALOTOS ( 4 porcijos). 100 g ridikeliu, 200 g krabu, 3 valg.saukstai svogunu laisku, 3 valg.saukstai varskes, pertrintos su 2 valg.saukstais naturalaus jogurto, druskos, pipiru, salotu lapu. Galima keleta virtu putpeliu kiausiniu. Sudeti i nedideles (porcijines) salotines, kiekvienoje turi buti po salotos lapeli.
VANILINES SRAIGES ( 16 vnt.). 400 g miltu, 30 g mieliu, 80 g cukraus, 1/8 ltr. pieno, 2 kiausiniai, 80 g tirpinto sviesto, druskos, puses citrinos tarkuotos zieveles, 1/2 arbat.saukst. maltos kalendros, cukraus pudros pabarstymui.
Idarui: 60 g sviesto, 75 g kapotu pistaciju (ar lazdyno) riesutu, 50 g medaus, 2 valg.saukst. grietines, 20 g vanilinio pudingo milteliu, 3 valg.saukst. cukraus, 1/4 ltr. pieno, 1 trynys.
Paruosiam mieline tesla. Idarui islydyti sviesta, deti pistacijas, medu ir grietine, ismaisyti ir uzvirti, atvesinti. Isvirti pudinga is pudingo milteliu, cukraus ir pieno, atvesinti, imusti tryni.
Is mielines teslos iskocioti 40×60 cm dydzio laksta, deti pistaciju idara, susukti voleli ir supjaustyti api 2 cm dydzio gabaliukais, pastatyti. Sudeti sraiges ant skardos,isklotos kepimo popieriumi, leisti dar 10 min. pakilti. Su saukstu ispausti sraiges viduryje duobute, deti vanilinio pudingo.
Kepti ikaitintoje orkaiteje 180 temp. apie 20-25 min. Pabarstyti cukraus pudra.
Virjes
Gal moka kuri nors kiušius marginti vašku? Bandžiau daug kartų, bet niekaip nepavyksta, gal Migle tu užsiimi? Atveryšiua ” ant kursų” . Rimtai aš.
Virjes
“Žalgiris” SUVEIKĖ 🙂 Pasitaisau- atvaryčiau. 🙂 🙂
Miglė Virjes
Ahaaaa, tai ,sakai, graži jau? 🙂 Nu tai kur trenksies šitaip susifrizavus?:)
Virjes- Miglei
Pirmiausiai norėčiau išmokti kiaušinius vašku marginti, nors ir pavėluotai. Ką nurovei turgelyje ?
Miglė
UŽSIENIETEI:
uŽ RECEPTUKUS -ŽIAURI PADĖKAVONĖ 🙂 iR UŽ UŽUOJAUTAS -PO VAKARYKŠČIO 🙂 Baisiai šlakiuks to absoliuto šiandien tinka -Anee, Virjes? 🙂 Bet tau jau gal ir perdaug?…:) 🙂 :)Kaip pačiai prieššventis? Kokių triukų virtuvinių ketinat griebtis?
VIRJES dar –
vašku aš niekad nemarginu -perdaug terlionės ir mano temperamentui tvarkingi iš anksto daugmaž numanomi raštai pernuobodu:) .Žinau tik tiek, kad virtas kiaušis turi būt atvėsęs, o vaškas -karštas. Paskui ,užvaškuotas, jis kišamas į dažus -tik nežinau, į karštus, ar šaltus -tu pasižiūrėk, gal Molės tekste yra? Arba bobų delfyje -man atrodo, kad kažkokia kalba apie tai buvo
Ir dar -Taigi mūsų muziejuje amžinai šiuom klausimu likbiezus organizuoja 🙂 🙂 🙂
TETA
Vakar pribaliavojau No commets baliuke, tai ir nebeparašiau ką gi mano brungiausiasis nupirko Klp. Apie PC nepasakosiu, nes, tikriausiai, jums įdomiau kas yra žuvies turguje. Shu…s, nieko nebėra 🙁 kaip žinot mėgstu šviežias žuvis, o pasirinkimas buvo toks: šv. menkė, didžžžžžžžžiulis šamas, lašša 🙁 Jos, lašišos, nemėgstu šviežios, tik sūdytos. Brangiausiasis skambini iš turgaus ir klausė kokią žuvį pirkti. Išsirinkau -menkę, turiu geru jūsų receptukų, o ir pati žinau kas jai labiausiai tinka 🙂 Kadangi šventės, o ne pasninkas, dėsiu į pilvuką sviesto su daugybe prieskonių,nes nereikia galvoti vien apie tai, kas tinka menkei, o kas- ne.Patikėkit, vieną kartą į pilvuką dėjau pakepintų lašinukų-nuostabiai gavosi, nes menkė neturi savų “lašinukų” Oi, dar gavo kumpio šmotelį, bus išvirtas ir padėtas vidury stalo,juk jis turi karaliauti. Bliamba, nu nupezėjo PC, nebeturi baltais lukštai kiaušių, kurie geriausiai dažosi. Panos, buvo mano pasiūlimas, kaip padaryti “Kiaušinių puokštę’, bet buvo ankstesiam recepte, gal ir neperskaitėt, o dalykas -fainas, jei norėsit parašysiu dar kartą
Tiesa, stintų nėbėra nė už jokius pinigus, bet aš pasirūpinau ir užsišaldžiau prieš kokį mėnesį, taigi jas marinuosiu pagal savo receptą, kurį ir jums buvau parašiusi.Šitaip galima marinuoti ir jūrų lydeką (cheką). Galėsiu pajartoti receptą, jei kuriai iš jūsų prireiks, jei neesat užsiseivunusios. Sakykit- esu jūsų paslaugoms 🙂 🙂 🙂
MIGLĖ
DEZINFORMACIJOS ATŠAUKIMAS 🙂 🙂 🙂
Ką tik konsultavausi su muziejininkais, tai dabar jau patikslinu info dėl to vaško:
1.Kiaušinis virtas -KUO ŠILTESNIS, TUO GERIAU
2.VAŠKUOJAM -ką nupaišysim, tą turėsim
3.Dedam į PAŠILDYTUS dažus ar lukštus.
4.Nugramdom vašką ir kiaušiukus apvalom .
Virjes
Nea man neperdaug 🙂 Aš taip tvarkingai, tik kai iš gana rimto ir tvarkingo kokono išsirita kirmėliukas taip ir atrodo. 🙂 O namuose irgi kiauliaus sprandinė pačioj gerbingiausioj šaldytuvo vietoj pūpso, pamarinuota beje pagal šerno kumpio receptą. Bus nuvežta kaimon kur pas gimdytojus susirenka puiki publika (ir išbandyta) , kuriems ir mano pasvilę tortai skanūs 🙂 Ir labai mane myli- tai kemša viską ir vis mane giria, o aš ir sėdžiu patenkinta žandus pakorus 🙂 🙂
Šiaip tai dar turiu mamytę gana gerai užsilaikiusią , nenugrubusią ir labai mylimą. Jos ir finansai už mano didesni, tai daugumoje ji mus ” miesčionis” ir maitina. Bet visiems mūsų suvėjimams kepu savo medaus tortą ir darau firminį jogurtą, kuris pirmu užsėdimu ” nugaruoja” nuo stalo. Šiemet sugalvojau šiek tiek kitaip- mat noriu prieš naujus gimines pasipuikuoti, bet manau, kad pavyks. Jeigu ką domintų – parašysiu.
TETULE
Mergiotės, grįžau ką tik iš kelionės po turgų. O tu siaube – nei praeit, nei pravažiuot. Sukau sukau savo mašinyte šimtą ratų, kol radau kur pastatyt. O ir turgely pačiam spūstis neįmanoma, plius targašos visi jau Velykas švenčia, tai neblogai pagėrę, plius pavėlavau, žinoma kiaulės kojų ieškoti, tai ir negavau. Žodžiu, kelionė tokia, kad nuvargus juodai jaučiuos. O dar laukia pasivaikštinėjimas po PC. Reiks keliaut į kokį nuošalesnį, gal žmonių mažiau bus.
Beje, Migle, dėkinga tau už patarimą, kuriuo jau pasinaudojau – nupirkau anytai simpatišką šviesių spalvų, kukliai taip pamargintą šalį. Tikiuosi, patiks ir tiks.
Mergaitės, jei turit laiko, pasidalykit, ką ryt pietums gaminsit. Pasnikiškai reiktų, be keptos žuvies su kokiu skaniu padažiuku daugiau nieko neišgalvoju. O gal taip ir geriausia?
dar TETULE – VIRJES
Šios dienos mano miesčiūkščio vienam laikraštpalaiky yra straipsnis apie moterį, kiaušinius vašku marginančią. Gali pasiskaityt internete, adresas – http://www.panrytas.lt.
Ir dar – žinokit, kokias kičines Velykas targašos siūlo…. Ten, kur pardavinėjami padaiginti želmenėliai, išsprogdintos šakelės ir visokios samanėlės, pririkiuota krūvos kažkokių siaubingų plastmasinių, vos ne kailinių ar dar nežinia iš ko padirbtų ryyyyyyškių spalvų gaidžių ir vištų, beje, natūralaus dydžio. Ir taip pat paspalvintų kažkokių keistų dirbtinių gėlių, panašių siaubiakų. Ar čia tik Panevėžys išprotėjo, ar visur tas pats darosi? Beje, perka tuos košmarus visai neblogai….
UZSIENIETE – MIGLEI
Pas mus Velykos kuklios, kadangi busim tik dviese (tokia “didele” musu seima). Kepsim eriuko kulsi, cia jau vyriskio “reikalas”, o as kepsiu “Vanilines sraiges”, kiausus dazysiu su svogunu lukstais ir zolytem, nes vasku – nemoku. Tarp kitko, VP yra Moles komentas, kaip dazyt kiausus vasku. Sinadien pietums valgysim kepta zuvele, kuri vadinasi juru velnias.
VIRJES – Prasymas to skanaus medaus torto Rcp. ir jogurto. Is anksto dekoju.
TETULEI – Panevezyje praleistos mano mokyklines atostogos. Kaip dabar su siaubu prisimenu darzu ravejimus ir kt. sodo darbus pas dede, prie raudonu plytu baznyteles, beveik miesto centre. Kas dabar paduotu toki dideli soda, dziaugciausi.
TETAI – jeigu issiuntei ir man, tai nieko negavau.
Virjes
Ryt pietūs jau sugalvoti- pas mamulę( susiskambinta :)) troškinsim kopūstus ant aliejaus su pakepintu svogūnu ir darysim ryžių plovą su žuvim. Tėvukas labai mėgsta ,o mes irgi nieko prieš- kepsim silkę pavoliotą miltuose ant aliejaus. Vakare tikriausiai duos 🙂 zacirkos…
MIGLE
PANOS, VYNIOJUOS TURGAU LIKUCIUOSNA -PAGALIAU AVANSAS ATEJO 🙂 🙂 🙂
VAKAROP PASIJUNGSIU VISOMS ATSAKYSIU, O IR SIAIP -PASITARSIM/PASNEKESIN
IKI
Virjes- užsienietei
Šitą receptą prieš nemažai metų ištraukiau kažkur iš interneto, tai dabar taip jau “įsicinkinau’, kad net į receptą nežiūriu- darau iš akies ir visada pavyksta. Taigi –
MEDAUS TORTAS-( pradžia daroma ant garų)
Įsipilu pusę puodo vandens ir kol jis užverda – plaku 3-4 kiaušinius su 1 st. cukraus. Tad supilu viską į emaliuotą indą ir į tą puodą, mano tai labai liuks pasikabina ant puodo kraštų tas bliūdelis. Įdedu medaus kiek negaila, bet nereikia daugiau kaip 1 stiklinė. Tinka visoks ir dirbtinas ir naminis. Sviesto gabaliuką supjaustau irgi metu į tą indą. Viską pamaišydama kaitinu kokią 10 min. Baigiant virti -į grietinės kelis šaukštus įdedu sodos- pamaišau ir vėl į bliūdą. Maišau intensyviai- perspėju- sudėjus sodą labai kyla. Kai pradeda kilti nuimu iš to puodo ir pilu sijodama miltus- maždaug apie 5-6 stiklines. Tai priklauso nuo medaus ir sviesto kiekio. Kol karšta- maišau mediniu šaukštu, poto minkau ranka. Tada padalinu į lygias dalis ir kepu pakočiojus skardoje kiekvieną blyną atskirai. Išeina apie 6-8 blynai. Pertepu taip:
1 ltr. grietinės išplaku su 6 valg. š. cukraus ir 1 citrinos sultimis. Taip pat nutarkuoju geltoną citrinos dalį. Papuošiu džiuvėsėliais kurie liko nuo torto lakštų. Skaniausias pastovėjęs per naktį. Tada gerai subrinksta, t.y. suminkštėja…
O jogurtiniam tai kepu biskvitą iš 6 kiaušinių, 1 st. miltų ir 1 st cukraus. Kiaušinius plaku su cukrumi su mikseriu, dedu miltus ir labai atsargiai atskirai išplaktus baltymus įmaišau. Tada pilu į skardą ir iškepu. Pasidarau naminį jogurtą( 2 ltr. pieno verdu su 5-6 š. cukraus, vanilino truputį, praaušinu , kad būtų nekarštas ragauti( apie 37- 40 laipsnių), dedu 1 ind. mažą “žemaitijos pieno” jogurto, išmaišau ir dedu šiltai kokioms 6 val. ) Pasidarau želatiną ir pilu į jogurtą , atsargiai pamaišau. O atvėsusį biskvitą pjaustau kvadratukais, dedu į tortinę pilu į tarpus jogurto, dedu kokių sugalvoju vaisių, vėlo biskvitą, vėl jogurtą ir t.t. Ant viršaus sluoksnį kokios nors spalvotos želė. Atšaldau. Viskas. Išimam iš formos ir tikrai labai skanu, nors pačią juokas ima kaip jau aš čia surašiau 🙂 🙂 Net suprakaitavau 🙂 🙂 :00
Virjes
Smagių visoms švenčių ir kietų kiaušinių******
UZSIENIETE – VIRJES
Dideliausias dekui, prisimenu, ta torta kepdavo drauge. Butu malonu, jeigu parasytum, kokio riebumo grietine ir kiek sviesto reikia medaus tortui. Cia pas mus riebesnes grietines reikia su ziburiu paieskoti. Ir dar. Jogurtiniam tortui, kokio riebumo pienas, ir kokiom proporcijom darai zelatina. Su zelatina esu kazkada senu senoveje dariusi, nepamenu.
MIGLĖ
V I S O M S
Mielos damos, išleidau beveik šimtinę ant žolių,žuvų/silkių ir kt. papildų ,ir tik dabar supratau, kad su žuvine dalim pas mane šįkart -na, kaip čia švelniau pasakius…
VIENŽO, KOKIŲ NAVAROTŲ GALIMA IŠTRENKT IŠ BANALIAUSIO XEKO/JŪRLYDŽIO -(šaltam pavidalui)?
Simbiozė su fermentiniais sūriais ar majonezais, dėja, netinka:(
TETULE
Viskas, iškeliauju jau darbus pribaigusi. Pasimatysim po švenčių.
Visas iš anksto kuo nuoširdžiausiai sveikinu, linkiu smagiai, jaukiai, skaniai atšvęsti, patirti pačių geriausių emocijų, jokiu būdu niekam neleisti savęs sunervinti, suerzinti. Ir gražaus oro linkiu. IKI.
miglė/valkatūnė -“tiotkai”
Brungioji, tavoji puokštė jau puikuojas ne komentuos, o etnopatiekalų/tradicijų skiltyje.
PRAŠYČ ATIDŽIAU REAGUOT Į NAUJOVES 🙂 🙂 🙂
Tebeišlieka baisus 🙂 galvosopis xeko klausimu.Būk gerutė -pajunk savo nėrlygietišką žuvinę išmintį.PLYYYYZZZZ 🙂 🙂 🙂
UZSIENIETE – MIGLEI
Jei turi to heko apie 1 kg, tai bandyk daryt “netikra zuiki”, juk saltas labai skanus. O siaip, neturiu jokiu geru minciu saltai zuvytei.
MIGLĖ -UŽSIENIETEI
O,bliamba,- gera mintis 🙂 Bo turiu apie 2 kg: pusę iškepsiu plakinyje, o iš kitos puselės ‘gyvą žuvį’:)padarysiu.Dėkui baisulinis.
MIGLĖ
Na, tai sveikutės, BRANGIOSIOS 🙂
Ar yra kas “ant laido”?
Kaip nuotaikos ,siaučiant tiesiog nepadoriai darganai ir besiruošiant rytdienos šventimams ?
Ir šiaip -kas geresnio?
🙂
va va…:)
Dekoju uz priemima 🙂
VISAS VISAS- su sv.Velykom! Kad sirdyje- pagaliau butu pavasaris, kad dusia atgimtu dideliems darbams! Kietu marguciu!
MIGLĖ – VISOMS
Na, brangiosios, kad ir tradiciškai 🙂 vėluodama,
sveikinu V I S A S su ,viliuos, visuotinu ir visokeriopu
PISIKĖLIMU.
Be kietų kiaušių, kuriais, manyč, dievulis visas čia besimalančias
JAU apdovanojo ir be mano palinkėjimų 🙂 🙂 :),
linkiu visoms
gražaus pavasario,
smagių švenčių ir
-vėlgi tradiciškai –
TOTALIOS aniuolų apsaugos visais gyvenimo atvejais,
SVEIKATOS IR ŠALIA ESANČIŲ “ŽMOGŲ” 🙂 MEILĖS IR PARAMOS.
DĖKOJU visoms už atsiųstus sveikinimus –
buvo ŽIAURIAI malonu anų sulaukti 🙂
Mano privalomoji švenčių dalis jau baigės
-regis, neapsikiaulinau 🙂
“Topu” šįkart ‘dirbo” no commentos Astros kepsniukai -nors turiu pagrindo manyt, kad man gavos tik “a lia” 🙂 ALE vistiek tikrai baisiai skanu labai buvo.
Visa kita irgi neprisvilo/nepabėgoir pan.,puntama buvo su malonumu.
Dabar ‘gerb.vyras” 🙂 plauna lėkščių likučius.O mane jau kaifas pagavo -jau vien nuo minties, kad skanumynų pilnas šaldytuvas ir man dzin, kad švenčių dar dvi su puse dienos- VIRTUVĖS LAŽAS BAIGĖS:) :), o maitinsiuos vistiek ne prasčiau nei restoranuos, dar, įtariu , ir darbukan dar ko skanaus nusinešiuIr savo ‘mažuliui’ dvimetriniam
terbon lauktuvių kad prikraaaausiuuuuu 🙂
UXXX!!! 🙂
🙂
MIGLĖ -COPY
JOOOO -korektūros klaidos kartais -JĖGA 🙂 🙂 🙂
Tik dabar supratau, a kodelj smailiuką mestelėjai 🙂 🙂 🙂
Bet vistiek netaisysiu -lai ir kitos pasižviegia, jei įžlibins dviprasmybę 🙂 🙂 🙂
MIGLĖ
Na, tai labutis visoms 🙂
Kaip sekas ilsėtis nuo švenčių pasekmių?
Aš tai valgau švelnią sriubytę ir ruošiuos daržan.Saulytė pagaliau išlindo -smagu turėtų būti kalorijas iškratyt 🙂 🙂 🙂
Na ir išmire gi visos:) Matyt dar neatsvaigę nuo maratono virtuvėje ir džiaugsmo dėl pasitaikiusių saulėtų dienų. Mūsų pasigailėjo- per Velykas malonino saulutė, nors išvakarėse Dievulis buvo atsukęs lietaus kraniuką, lyg apverkdamas mūsų “tuncius” po namus besiruošiant…
Tai va- galiu pagirti bei padėkavoti VIRJES uz silkutės pataliukus- ananasai+morkos+porai+helman majonezas. Tikra tiesa- labai švelnus “munduras”, maloniai nuteikiantis gomuri. Man toks variantas ateityje ir kaip salotikės praeis. Ypač dukrai patiko.Nors senajai gvardijai- paduok silkę su razinom ir baigta!Teko abu variantus ruošti. Na o silkute- kaip VIRJES ir rekomendavo- pusdieni pagulejo lengvame vyno acto+ prieskoniai marinate.Žodžiu- VIRJES TAU DIDELIS DĖKUI.
Dariau ir SANDROS PASCHA. O va čia- kaip ir nesėkme. Aišku, ji buvo garsiai čepsint sulapnota. O visgi. Gal dejau mažai želatinos, gal kondensovke per skysta buvo, gal blogai tai, kad nedėjau grietinės. Bet išimti ir gražiai ją paguldyti ant raudono želė pagrindo sekėsi sunkiai:), o jau kai šleptelėjo turinys iš formos, pasirodė, kad skystokas, teko su peiliu formuoti, kišti šaldytuvan kad stipriau stingtų.Na ir skoniu bei konsistencija iš tiesų priminė kažkurį varškės desertą…Bet šiaip- aišku kad skanu. Dėl kiekio- dariau pagal receptūrą tik pusę- išėjo mano supratimu didžiausias kalnas.Jei gaminti visą pagal recepta nurodytą- matyt vidutinį kaimą mažne galima pavalgydinti:).Tai vat tokios žinios apie virtualinių receptų bandymus.
Labas rytas,
sakoma, su Velykom galima sveikinti iki pat Atvelykio, tai tą ir darau su didele viltim, kad labai gražiai atšventėt. Matyt, itin gražiai, jei iki šiol niekaip nesusirenkat šičia 🙂
Mano šventės buvo labai jau “žmogingos” – su tiek giminių ir bičiulių pribendravau, prišvenčiau, kad, tiesą sakant, dabar kokia viena kita poilsio nuo poilsio dienelė nepamaišytų.
Su šventiniais valgiais – puiku puikiausia. Šiltas pagrindinis Velykų patiekalas buvo vištų blauzdelės, troškintos su razinom ir morkom, dar iš krūtinėlės kepsniukų kepiau (tik ne kaip Miglė ir No comments, bet primityviau), silkių trijų rūšių gaminau, žuvytę kepiau, mišrainių, bais gražų tortą… Visas šeštadienis virtuvėj praėjo, betgi paskui ir pačiai malonu buvo, ir dar pagyrimai giminių ir artimųjų širdelę glostė. Žodžiu – viskas šaunu.
Ei, pradingėlės, atsiliepkit – kaip jūsų šventės.
Sveikos visos! Jau kaip esu pamaloninta sulaukusi tooooookių pagyrų, kad net nuotaika pagėrėjo.Nes darbe vadukai nežiūri- rėžia kas ant liežuvio nepagalvodami- tiesa tai ar ne, net negalvodami kaip tu po to jausiesi 🙁 Ai, tiek to…
Bet jeigu su šv. Velykom galima sveikinti iki atvelykio tai tada linkiu – po džiaugsmo margutį į širdį, po laimės margutį į mintį,po meolės margutį į žodį, kad šitos Velykos pabudintų grožį…
O aš savo visas velykas praleidau kaimuke pas tėvukus. Kepėm mamos megstamiausių suktinukų, vištų ir žuvų, darėm įvairių rūšių silkių ir t. t. bet viską vainikavo kepta kiaulienos sprandinė pagal šerno kumpio receptą. Tikrai labai skaniai gavosi, kaip mat buvo sutaršyta 🙂 būtų ir daugiau suėję, bet nebuvo 🙁 Ir labai man patiko, kad mano virjesas, kuris netoleruoja jokių ” kitaiskų” prieskonių valgė net apsilaižydamas 🙂 🙂 Dariau savo firminį medaus tortą tik šį kartą tarp lakštų dėjau želės spalvotos gana nemažai. Gavosi labai gaivus. Tai va .
Virjes –
po meolės margutį – taisau meilės margutį 🙂
VIRJES- cia COPY. Labuks! Su praejusiom. Skubu dar karta grizti prie tavo torto medaus. Ar zele sluoksnis pas tave buna kietokas? Siemet man su sladumynais- siaip sau, nes irgi dariau kazka panasaus, kaip tavo medaus tortas, tik su biskvitu, o biskvitas siemet nepavyko. Skubejau, tad pirkau kekso miltukus gatavus, tik sviesto su kiausiais reikejo dar pridet. Bet isejo kietokas, blogai iskilo, drekinau sirupu, tai jis paskui is formos sunkesi…Zele- irgi kazkokia kietoka, man jau geriau butu pavyke su grietine plakta. Bet gi- kalorijos! O zele kompotine, kuria atskirai dariau- nesustingo, teko i kamera kisti.Vienzo- siemet su saldumynais kazkas… Matyt, atejo laikas ju kieki mazinti:)
Beje, visuomet darydavau musu firmini torta, kuri VP Valkatines gimdienio proga viesinau. Matyt “isizeide”, kad isbrokijau, todel saldumynai ir susimoke pries mane:)
Virjes- Copy
Dėl torto- aš želė dariau iš pakiukų , bet pilu mažiau vandens negu parašyta. Daugiausia būna parašyta pilti vandens 0,5 ltr. Tai mano “mierkutė” puslitrinis stiklainis. Supilu želę, poto vandens maždaug per 1,5-2 pirštus 🙂 nedapilu. Užšąla gana gerai, o po to imu iš stiklainiuko arbatiniu šaukšteliu ir kraunu ant lapo, kuris jau perteptas plakta grietinėle, t.y. dedu ant grietinėlės. Šiemet dariau su kivi, spanguolių ir apelsinų žele, tai pjaunant labai gražiai matėsi visos spalvos- kaip mozaika. O puošiau viršų ištirpinu juodu šokoladu su vandeniu ir pabarsčiau spalvotais tokiais rutuliukais- puošti tortams. Paprasta, bet gražu ir tikrai buvo skanu.
COPY- VIRJES
Tai va- be grietines ar grietineles vis tik ne is vietos.Bandziau jos isvengti- procedura darau lygiai taip pat- tik
meginau grietine pakeisti sirupu,o ne taip skanu .Beje, papuosimui naudoju taip pat zele. Mane pamokino viena moteris
kaip galima figuriniu peiliu supjaustyta zele- staciakampiais- apdelioti torto virsu. O krastus apibarstyti kietos zele “trupiniais”. Galima is tos pacios zele pakucio- dali sustingdyti atskirai, pilant dar maziau vandens.Tada peiliu smulkiai sukapoti- atrodo kaip griliazas.
Tai- kol kas tiek. Beje, pasigendu tetos- neduok dieve, ar nenutiko kas? Jei siaip buitis- tai niekai, bet , zinant sveikatos bedas, lenda visokios bjaurastys galvon.Dingstu- visoms IKI!
Miglė -visoms.
Na, pagaliau ištaikiau pusvalanduką -NEUŽILGO VĖL ”PRIVALOMA ATRAKCIJA” 🙂
Nepasakyč,kad nuotaika darbinga baisiai,bet kur dėsies -iki šeštadienio dar dvi dienukės su galuku 🙂
Savo patirtis aplink šventinius valgius jau aprašiau, viskas buvo tikrai “čiki-piki” :).
Dabar -pamokos.
1)Pasirodo, rozmarinas man asmeniškai, kaip ir kalendra -kažko nelabai prie širdies .O bazilikas -jėga.
2)Ir dar kitąkart pamąstysiu, prieš tarkuodama žalios citrinos žievelę mėsgalio marinatan(prie žuvies tai tikrai gerai).Visgi gan intensyvu.Xebrai labai patiko, o man asmeniškai kažko švelnesnio pageidaujos visgi..
3) Didžiausias topas buvo tas, kad mano vaikis, kuris nevalgo nei viščiaus krūtinėlių, nei razinas/slyvas mėsoje pripažįsta, su dideliausiu malonumu kirto no commentos kepsniukus 🙂 🙂 🙂 Ką reiškia visgi elementarūs triukai, pvz., grietinėlė sausiausioj mėsoje …Dabar mąstau -gal ir kalakutienai tiktų? Laukiu jūsų pamąstymų.
4) Viena iš silkių rūšių buvo -silpnai sūdyta su svogūnėkais, tik vietoj acto papyliau citrinos sultimis.Ateity jas truputuką skiesiu vandeniu ir daugiau cukraus mestelsiu -aštrokai gavos.
Dar vakar mąsčiau -kuriems galams šitiek visko prikepiau/priviriau.
Šiandien mąstau:blyyyn, taigi galėjau dar biškutuką daugiau -nereikėtų šįįvakar mąstyt, kaip ir kas 🙂 🙂 🙂
Laba diena visoms.
Balandi dvi savaites atostogavau, slidinejau Alpese, tai nebuvau VP geras tris.
Griztu ir nieko nesuprantu…
O jus pasirodo susikurete nauja puslapi ir cia maloniai bendraujate:) O siandien VP kazkas ji paviesino, tai ir uzsukau pasiskaitineti.
Saunuoles, gausis visai geras psl:)
Suprantu, kad jusu kompanija gaunasi tikrai uzdara, tai jei nenorit – galiu nedalyvauti, parasykit, suprasiu.
Tik turiu dar klausimeli – ar ne geriau buvo VP? Juk ten ir nauji zmones pasijungdavo, ir receptu ivairiu imesdavo, o cia ar nenusibosit, neissisemsit bendraudamos tik tarpusavyje? Geriausios idejos gimsta kolektyve, be to, gyvam ir besikeicianciam. Tuo labiau, kad jusu VP daug kas pasigenga (tame tarpe ir as):)))
Linkiu jums sekmes, kuriant savo skyreli ir dalinantis patirtimi.
P.S. dabar jau prikabinau savo tikraji maila, prasyciau jo nepaviesinti.
Dekinga uz supratima.
TETA SVEIKOS PO ŠV. VELYKŲ
Ir reiktų pasveikinti su artėjančiu atvelykiu. Nežinau, kaip kituose Lt vietose, bet pas mus vadinamas pirmas sekmadienis po Velykų – Mažosios Velykėlės. Vėl dažomi kiaušiniai, bet jau dabar viskas kukliai, na, šventiniai pietūs ir viskas.Tiesa kiaušiniai tik mušami ir valgomi, bet neberidenami.
Mano brangiausiasis išėjo lasmetinių dalinių atostogų, bus iki 05 02. O prieš šventes maldavo: na, išjung tu tą prakeiktą velnio padarą, o tai viena ranka puodą maišai, o kita- puoda maišai :(. Teko paklusti. Be to, kažko ir kompas vos pasivilko.Šiandien buvo atėjęs kompententingas “internetinis berniukas”, pasirodo, reikėjo visas apsaugas atnaujinti, įdėjo visokių saugių dalykėlių, taip kad nei aš Jums, nei jūs man- jokių virusų neprikabinsit 🙂 🙂 :)Instaliavo dar vieną, naują pašto dėžę- Misrosoft Offise Outl, adresas tas pats.
Velykos praejo šauniai, patiekalų mums abiems net per daug buvo, o šiandien dar išsiviriau raug. kopūstų sriubos ir valgėm su neluptom bulvėm – pats tas buvo. Nusibodo visokie skanumynai. Ryr darysiu FORŠMAKĄ, nusikopinusi turiu,rodos, Griliaus ar Austres
Kaip Jus visos laikotės? 🙂 🙂 🙂
MIGLĖ -TETAI
Labutis, pasirodei pagaliau 🙂
Kaip suprantu – dėl to, kad kažkam nusibodo tavo nugarukę matyt 🙂 🙂 🙂 Nenusimink -ne tau vienai šitaip -maniškis retsykiais taip pat pašaršaluoja mažumyti 🙂 🙂 🙂
Vyniokis viršun -dabar jau Virjes medaus torte rinksimės 🙂