SKANAUS, VISADA!

 miglė

Imam karbonadinės ar kitos mėsytės plonas riekeles, pamušam, pabarstom prieskoniais.
Gaminam įdarą -pakepinam rūkytų lašinukų ir rūkyto kumpio su smulkintais svogūnais.Paskui dar įdedam džiovintų grybų(aišku, prieš tai juos išvirus).Šio įdaro dedam į mėsos gabaliuką -kaip į voką-perpus perlenkus.Tada paniruojam miltuose ir kiaušinio plakinyje.Kepam įkaitintoje keptuvėje ant aliejaus -kol gražiai apskrunda abi pusės.
Visai skanu būtų ir iš vištos krūtinėlės.

žiema
Man šitas karštas baliukams labai patinka tuo, kad galima jį pasiruošti iš anksto.

Išsikepu karbonadą, išsiverdu bulves, tada sutiesiu karbonadus į skardą, užpjaustau pievagrybių, ant viršaus uždedu keptų svogūnų, dar ant viršaus – tarkuoto lydyto sūrio , pamaišyto su majonezu.

Pridėstau virtų bulvių, apibarstau prieskoniais. Vos tik svečiai per duris- aš visą tą gėrį į orkaitę 😉 Kol pasisveikinam, vienu kitu žodžiu persimetam- jau ir gatava. Ir lėkštė pilna, ir atrodo normaliai – visi sotūs ir laimingi 😛
Genija

Aš nieko nekepu iš anksto. Išmušu karbonadus, prieskoniais apibarstau.. Tuomet juos į skardą išdėlioju. Ant kiekvieno -po storą riekę žalio svogūno, tada- majonezo, o ant viršaus -sūrio. Ir pašaunu kepti , kai jau suskaičiuoju – prieš svečiams ateinant. Jokių klapatų – galiu pati eiti gražintis tuo metu 😆

Spurga

Vištienos krūtinėlę  paplakiau kiek plaktuku, apibarsčiau KATANY prieskoniais vištienai, cinamonu, čiobreliais, patryniau česnakiukų ir pakroviau… smulkintų parsimonų bei šiek tiek tarkuoto sūrio. Susukau ir prismeigiau pagaliuku, apkepiau. Labai daug to įdaro į vidų netilpo, tai dar šalia pakepiau- įkroviau grietinės ir išėjo toks padažiukas.

Kapojom su bulvių koše.  Skanu

meška
Receptas iš laidos “Roberto pusryčiai”.  Aprašysiu be vingrybių ir smulkmenų 😉

Imam svogūną, rūkytos šoninės, obuolį. Viską supjaustom kubeliais ir keptuvėje apkepinam – obuolius suberiam truputį vėliau, kad neištižtų.Į  atvėsusį įdarą dar pridedam žąsų kepenėlių pašteto,viską sumaišom .

Krūtinėlę  truputį padaužom,pabarstom  prieskoniais , šoną įpjaunam -padarom  kišenę.Prikemšam įdaro,  smeigtukais “užrakinam” ir  – keptuvėn,kepti.

Po to imam porą lakštų sluoksniuotos tešlos ir ją truputėlį pakočiojam. Ant vieno lapo dedam įdarytą krūtinėlę, kitu uždengiam. Apipjaustom ir užlankstom panašiai  kaip čebureką.Paviršių apibarstom sezamo sėklomis, ištepam plaktu kiaušiniu ir kepam orkaitėje,kol gražiai apskrus.Dedam į lėkštę .

Dar ir padažas patiekiamas:iš raudonojo vyno, sojos padažo ir kaktusinių figų. Bet padažų, manau, ir kitokių galima sugalvot ;). 

miglės trigrašis ;):

aš  jau į tą ‘čebureką” įdarytos vištienos  gal nekiščiau    Tik šiaip tas mėsukes pagaliukais sutvirtinčiau, kad įdaras neišbėgtų.Nes su tešlA  jau kažkaip per sočiai gaunasi  

meškos komentaras

 ir aš galvoju,kad su tešla -“sviestas sviestuotas” 😉 Čia jau  kiekviena gali savaip gaminti,juo labiau, kad tų paštetų dabar visokių yra.O  kur pačios gaminatės, tai dar skanesni.Galima ir visai be pašteto apsieit-  aš į tą kišenėlę  kokių slyvų ar grybukų geriau įmesčiau.

migle

Išsiviriau jautienos  kepenų gabaliuką, lašinioko , kelias morkas su visokiais prieskoniais.
Toliau beliko vadovautis Virjes ir kitų skaniečių praktikių jau kažin kadais išguldytais patarimais(Naminė kepeninė dešra ir paštetas) ir malti/kepti/virti/t.t.
Kažkodėl man susišvityjo, kad maišyt(Į VIENĄ PUSĘ ) geriau su …mediniu šaukštu .Žinokit, pasitvirtino ir viena, ir kita -niekas neprisvilo ir  masė maišėsi smagiai -mat medinio š. rankena ilga ir smagi apimti.Svogūnėkus kepinau svieste.Virtas morkas sumaliau kartu su kepenimis/lašiniokais.Prieskoniai buvo banalūs -druska/pipirai+ tradiciniai mėsos( ).Na, aišku, krapų DAAAUG Pabaigoje  švystelėjau “riebią” skiltį smulkinto česnako.Irgi pasiteisino
Po to formelėn paguldžiau ant maistinės plėvelės   ir į dešrą tokią susukau.Laaaabai skanu 😉

migle

Pasigilinau  į jautienos  kepimo reikalus.Sakau, kažkoks fintas turi būti, kaip tą jautieną kept- kad trumpai ,bet sultinga išeitų.Na tai pas Giedrių ir radau.Pasirodo, labai svarbu kepti taip, kad SULČIŲ NEPALEISTŲ:
(copy/past)

giedrius_v
2007-01-08 05:44 pm UTC (nuoroda)
Jautiena paleidžia sultis vienu iš trijų variantų:
1. kai kepimo temperatūra per žema
2. kai pergrūsta, mėsos gabalėliai liečiasi vienas prie kito
3. kai puodo dugnas per plonas, ir tik užmetus vėsią mėsą temperatūra per greitai nukrenta.
Patarčiau taip: įkaitinti puodą ar keptuvę kaip reikiant, kad užtiškęs vandens lašelis šnypštų ir šokinėtų į visas puses, o ne tiesiog šnypštų ir burbuliuotų vienoje vietoje prikibęs. Geriau kepti sunkiame, ketaus puode, tuomet temperatūra nuo mėsos nenukris, arba nukris kur kas mažiau. Mėsos gabalėliai ne per daug smulkūs, tarkim 3-4cm dydžio kubeliai, tuomet nesudegs niekas. Taip, gali dūminti ir taškytis riebalais, bet toks jau tas jautienos kepimas. Aviena pvz kur kas mažiau taškosi. Uždengti dangčiu negalima, nebent toks būna iš tinklelio pagamintas, kur taukus sulaiko, o orą praleidžia. Antraip mėsa ims savo garuose virti.
Galima kepti ant sausos keptuvės, arba su trupučiu aliejaus. Užmetus gabalėlį, jis gali prikibti prie dugno, nieko baisaus, nieko plėšti ir krutinti nereikia, kai pakankamai apkeps, jis atlips be ypatingų pastangų.
Sūdyti geriau jau keptuvėje, ar išvis kai jau iškepta, nes druska ištraukia drėgmę iš mėsos.
Jeigu vis viena nesigauna ( tarkim, per silpna dujinė, neįkaitina kaip reikiant, arba puodai tik tefloniniai ploni ), dar yra variantas mėsos gabalėlius tiesiog apvirti aliejuje, tas irgi pakankamai gerai juos apkepina. Aliejaus daugiau, įkaitinti gerai, ir įleisti mėsą, vėlgi, neperkraunant puodo, antraip aliejaus temperatūra kris. Kai tik atsiranda rusva plutelė – traukiam lauk, ir naują porciją.
Ir dar. Apkepinus mėsą dažnai dugnas pasidengia “prikepėliais”, plona plėvele iš sukepusių sulčių, kurios visgi spėjo išsiskirti. Ji labai efektyviai nusiima ten pat pakepinus supjaustytą svogūną, ant stiprios ugnies ir nuolat pamaišant ir patrinant dugną mentele. Svogūnai nuo to tampa tik dar skanesni.
O jeigu jau sultis paleido, nieko čia nebepritaisysi, mėsą reikia tuomet skubiai traukti lauk, nusausinti, sultis nupilti, puodą įkaitinti normaliai na ir taip toliau. Arba uždengti puodą ir troškinti mėsą savose sultyse, dar svogūnų užmetus ar pan, bet čia jau iš kitos operos, ir troškinti reikia ilgai, kol suminkštėja…

migle
Reikia :
800 g jautienos(turėjau mentės, galima ir kumpio)
1 didelis svogūnas
2 didelės morkos
3 šaukštai grietinės
2 šaukštai garstyčių
aliejaus kepimui
druskos, pipirų,
žiupsnelis muškato
saujelė krapų, bazilikų,
jeigu yra -truputukas raudonėlio, melisos galima

Jautieną paruošiam kaip “teisingam” befstrogenui -t.y. nupjaustom visas gyslas, supjaustom pailgom plonytėm juostelėm.Ant SMARKIOS ugnies 2-3 min. pakepinam įkaitintame aliejuje.Po to ten pat suverčiam plonais šiaudeliais supjaustytas morkas, po kurio laiko – griežinėliais pajustytą svogūną.Kepinam tiek, kad svogūnas dar nepradėtų skrusti.
Tuo metu į šaukštą miltų pribarstom druskos/pipirų, kitų prieskonių.(   šitas fintas man patiko -kažkur internete radau). Krapus ir bazilikus dėsim vėliau.
Kai svogūnai ir morkos suminkštėja -viską apibarstom miltais su prieskoniais, gerai išmaišom ir dar paskrudinam šiek tiek.Po to užpilam sultiniu ar virintu vandeniu -kad mėsa būtų gerokai apsemta.Suverčiam grietinės/garstyčių mišinį ir troškinam , vis pamaišydamos, kol mėsa galutinai suminkštės ant šiek tiek mažesnio, nei vidutinio, stiprumo ugnies.Jeigu mėsa kieta -užtruks ilgokai – pvz., su mentės mėsa sugaišau apie valandą.Dar teko eigoje karšto virinto vandens įpilti.Pačioje pabaigoje dar paskaninam smulkintais krapais ir, jei turim -bazilikais.
Šiaip jau esu patenkinta -mėsa minkšta, o grietinė ir garstyčios suteikia labai malonios ir pikantiškos rūgštelės.

O jei turite išpjovos ar kitos minkštos mėsytės, tai galima išvis be vandens patroškinti -tik grietinės/garstyčių padaže , tik tuomet to mišinio kiekį bent padvigubint reikėtų.Tačiau užtruks vos kelias minutes ir bus “tikras” befstrogenas.

dar visokių guliašų rasite čia: http://www.restoran.ru/msk/articles/kulina/kulinarnye_retsepty/vtorye_ blyuda/s_myasom/gulyash

http://www.kuking.net/3_1341.htm