Šiuo metu žiūrite: R E C E P T A I


Grybai, troškinti aliejuje su morkomis ir kopūstais

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 14 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

tetule

Mes su mamyte “šimtą metų” gaminam tokią makalošę: nemažame kiekyje aliejaus troškiname pjaustytus kopūstus, jiems suminkštėjus, dar pridedam tarkuotų morkų. Kai jau suminkštėja viskas, dedam svogūnų, galiausiai – virtų grybų, prieskonių, pomidorų padažo. Kiekiai – ko kiek yra . Beje, dar galima ir kokios paprikos įmesti, tikrai nepagadins.

Grybų sriuba

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 7 , reitingas: 4.71 iš 5)
Loading...

ViKi

Kai tik rasiu kokią ūmėdėlę ar kitokį kokį valgomą grybą, tai virsiu sriubą, tokią kaip virdavo mano a.a. mama.
Ji gaminama labai paprastai 🙂 Pirmiausia apverdam grybukus. Paskui juos dedam į kitą puodą su kartu su suspjaustytomis bulvėmis, užpilam vandenuku, pridedam prieskonių (svogūno, pipirų, krapų) ir verdam. Baigiant virti bulvėms ,, užbalinam’’ pienu ir grietine. Įmetam gabalėlį sviesto.
Labai primityvu, bet man labai skanu. Gal kad vaikyste ,,kvepia’’ 🙂 Mano vaikai jau suaugę , bet ir jie vis prašo  tik   tokios grybų sriubos išvirti.

Kepti grybai su šonine ir grietinėle

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

GUTE
Reikės tokių dalykėlių:
1. Grybukai – surinkti, nuvalyti, išvirti.
2. Gabalėlis karšto rūkymo šoninės.
3. Poro (galima ir svogūno galvos ).
4. Morkos.
5. Grietinėlės (10%, kur kavai).
6. Šaukšto miltų .
7. Krapų . Kas mėgsta- čiobrelio – šviežio, petražolės ar pan.

Morką sutarkuoju stambia tarka (galima ir  ta, kur tarkuoja šiaudeliais) , pakepinu su trupučiu aliejaus . Kai suminkštėja, įdedu supjaustytą porą , dar pakepinu , sukrečiu į kitą indą. Tada pakepinu smulkiai pjaustytą šoninę, dedu grybus. Juos pakepinu , kad grybai perkaistų.Tuomet dedu morkas su porais, šaukštą miltų, gerai viską išmaišau . Po to  pilu grietinėlę, pakaitinu. Pabaigoje – paskaninu prieskoniais ir druskytė . Valgyti su virtomis bulvėmis.

Baziliko pasta

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

COPY

Reikia:

šviežio baziliko nemažas pundas- jis yra pagrindas viso produkto;
anakardžio riešutai-tiek, kiek telpa į kavamalės indelį vienam kartui;
kietasis sūris-džiugas ir t.t., (būtinai tarkuotas kuo smulkiau)apie 30-60 gr;alyvuogių aliejus(tinka visokie, išskyrus saulėgrąžų);2-3 šaukštai balto sauso vyno ;2-3 šaukštai(naudojau mažesnį kiekį )vyno acto su peletrūnu Orelia .Pagal skonį  -druskos, galima dar ir porą skiltelių česnako.

Su mikserio galvute, skirta daryti piure, sumaliau baziliką, palaipsniui dėdama visus ingredientus(nurodyti kiekiai yra apytikslai, nes dariau “iš akies” ) . Turi išeiti žalios spalvos tepli masė.Jei per tiršta- padauginti aliejaus, jei skysta- dėti daugiau sūrio su riešutais.
Tinka tepti ant skrudintos duonos, su makaronais, ant paprastų sumuštinių, ant balto varškės ir net fermentinio sūrio, nekalbant jau apie fetą.Su pomidorais, agurkais- platus panaudojimo spektras  .
Man- labai skanus, pikantiškas priedas.Siūlau išbandyti. SKANAUS

Kada koks augalas nevartotinas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 6 , reitingas: 4.17 iš 5)
Loading...

copy/past

Ajeras, balinis (šaknys). Esant padidėjusiai skrandžio sekrecijai, šios šaknys nevartotinos.

Alavijas (alijošius). Vartojant alavijo preparatus, priplūsta kraujo į mažojo dubens organus. Todėl jie nevartotini sergant kepenų ir tulžies pūslės ligoms, kraujuojant gimdai, sergant hemorojumi, cistitu, esant nėštumui.

Alyva, paprastoji – nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai.

Amalas, paprastasis – nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia atsargumo.

Apynys, paprastasis – nuodingas augalas. Turi būti tiksliai dozuojamas. Vartojant vidun, negali būti perdozuotas.

Aralija, mandžiūrinė. Aralijos preparatų turi vengti kenčiantys nuo didelio kraujospūdžio, nemigos, didelio nervų jautrumo.

Asiūklis, dirvinis – nuodingas augalas. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu, gali būti pavojingas net nežymių sudirginimų atvejais. Tiksliai dozuotinas vartojant vidun.

Beržas, karpotasis. Kadangi pasižymi inkstus dirginančiu poveikiu, beržo pumpurų antpilus, nuovirus kaip šlapimą varančią priemonę, galima vartoti tik prižiūrint gydytojui. Ilgai gerti negalima.

Bijūnas, sibirinis – labai nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai ir tiksliai dozuojant.

Burokas, valgomasis. Geriant šviežias burokėlių sultis, gali smarkiai suspazmuoti kraujagyslės. Todėl šviežiai išspaustos sultys turi 2-3 val. pastovėti, kad išgaruotų žalingos lakiosios frakcijos. Tada galima sultis gerti.

Česnakas, valgomasis. Negalima vartoti sergantiems epilepsija, pilnakraujams žmonėms ir nėščioms moterims.

Dagišius, paprastasis – nuodingas augalas. Tiksliai stebėti dozavimą.

Debesylas, didysis. Debesylo antpilas ir nuoviras kenksmingi nėščiosioms ir sergantiems inkstų ligomis.

Dilgėlė, didžioji. Nepritarus gydytojui, dilgėlės vartoti nederėtų. Šio augalo preparatai netinkami žmonėms, kurių padidėjęs kaujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų.

Driekana, baltoji. Tai nuodingas augalas. Jį perdozavus, galima susirgti inkstų uždegimu, pradėti viduriuoti krauju.

Erškėtis. Išgėrus erškėčio antpilo, būtina išskalauti burną šiltu vandeniu arba šiltu sodos vandeniu. Antpile esančios rūgštys ardo dantų emalį.

Erškėtis, kvapusis – nuodingas augalas, ypač šviežias, reikia atsargumo dozuojant.

Gailis, pelkinis – nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia būti labai atsargiam. Neteisingas dozavimas gali sukelti virškinamojo trakto gleivinės uždegimą.

Granatas (vaisiai). Vaisių sultis reikia gerti atskiestas vandeniu, nes jose yra daug įvairių rūgščių, kurios dirgina skrandį ir ardo dantų emalį. Atsargiai vartoti žievę, nes perdozavimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, traukulius, pabloginti regėjimą.

Jonažolė, paprastoji – nuodingas augalas, vidun vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojama jonažolė siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.

Kadagys, paprastasis. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu. Uogas reikia tiksliai dozuoti, negalima jų valgyti nėščiosioms.

Karpažolė bet kokios atmainos. Tai labai nuodingas augalas ir vidun jį vartoti reikia labai atsargiai.

Kartuolė, paprastoji. Šį nuodingą augalą galima vartoti tik kontroliuojant gydytojui. Nėščiosioms gali sukelti persileidimus.

Kopūstas, jūros (laminarija). Negalima vartoti jūros kopūsto sergant plaučių tuberkulioze, inkstų ligomis, furunkulioze, hemoragine diateze (reiškiasi kraujavimu ir kraujosrūvomis odoje, gleivinėje, vidaus organuose), dilgėline, esant nėštumui, kai netinka jodo preparatai.

Kraujažolė (visų atmainų) – nuodingas augalas. Kaip ir kiekvieną nuodingą augalą, vidun reikia vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojant ir perdozuojant, gali imti svaigti galva, atsirasti odos išbėrimas. Paisyti tikslaus dozavimo.

Krienas, valgomasis. Nereikėtų valgyti daug krienų.
Kukurūzų kurkos. Tai stipri kraują krešinanti priemonė. Esant padidėjusiam kraujo krešumui, nevartoti.

Lauras, kilnusis. Jis gali sudirginti odą.

Leuzėja, šlamagraižė. Preparatai vartojami pagal nurodymus ir prižiūrint gydytojui. Nereikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, serga akių dugno ligomis.

Mėta, dirvinė ir miškinė. Vartojama vidun skatina persileidimus.
Kultūrinė mėta nepavojinga.

Morka, valgomoji. Nevalgyti iš žemės kyšančios pažaliavusios šakniavaisio dalies, nes kenkia širdžiai.

Našlaitė, trispalvė. Ilgai vartojant ir perdozuojant našlaitės preparatus, galimas vėmimas, viduriavimas ir niežtintis išbėrimas.

Notra, miškinė – nuodingas augalas. Vidun vartoti atsargiai.

Pakalnutė, paprastoji. Nuodingas augalas. Pakalnutės preparatų negalima vartoti esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.

Papartis, kelminis – labai nuodingas augalas. Paparčio preparatai netinka esant širdies nepakankamumui, sergant kepenų, inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, esant aktyviai tuberkuliozei, nėštumui, dideliam išsekimui, mažakraujystei.

Pelynas (kartusis kietis) – nuodingas augalas. Vidun reikia vartoti atsargiai ir tiksliai dozuojant. Vengti ilgo vartojimo. Tai gali sukelti traukulius, haliucinacijas ir kitus psichinius sutrikimus. Karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms, taip pat sergant opalige.

Pipirlapė, europinė. Tai labai nuodingas augalas ir jį vartoti reikia labai atsargiai.

Putinas, paprastasis. Dėl didelio purinų kiekio putino uogų negalima valgyti sergant inkstų ligomis ir podagra.

Raudonėlis. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.

Riešutas, graikinis ir lazdyno . Šiuos ir kai kuriuos riešutus reikia valgyti saikingai. Padauginus jų, gali prasidėti galvos skausmai, nes riešutų branduoliai gali sukelti galvos smegenų kraujagyslių spazmus.

Rykštenė, auksinė. Nuodingas augalas. Jį reikia tiksliai dozuoti.
Rugiagėlė. Kadangi turi labai aktyvių junginių su ciano komponentais, turi būti atsargiai vartojama.

Rūgtis, dėmėtasis; rūgtis, karčiarūgštis; rūgtis takažolė. Pasižymi stipriomis kraują krešinančiomis savybėmis. Sergantys tromboflebitu, negali vartoti.

Saldymedis, plikasis. Ilgai vartojant saldymedį, o pavartojus karbenokseloną,- ypač dažnai pakyla arterinis kraujospūdis, susilaiko skysčiai, atsiranda patinimų, sutrinka lytinė sfera, susilpnėja seksualinis potraukis, išsivysto ginekomastijos, liaujasi augę plaukai arba ima slinkti ir pan.

Sėmenys. Nevartoti cholecistito (tulžies pūslės uždegimo) ir hepatito (kepenų uždegimo) atvejais. Sėmenų nepatartina vartoti ilgai.

Skleistenis, plikasis. Nuodingas augalas. Vartojant didesnėmis dozėmis, galima apsinuodyti.

Svogūnas, valgomasis. Svogūno antpilas netinka vartoti sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis.

Šaknis, auksinė. Tiksliai laikytis dozavimo. Gydytis reikia prižiūrint gydytojui. Negalima vartoti esant ryškiai išreikštiems nervų ligų simtomams, išsekusioms galvos smegenų žievės ląstelėms, hipertoninei ligai ir aterosklerozei, hipotonijai, sukeltai kraujagyslių vegetodistonijos.

Šaltekšnis, paprastasis. Nuodingas augalas. Tinka vartoti tik žievę, ne mažiau kaip metus išlaikytą sausoje vietoje arba 1 val. iškaitintą 100°C. Antraip nuo žievės galima apsinuodyti
Šlamutis, smiltyninis. Didina kraujospudį. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, ilgai nevartotinas.

Tramažolė, šliaužiančioji. Nuodingas augalas ir į vidų reikia vartoti atsargiai. Laikytis tikslaus dozavimo.

Taukė, vaistinė. Nuodingas augalas. Vartoti į vidų reikia atsargiai ir griežtai dozuojant.

Ugniažolė, didžioji. Visos dalys, ypač šaknys, yra nuodingos. Vartoti vidun reikia labai atsargiai, tiksliai dozuojant ir prižiūrint gydytojui. Gausus ir ilgas vartojimas sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, slopina kvėpavimo centrą.

Uosis, paprastasis. Nuodingas. Vidun vartoti atsargiai.

Valerijono šaknys. Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną, sutrikdo širdies veiklą.

Žemuogė (uogos). Kai kurie žmonės yra jautrūs žemuogėms. Jos sukelia alerginę ligą, kuri pasireiškia ilgai trunkančiu išbėrimu. Tokiais atvejais valgyti žemuogių negalima.

Ženšenis, šaknys. Vartoti tiktai šaltuoju metų laiku. Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija ir kita.

Žvaginė, trikertė. Šio augalo preparatai pavojingi padidėjusio kraujo krešumo žmonėms.

Šaltinis -medicina.dnp.lt/

Keli bulvinių blynų ir kitokių tarkių receptai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.33 iš 5)
Loading...

no comments

Aš iš šviežių bulvių nekepu nieko. Nemėgstu pridet nei miltų, nei kitko. O jau kai rudeniop bulvės “surimtėja”,  kepu bulvinius blynus.  Bet ne plonus, o tokius storuliukus. 2/3 tarkių, 1/3 virtų maltų bulvių, kiaušinis, tarkuotas svogūnas.  Tokie blynai gaunasi traškia plutele, viduj minkštučiai ir neprisigeria riebalų. 

Iš  panašios  tešlos (tik tarkiai nusunkiami ir nededamas svogūnas) vandenyje verdam “durniukus”. Valgom su spirgų padažiuku.
Taip pat iš tokios   tešlos darom mažučius kukuliukus ir verdam iš jų pienišką sriubą .

tetulė

Mūsų  namuos tarkinių  patiekalų “topas” vadinasi  “biednioko kleckai”. Mamytė kažkokiame “tautinių”  patiekalų receptyne atrado – ten tikrai labai jau biednas, sausas, prėskas  patiekaliukas buvo, bet patiko principas, tai patobulinom ir iki šiol gaminam  .

Pagrindas – didesnioji dalis žalių tarkių, truputis virtų  maltų bulvių. Dar, žinoma, druskos, galima vieną kiaušinį, o svogūnų nededam , įtariu, gal ir nepakenktų. 

Toliau – gaminam iš tos tešlos storuliukus blyniukus, ant labai mažai aliejaus vos apskrudinam ir dedam į puodą, ant kurio dugno kas nors panašaus į groteles, o pačiam puode jau kunkuliuoja pienas  trupučiu vandenėlio praskiestas ir pasūdytas. Kepam – kraunam, kepam – kraunam, kol sueina visi kleckiukai  . Tada būtų gerai pavožt juos kokia lėkšte, puodą uždengt, pamažint ugnį ir gal valandą troškint, vis pažiūrint, ar nesumažėjo skysčio (jis turi semti visus kleckiukus). Prieš pabaigą – ragauti, ar pakanka druskos, ar jau išsitroškinę, labai tinka gerą šaukštą sviesto įmesti.

Ir valgyti su tuo padažu, kuriam troškinosi, man geriausia – labai daug to padažo, vos ne kaip sriuba. 

Jei prikepėt labai daug ir nesuspėjot suvalgyti, galima juos labai šauniai pašildyt. Pasmulkinam kažkiek blyniukus – priklausomai nuo dydžio, gal į kokias keturias dalis. Metam visus į keptuvę, galima šiek tiek aliejaus arba sviesto, o jei keptuvė netraukia ir nesinori riebumo – tai ir be nieko vartant pašildom, pilam pieno, druskytės, šiek tiek patroškinam. Ne tiek, kad į košę suvirtų, bet kad jau lyg ir irti pradėtų. Tokia košė makaliošė išeina , vaikystėj baisiai mėgta. Neseniai prisiminiau, oi, kaip skanu buvo .

Virjes

Kažkada sugalvojau, kad bulvinius blynus kepant reikia į juos įpilti ne miltų, o manų. Dabar kai tarkuoju bulves į indą pirmiausiai įpilu kokius 3 valg. š. manų- iki viską sutarkuoji, manai išbrinksta, tada kokį kiaušinį, prieskonių ir kepu. Liuks- nebūna skysti, o manų nė ženklo. Su miltais irgi bandžiau, bet man su manais labiau patinka, traškesni.

Zose 

Aš labai mėgstu tokius bulvinius (greitai iškepamus) blynus – sutarkuoti bulves  burokine tarka,  įmušam kiaušinį, truputis miltų. Labai skanu, kai dar įtarkuoji česnako skiltelę. Tokie blynai skanu su varške, sumaišyta su česnaku ir ten pat dar įpjaustyta pomidoro.

 

Rūkyta višta

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 8 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

ziema 

10 kg šlaunelių
500 gr druskos
1 česnakas
juodieji malti pipirai
Šis mišinys-  vištos įtrinimui. Įtrinus užpilti 10 litrų vandens ir palaikyti per naktį.
Kitą dieną tame pačiame marinate vištieną užvirti, graibyti putas, įdėti lauro lapelių. Išvirti, kol mėsa bus minkšta ir dar daugiau (nes kai atvėsta, tampa kietesnė)
Išimti vištieną iš puodo, iš karto pabarstyti kmynais ir rūkyti.
Malkutės turi būti alksnio- skaniausias dūmelis.Ant grotelių patiesti lininį skudurą ir sudėti mėsą. Dūmas turi būti karštas
Kai pasikeičia spalva, galima išimti.
Tai čia mano mamukės receptas. Kas valgė, sako skanu.

GUTE

Vienas prietelius aiškino , kaip jis rūko vištą orkaitėje:
į skardą  prideda alksnio pjuvenų ir pastato ją orkaitės apačioje , bet ne ant dugno. Kitoje lentynoje šauna vištą, taip kepa-rūko.

 

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 ... 112 113 114 115 116 ... 158 159 160 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011