SKANAUS, VISADA!

Obuolių jau prisivalgėt tiek, kad  nebenorit į jų pusę net pažiūrėti? Skintais žiemai jau užkrauti visi tam tinkami kampai, o ir  sulčių jau  irgi prisivirėt daugiau nei reikia ? Ir vistiek obelys sode  dar anaiptol ne tuštutukės?

Jeigu į visus klausimus atsakėte TAIP, vadinasi -pats metas imtis… obuolių sūrių gamybos. O tam  kelias valandas vargti prie  karšta obuoliene besitaškančio puodo, pasirodo,  visai nebūtina  😉  Aišku, jeigu obuolių masę “kepsime” orkaitėje, o prieš tai,  užuot smulkiai pjausčiusios obuolius,  juos paprasčiausiai… pertrinsim buitine sulčiaspaude !

Reikia:

Obuolių  8 kg.

Cukraus – 1 – 1,5 kg (pagal skonį)

Eiga

Obuolius supjaustom perpus ar į keturias dalis (kaip kam smagiau)  ir išpjaustom sėklojų. Žievelių lupti visai nebūtina.  Mikliai perleidžiam per paprasčiausią buitinę sulčiaspaudę su didesne talpa tirščiams.  Susidariusias sultis pilam į metalinį (geriau -ne emaliuotą) puodą ir ant pačios stipriausios ugnies gariname -iki jų liks visai nedaug ir jos gerokai  sutirštės  -panašiai kaip slyvų ar abrikosų sultys. Man iš 2,2 kg sulčių  liko vos 300 g.

Kol sultys garinasi, į obuolių tirščių masę supilam cukrų, gerai išmaišom, leidžiam šiek tiek pastovėti – kad ištirptų cukrus. Tuomet   ją perpilam į skardą  ar metalinį puodą, uždengiam folija ir kišam orkaitėn, kurią įkaitinam iki 200 laipsnių karščio. Po pusvalandžio į besitroškinančią masę supilam sutirštintas obuolių sultis, gerai išmaišom, vėl uždengiam folija ir leidžiam toliau troškintis. Po to   kas 10 -15 min. vis patikrinam, ar nepradėjo svilti prie dugno, vis pamaišom. Maždaug po valandos nuo proceso pradžios (įsitikinusios, kad perskyrus obuolių masę ji nesubėga atgal)  išjungiam orkaitę ir leidžiam obuolienei palengva atvėsti.

Tuomet supilam į sūrmaišius, paslegiam kokiai parai ir  kabinam džiovinti. Beje -tam puikiai  tinka  ir buitinės  el. džiovyklės -man per du pusdienius  vidutinio dydžio sūris apdžiuvo visai neblogai.

Šio būdo  privalumai prieš tradicinius yra net keli. Pirmiausiai nereikia vargti smulkinant obuolius. Darbas pagreitėja ir dėl to, kad nereikia laukti pernakt, kol cukrumi užpilti obuoliai paleis sultis. Bet didžiausias visgi privalumas tas, kad sulčiaspaude susmulkinta obuolių  masė  “iškepa” be jokio taškymosi bent dvigubai greičiau, o  iš anksto stipriai nugarinus obuolių sultis, jau paruoštoje masėje lieka gerokai mažiau skysčio, kuris nenueina niekais sūrį suslėgus. Beje -obuolių žievelių tikrai neverta lupti ne tik dėl to, kad jos visai gerai iki minkštumo suverda, bet ir dėl to, kad turi medžiagų, kurios garantuoja gerą obuolių masės sukibimą.

O skonis, patikėkite 😆 nuo gaminto “tradiciniu” būdu -visai nesikeičia 😉

Apie obuolius: visi šaltiniai byloja, kad geriausiai sūriams  tinka antaniniai.Greičiausiai -šventa tiesa .Bet tinka ir kiti -rūgštesni, iš žieminių veislių -patikrinta 🙂  Galima imti antaninius, Bogatyr ir pan. pramaišiui su bet kuriais kitais 😉

Miglė

DAR KELI OBUOLIŲ SŪRIO RECEPTAI:

…………………………………………………………..

GUTE

Obuolių – 7 kg,
cukraus 1,5 kg.
Obuolius nulupu , supjaustau , užberiu cukrum , laikau parą , po to išsiskyrusias sultis nupilu. Verdu , kol jų nugaruoja apie 2/3 tūrio.Tuomet pilu obuolius , verdu maišant iki masė sutirštėja – apie 1,5-2 val. Dalį obuolių dedu virimo pabaigoje- gaunasi graži “mozaika” . Išvirusią masę pilstau į įvairias talpas plonu sluoksniu . Padžiovinu – kartais net orkaitėje, kaip grybus, su visom formom.
Po to išverčiu , apdėlioju visas palanges ir kt. vietas ir “nokinu” kambario temperatūroje. Tiesa, taip “nokinant” iki Kalėdų kartais vos vienas kitas lieka ,slėpti reikia .
Į sūrmaišius aš nepilu .Pilu į silikonines ir plastikines formas. Padžiovinu – kol sukietėja paviršius ,ir išverčiu . Gerai išvirus , niekas “nepabėga” .
iš formos obuolinę “babkę” išverčiu kokią trečią dieną . Po to – vis pavartydama džiovinu. Nors viską darau vienodai , vieno virimo sūriai sudžiūva (kad jau galima būtų pjaustyti) vos ne per savaitę , kiti – ilgiau . Oras patenka geriau , negu per sūrmaišį ir džiūsta greičiau . Aš dar dienąkišu į orkaitę padžiovinti – mat norisi kuo greičiau paragauti , kas gavosi.

Tigra

Patarimas obuolių sūrių virėjoms : aš obuolių sūrį gaminu orkaitėje – nei tau maišyti, nei tau stovėti prie viryklės, nei ant sienų tykšta, nei prisvyla

Sūrmaišius pasisiuvau iš senų lininių servetėlių: sulenkiau kampu -štai tau ir maišelis .
Surmaišius dedu skardon, prispaudžiu lenta, paslegiu ir palaikau keletą dienų. Paskui jau džiovinu.
O su džiovinimu tai irgi vargstu : kabinu po radiatoriumi arba po gyvatuku

Virjes

Esu išbandžiusi sūriams visokius obuolius, bet tikrai geriausiai tinka antaniniai.Tuomet sūriai niekada nesigavo pilkšvi . Iš visų kitų veislių irgi gerai, bet reikia ilgiau virti. Dar labai skanu į virimo pabaigą įberti lazdyno riešutų. Galima pasmulkinti.

COPY

Vienąkart išvirtą obuolių masę suverčiau į storą celofaną, suvyniojau kaip dovanėlę ir paslėgiau inde. Per kelias dienas perteklinis skystis -tiesiog dieviško skonio- ištekėjo ir buvo sulaižytas . Nustojus varvėti, paslėgtą sūrį su visu indu – ant radiatorių.

miglė

Su košės virimu -viskas pagal klasikinį receptą.Varvinimo/slėgimo klausimu štai tokia geroji patirtis:

išvirtą masę sudrebiam drobės maišiukan( ar iš servetėlių, ar nuo  Nalivka babuni ”pakuotės” ar su užrašu Skaitymo metai -visiškai nesvarbu). Pakabinam ant cveko biškutuką laisvai nusivarvėti/susislėgti(apačion nepamirštam padėti   kokį dubenį dieviško  skonio skysčiui surinkti). Maždaug po valandos/kitos -jau imam spausti  stipriai . Man asmeniškai  šiam procesui šįkart  labai pravertė mugėje nupirktas sūrių spaustukas – kelios minutės -ir gaminys įgauna “teisingą” formą, apskritai daug švaresnis (nesitaškantis) procesas,   iškart nusispaudžia dauguma skystimo.O po to -jau tarp lentukių slegiu kelioms  paroms. Toliau -kaip aukščiau aprašyta