SKANAUS, VISADA!

GUTE

Obuolių – 7kg,
cukraus 1,5 kg.
Obuolius nulupu , supjaustau , užberiu cukrum , laikau parą , po to išsiskyrusias sultis nupilu. Verdu , kol jų nugaruoja apie 2/3 tūrio.Tuomet pilu obuolius , verdu maišant iki masė sutirštėja – apie 1,5-2 val. Dalį obuolių dedu virimo pabaigoje- gaunasi graži “mozaika” . Išvirusią masę pilstau į įvairias talpas plonu sluoksniu . Padžiovinu – kartais net orkaitėje, kaip grybus, su visom formom.
Po to išverčiu , apdėlioju visas palanges ir kt. vietas ir “nokinu” kambario temperatūroje. Tiesa, taip “nokinant” iki Kalėdų kartais vos vienas kitas lieka ,slėpti reikia :P.
Į sūrmaišius aš nepilu .Pilu į silikonines ir plastikines formas. Padžiovinu – kol sukietėja paviršius ,ir išverčiu . Gerai išvirus , niekas “nepabėga” .
iš formos obuolinę “babkę” išverčiu kokią trečią dieną . Po to – vis pavartydama džiovinu. Nors viską darau vienodai , vieno virimo sūriai sudžiūva (kad jau galima būtų pjaustyti) vos ne per savaitę , kiti – ilgiau . Oras patenka geriau , negu per sūrmaišį ir džiūsta greičiau . Aš dar dienąkišu į orkaitę padžiovinti – mat norisi kuo greičiau paragauti , kas gavosi. 😛

Tigra

Patarimas obuolių sūrių virėjoms : aš obuolių sūrį gaminu orkaitėje – nei tau maišyti, nei tau stovėti prie viryklės, nei ant sienų tykšta, nei prisvyla 🙄 😛

Sūrmaišius pasisiuvau iš senų lininių servetėlių: sulenkiau kampu -štai tau ir maišelis .
Surmaišius dedu skardon, prispaudžiu lenta, paslegiu ir palaikau keletą dienų. Paskui jau džiovinu.
O su džiovinimu tai irgi vargstu : kabinu po radiatoriumi arba po gyvatuku 🙄

Virjes

Esu išbandžiusi sūriams visokius obuolius, bet tikrai geriausiai tinka antaniniai.Tuomet sūriai niekada nesigavo pilkšvi . Iš visų kitų veislių irgi gerai, bet reikia ilgiau virti. Dar labai skanu į virimo pabaigą įberti lazdyno riešutų. Galima pasmulkinti.

COPY

Vienąkart išvirtą obuolių masę suverčiau į storą celofaną, suvyniojau kaip dovanėlę ir paslėgiau inde. Per kelias dienas perteklinis skystis -tiesiog dieviško skonio- ištekėjo ir buvo sulaižytas 🙂 . Nustojus varvėti, paslėgtą sūrį su visu indu – ant radiatorių. 🙂

miglė

Su košės virimu -viskas pagal klasikinį 😆 receptą.Varvinimo/slėgimo klausimu štai tokia geroji 🙂 patirtis:

išvirtą masę sudrebiam drobės maišukan( ar iš servetėlių, ar nuo  Nalivka babuni “pakuotės”  ar su užrašu Skaitymo metai 😆 ir t.t. ir pan.   -visiškai nesvarbu).Pakabinam ant cveko biškutuką laisvai nusivarvėti/susislėgti(apačion nepamirštam padėti   kokį dubenį dieviško  ❗ skonio syrupui surinkti). Maždaug po valandos/kitos -jau imam spausti  stipriai .Man asmeniškai  šiam procesui šįkart  labai pravertė mugėje nupirktas sūrių spaustukas – kelios minutės -ir gaminys įgauna prigulimą formą, apskritai daug švaresnis(nesitaškantis) procesas,   iškart nusispaudžia dauguma skystimo.O po to -jau tarp lentukių slegiu keliom parom. Toliau -kaip aukščiau aprašyta 😉