Šiuo metu žiūrite: R E C E P T A I


KREVETĖS TEŠLOJE SU MEDUMI IR SEZAMU

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.75 iš 5)
Loading...

ezys,
8 pilkos(geriau  – dar pusgyvės) didelės krevetės;
120gr miltų+vandens su druskyte (skystokai tešlai);
wok keptuve;
aliejaus arba sviesto(skaniau);
skrudintų sezamo sėklų;
🙂 medaus šaukštelis;
——————-
Krevetes(ištraukiat kas nevalgoma) pamirkot pasiruoštoj tešloj, sumetat minutei – kitai i wok. Krevetės paružavuoja , tada  išsyk traukiat lauk; merkiat į pašildytą medų ir apvoliojat skrudintose sezamo sėklose.
SKANAUS!

KRABŲ – RIDIKĖLIŲ SALOTOS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

užsienietė

( 4 porcijos). 100 g ridikelių, 200 g krabų, 3 valg.šaukštai susmulkintų svogūnų laiškų, 3 valg. šaukštai varškės, pertrintos su 2 valg.šaukštais naturalaus jogurto,druskos, pipirų, salotų lapų. Galima – ir keletą  virtų putpelių kiaušinių.

Sudėti į nedideles (porcijines) salotines- kiekvienoje turi būti po salotos lapelį.

 

 

VANILINĖS “SRAIGĖS”

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

užsienietė
16 vnt. reikia : 400 g miltų, 30 g mielių, 80 g cukraus, 1/8 ltr. pieno,
 2 kiaušiniai, 80 g tirpinto sviesto, druskos, pusės citrinos tarkuotos žievelės,
 1/2 arbat.šaukst. maltos kalendros, cukraus pudros pabarstymui.
Idarui: 60 g sviesto, 75 g kapotų pistacijų (ar lazdyno) riešutų, 50 g medaus,
2 valg.šaukšt. grietinės, 20 g vanilinio pudingo miltelių, 3 valg.šaukšt. cukraus,
 1/4 ltr. pieno, 1 trynys.

Paruošiam mielinė tešlą. Įdarui iŠlydyti sviestą, dėti pistacijas, medų ir grietinę,
išmaišyti ir užvirti, atvėsinti. Išvirti pudingą iš pudingo miltelių, cukraus ir pieno,
 atvėsinti, imušti trynį.
Iš mielinės tešlos iškočioti 40×60 cm dydžio lakštą, dėti pistacijų įdarą,
susukti volelį ir supjaustyti apie 2 cm dydžio gabaliukais,  juos pastatyti.
Sudėti “sraiges” ant skardos,išklotos kepimo popieriumi, leisti dar 10 min. pakilti.
 Su šaukstu įspausti “sraigės” viduryje duobutę, įdėti vanilinio pudingo.
Kepti įkaitintoje orkaitėje 180 temp. – apie 20-25 min. Pabarstyti cukraus pudra.

BAZILIKAS -karališkasis prieskonis

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 18 , reitingas: 4.33 iš 5)
Loading...

 

Paprastasis bazilikas – vienmetis žolinis augalas. Žydi baltais žiedais iš pažastėlių.  Žiedo varpelė su pertrūkiais, nevientisa. Bazilikas kilęs iš Pietų Azijos ir į Europą atkeliavo iš Indijos kaip prieskoninis bei vaistinis augalas. Jis buvo žinomas jau senovės Graikijoje ir vadinamas karališkuoju prieskoniu. Bazilikas labai maloniai kvepia, kvapas gerai išsilaiko ir žolę išdžiovinus.  Jų yra įvairių rūšių, vienų kvapas primena muskato riešuto kvapą, kitų – gvazdikėlius ar lauro lapus. Vartojama visa viršžeminė augalo dalis, tiek šviežia, tiek ir džiovinta. Tinka paskaninti įvairius mėsos, daržovių ir varškės patiekalus. Skanu – pupelių sriuboje bei padažuose.

Sėjama balandžio pradžioje į dėžutes, o į lauką – praėjus šalnoms, kai žydi alyvos.  Prieš sodinant į lauką, reikėtų užgrūdinti, pripratinti prie lauko sąlygų.

Bazilikas pjaunamas keletą kartų per vasarą, turi eterinių aliejų, saponino.  Gerina virškinimą, labai tinka kūdikius maitinančioms motinoms.  

xxx

Naudojamos augalo dalys  –Lapai.Nors  dažnai nuimamas visas augalas (visos antžeminės dalys). Geriausias nuėmimo laikas yra prieš žydėjimą. Kvapiojo baziliko lapai naudojami švieži, nes džiovinti po kelių savaičių praranda aromatą. Vis dėl to, į gruzinišką prieskonių mišinį khmeli-suneli dedamas džiovintas kvapusis bazilikas.

Kvapiojo baziliko sėklos naudojamos Tailando virtuvėje kaip tirštiklis, bet lapų aromato neatstoja.

Viduržemio jūros regiono kvapusis bazilikas yra vienas maloniausių prieskonių ir būtinas keleto šio regiono šalių kulinarijoje. Saldus ir aromatingas kvapas ypatingai populiarus Italijoje. Kadangi švelnus kvapiojo baziliko aromatas verdant labai greitai išnyksta, kapotais lapais dažniausiai prieš patiekimą barstomi šalti ar karšti patiekalai.

 Gerai žinomas patiekalas dažnai sutinkamas už Italijos ribų yra insalata caprese (Kaprio salotos): pomidoro griežinėliai sluoksniuojami su minkštu mozarella sūriu ir kvapiojo baziliko lapais, pašlakstomi aukštos kokybės alyvuogių aliejumi. Toliau į šiaurę, kur pomidorai mažiau aromatingi, salotos dažnai papildomai skaninamos garsiu aceto balsamico (balzaminiu actu).

Gerai žinomas Pesto  alla Genovese padažas būdingas Ligurijos regionui Šiaurės Vakarų Italijoje, kur natūraliai auga ir vaistinė gelsvė. Šis padažas gaminamas iš šviežių kvapiojo baziliko lapų su extra vergine alyvuogių aliejumi, kedro riešutais, aromatingu vietiniu sūriu ( parmigiano , pecorino sardo ) ir česnaku; kvapiųjų bazilikų skoniui sustiprinti būtina įberti truputį maltų gvazdikėlių. Pesto  paprastai patiekiamas su itališkais makaronais ( pasta ). Be to, kad yra puikaus skonio, pesto efektyviai užkonsevuoja kvapųjį baziliką, net ir neužšaldant (geresnis nei šaldytas).

Deja, pesto  labai jautrus atmosferos deguonies įtakojamai fermentų oksidacijai: veikiamas oro jis greitai ruduoja dėl fenolinių taninų oksidacijos. Šio proceso metu padažo skonis greitai susilpnėja. Oksidacija vyksta greičiau, jei kvapiojo baziliko įmaišyta per daug ar atšaldytas padažas buvo sušildytas. Nėra paprasta sustabdyti šiuos pokyčius: galima nuplikyti bazilikų lapus, kad inaktyvuotųsi fenoloksidazė, bet taip sunaikinamas ir skonis. Galima pridėti antioksidantų ar rūgščių, bet jie taip pat keičia skonį.

ŠAFRANAS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

eSen
Dėl ypatingos savo savybės –mat nudažo patiekalus nuostabia aukso spalva – šafranas buvo naudojamas ir kaip dažiklis: juo dažydavo kilmingųjų rūbus. Be to, šafranas buvo naudojamas ir kaip komponentas vaistams bei kvepalams gaminti.
Ilgą laiką šafranas buvo auginamas tik Rytuose – Babilone, Persijoje, Kinijoje ir į Europą
patekdavo tik su egzotiškais prieskoniais. Venecijoje, kuri viduramžiais buvo stambus
prieskonių prekybos centras, 1374 metais buvo net įstaiga „Ufficio dello zafferano“,
 kontroliavusi į Veneciją įvežamo šafrano tikrumą. Mat ir senovėje netrūko apgavikų,
 vietoj aukso vertės šafrano pirkėjams įbrukdavusių smulkintų medetkos žiedlapių.
Europoje šafraną pirmieji pradėjo auginti ispanai, vėliau – prancūzai. Dabar
 didžiausios jo plantacijos yra Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Turkijoje,
 Irane, Kinijoje, Madagaskare. Tačiau įvairiose šalyse užauginto šafrano skonis,
 spalva ir aromatas šiek tiek skiriasi. Tai priklauso nuo klimato ir dirvožemio.
 Šafranui reikia daug saulės, lengvos dirvos. Labiausiai vertinamas La Mančos apylinkėse
 (Ispanija) surinktas šafranas.
Šis prieskonis – tai tikrojo kroko (Crocus sativus) žiedų purkos,
kurios yra tokios lengvutės, kad, norint gauti kilogramą šafrano, rankomis reikia
nuskinti 50–200 tūkstančių žiedų ir išskabyti jų purkeles. Tikrasis krokas – daugiametis
 augalas, užaugantis iki 20 centimetrų aukščio. Pavasarį jis iš gumbasvogūnio išleidžia
lapus, o pražįsta tik rudenį.
Siūlelio formos tikrojo kroko žiedų purkos, sveriančios tik po 10 miligramų, renkamos
 ankstyvą rytą, kai tik išsiskleidžia violetiniai žiedai. Surinktos purkos išdžiovinamos.
 Tada jos tampa raudonai oranžinėmis, kartais geltonomis. Kuo purkos tamsesnės,
 tuo šafranas yra geresnės kokybės. Kartais purkos sumalamos ir parduodamos kaip
 šafrano milteliai. Tačiau, kad žinotumėte, jog įsigijote tikro šafrano, pirkite
 sudžiovintas purkas. Mat „išmoningi“ žmonės ir šiais laikais klastoja šafraną,
 vietoj jo parduodami sumaltus medetkos žiedlapius arba Kinijoje ar Indijoje
 auginamo dažinio dygmino miltelius. Šie pakaitai nudažo patiekalus geltona
spalva, tačiau nesuteikia nei skonio, nei aromato. Be to, nesumaltas šafranas
 išlaiko stipresnį aromatą.
Šafranas yra savito, kartoko skonio, todėl jau kelis tūkstantmečius naudojamas
 kulinarijoje. Populiariausias jis su ryžių patiekalais, kuriuos nudažo gražia aukso
 spalva. Juo skaninami avienos, žuvies troškiniai, gardinamos sriubos, padažai.
Jo dedama ruošiant Viduržemio jūros šalių nacionalinius patiekalus. Ispanijoje ir
Prancūzijoje jo dedama į žuvies ir ryžių patiekalus, tokius, kaip zarzuela ir paella,
 Italijoje – į patiekalą risotto. Anglijoje kepami pyragaičiai su šafranu. Į likerį,
 pvz., šartrezą, taip pat dedama šafrano.
Būtina priminti, kad šafrano reikia labai nedaug – mažiau nei žiupsnelio, o tiksliau:
10 miligramų šafrano pakaks nuspalvinti patiekalui, skirtam keturiems žmonėms.
Be to, padauginus šafrano, valgis pasidaro neskaniai kartus. Tad taisyklė
„geriau mažiau nei daugiau“ čia tiks kaip niekad.
Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas
 sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas.
Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą. Sumalto šafrano papildomai
ruošti nereikia. Jei jo dedama į kepinius, jis įminkomas į tešlą proceso metu.
Ruošiant kitus valgius, šafrano įdedama likus 5 minutėms iki patiekalo gaminimo pabaigos.
Lietuviškoje virtuvėje šis prieskonis gan sunkiai prigyja – tiek dėl kainos,
tiek dėl neįprasto aromato. 1 kg šafrano Lietuvoje kainuoja nuo 3500 iki 4000 Lt.
 Tad tikrai retas tesusigundo nusipirkti ir paeksperimentuoti. Lietuvoje šiuo prieskoniu
 prekiauja IĮ „Klemensas“, UAB „Kvarclita“, UAB „Kavinukas“. Tačiau kad ir kaip
ieškojau šafrano didžiuosiuose prekybos centruose, jo rasti nepavyko. Kaip sakė
 Dalius Vasiliauskas, IĮ „Klemensas“ direktorius, parduotuvės gana nenoriai priima
 šį prieskonį, nes jo poreikis dar mažas. Ieškantiesiems šio prieskonio geriausiai
kreiptis į firmines prieskonių parduotuves. „Klemensas“, importuojantis šafraną
iš Vokietijos firmos „Pina“, per mėnesį parduoda tik po 100 šafrano pakelių
(kiekviename yra po 125 mg džiovinto šafrano). Vienas toks pakelis kainuoja
2,5 Lt. Beje, jei jau įsigijote šio prieskonio, atminkite, kad geriausiai jį
laikyti popieriniame maišelyje. Neuždarykite į sandarius indus, nes supelys.
 Prieskoniai turi kvėpuoti.
Dar ir daugelis restoranų kol kas nedrįsta naudoti šio prieskonio savo virtuvėje:
 vieni – dėl didelės kainos, kiti – dėl mūsų žmonėms neįprasto skonio.
Kaip pavyko sužinoti, Kaune patiekalų su šafranu galite paragauti
restoranuose „Raudonmedžio rojus“ ir „Tete–a-tete“. „Raudonmedžio rojuje“
gaminama „Plekšnė su šafranu“, o restorane „Tete–a-tete“, (kol nebankrutavo, anot šaltinių -red.) buvo  galima  pasimėgauti „Žuviene „Marselietė“ su šafranu“. Beje, pastaroji,
 kaip sakė šio restorano savininkas p. Kacas, lankytojų  buvo labai mėgstama.
 Šios žuvienės tėvynė yra netoli Marselio. Žvejai sako, kad tik čia ši sriuba
 verdama pagal visas taisykles, nes jai reikalinga ne tik žuvis, bet ir jūros
bei jūros augalų kvapas.( žr.receptą skyrelyje sriubos)

POMIDORAI …DESERTUI

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 1.00 iš 5)
Loading...

MARKERIS
Pasiblaškiau darbo reikalais po pasaulį, tai , žinokit , teko ragauti 2 dalykų – vienas visiškai naujas ir neragautas, kitas -primirštas:

1.POMIDORAI DESERTUI . Ši receptą virėjas gamino prie mūsų – atsivarė stalelį, sudėjo mažiukus vynuoginius pomidoriukus į lėkštę, nupjovė viršūnėles, nupjautom dalim juos dėjo ant keptuvės – kokioms 20 sekundžių, po to juos išėmė ir lėkštėje sustatė apskritimu. Tada pyle i keptuvę (apačioj, aišku ,ugnis buvo 🙂 ) šampano, įkaitino, įdėjo daug cukraus ir padarė karamėlę. Vieną jos  dalį pyle į   gilų dubenį -tokiais siūliukais, po to įstatė  jį į šaltą vandenį .Tad atšokus dugnui ,  gavosi  to dubens formos   karamelė. Kitą dalį dar kartą įkaitino ir pyle ant  pomidoriukų – irgi siūliukais – ir paliko.
Tada dar įpylė šampano, grietinėlės- kokią stiklinę- ir vėl daug daug cukraus. Gavos dar vienas padažiukas -tik dabar jau nebestingstantis. Vėl pylė jo ant ir aplink pomidorus, ant  jų viršaus , pastatė karamelinį “dubenį”( dugnu į viršų ) į lėkštės vidurį-kad pomidorai būtų aplink- apipylė  tuo  pačiu padažu su grietinėle  ir patiekė ant stalo  . Kiekvienam valgytojui duodama  po šaukštą,  ta karamele sutrupinama.  Į taures buvo supiltas likęs šampanas . 🙂

Šaukštu imi pomidoriuką, padažiuko su karamelinio dubenėlio duženom ir  -i burną :) ) Taip ir valgėm, užsigerdami šampanu. Skonis  labai originalus, pomidorų aromatas dingo, o rugštelėjusios sultys įdomiai skanavosi su karamele. Namie pabandysiu,  kad bent dar kartą paragaučiau : )

kitas Markerio receptas bus patiektas šiek tiek vėliau :)(red.past.)

Žuvienė “Marselietė” su šafranu

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 3.67 iš 5)
Loading...

eSeN
4 porcijoms:

0,5 kg lašišos ar sterko;8 austrės;10 mg  šafrano plaušelių;0,5 saliero;100 g porų;100 g pomidorų;100 g svogūnų;50 g morkų;20 g pankolio;20 g pomidorų pastos;
druskos, baltųjų pipirų.
Iš žuvies kaulų ir daržovių išvirti sultinį. Visą gautą masę permalti  ir perkošti per labai tankų sietelį. Gaunamas skaidrus sultinys.
Į lėkštę dedame po 20 g apvirtos lašišos/sterko ir paruoštų (t.y. iš geldelių išimtų ir 10-15 min. apvirtų )austrių. Užpilamas sultinys.
Prie šio sultinio atskiroje lėkštelėje patiekiamas padažas    „Rūdys“.
Jis gaminamas iš 1 skiltelės česnako, 1 virto kiaušinio trynio; 1 virtos ir pertrintos bulvės; 20 g alyvų aliejaus; 1 šaukštelio pomidorų pastos; 10 mg šafrano, druskos; baltųjų pipirų, 1 šaukštelio majonezo.
Šafranas pabrinkinamas žuvies sultinyje. Visi produktai sumaišomi.
Žuvienė “Marselietė” valgoma su batono skrebučiais.
„Tete-a-tete“:) restorane šį patiekalą gamina virėjas Rytis Mikalauskas.
 Jis yra prancūzų kulinaro Marcel La Faou mokinys ir reguliariai stažuojasi Prancūzijoje.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 ... 128 129 130 131 132 ... 158 159 160 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011