Šiuo metu žiūrite: R E C E P T A I


Farširuotos lydekos receptai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 10 , reitingas: 3.90 iš 5)
Loading...

www. žvejoklis.lt  radau farširuotos lydekos receptą -dėl to geras, kad visa “aukštojo pilotažo” eiga iliustruota nuotraukomis:

http://www.zvejokliai.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=188 &Itemid=44  lr

Ten pat  radau dar vieną farširuoto lydžio rec.Tad copy/pastinu:

Farširuota lydeka, kepta orkaitėje

Komponentai:
– 1,5 kg lydeka,
– 1 didelis svogūnas,
– 2 vidutinės morkos,
– 100-200 g žalių lašinukų,
– 3 kiaušiniai,
– prieskoniai (žuvies prieskoniai, pipirai, druska).
Išvalom lydeką, nulupame odą, išimam kaulą, nuo kaulo nuimam žuvies mėsą, lydekos odą truputį pasūdom, žuvies mėsą ir lašinukus sumalam mėsmale.
Svogūną ir morkas susmulkinam stambesne tarka ir truputėlį pakepinę padedam kad atvėstų.
Kiaušinius kietai išverdam, nulupam ir padedam, kad atvėstų.
Atvėsus svogūnams, morkoms ir kiaušiniams, pakepintas daržoves sudedam į faršą, kiaušinius supjaustom ir sudedam į bendrą masę, įmušam viena žalią kiaušinį, sudedam prieskonius pagal skonį. Viską gerai išmaišom ir sukišam į lydekos odą.
Skardą ištepam aliejum, įdedam lydeka ir pašaunam į įkaitintą orkaitę. Kepam apie 45-50 min.
Skanaus!

Atsiuntė Dzukeliz

DUONA SU FETOS SŪRIU, MEDETKŲ ŽIEDLAPIAIS IR ČIOBRELIAIS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

fotonas

375 g miltų (ekstra),
150 g kukurūzų miltų,
2 kiaušiniai,
1 pakelis džiovintų mielių,
225 ml pieno arba ½ pieno + ½ vandens,
1 šaukštas skysto medaus,
3 šaukštai alyvų aliejaus,
½ mažo šaukštelio druskos,
250 g susmulkinto fetos sūrio,
1-2 šaukštai medetkų žiedlapių,
1 šaukštas čiobrelių.

1. Kildiname mieles: supilame pašildytą pieną, aliejų, medų, įmušame kiaušinius, įberiame žiupsnelį druskos, suberiame sausas mieles ir uždengę suplakame.
2. Į dubenį sudedame fetos sūrį, iškildintas mieles, išmaišome. Nuolat maišydami palaipsniui suberiame miltus. Pabaigoje suberiame čiobrelius ir medetkų žiedlapius. Baigiame minkyti, uždengiame ir paliekame kildinti.
3. kepimo formą plonai ištepame aliejumi, sukrečiame tešlą ir pakildiname dar sykį.
4. Iškilusią tešlą patepame išplaktu kiaušinio baltymu.
5. Ir kepame vidutinio karštumo (160ºC) orkaitėje (vidutinėje lentynoje) apie 40 min.

Nors recepte parašyta, kad su džiovintom mielėm, bet aš tokių nenaudoju…

SKILANDIS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

ezys,

SKILANDIS(suvalkietiškai nuo Šakiu apyl.)

5 kg geros kiaulienos (kumpinė, gali būti riebesnė)
200 gr druskos- be jodo!!!
1 šaukštelis cukraus
1 šaukštas maltų juodųjų pipirų
5 skiltelės česnako (supjaustytų)

GAMYBA:
mėsą supjaustyti gabaliukais 30-40 gr,
česnaką sutrinti su cukrumi, druska ir pipirais,
Sumaišytą masę sukimšti kietai, stipriai į skrandį arba viengalinę žarną.
Skilandis surišamas, suveržiamas balanėlėmis ir šaltoje patalpoje paslegiamas 5 dienoms. Po to pakabinamas rūkyti rūkykloje. Rūkinimas vyksta labai ilgai!!! butina KANTRYBE! :)
Jeigu tas skilandis sveria apie 5 kg ir jį šaltu būdu rūkysit tik dienomis, tai procesas gali tęstis ne mažiau kaip  dvi savaitės. Vaizdelis turi būti labai kieto daikto :) .
NB: Labai svarbu malkų rūšis: gali buti alksninės; gluosninės; obels(svarbiausia -ne sakingos ir ne tos, kurios žiauriai kaitrios, kaip, pvz., ažuolo. Drebulė irgi netinka, nes ji suteikia kažkokį pošlykstį saldumą).
Štai taip ir rūkinat(ilgai ir nuobodžiai :) ), kol įgaus gražiai rudą spalvą. Paskui sausoje ir vėsioje vietoje turi pakaboti, padžiūti apie mėnesį.
Ir jau tuomet galima valgyti! :)
Tik svarbu, kad nelaikytumėt skilandžio šiltoje patalpoje!
SKANAUS !!!!!!!!!!!!

Lota

Iš tikrųjų kolyta (ją vietoj česnako  galima dėt, kaip senovėje, į skilandį)- tai dirvinė čiužute- kai peržydi gaunasi ant aukšto stiebelio du “pinigėliai” – tokie plokšti skrituliukai, per vidurį eina sėklyčių juostelė, dažniausiai augdavo javuose. Mes, vaikai, sparniukus nulauždavome ir tas kelias sėklytes sukramtydavome-malonaus česnako skonio. Skilandį močiutė darydavo daugiausia iš kumpinės mėsos.Mėsą ne plaudavo, o labai gerai nusausindavo. Ją sukapodavo ar pjaustydavo didokais gabaliukais, bet plonais :kokio 1 cm,  o ilgis ~5-7 cm.Pjaustydavo kartu su lašiniais kur ant kumpio ir jau praktiškai papildomai lašinių nedėdavo.(ir dabar valgydama šiuolaikinį skilandį iš jo pirmiausiai išlupu ir išmetu atskirus lašinių gabaliukus).
Tada gerai ir ilgai išmasažuodavo mėsą prieskoniais, druska, stambiai maltais juodais ir kvapiais pipirais bei patrintomis kolytomis,  cukrumi.Jokio skysčio ten neatsiranda. Jei padarytumėt skylutes- tai jau skilandžiui galas.Reikia taip prikimšti, kad visiškai neliktų oro.Visiškai. Tik tada gausis gerai ir skilandis švies raudoniu. Patekus orui  -papilkės ir teks išmesti, nes įgaus gaižų skonį.

Tada kimšdavo į skrandį, ne į taukinės plėvę,  dar naudodavo šlapimo pūslę, ten ją kažkaip ilgai trindavo, kad padidetų.

Kimšimas -atsakingas,nes
reikia sukimšti, kad nebūtų oro tarpų-taip su kumsčiu vis suslėgdavo.Tada, kaip suktinį su šniuru susukdavo ,uždėdavo tas lyštvas ir paslėgdavo kokiai parai.Po to  kabindavo į kaminą ir ilgai rukindavo – gal ilgiau kaip mėnesį, nes krosnis kūrendavosi tik tiek, kiek pietus virdavo .

Skilandžiai nebūdavo per riebūs, o jau skonis…..

Dar tą skrandį naudodavo šonkauliukų rūkinimui -sukapojus juos kokių 10 cm ilgio .Viskas analogiškai.Tik, žinoma, jau pjaustyti nebuvo galima, tai išimdavo po keletą ir dažnai virdavo burokų sriuba. Dabar kažin ar valgytume… 😛

migle
Na, o pabaigai įmetu rec. iš 1937m.
NAMŲ ŪKIO VADOVĖLIS ŠEIMININKĖMS.

SKILANDĮ GALIMA DRĄSIAI PRISKIRTI PRIE DEŠRŲ, NES JIS GAMINAMAS IŠ TOKIOS PAT MĖSOS, KAIP IR SAUSOSIOS DEŠROS.
Paprastai -tik iš kiaulienos mėsos.Skilandžio mėsa pjaustoma stambiais gabalais(kaip nykštis).Kai mėsa ne riebi -primaišoma pjaustytų lašinių.
5 kg mėsos dedama apie 200 gr druskos, apie 6-7 g salietros, 1 šaukštelis cukraus, 1 šaukštelis grūstų pipirų, 1 šaukštelis kalendrų, jei šeimininkei patinka -2-3 skiltelės smulkiai pjaustyto česnako ir truputėlis svogūno.Mėsa gerai išmaišoma su druska ir prieskoniais ir kietai prikemšama į švariai išvalytą kiaulės skrandį.Skilandį reikia kietai kimšti, kad stambesni mėsos gabalai glaudžiai susispaustų ir skilandyje liktų kiek galima mažiau oro.Minkštai kimštas skilandis greit sugenda.
Prikimštas skilandis tuojau užsiuvamas, iš abiejų pusių apklojamas lentelėmis, aprišamas virvele ir prislegiamas bent 5 dienoms.Iš slėgtuvo išimtas skilandis rūkomas 2 -3 savaites.Valgomas žalias ir virtas.

Kopūstų pudingas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

Zosė
Reikės:
½ didelio kopūsto
faršo (kiek turi)

Kopūstą supjaustyti ir patroškinti, padruskinti.
Faršą pagardinti prieskoniais, druska, pipirais.
Į ugniai atsparų indą gražiai sudėti faršą,
ant jo gražiai supilti troškintus kopūstus,
įpilti sultinio (galima – vandens) ir kišti į orkaitę.

Aš pamėginau  šitą reikalą patobulinti ir į kopustus pribėriau kmynų, įtarkavau morką.
Nepakenkė, tikrai.
Patiekalas pigus, su labai nedaug faršo galima skaniai pamaitinti šeimyną.
Lengva pagaminti, ikišai į orkaitę ir ramu.
Be to, ir namai sušyla.

Varškės sklindžiai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

migle 

(Iš prancūzų virtuvės patiekalų)

500 g. bulvių, 250 г varškės, 125 g miltų, 80 g. cukraus, 1 kiaušinis, tarkuota citrinos žievelė, aliejus kepimui.

Išvirti bulves ant garų( :roll: ) ir pagaminti piure.Įdėti varškės, miltų, kiaušinį, šiek tiek druskos, cukraus, sutarkuotos citrinos žievelės.
Suminkyti iš tešlos rutuliukus.Apskrudinti fritiurinėje(arba keptuvėje su daug aliejaus) iš visų pusių.

Garsieji prancūziški blyneliai (krepai) „Crepe Siuzette“

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

zuvele

Čia tiesiog permetu pasiskaitymui ar, jei bus noro , ir pagaminimui labai man patikusį receptą iš V. S a k o   lobyno.

xxxxxxxx
Apie šiuos prancūzų blynelius (jie taip pat, kaip jauna tauta, nemokėjo kepti blynų) sklando įvairiausi gandai, ne tik pačioje Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje. Dažnas kulinarinis leidinys savaip aiškina jų kilmę, rusams netgi bet koks blynelis su uogomis ar vaisiais jau ir yra „krep siuzet“…

Istoriniai šaltiniai mini, kad blynelius kepti prancūzų piligrimai išmoko lankydamiesi Romoje ir vėliau jie prigijo garsiojoje prancūzų virtuvėje, išplito ir tapo mėgiami visose Prancūzijos regionuose.

Iš tiesų, savo iškeptus blynelius Siuzetės vardu pavadino Rokfelerio virėjas Šarpentjeras Monte Karlo kavinės „Cafe de Paris“ šefas Velso princo (būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII) apsilankymo metu jį lydinčios aktorės Siuzetės garbei.

Kulinarinių spekuliacijų šių blynelių vardu yra apsčiai visame pasaulyje: vieni juos patiekia su apelsinų, kiti su vyšnių, žemuogių arba egzotiškiausių vaisių įdarais, prie blynelių deda ledus, plaktą grietinėlę, specialiai pagamintą šerbetą, kiša mėtų bukietą, cinamono žievelę, vanilės ankštelę ar šiaip kokį karameliuoto cukrus rezginį. Bet tai yra tokia pat šventvagystė, kaip jeigu į brangiausią konjaką piltume alaus, spirituoto vyno, šlykščiosios tekilos arba net denatūrato.

Šarpentjero blynelių „Crepe Siuzette“ receptas žavi savo ingredientų paprastumu, kulinarine elegancija, ypatingai greitu pagaminimu ir stulbinančiai žaviu patiekimu.

Jiems reikia:

100 g kvietinių miltų,

žiupsnelio druskos,

200 ml pieno,

3 kiaušinių,
1 šaukšto sviesto,
1 šaukšto cukraus,

sviesto kepimui.

Padažui:
100 g sviesto,
100 g cukranendrių cukraus, bet gali būti ir paprastas,
150 g apelsinų sulčių (2 apelsinai),
2 šaukštų smulkiai tarkuotos apelsinų cedros,
1 šaukšto smulkiai tarkuotos citrinos cedros,
3 šaukštų apelsinų likerio “Grand Marnier”,
2 šaukštų konjako.

Dubenyje reikia išmaišyti persijotus kvietinius miltus su žiupsneliu druskos, lengvai suplaktais kiaušiniais ir trupučiu šilto pieno, po to supilti likusį pieną, cukrų, įdėti ištirpdyto sviesto ir energingai šluotele suplakti (šiandien tai sėkmingai galima atlikti mikseriu). Kol gaminami kiti karštieji patiekalai, t.y. 15-20 min. uždengtą blynelių blendinį palikti šiltoje vietoje sunokti.

15 cm diametro keptuvėje (šiandien gali būti ir su nepridegančiu paviršiumi) pakaitinti šiek tiek sviesto ir įpilti du šaukštus blendinio. Sukiojant keptuvę, blendinį lygiai paskirstyti ir apkepinti po 1 minutę iš abiejų pusių, kad gražiai paraustų. Blynelius laikyti šiltoje vietoje, kol visus iškepsite. Turėtų gautis apie 12 blynelių.

Pakaitinti keptuvėje sviestą, cukranendrių cukrų, apelsino sultis, nuo jų ir vienos citrinos nutarkuotą cedrą (tik geltonąją citrusinių odelę) ir apelsinų likerį, sudėti keturlinkai sulenktus blynelius, kiek pakaitinti.

Žinant, kad Šerpantje garbųjį svečią, būsimąjį Britanijos ir Airijos karalių su gražuole aktore Siuzet aptarnavo asmeniškai, – paskutiniai blynelių kepimo judesiai greičiau priminė baletą, nei parastą valgio patiekimą. Ant kulinarinio vežimėlio smarkios ugnies besikaitinančių blynelių buvo šliukštelta konjako ir šis „flambe“, – melsvai suliepsnojęs gardėsis sužavėjo Velso princą ir Siuzet, net ir šiandien žavi ir kerėja pasaulio gurmanus…

Keletas putrų receptų

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

A. VINCENTAS SAKAS

Nuo žiliausios senovės visur būdavo valgomos putros ir karalių rūmuose, ir vargdienio bakūžėse.
Saldžiarūgščias putras valgyti yra ne tik gardu, bet ir sveikatai naudinga, nes tada žmones mažiau ligos apima; jėgų ir galybės ypačiais ant žiemos ir pavasario duoda. Putros patogu ir greitai galima susitaisyti; jos gera imtis ilgesnėn kelionėn, o karo žygiais riteriai sutaisytas putras veždavosi gurguolėse, kad pastoviais būtų galima sočiai ir greitai užsiganyti.

Tikroji duoninė putra.

Gorčių sėlenų, ruginių ar avižinių miltų pamažėliais, kad nesušoktų gumulais, užpilti 3 gorčiais karšto vandens ir gerai išplakti. Kai ataušta, indėti duonos plutų; pagal pomėgį inpiaustyti arba svogūną, arba česnaką. Kubilą uždengti milu ir palikti šiltai, kad raugintusi. Putra rauginasi 3-4 dienas. Kai putra išsiraugina, ją supilstyti į bonkas ir pasidėti šaltai. Likusių drumzlių neišpilti, o pasidėti kamaroje su visu kubilu; kai sutaisytoji putra baigiasi, tai iš padėtųjų drumzlių vėl galima suruošti putros. Sutaisytoji putra negalima palikti kubile, nes apkars. Vienos šeimininkės dabar putrą sutaiso su mielėmis, kad greičiau surūgtų, kitos vietoje putros ima girą, dar kitos pasidaro putros iš runkelių ar cviklinių burokėlių rūgšties. Tai nėra blogai, atvirkščiai, gražesnės putros galima sutaisyti, kurios yra malonios ir skilviui, ir akiai.

Putra iš džiovintų žuvų.

Prop.: 2-3 svarai džiovintų žuvų, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštas alyvos, žalėsių, duoninės arba batvinių putros. Išvirinti su žalėsiais, džiovintom žuvim ir duoninės arba batvinių putros porūgšti sriubelė, perkošti ir užtaisyti su paspirgintais miltais alyvoje, išmiešti gerai, inpjaustyti peletrūno ir duoti ant stalo, sudėjus kočėlėlio griežinėlius iš žuvies. Kočėlėlis taip daroma: sukapotą žuvį apsūdyti, indėti pyragą, išmirkytą aluje, inberti žiupsnį pipirų, sukapoti viską sykiu, padaryti kočėlėlį ir atsargiai išvirti, kad neištištų. Atsargiai išimti, supiaustyti skersai ir sudėti į vazą, ant viršaus užpilti sriubą ir duoti ant stalo.

Putra su kumpiu.
Kumpį nuskusti peiliu, nuplauti, indėti į rundelį, užpilti vandens ir kišti pečiun šutintis. Kai mėsa bus minkšta, ją išimti ir supiaustyti gabalėliais, sudėti atgal, inpilti 1 stiklinę putros, inmesti 2 morkas, supiaustytas abrėkėliais, porą skilčių česnako, babkos lapą, mairūno, inpilti 1 stiklinė smetonos bet ne grietinės, suplaktos su 1 šaukštu miltų ir užvirinti. Jei yra reikalas pasūdyti.

Putra iš žąsies ir anties.

Prop.: viena žąsis ar didelė antis, dvi kvaterkos duoninės putros, 2 morkos, 1 salieras, 1 poras, 2 babkos lapai, 1 stiklas perlinių kruopų, 1 šaukštas sviesto, 1 ½ stiklo smetonos. Galima dar dėl kvapo pridėti 3 ar 4 grybai ir 1 citrina. Žąsį ar antį virinti su visokiais žalėsiais, sutras nugraibyti. Paimti pusantros kvaterkos perlinių kruopų ir virinti, kol ims tiršti, tada indėti šaukštą sviesto ir išplakti, kol pabals košė. Pridėti pusė kvortos smetonos ir sumaišyti viską su sriuba, verdama iš žąsies, užvirinti, mėsą supjaustyti, kaip reikia, užpilti su sriuba, inberti žiupsnis krapų ir duoti ant stalo. Galima į tą sriubą pridėti virintų grybų sunkos – tai daroma nešant ant stalo.

Iš „Šeimininkėms vadovėlis“, Seinai, 1907. Kalba netaisyta.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 ... 90 91 92 93 94 ... 158 159 160 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011