Šiuo metu žiūrite: PRIESKONIAI IR VAISTAŽOLĖS.SVEIKATOS ELIKSYRAI


Kam ant stalo garstyčios?

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Savaitė“ 2006-10-10 12:54

Istorikų teigimu, garstyčios — vienas seniausių prieskonių, o gal netgi pats seniausias… Garstyčios Kinijoje buvo žinomos dar prieš prieš 3000 metų.Įprastos mums garstyčios, gatavi padažai arba grūdeliai, žmonėms žinomos jau keletą amžių. Pavyzdžiui, Senovės Romoje ir Graikijoje garstyčių grūdeliai buvo aukojami dievams, vėliau, IX a., Prancūzijos vienuolynuose iš jų jau buvo gaminami padažai, kurių galėjo paragauti ir paprasti mirtingieji. Būtent prancūzų dėka kulinarinis pasaulis ir praturtėjo daugybe garstyčių rūšių.

Prieskoniai iš lysvių

Garstyčios — kryžmažiedžių šeimos vienmetė žolė. Jų sėklose yra iki 25 proc. riebių aliejų. Lapuose gausu A2, B1, C, B2, PP vitaminų, kalcio ir geležies druskų. Iš lapų gaminamos salotos, juos galima troškinti ir virti, patiekti kaip garnyrą prie mėsos ir žuvies patiekalų. Garstyčių lapų parduodama daugelyje Europos parduotuvių ir jie laikomi puikiu prieskoniu.

Garstyčių aliejus yra ypač naudingas, nes jame yra polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, kurios mažina širdies kraujagyslių, aterosklerozės, tromobozės vystymąsi ir stabdo uždegiminius procesus. Be to, jis turtingas A, D (jo garstyčių aliejuje 1,5 karto daugiau nei saulėgrąžų) ir E vitaminų, taip pat natūralaus antioksidanto, kuris stabdo vėžio vystymąsi, normalizuoja medžiagų apykaitą, stimuliuoja lytinę funkciją ir lėtina senėjimo procesus.

Na, o mums visiems įprastos garstyčios gaminamos iš garstyčių miltelių įdedant į juos augalinio aliejaus, acto, cukraus, druskos ir prieskonių.

Geros kokybės garstyčios yra aitraus ir aštraus skonio, nekarčios ir nerūgščios, neturi būdingo augalui specifinio kvapo. Kokybiškas produktas neturėtų kvepėti actu, turi būti tirštos vienalytės konsistencijos.

Ne visos vienodos

Dižono garstyčios.  Jos gaminamos iš juodų arba rudų garstyčių sėklų su vynu, kuris šioms populiarioms prancūziškoms garstyčioms suteikia švelnaus ir sūroko skonio. Tai klasikinis prieskonis, skirtas mėsai, keptai grilyje. Tai aštrios garstyčios, puikiai tinkančios lengvam maistui. Jos tinka salotų pagardams, padažams, o majonezui suteikia kitokį skonį.

Angliškos garstyčios.  Aštrios garstyčios, gaminamos iš baltų garstyčių sėklų, kurios kartais sumaišomos su kviečių miltais, kad būtų reikiamos konsistencijos masė, o dėl gražios spalvos dedama ciberžolių miltelių. Tai tradicinis prieskonis ant grotelių keptai mėsai, tinka ir šaltai rūkytai mėsai ir dešrelėms. Tokios garstyčios parduodamos miltelių pavidalo arba jau paruoštos. Tinka patiekalams su sūriu, suflė ir padažams.

Prancūziškos garstyčios.  Tai aromatingos, švelnaus skonio garstyčios, kurios gaminamos iš rudų bei juodų garstyčių sėklų, vyno acto, estragono ir krapų. Patiekiama prie picos ir mėsos.

Garstyčių milteliai.  Jie labai patogūs naudoti. Prieš valgant šiuos miltelius reikia sumaišyti su šaltu vandeniu. Sumaišius su vandeniu, iš garstyčių sėklų išsiskiria aliejus, kuris garstyčioms suteikia joms būdingą skonį. Po kurio laiko aromatas išnyksta, todėl kiekvieną kartą galima pasigaminti šviežių garstyčių. Patiekiamos jos su šaltai rūkyta mėsa. Garstyčių milteliai taip pat tinka salotų pagardams, sūrių padažams, majonezams gaminti, o dėl gan aštraus skonio jų reikia labai mažai. Norint pagaminti garstyčias iš miltelių, reikia sumaišyti lygiomis dalimis šalto vandens ir garstyčių miltelių, palikti 10 min., kad garstyčios nusistovėtų, ir tik tuomet naudoti.

Grūdėtosios garstyčios.  Jos gaminamos iš garstyčių grūdelių ir baltojo vyno, yra švelnaus skonio ir puikiai tinka mėsai kepti ant grotelių. Garstyčių sėklos visai nesutrupa, tad patiekalui suteikia traškumo. Jos yra minkštos, tačiau labai aštrios. Jos naudojamos gaminant sviestinius padažus, prie vištos ir kiaulienos patiekalų arba tepamos ant sumuštinių su mėsa. Tinka salotų pagardams.

Kelios idėjos šeimininkėms

* Kelis šaukštus garstyčių galima dėti į sriubas, guliašus arba padažus.

* Truputį grūdėtųjų garstyčių galima įdėti į bulvių tyrę.

* Greitas padažas: keptą vištą galima užpilti grietinės, baltojo vyno ir Dižono garstyčių padažu.

Beje…
Lietuviškoje virtuvėje garstyčios dažniausiai vartojamos tik prie užkandžių ir kitų šaltųjų patiekalų arba prie keptų dešrelių.

Prancūziškoje virtuvėje grynos garstyčios beveik nenaudojamos, užtat jų dedama į padažus, troškinius. Švedų virtuvėje jos naudojamos kaip prieskonis prie žuvies patiekalų: silkių marinatui gaminti, žuviai prieš troškinant ir kepant paruošti, kartais žuvies ir kitiems sultiniams gaminti.

 

SVEIKATOS ELIKSYRAI

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 9 , reitingas: 4.33 iš 5)
Loading...

Aš nuo kovo mėnesio vartoju marmalienę:

400 g. spanguolių
2 šaukštai medaus
3 skiltelės česnako

Spanguoles sumalu mėsmale, česnaką išspausdžiu, įdedu medaus, išmakaluoju.

Bijau save nužiūrėti, bet pranyko visi širdies permušimai ir plazdėjimai, ir vitaminų gert poreikio nebejaučiu. Kai susirgau “baisia liga” – sloga, tai ji šįkart buvo labai silpna, per tris dienas pasveikau.

Momoshka

—–

Mano eliksyras toks:
5-6 citrinas su visa žieve (tik be sėklų )
5-6 galvas česnako, saliero gumbą sumalu, sumaišau su 1 kg medaus. Galima dėti krieno, bet tik šviežiai sutarkuoto, ne iš indelio parduotuvinio.
Į tokį mišinį gerai yra įpilti brendžio pusę buteliuko. Viskas sudedama į gero metalo ar emaliuotą indą, uždengiama ir laikoma 2 savaites. Paskui naudojama po 1 šaukštą 3 kart į dieną.

Mano vyrui kažkada buvo gydytojų prirašytas panašus mišinys; citrinos, medus ir 1 butelis brendžio – išvalyti inkstus nuo besikaupiančio smėliuko. Aš iš įvairios literatūros prisirinkau papildomų ingredientų.

Dar yra ir toks variantas:
sumaltas citrinas, česnaką ir medų dedam į trilitrinį stiklainį ir užpilam šaltu virintu vandeniu iki pilnumo. Palaikom 2 savaites ir naudojam po šaukštą to skystimo 3 kartus į dieną, paskui suvalgom ir tirščius. Vyro sesuo taip gamino – jai labai sumažėjo cholesterolio kiekis, kuo labai nustebino savo gydytoją ir turėjo dalintis receptu 🙂

Kamanė

Šaldyti bazilikai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Miglė

Nuskintus lapukus išprausiau šaltu vandeniu, nusausinau popieriniu rankšluosčiu.Pernakt leidau apdžiūti.Po to, jau neatsimenu, kieno patarimu, labai trumpam , gal 2-3 min. kyštelėjau orkaitėn -maždaug 100 laipsnių temperatūroje.Išties, kvapas suintensyvėjo “uostomai”(čia vietoj žodžio akivaizdžiai )

Ir jau po to laisvai subėriau maišukan ir -šaldiklin.
Galima, aišku, ir supjaustyt/susmulkint gražiai prieš užšaldant.Bet nebūtinai.Visai normaliai kapojasi ir užšaldytam pavidale.

Kada koks augalas nevartotinas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 6 , reitingas: 4.17 iš 5)
Loading...

copy/past

Ajeras, balinis (šaknys). Esant padidėjusiai skrandžio sekrecijai, šios šaknys nevartotinos.

Alavijas (alijošius). Vartojant alavijo preparatus, priplūsta kraujo į mažojo dubens organus. Todėl jie nevartotini sergant kepenų ir tulžies pūslės ligoms, kraujuojant gimdai, sergant hemorojumi, cistitu, esant nėštumui.

Alyva, paprastoji – nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai.

Amalas, paprastasis – nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia atsargumo.

Apynys, paprastasis – nuodingas augalas. Turi būti tiksliai dozuojamas. Vartojant vidun, negali būti perdozuotas.

Aralija, mandžiūrinė. Aralijos preparatų turi vengti kenčiantys nuo didelio kraujospūdžio, nemigos, didelio nervų jautrumo.

Asiūklis, dirvinis – nuodingas augalas. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu, gali būti pavojingas net nežymių sudirginimų atvejais. Tiksliai dozuotinas vartojant vidun.

Beržas, karpotasis. Kadangi pasižymi inkstus dirginančiu poveikiu, beržo pumpurų antpilus, nuovirus kaip šlapimą varančią priemonę, galima vartoti tik prižiūrint gydytojui. Ilgai gerti negalima.

Bijūnas, sibirinis – labai nuodingas augalas. Vartoti vidun reikia labai atsargiai ir tiksliai dozuojant.

Burokas, valgomasis. Geriant šviežias burokėlių sultis, gali smarkiai suspazmuoti kraujagyslės. Todėl šviežiai išspaustos sultys turi 2-3 val. pastovėti, kad išgaruotų žalingos lakiosios frakcijos. Tada galima sultis gerti.

Česnakas, valgomasis. Negalima vartoti sergantiems epilepsija, pilnakraujams žmonėms ir nėščioms moterims.

Dagišius, paprastasis – nuodingas augalas. Tiksliai stebėti dozavimą.

Debesylas, didysis. Debesylo antpilas ir nuoviras kenksmingi nėščiosioms ir sergantiems inkstų ligomis.

Dilgėlė, didžioji. Nepritarus gydytojui, dilgėlės vartoti nederėtų. Šio augalo preparatai netinkami žmonėms, kurių padidėjęs kaujo krešumas, kurie serga hipertonine liga ir ateroskleroze. Netinka šis augalas ir moterims, kraujuojančioms dėl gimdos ir jos priedėlių cistų, polipų ir kitų navikų.

Driekana, baltoji. Tai nuodingas augalas. Jį perdozavus, galima susirgti inkstų uždegimu, pradėti viduriuoti krauju.

Erškėtis. Išgėrus erškėčio antpilo, būtina išskalauti burną šiltu vandeniu arba šiltu sodos vandeniu. Antpile esančios rūgštys ardo dantų emalį.

Erškėtis, kvapusis – nuodingas augalas, ypač šviežias, reikia atsargumo dozuojant.

Gailis, pelkinis – nuodingas augalas. Vartojant vidun, reikia būti labai atsargiam. Neteisingas dozavimas gali sukelti virškinamojo trakto gleivinės uždegimą.

Granatas (vaisiai). Vaisių sultis reikia gerti atskiestas vandeniu, nes jose yra daug įvairių rūgščių, kurios dirgina skrandį ir ardo dantų emalį. Atsargiai vartoti žievę, nes perdozavimas gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą, traukulius, pabloginti regėjimą.

Jonažolė, paprastoji – nuodingas augalas, vidun vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojama jonažolė siaurina kraujagysles ir didina kraujospūdį.

Kadagys, paprastasis. Negalima vartoti susirgus ūmiu inkstų uždegimu. Uogas reikia tiksliai dozuoti, negalima jų valgyti nėščiosioms.

Karpažolė bet kokios atmainos. Tai labai nuodingas augalas ir vidun jį vartoti reikia labai atsargiai.

Kartuolė, paprastoji. Šį nuodingą augalą galima vartoti tik kontroliuojant gydytojui. Nėščiosioms gali sukelti persileidimus.

Kopūstas, jūros (laminarija). Negalima vartoti jūros kopūsto sergant plaučių tuberkulioze, inkstų ligomis, furunkulioze, hemoragine diateze (reiškiasi kraujavimu ir kraujosrūvomis odoje, gleivinėje, vidaus organuose), dilgėline, esant nėštumui, kai netinka jodo preparatai.

Kraujažolė (visų atmainų) – nuodingas augalas. Kaip ir kiekvieną nuodingą augalą, vidun reikia vartoti labai atsargiai. Ilgai vartojant ir perdozuojant, gali imti svaigti galva, atsirasti odos išbėrimas. Paisyti tikslaus dozavimo.

Krienas, valgomasis. Nereikėtų valgyti daug krienų.
Kukurūzų kurkos. Tai stipri kraują krešinanti priemonė. Esant padidėjusiam kraujo krešumui, nevartoti.

Lauras, kilnusis. Jis gali sudirginti odą.

Leuzėja, šlamagraižė. Preparatai vartojami pagal nurodymus ir prižiūrint gydytojui. Nereikėtų vartoti žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, serga akių dugno ligomis.

Mėta, dirvinė ir miškinė. Vartojama vidun skatina persileidimus.
Kultūrinė mėta nepavojinga.

Morka, valgomoji. Nevalgyti iš žemės kyšančios pažaliavusios šakniavaisio dalies, nes kenkia širdžiai.

Našlaitė, trispalvė. Ilgai vartojant ir perdozuojant našlaitės preparatus, galimas vėmimas, viduriavimas ir niežtintis išbėrimas.

Notra, miškinė – nuodingas augalas. Vidun vartoti atsargiai.

Pakalnutė, paprastoji. Nuodingas augalas. Pakalnutės preparatų negalima vartoti esant dideliems organiniams širdies ir kraujagyslių pakitimams, ūminiam miokarditui, endokarditui ir ryškiai išreikštai kardiosklerozei.

Papartis, kelminis – labai nuodingas augalas. Paparčio preparatai netinka esant širdies nepakankamumui, sergant kepenų, inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ūmiomis virškinamojo trakto ligomis, esant aktyviai tuberkuliozei, nėštumui, dideliam išsekimui, mažakraujystei.

Pelynas (kartusis kietis) – nuodingas augalas. Vidun reikia vartoti atsargiai ir tiksliai dozuojant. Vengti ilgo vartojimo. Tai gali sukelti traukulius, haliucinacijas ir kitus psichinius sutrikimus. Karčiojo kiečio negalima vartoti nėščiosioms, taip pat sergant opalige.

Pipirlapė, europinė. Tai labai nuodingas augalas ir jį vartoti reikia labai atsargiai.

Putinas, paprastasis. Dėl didelio purinų kiekio putino uogų negalima valgyti sergant inkstų ligomis ir podagra.

Raudonėlis. Nevartoti nėštumo metu, nes gali įvykti persileidimas.

Riešutas, graikinis ir lazdyno . Šiuos ir kai kuriuos riešutus reikia valgyti saikingai. Padauginus jų, gali prasidėti galvos skausmai, nes riešutų branduoliai gali sukelti galvos smegenų kraujagyslių spazmus.

Rykštenė, auksinė. Nuodingas augalas. Jį reikia tiksliai dozuoti.
Rugiagėlė. Kadangi turi labai aktyvių junginių su ciano komponentais, turi būti atsargiai vartojama.

Rūgtis, dėmėtasis; rūgtis, karčiarūgštis; rūgtis takažolė. Pasižymi stipriomis kraują krešinančiomis savybėmis. Sergantys tromboflebitu, negali vartoti.

Saldymedis, plikasis. Ilgai vartojant saldymedį, o pavartojus karbenokseloną,- ypač dažnai pakyla arterinis kraujospūdis, susilaiko skysčiai, atsiranda patinimų, sutrinka lytinė sfera, susilpnėja seksualinis potraukis, išsivysto ginekomastijos, liaujasi augę plaukai arba ima slinkti ir pan.

Sėmenys. Nevartoti cholecistito (tulžies pūslės uždegimo) ir hepatito (kepenų uždegimo) atvejais. Sėmenų nepatartina vartoti ilgai.

Skleistenis, plikasis. Nuodingas augalas. Vartojant didesnėmis dozėmis, galima apsinuodyti.

Svogūnas, valgomasis. Svogūno antpilas netinka vartoti sergantiems širdies, kepenų ir inkstų ligomis.

Šaknis, auksinė. Tiksliai laikytis dozavimo. Gydytis reikia prižiūrint gydytojui. Negalima vartoti esant ryškiai išreikštiems nervų ligų simtomams, išsekusioms galvos smegenų žievės ląstelėms, hipertoninei ligai ir aterosklerozei, hipotonijai, sukeltai kraujagyslių vegetodistonijos.

Šaltekšnis, paprastasis. Nuodingas augalas. Tinka vartoti tik žievę, ne mažiau kaip metus išlaikytą sausoje vietoje arba 1 val. iškaitintą 100°C. Antraip nuo žievės galima apsinuodyti
Šlamutis, smiltyninis. Didina kraujospudį. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, ilgai nevartotinas.

Tramažolė, šliaužiančioji. Nuodingas augalas ir į vidų reikia vartoti atsargiai. Laikytis tikslaus dozavimo.

Taukė, vaistinė. Nuodingas augalas. Vartoti į vidų reikia atsargiai ir griežtai dozuojant.

Ugniažolė, didžioji. Visos dalys, ypač šaknys, yra nuodingos. Vartoti vidun reikia labai atsargiai, tiksliai dozuojant ir prižiūrint gydytojui. Gausus ir ilgas vartojimas sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, slopina kvėpavimo centrą.

Uosis, paprastasis. Nuodingas. Vidun vartoti atsargiai.

Valerijono šaknys. Negalima ilgai ir daug vartoti, nes slopina virškinimo organų veiklą, sukelia galvos skausmą, pykinimą, dirglią būseną, sutrikdo širdies veiklą.

Žemuogė (uogos). Kai kurie žmonės yra jautrūs žemuogėms. Jos sukelia alerginę ligą, kuri pasireiškia ilgai trunkančiu išbėrimu. Tokiais atvejais valgyti žemuogių negalima.

Ženšenis, šaknys. Vartoti tiktai šaltuoju metų laiku. Ilgai arba didelėmis dozėmis vartojant ženšenį, gali atsirasti nemiga, smarkus širdies plakimas, galvos, širdies skausmai, sumažėti lytinė potencija ir kita.

Žvaginė, trikertė. Šio augalo preparatai pavojingi padidėjusio kraujo krešumo žmonėms.

Šaltinis -medicina.dnp.lt/

Užpiltinės ir kt. “sveikatos eliksyrai”

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 9 , reitingas: 3.56 iš 5)
Loading...

valkatinė,

Sodo uogų likeris

Mūs “dvarvietėj”, kur kiekvienas turim po kelis arus, vyrauja tokia metodika:
Trilitrinis stiklainis trombuojamos visokių rūšių per vasarą derančiomis uogomis, jos užpilamos(jau po pirmo stiklainio užpildymo)1 kg cukraus, po to turinys užpilamas 1 litru degtinės.Kai indas pilnas,apie jo egzistenciją pamirštama bent pusmečiui.O paskui gaudomas įvairiakvapis/įvairiaskonis kaifas.

A la “karžygio” trauktinė

Per klaidą  pernai NETYČIA pagaminau fantastiško skonio “trunką”.

Situacija buvo banali-atėjo draugė, atsinešė samanės, kurios aš grynos nevartoju, ir dar ką tik “išvirtų” naminių obuolių sulčių,kurios buvo labai saldžios.Taigi tom sultim, maždaug ketvirtadalis nuo alk.tūrio, ir praskiedžiau miškų “viskį”.
Bet vistiek jo liko daug.

Po kurio laiko kažką skaudėjo,kažkas patarė spirito/samanės,užpiltų ant ąžuolo žievės + medaus pora šaukštų ,kompresus.Tad  be kompleksų ant šito darytinio gerą saują tų žievukių ir trinktelėjau(ir medaus -red.).Aišku, menkai padėjo, taigis  “gydomąsis” trunkas  liko pamirštas geram pusmečiui.
O paskui netyčia atradau, uostelėjau, paragavau.Įspaudžiau dar citrinos sulčių… 🙄

Taigi -atsargos baigėsi gan greitai, ir ne tik pati, bet ir stiprumų ekspertai, kuriems bet ko neįsiūlysi, neišbrokavo:)))

Vaistažolių antpilai

Dar ne visos žolės baigės.
Pelyno trauktines , kur kainuoja brangiai, bet tikrai sveika,kai su virškinimu problemos, tikrai galima dar ir dabar pasigaminti.  Ypač “kritinėmis” moterims  dienomis labai geraitinka samanė/spiritas/degtinė, užpilti ant čiobrelių ar raudonėlio.

Kamanė,

Mūsų giminėje, ir aš tame tarpe, darom “sveikatos eliksyrą” nuo visų ligų.

Sumalama: citrinos su žieve (galima pridėti svarainių, jei yra), česnakai, saliero didelis gumbas, galima dėti truputį šviežiai tarkuoto krieno. Tas viskas sumaišoma su medumi. Aš dar įtarkuoju morkų – tiesiog dėl grožio, kad ta tyrė nebūtų tokia pilkšva. Ir saliero kvapas, ir skonis, užtušuojamas  kitais ingredientais. Šiemet dar pridėjau pusę butelio brendžio, nes prisiminiai, kaip vyrui gydytojas rekomendavo gerti citrinų, medaus ir brendžio mišinį, kad pasišalintų smėliukas iš inkstų. Gavosi labai skanus “eliksyras”, su malonumu valgom jį po šaukštą.

zuvele

Iš SDzūkijos parsivežiau tokį rec. ir bonkelę jau padaryto:

kadagio šaknį užpilti tikra rūginuke-samane, padėti tamsoje 20-čiai dienų, paskui gerti ryte po 20 gramų  – tai vaistukai, tinkantys po infarkto, valo kraujagysles, skystina kraują, tai gal :roll:tinka ir po insulto.

Reta daržovė – pankolis

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

©Audronė Musteikienė,
1995 04 21, “Lietuvos aidas” Nr.80

(Iš mano patyrimo)
Reta pas mus daržovė – pankoliai. Aš juos irgi neseniai pradėjau auginti savo darže.
Pankoliai – artimiausi krapų giminaičiai, bet savo skoniu ir kvapu labiau primena anyžius. Pankoliai gali būti ir lapiniai, ir šakniniai, kaip prieskonį juos vartojo jau senovės egiptiečiai.
Ši daržovė turi daug vitaminų, geriau auga derlingoje negu skurdžioje dirvoje. Sėti reikia balandžio pabaigoje, daiginti po plėvele ir taip laikyti tol, kol nebebus šalnų. Paaugusius daigelius reikia išpikuoti ir auginant vis apkaupti. Pankolių sėklos subręsta tik gerą vasarą.

Vasarą pankolių lapus skinu ir vartoju vietoje krapų, o rudenį išaugusias šaknis dedu į salotas ar sriubas. Pankolių šaknis ir lapus galima džiovinti ir jais gardinti patiekalus visą žiemą. Pankolių sėklas tinka dėti į sūdomas ar konservuojamas daržoves, o subėrus į karštą pieną ir pakaitinus, kas vakarą lėtai gurkšnojant, galima išsigydyti net įsisenėjusį kosulį.

Ką galima gaminti iš pankolių?

Pankolių sriuba.

40g sviesto, 30g miltų, 1 litras sultinio (galima iš koncentrato), 125g grietinės, druskos, baltųjų pipirų, 1 arbatinis šaukštelis cukraus, puse citrinos sulčių, pankolių šaknų, 1 arbatinis šaukštelis supjaustytų pankolių žalumynų.

Ištirpinti sviestą ir pakepinti jame miltus, supilti sultinį ir grietinę, tada suplakti viską iki putų. Pridėti druskos, pipirų, cukraus, citrinos sulčių, sudėti nuvalytas, nuplautas, dailiai supjaustytas pankolių šaknis ir 5min. pavirinti ant silpnos ugnies. Pankoliai neturi perdaug suminkštėti. Sriubą patiekti apibarstytą pankolių žalumynais.

Itališkas pankolių patiekalas

4 pankolių šaknys, 40g margarino, ketvirtis litro baltojo vyno, 2 valgomieji šaukštai pomidorų pastos, druskos, baltųjų pipirų, 1 valgomasis šaukštas supjaustytų petražolių.

Pankolių šaknis nuvalyti, nuplauti, supjaustyti smulkiais ruoželiais ir apkepinti karštame margarine, įpilti baltojo vyno, pridėti pomidorų pastos, druskos, pipirų, išmaišyti ir 20min. troškinti, paragauti ir, jei atrodo, kad reikia, dar pridėti prieskonių. Patiekiant apibarstyti supjaustytomis petražolėmis.

 

Kaip “teisingai” sušaldyti krapus

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

valganti 

Krapukus aš elementariausiai susipjaustau, sudedu plastikinėn vienkartinėn stiklinaitėn ir į šaldiklį. Tik negrūdu į tą stiklinaitę, o  su tarpeliais, laisvai. Paskui labai gerai žiemą ant bulvių užmest ar ką nors pagardint  .Krapai turi būti sausi, tad ir sušąla gerai ir būna kaip švieži.  O atšilę  tuomet  jie būna normalūs krapai- su kvapu,  spalva – beveik kaip iš daržo. Kiek suprantu, tai  dar gali priklausyt nuo šaldytuvo ir  nuo šaldymo temperatūros.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011