Šiuo metu žiūrite: R E C E P T A I


Viskas iš morkų: pyragas, blyneliai, troškinys

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Virjes

Morkų pyragas

200 g tarkuotų morkų,
150 g cukraus,
300 g miltų,
3 kiaušiniai,
3 šaukštai sviesto,
2 šaukštai aliejaus,
šaukštelis kepimo miltelių,
2 bananai.

2 šaukštus cukraus pakepiname sausoje keptuvėje, kol iš tirps, ir išmaišome su 2 šaukštais karšto vandens. Trynius ištriname su likusiu cukrumi, sumaišome su ištirpintu sviestu, aliejumi. Sudedame morkas, su kepimo milteliais sumaišytus miltus ir standžiai išplaktus baltymus. Pusę tešlos sukrečiame į skardą, sudedame griežinėliais supjaustytus bananus ir sukrečiame likusią tešlą. Pyragą kepame 170 laipsnių karštumo orkaitėje apie 40-50 min.
Cukrų, jei tingim galim nekepinti- bet tada skonis bus kitoks.

Prietelius

Pabandykit padaryti labai paprastą patiekalą iš kartais akivaizdžiai per didelio kiekio namuose užsilikusių morkų .

Reikės: 1 kg morkų, poros šaukstų sviesto, 1 šaukšto cukraus, stiklinės daržovių sultinio, pusės indelio grietinėlės, druskos, baltųjų pipirų, petražolių.

Morkos supjaustomos 1 cm storio, pailgais gabaliukais. Keptuveje ištirpdomas sviestas ir, nuolat maišant, pagruzdinamas cukrus. Tuomet keptuvėn sudedamos morkos ir “apveliamos” šitoje karamelėje. Užpilamas sultinys ir troškinama. Baigiant troškinti įpilama grietinėlės ir apibarstoma petražolėmis.
Skanaus.

Marinuoti burokėliai ir …jų lapkočių maltinukai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 3.67 iš 5)
Loading...

tetule

Jei greitam suvalgymui, manau, labai tinkamas variantas yra pamarinuoti burokėlius su obuolių sultimis ar šiaip kokia rūgštele. Be to, visos žinom, labai skanu, pvz., prie žuvies, triušienos, o ir kt., rūšių mėsos patiekalų karštas garnyras iš burokėlių.

Reikia pakepinti šiek tiek svogūno , kartu patroškinti ir smulkiai papjaustytus ar stambiau tarkuotus virtus burokėlius. Kai gerai įkaista, ugnį reikėtų labai sumažinti arba ir visai išjungti.Belieka įdėti kelis šaukštus grietinės ar įpilti grietinėlės, pasūdyti, įberti prieskonių, gerai išmaišyt – ir viskas

O ilgesniam laikymui, žiemai tiks šis receptukas.

Reikia:

4 kg virtų burokėlių,
1,5 kg pomidorų,
0,5 kg paprikų,
1,5 kg svogūnų,
100 g česnakų,
200 g cukraus,
3 š. druskos,
200 g acto,
500 g aliejaus.

Kiekiais galima šiek tiek varijuoti – ko daugiau turi, to ir dedi, arbe nededi to, kas nepatinka. Dėl druskos, cukraus – ragauti reikia, kad pačioms skanu tiesiog būtų.
Burokėliai pjaustomi šiaudeliais, nulupti pomidorai, paprikos – kubeliais, svogūnai, česnakai – smulkiai. Viskas kraunama puodan, maišant kaitinama, kol užverda.Užvirus – dar 10-15 min. Karštą masę dedam į stiklainius, užsukam.
Laikosi ilgai , skonis kiek kitoks nei įprastų marinuotų burokėlių.

Virjes

 SU OBUOLIAIS MARINUOTI BUROKĖLIAI

1 kg burokėlių,
1kg morkų,
1kg antaninių obuolių,
1kg svogūnų,
apie 1 ltr aliejaus.

Ant susmulkintų svogūnų pilame aliejų ir troškiname (reikia, kad svogūnai būtų apsemti), po to sudedame supjaustytas apvirtas morkas, apvirtus burokėlius pjaustom kvadratukais (per tinklelį), dedam supjaustytus obuolius(luptus arba ne- kaip kam patinka)
Paskaninam druska , pipirais pagal skonį, keliais lauro lapeliais. Troškiname, kol suminkštėja obuoliai. Tuomet – į stiklainius ir į …slėptuvę 🙄 😆

Noriu perspėti, kad daržoves nebūtina apvirti iki visiško suminkštėjimo, gali būti ir kietokos – galutinai suminkštės besitroškindamos aliejuje.

tetulė

BUROKĖLIŲ LAPKOČIŲ MALTINUKAI

Studentavimo metais, nors nebuvom jie nei alkani, nei ką, grynai “iš durnumo” kažkas sugalvojo, o paskui visi bandėm kartoti.:P

Raudonųjų burokėlių lapkočius reikia susmulkinti, įmušti kiaušinį, pridėti druskos, nemažai prieskonių, berti miltų tiek, kad tešla būtų kiek tirštesnė nei blynams .. Šaukštu semi ta “makalošę”, dėti kaip bulvinius blynus įkaitintan aliejun keptuvėje. Kepi iki apskrus. Žinokit, skamba visiškai kvailai, bet skonis – normalus. 😛 😛 😛 Kažkas panašaus, kaip kopūstų maltinukai.

Šviežių voveruškų sriuba

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Miglė

Turėjau veršienos sultinio, tai pradžiai pripjausčiau į jį 3 morkas.Po kokių 5 min. dribtelėjau 8 supjaustytas bulves, druskos/pipirų.

Ant alyvuogių aliejaus patroškinau svogūnėką ir galop suverčiau gerą saują šaldytų krapų(šviežių, gaila, neturėjau).Dribtelėjau keptuvėn porą šaukštelių miltų ,šiek tiek pakaitinau, vis pamakaluodama.

Po to į sultinį sumečiau voveruškų – maždaug 200 gr. ir keptus/ miltuotus svogūnėlius.Paviriau drauge viską – apie 15-20 min.
O grietinę tai jau lėkštės dugnan dėjau.Paprasta, bet skanu.

Aišku, dar skaniau būtų, jei svogūnėkus ne aliejuje, o sviestuke pakepinčiau. Beigi tie sumauti xolesteroliai … 🙁

KEPENŲ SRIUBA

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 3.00 iš 5)
Loading...

Virjes

Kepenis supjaustau plonomis riekelėmis -tokio ilgumo, kad tilptų į valgomąjį šaukštą.Išplaunu.
Verčiu į stipriai įkaitintą keptuvę su riebalais ( SIAUBAS , bet taip yra 🙄 ), apskrudinu tiek, kad vidus liktų minkštas, net pusžalis.

Tuo metu užvirinamas vanduo – tiek, kiek virsime sriubos .Čia pat sutarkuoju morką, dedu susmulkinto ir pakepinto svogūno ir verčiu apkeptas kepenis. Riebalų- jei matau, kad bus per riebu- nepilu,užtenka likusių ant kepenų.
Dedu pipirų, druskos, įmetu lauro lapą ir verdu – ne daugiau kaip 10-15 minučių.
Baigiant sriubai virti, pusėje stiklinės šalto (geriausiai -virinto) vandens gerai išmaišau kaupiną arbatinį šaukštelį miltų ( žiūrint kokio tirštumo norisi ) ir supilu sriubon.
Užverdu.
Į lėkštę,jeigu turiu įpjaustau krapų arba svogūno laiškų.

Naminė kepeninė dešra ir paštetas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 14 , reitingas: 4.43 iš 5)
Loading...

NAMINĖ DEŠRA

Virjes

Kiaulės kepenis supjaustome nelabai smulkiai -į 4-5 gabalus,
gerai išplauname ir verdame pasūdytame vandenyje. 20 minučių, ne daugiau. Mat jeigu jas pervirsime, sukietės visos tokiais žirniukais ir bus neskanu. Po to išimame iš vandens ir karštas dedame į celofaninį maišiuką. Sandariai užrišame( kad kepenys neperdžiūtų ir lengviau susimaltų).
Kitame puode verdame riebesnio pusgalvio ar kitokį ne liesą kiaulienos  gabalą. Kai mėsa išverda, šio sultinio neišpilame – mat jo 1 ar 2 stiklinių dar prireiks .
Išvirusią riebią mėsą supjaustom, liesesnę sumalam per tankų sietelį . Kartu sumalame ir kepenis.

Pakepiname svieste susmulkintą svogūno galvutę. Viską verčiam į sumaltą mėsą , dedam druskos, pipirų juodųjų ir kvepiančių , viską suminkom. Ragaujam, jei prieskonių trūksta -įberiam dar.

Įpilame sultinio ir vėl minkom/maišom -masė turi būti panašaus minkštumo, kaip maltinukams. T.y. -nei kieta, nei per skysta ( aš iš patirties jaučiu ) .
Jeigu masė šilta nuo sultinio – atšaldom, nes šilta velsis kimšimo vamzdelyje, bus sunku kimšti. Kemšam į plonas atidžiai išvalytas ir išplautas žarnukes.
Užrišam.

Tuo metu, kai kemšam dešras, užvirinam vandenį su truputuku druskos ir keliais lauro lapeliais. Dedam prikimštas ir -BŪTINAI užrištas dešrikes į VERDANTĮ vandenį. Po to, kai puodas su dešromis vėl užvirs, virinam dar 6 min. Jas verdant puodo neuždengiam , nes dešros gali sutrūkti …
Išimam. Dabar jau galima nesunkiai paslėgti.

O jau tada – kviečiame gimines /artimuosius, draugus, pažįstamus, kaimynus, atsidarom “kurcinio ašarų” – su smilga nuog stumbro ir spanguole ir ….degustuojam, degustuojam , degustuojam 😛 😆 😛

bzikas

kaime kas metai per kiauliaskerdį po keletą kartų tekdavo tokias dešras gaminti. Kepenis išvirdavom atskirai (apie pusvalandį), gabalą kiauliaus pusgalvio, šiek tiek riebesnės ir liesesnės mėsos taip pat virdavom atskirai, tik dar įdėdavom porą galvų svogūnų ir keletą nuluptų supjaustytų morkų, pipirų (nemaltų), lauro lapą.

Kepenis keletą kartų permaldavom smulkiausiu sieteliu, užplikydavom verdančiu mėsos sultiniu ir gerai ištrindavom mediniu šaukštu, kad nebūtų gumuliukų. Mėsytes sumaldavom.

Abejas mases sumaišydavom,pagal skonį berdavom druskos (kad būtų truputį persūru, nes verdant dalis sūrymo lieka vandenyje). Būtinai į dešras dėdavom pipirų ir lauro lapų, keletą smulkiai supjaustytų žalių svogūnų, išvirtas morkas. Masė turi būti tokio tirštumo, kad dribtų iš šaukšto. Ta mase prikišdavom tokias storas, su daug raukšlių išvalytas žarnas, užrišdavom abu galus siūlu ir apie pusvalandį virdavom vandenyje.Po to irgi paslėgdavom, kol atšals.
Beje, jei kimšite į žarnas, negalima prigrūsti labai standžiai, nes verdant tikrai susprogs. 🙄

Mmmmmm……kaip dabar gerai būtų su juoda duona ir svogūnais…… Tokiu pačiu principu darydavom ir paštetą, kurį dėdavome į elementarius dubenėlius ir pastatydavom šiaip atvėsti. Tik į pastarąjį maldavom daugiau mėsos ir paskui kaitindavome puode, kol užvirs. Kaitinimo metu sudėdavome visus prieskonius. Beje, tikras paštetas turi būti su riebia mėsa, kitaip nestingsta.

ViKi

Mano buvusi bendradarbė kepenines dešras ne virdavo, o kepdavo orkaitėje. Mmmmm – tikras apsivalgymas. Siūlau pabandyt vietoj virimo pakept. Iškeptą kepenų masę ji sukišdavo į storas žarnas.

PAŠTETAS

Virjes

Kepenis paruošiame taip pat, kaip ir kepeninėms dešroms, tik visą pusgalvio mėsą ir riebiąją jos dalį ( kartu su oda) sumalame.Beje – iš pusgalvio tiek dešroms, tiek paštetui naudojam tą dalį , kur aplink akis(ausys naudojamos kitiems tikslams :P) ir vadinamąją pažiaunę – be šnipo, suprantama.

Tuomet dedame į puodą ir ant silpnos ugnies kaitiname -nuolat maišydamos pasirinktinai į VIENĄ pusę . Aliumininiame puode geriausia, nes tuomet neprisvyla. Galima kaitinti ir puodą su pašteto mase įstačius į kitą didesnį puodą, pripildytą verdančio vandens, bet tai ilgai ir nuobodu :roll:…
Kaitinam iki masė pašviesėja ir tampa vientisa ( čia turėtų būti smailiukas su lašančiu prakaitu 🙄 😛 ). Mama kantrybės daugiau turi , tad kaitina daugiau kaip pusvalandį, o man ir greičiau gerai…
Išvirusią masę krečiam į indelius- gražiai suspaudom, atšaldom.
Skanu tepti ant duonos.
SVARBU :
prie įvairių gaminių iš kepenų labiausiai tinka KMYNŲ arbata.
LAAAAAAABAI tinka ir rauginti agurkėliai – tik ne marinuoti !!!

ziema

Gaminu panašiai kaip Virjes. Tik supjaustytas kepenis 2 kartus pakaitinu iki užvirimo, -vis nupildama vandenį, o trečią kartą- normaliai išverdu (būna baltesnės). Tada 2 kartus sumalu kartu su virtomis pažandėmis ir liesesnės mėsos gabalėliu.
Svieste pakepinu svogūną, supilu į masę, dar įpilu sultinio, paverdu. Darau tokio skystumo/tirštumo, kad būtų galima plakti mikseriu. Plaku, kol atvėsta, tuomet supilu į indus. Sustingęs paštetas būna labai baltas (nuo ilgo plakimo) .

Miglė

Jei pašteto kiekis nelabai didelis, galima vietoj kiauliaus šnipo riebalų/taukų dėti …tirpinto sviesto. O svogūnus (ir nemažai) dėti pakepintus( iki skaidrumo) tame pačiame svieste.Jei virtų morkų daugiau įmalsime, bus ir gražiau, ir skanu.

Kepenis visai pravartu prieš virimą/kepimą pamirkyti piene -švelnesnės bus.

Obuolių sūris

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 15 , reitingas: 4.53 iš 5)
Loading...

GUTE

Obuolių – 7kg,
cukraus 1,5 kg.
Obuolius nulupu , supjaustau , užberiu cukrum , laikau parą , po to išsiskyrusias sultis nupilu. Verdu , kol jų nugaruoja apie 2/3 tūrio.Tuomet pilu obuolius , verdu maišant iki masė sutirštėja – apie 1,5-2 val. Dalį obuolių dedu virimo pabaigoje- gaunasi graži “mozaika” . Išvirusią masę pilstau į įvairias talpas plonu sluoksniu . Padžiovinu – kartais net orkaitėje, kaip grybus, su visom formom.
Po to išverčiu , apdėlioju visas palanges ir kt. vietas ir “nokinu” kambario temperatūroje. Tiesa, taip “nokinant” iki Kalėdų kartais vos vienas kitas lieka ,slėpti reikia :P.
Į sūrmaišius aš nepilu .Pilu į silikonines ir plastikines formas. Padžiovinu – kol sukietėja paviršius ,ir išverčiu . Gerai išvirus , niekas “nepabėga” .
iš formos obuolinę “babkę” išverčiu kokią trečią dieną . Po to – vis pavartydama džiovinu. Nors viską darau vienodai , vieno virimo sūriai sudžiūva (kad jau galima būtų pjaustyti) vos ne per savaitę , kiti – ilgiau . Oras patenka geriau , negu per sūrmaišį ir džiūsta greičiau . Aš dar dienąkišu į orkaitę padžiovinti – mat norisi kuo greičiau paragauti , kas gavosi. 😛

Tigra

Patarimas obuolių sūrių virėjoms : aš obuolių sūrį gaminu orkaitėje – nei tau maišyti, nei tau stovėti prie viryklės, nei ant sienų tykšta, nei prisvyla 🙄 😛

Sūrmaišius pasisiuvau iš senų lininių servetėlių: sulenkiau kampu -štai tau ir maišelis .
Surmaišius dedu skardon, prispaudžiu lenta, paslegiu ir palaikau keletą dienų. Paskui jau džiovinu.
O su džiovinimu tai irgi vargstu : kabinu po radiatoriumi arba po gyvatuku 🙄

Virjes

Esu išbandžiusi sūriams visokius obuolius, bet tikrai geriausiai tinka antaniniai.Tuomet sūriai niekada nesigavo pilkšvi . Iš visų kitų veislių irgi gerai, bet reikia ilgiau virti. Dar labai skanu į virimo pabaigą įberti lazdyno riešutų. Galima pasmulkinti.

COPY

Vienąkart išvirtą obuolių masę suverčiau į storą celofaną, suvyniojau kaip dovanėlę ir paslėgiau inde. Per kelias dienas perteklinis skystis -tiesiog dieviško skonio- ištekėjo ir buvo sulaižytas 🙂 . Nustojus varvėti, paslėgtą sūrį su visu indu – ant radiatorių. 🙂

miglė

Su košės virimu -viskas pagal klasikinį 😆 receptą.Varvinimo/slėgimo klausimu štai tokia geroji 🙂 patirtis:

išvirtą masę sudrebiam drobės maišukan( ar iš servetėlių, ar nuo  Nalivka babuni “pakuotės”  ar su užrašu Skaitymo metai 😆 ir t.t. ir pan.   -visiškai nesvarbu).Pakabinam ant cveko biškutuką laisvai nusivarvėti/susislėgti(apačion nepamirštam padėti   kokį dubenį dieviško  ❗ skonio syrupui surinkti). Maždaug po valandos/kitos -jau imam spausti  stipriai .Man asmeniškai  šiam procesui šįkart  labai pravertė mugėje nupirktas sūrių spaustukas – kelios minutės -ir gaminys įgauna prigulimą formą, apskritai daug švaresnis(nesitaškantis) procesas,   iškart nusispaudžia dauguma skystimo.O po to -jau tarp lentukių slegiu keliom parom. Toliau -kaip aukščiau aprašyta 😉

Kopūstų maltinukai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (nėra balsavusių, būk pirmas!)
Loading...

Virjes

Reikės:
Vidutinio dydžio kopūsto,
1 didelio svogūno, aliejaus,
pusės stiklinės manų kruopų,
2 kiaušinių,
druskos, “Vegetos” ar Salsvos prieskonių kopūstams , maltų juodųjų pipirų,
šviežių krapų ir petražolių,
džiūvėsėlių.

Padažui – liesos grietinės, jogurto ar “maslenkos” 🙄

Kopūstą sutarkuokite burokine tarka. Labai smulkiai sukapokite svogūną, krapus ir petražoles. Daržoves sumaišykite. Įmuškite kiaušinius, suberkite manų kruopas, pagardinkite druska ir prieskoniais. Viską gerai suminkykite. Iš gautos masės formuokite maltinuko formos paplotėlius, apvoliokite džiūvėsėliuose ir kepkite ant labai lėtos ugnies, kol kopūstai suminkštės, o kotletai gražiai apskrus. Patiekite su šviežių daržovių salotomis, užpiltus pasirinktu padažu.
Jie labai skanūs su grybų grybų padažu. Skanūs ir šalti.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 ... 106 107 108 109 110 ... 158 159 160 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011