MEDAUS TORTAS
|54 komentarai
(balsavo 16 , reitingas: 3.75 iš 5)
Loading...
Virjes
Šitą receptą prieš nemažai metų ištraukiau kažkur iš interneto, tai dabar taip jau “įsicinkinau’, kad net į receptą nežiūriu- darau iš akies ir visada pavyksta. Taigi –
pradžia daroma ant garų)
Įsipilu pusę puodo vandens ir kol jis užverda – plaku 3-4 kiaušinius su 1 st. cukraus. Tad supilu viską į emaliuotą indą ir į tą puodą, mano tai labai liuks pasikabina ant puodo kraštų tas bliūdelis. Įdedu medaus kiek negaila, bet nereikia daugiau kaip 1 stiklinė. Tinka visoks ir dirbtinas ir naminis. Sviesto gabaliuką supjaustau irgi metu į tą indą. Viską pamaišydama kaitinu kokią 10 min. Baigiant virti -į grietinės kelis šaukštus įdedu sodos- pamaišau ir vėl į bliūdą. Maišau intensyviai- perspėju- sudėjus sodą labai kyla. Kai pradeda kilti nuimu iš to puodo ir pilu sijodama miltus- maždaug apie 5-6 stiklines. Tai priklauso nuo medaus ir sviesto kiekio. Kol karšta- maišau mediniu šaukštu, poto minkau ranka. Tada padalinu į lygias dalis ir kepu pakočiojus skardoje kiekvieną blyną atskirai. Išeina apie 6-8 blynai. Pertepu taip:
1 ltr. grietinės išplaku su 6 valg. š. cukraus ir 1 citrinos sultimis. Taip pat nutarkuoju geltoną citrinos dalį. Papuošiu džiuvėsėliais kurie liko nuo torto lakštų. Skaniausias pastovėjęs per naktį. Tada gerai subrinksta, t.y. suminkštėja…
O jogurtiniam tai kepu biskvitą iš 6 kiaušinių, 1 st. miltų ir 1 st cukraus. Kiaušinius plaku su cukrumi su mikseriu, dedu miltus ir labai atsargiai atskirai išplaktus baltymus įmaišau. Tada pilu į skardą ir iškepu. Pasidarau naminį jogurtą( 2 ltr. pieno verdu su 5-6 š. cukraus, vanilino truputį, praaušinu , kad būtų nekarštas ragauti( apie 37- 40 laipsnių), dedu 1 ind. mažą “žemaitijos pieno” jogurto, išmaišau ir dedu šiltai kokioms 6 val. ) Pasidarau želatiną ir pilu į jogurtą , atsargiai pamaišau. O atvėsusį biskvitą pjaustau kvadratukais, dedu į tortinę pilu į tarpus jogurto, dedu kokių sugalvoju vaisių, vėlo biskvitą, vėl jogurtą ir t.t. Ant viršaus sluoksnį kokios nors spalvotos želė. Atšaldau. Viskas. Išimam iš formos ir tikrai labai skanu, nors pačią juokas ima kaip jau aš čia surašiau 
Net suprakaitavau :00
TETA VIRJES 🙂
Skanus tavo tortelis vien paskaičius :). OI, ir kodėl aš nemoku kepti tortų, pamtyt, kai Dievulis dalino gabuus saldumynams , aš tuo metu kažkur kitur raičiau kokį mėsišką kepsnį, o kai parbėgau, jau visi gabumai salduminams jau buvo išdalinti, tai tenka OIksėti ir parduotuvinius pirkti. Nors dabar pas mus atsidarė nauja privati kulinarinė parduotuvėlė/kepyklėlė. LABAI viskas skanu, tik gaila, kada kaip ir visada paskui neuprastėtų. tai kaip tik per Velykas valgiau medaus tortą su jogurtinių, įvairių spalvų pertepimu. Kaip tikino pardavėja/savinininkė
kenkė,spalvos išgautos iš natūralių sulčių, o ne kulinarinių spalvų pagalba. Skonis tai ti
krai labai, labai fainas buvo
Labukas rytukas!
Mano pekla jau verda visu tempu, bet nutaikiau progą ir bandau pasilabinti. Mergičkos, kažkur girdėjau ar skaičiau, kad rankovėje galima kepti ir kotletus. Šiandien manęs laukia iš darbo grįžtančios faršo gabalas (jau bus atšilęs) ir užsimaniau kotletų kitaip, negu visada + virjesas ” šlapių ” kotletų nemėgsta, o tie tik šiaip pakepti keptuvėje ar orkaitėje jau nusibodę. Ar tikrai jie man nesusileis jeigu dėsiu į rankovę bulvių, morkų, gal kopūsto ir ant viršaus kotletus? Laukiu patarimo 🙂
COPY
Sveikutės. Ypač smagu- kad TETOS buvęs pradingimas- tai tik techniniai nesklandumai:)))Aš čia ką tik pražudžiau ilgiausią gromatą-nagi kažką nuspaudžiau-tiesiog apysaką apie šeimos augintinius, ale dabar- tuščia jo… Čia aš vis iš tetos tikiuosi susižebravoti išaugtinių drapanėlių:)))))
VIRJES- gal tau didesni profai daugiau išminties pažers, nes aš tik neseniai kokius 2kartus esu naudojusi tą rankovę- irgi internete radau išmintį. Tai va- kepiau kelmą ir paskui- karką. Iš kelmo vidurio faršas neištekėjo, bet vis gi galvoju, kad tau reiktų prieš tai kotletus pakepinti, kad plutelė užsitrauktų. Na- čia mano nepatyrimo nuomonė, tiesiog išmąsčiau. Bet tavo idėja- super, nes tai, kas po kotletais gulės, bus labai skanu.O kai prieš kepimo pabaigą dar padraskysi rankovę, ten viskas apskrus- na, jau seilės renkasi…
Virjes-copy
AČIŪ DIDELIAUSIAS!
Gelbėkim brangiosios mano virjeso pilvą, nes jis tik pavalgęs… 🙁 geras 🙂 Tai va … bandysiu tuos kotletus vistiek rankovėj -pavyks ar ne. Visas aprašymas – rytoj :)Dar padariau eksperimentą- gal bus juokinga, bet… kas turi nusipirkę naują orkaitę- viską kepti tik rankovėje- nepridega ir nesitaško- valyti nereikia orkaitės sienelių – atradimą padariau ar ne? 🙂 🙂 🙂
MIGLĖ -Virjes
Žinai, bandyk toj rankovėj kepti.Aš kažkada netikrą zuikį taip kepiau.Neiširo(dėl viso pikto kiaušinių bent porą įmušk ir labai gerai paskui viską išmaišius kotletukus sulipink.Galiu iš anksto pasakyt, kas gausis -jie bus tokie kaip išvirę /ištroškę savo sultyse.Su natūraliu mėsos padažiuku, iš kurio paskui gali kokį prašmatnesnį padažą subūdavot.Kai kepiniai nusibosta -pats tas.
Miglė -tetai
Mieloji, tu minėjai, kad užsikopinai foršmako receptą ir gaminsi.Aišku, savo arxyvą visada pravartu turėti -maža kas nutikti gali.Bet praktiškai dabar tą receptą labai lengva ir čia rasti -paspausk ant kitų tautų patiekalų ir rasi 🙂
COPY
O- tikra tiesa, kad orkaitės nereikia valyti po kepimo rankovėje. As tik skardon, į kurią guldžiau rankovę pripyliau h2o- o po to ir skardos beveik nereikėjo plauti- taigi jolki palki koks komfortas!
Virjes-Copy
tu kai rankovę dedi į skardą tada vandens pili? Aš tai nepyliau , neprisvilo ir neprilipo, bet plauti tai reikėjo, nes kai praplėšiau kiauliuką paskrudinti, tai skystėmėlio perteklius į skardą tik šast 🙁
COPY
O ką aš žinau- pyliau ir tiek, nes galvojau, kad pridegs:))). Na o maišo viršų tik pradraskiau- atsargiai prakirpau su žirklėm ir man ten nieks neišbėgo.Tai reiks be vandens bandyt:))))))
Sveikos :))
pagaliau radau jus. pasiblaskiau darbo reikalais po pasauly, tai zinokit teko ragauti 2 dalyku – viena svisiskai nuajas ir neragautas, kitas primirstas:
1) pomidorai desertui :)) si recepta virejas gamino pire musu, atsivare staleli, sudejo maziukus vynuoginius pomidoriukus i lekste, nupjove virsuneles, nupjautom dalim dejo ant keptuves kokiom 20 sekundziu, ir vel juso iseme ir lekstei sustate apskritimu. Tada pyle i keptuve (apacioj aisku ugnis buvo) sampano, ikaitino, idejo daug sukraus ir padare karamele. viena dali pyle i bliuda gilu, tokiais siuliukais, po to istate i salta vandeni ir dugnas atsoko, gavosi bliudo formos karamele. kita daly dar karta ikaitino ir pyle ant tu pomidoriuku, irgi siulukais ir paliko.
tada dar ipyle sampano, grietineles kokia stikline ir vel daug daug cukraus. dar vienas padaziukas, tik dabar jau nebestingstanis. vel pyle ant ir aplink pomidorus, ant virsaus pastate karamelini bliuda ir pateiek ant stalo 🙂 skoni labai originalus, pomidoru aromatas dingo, o rugstelejusios sultys idomiai skanavosi su karamele :)) i taures ipyle likusi sampana :)) namie nebandysiu, bet dar karta paragauciau :))
2) mesa totoriskai. irgi dare prie musu. jautienos ispjovos farsas, visiskai liesas lauke lekstej. i bliuda pyle puse puodelio citrinu sulciu, baltu ir juodu pipiru, tabasco ir cili padazu, dar slakeli konjako. viska ismaise, tada dar kiausinio baltyma, smulkiai kapotus svoguniukus. vel viska isplake ir gale farsa su kiausinio truniu :)) pateike su apskrudusia balta duonele. sitas tai patiko, pabandysiu namie savaitgali padaryt.
tiek norejau pasipasakot :))
Virjes- Marker
Tai to faršo kaip supratau ir nekepė? ” Žalią” sumakaluotą valgė?
MIGLĖ
Na, aš tai irgi suprantu, kad faršas žalias.Bet ,jaučiu, labai jau šviežutuko reikia, o ir kiaušių -ne iš mūsų supermarketų :)Totoriai ir kai kurios kitos giminingos tautos nebrokyja žalienos, tikrai žinau.Yra dar vienas triukas -sukapoja labai plonyčiais, beveik permatomais gabalyčiais užšaldytą mėsuką, apibarsto visokiais prieskoniais -ir burnon.O Šiaurės tautelės taip ir žuvį kapoja -daugiau šaldytą.Pačiai neteko ragauti, bet kai kas iš ragavusių giria.
O su tais pomidorais -tai tikrai įdomu.
Hmmmm -gal jau laikas persikrikštyt iš mėsėdės į saldumynų mylėtoją? 🙂
MIGLĖ
Panos, pas mus kontoroj jau antrą žiedą leidžia per tris karalius padovanota orxideja.Geltona su rudais taškiukais, žiedukas iš smulkesnių.Grožis -nu šakės.O jau kvepia… 🙂 Tai ir susirūpinom -kaip ana dauginama? Mat prie pagrindinio gan storo gumbo kaip ir prilipę trys mažesni.Gal vaikai, sakau? Tarsi prašytųsi persodinami -turėtume tada net 4 štukas :)Bet baugoka -o gal jos kažkaip kitaip dauginasi, o tie ‘vaikiukai” tik nauja to pagrindinio gumbo dalis? Jei kas žinot kame čia ‘cimusas” -būčiau dėkinga už info.
Tarp kitko, jau kelias dienas pas mus tokia moteriškaitė atneša želmenų sulčių – pusantro lito ‘porcija” , tai ir aš vis paužkandžiauju 🙂 Savijauta tikrai nepablogėjo :), dargi atvirkščiai.Tik poveikis kažkoks durnas -visiškai atšoko fantazija daug maisto pilvan kimšt 🙂
Austre
Miglei – orchidėją aš namie auginau kokius tris metus. Žydėjo dažnai (2-3 kartus metuose).
Kol nepersodinau, mat man atrodė, kad ji vargšiukė jau “be žemės” gyvena… Tada ji ilgai vegetavo ir pabaigoj vis tiek numiro…
Šiaip kiek žinau, orchidėja yra kaip “piktžolė”, ji auga ant kelmų, kitų medžių, labai bijo perlaistymo ir pasirodo persodinimo. Jei vis dėlto sugalvosi persodinti, jai reikia į vazoną įmesti kokių medžio žievių ar šakų, labai lengvos (gal durpių) žemės, šaknys turi matytis. O va dėl vaikiukų negaliu patarti, nežinau… Graži gėlė:)
Apie želmenų sultis girdėjau, gaila, kad man nepakeliui labai jos… Reikia i kitą miesto galą važiuoti. O labai norėčiau pabandyti, nors dar girdėjau, kad netinka vėžininkams – skatina auglių augimą.
Apie totorišką bifšteksą – jis visad iš žalios mėsos, mano vyras anksčiau buvo mėgėjas:) Man tai nelabai… Skanius darydavo Neringoje Vilniuje (ten visad gera virtuvė būdavo, ne veltui žydai valgyti rinkdavosi). Tik be tobasco, bet užtai su krapais. Bet dabar nerizikuojam, jau neramu, nesinori kuo užsikrėsti… Nebent iš labai patikimo gyvulio:)))
TETA
SVEIKOS MERGAITĖS 🙂 🙂 🙂
SVEIKAS MARKERI : ) 🙂 🙂 Labai malonu Tave čia matyti 🙂
COPY 🙂 🙂 🙂 na, raganaite 🙂 neužmiršai apie išaugtinius drabužėlius, šaunuolė, eisiu į kūmas pas tave 🙂 🙂 🙂
Įsigijau “mirtiną” konkurentą – Tetę (susipažinkit, 🙂 čia mano vyras,o ir žemaityjoje žmonos savo vyrus vadina – tete, čia ne klaida,abi “e” raidės rašomos be taškelio), tai tik dabar prileido prie kompo, nes kaip ir No comments atostogauja. Reiks neapsileisti ir pakovoti dėl savo vietos po saule (skaityk- prie kompo).
DĖL RANKOVĖS
Ją naudoju jau kokius 8-9 m. ir esu labai ja patenkinta, nes mano elektrinės viryklės orkaitė lyg vakar pirkta -švari,nepridegusi,tik kartais, tsakant, “dukeles nuvalau” ir viskas. Ir pėšti, kad apskrūstų viduje kepamas maistas – nebūtina, reikia prieš gaminimo pabaigą likus ~10 min. “uždėti” didesnę kaitrą, apskrus, tik sekit, kad nepridegtų.
TETA MIGLEI, VIRJES 🙂
MIGLE,
tikrai “Foršmaką” ir kitus reikalingus receptus radau mūsų svetainėje. Gerai, kad priminei :(, gėda ir pasakyti, bet silkė rasale dar stovi litriniame stiklainyje :(, eisiu ir tuoj pat pasigaminsiu, bliamba buvau užmiršusi 🙁 🙁 🙁
Žiūrėk atsargiai su želmenų “kokteiliais”, nes girdėjau, kad neįpratusiam žmogui,gali stiagiai pablogėti savyjauta, nes jie “sujudina” visą organizmą. Jei ką pajusi, daryk pertrauką.
Esu valgiusi faršą totoriškai :). Juk paskutinis žalias kiaušinis buvo įmuštas į farše padarytą duobutę? Prie to faršo buvo pridėtos tamsios alyvuogė, bet manau, kad tai “naujadaras’, nes totoriai nevalgė alyvuogių, o gal…:)
MIGLĖ
lABUTIS,LABUTIS:)
Austre,
tavo žinios dėl želmenų sulčių visiškai tikros.Kadangi šeimoj turėjau juodą bėdą(3 stadija su įtarimu link 4), tai pats daktariuks Santariškių perspėjo, kad tokiu atveju –
JOKIŲ SULČIŲ. Visa laimė(pfu, pfu…),PANAŠU, KAD IŠSIVYNIOJOM,anot daktariukų -beveik stebuklas.O tų žaliamėsių dalykų tai tik normalios restoranuos normalios užsieniuos, manyč, ir teverta skanaut.Pas mus ir kiaušių gali gaut su salmonėlėm, ir mėsą pastipusio gyvio ar šiaip- “trečio šviežumo” 🙁
Teta,
o gal tu savo ‘tetiną” prikabink čia mums į kompaniją – ‘mergaitiūūū” pakirkint 🙂 🙂 🙂
Vis žmogui pramoga būtų ir atilsis nuo per rimtų darbukų:) :).
O mes jam visos patarsim, kaip aštuoniolikines “kojas nuo ausų” susirast , aaaa ?
Nu negi gaila 🙂 🙂 🙂
Paskui visas toks “pagerintas” ir tau nekliudys čia dažniau su mumis maltis :)…
Sveikos, gaspadines 🙂
labai fainas tavo, Migle, puslapis 🙂
Tik, kiek supratau, receptus siulyti gali tik tu viena? – nes nerandu galimybes kazkokiu budu ji patalpinti 🙁
Norejau pasiulyti skanios ir nesunkiai pagaminamos zuvienes recepta:
Žuvienė “Marselietė” su šafranu
(4 porcijos)
0,5 kg lašišos ir sterko;
8 austrės;
10 mg šafrano plaušelių;
0,5 saliero;
100 g porų;
100 g pomidorų;
100 g svogūnų;
50 g morkų;
20 g pankolio;
20 g pomidorų pastos;
druskos, baltųjų pipirų.
Iš žuvies kaulų ir daržovių išvirti sultinį. Visą gautą masę permalti su malimo mašina ir perkošti per labai tankų sietelį. Gaunamas skaidrus sultinys.
Į lėkštę dedame po 20 g apvirtos lašišos, sterko ir paruoštų (t.y. iš lukštų išimtų ir 10-15 min. apvirtų )austrių. Užpilamas sultinys.
Prie šio sultinio atskiroje lėkštelėje patiekiamas padažas „Rūdys“.
Jis gaminamas iš 1 skiltelės česnako, 1 virto kiaušinio trynio; 1 virtos ir pertrintos bulvės; 20 g alyvų aliejaus; 1 šaukštelio pomidorų pastos; 10 mg šafrano, druskos; baltųjų pipirų, 1 šaukštelio majonezo.
Šafranas pabrinkinamas žuvies sultinyje. Visi produktai sumaišomi.
Žuvienė “Marselietė” valgoma su batono skrebučiais.
🙂
TETA
SVEIKA AUSTRE 🙂 🙂 🙂
na, “Neringos” meniu, tai tikrai gerai žinau 🙂 🙂 :). Kiek ten kartų buvota, kiek idomių žmonių matyta,kaip viskas pigiai būdavo dar visai jaunai mergaičiokei. Kažin, ar taip dažnai dabar pasėdėtumėme ten ? :(. O žydai rinkdavosi didžiojoj salėj ir tai dažniausiai, būdavo “pogrindiniai” kortų lošėjai. Tai buvo vieša paslaptis.
O aš galiu pasigirti, kad mano CIKAS – atsigavo.Jei kas turit ar žadat nusipirkti, reikia ji persodinti į ilgą/siaurą vazoną. Tik spejau persodinti – iškart 2 riebius lapus jau leidžia 🙂 Jei kam reikės – patarsiu smulkiau. Užmerkiau silkę “Foršmakui” ir galvoju ne malti o su blenderiu ją susmulkinti, nes kiek atsimenu iš vaikystės jį ant batono su sviestu tepdavomės. Kaip gausis pasakysiu 🙂
Austre
Tetai – tuomet man, studenčiokei, buvo tikrai nepigu, leisdavau sau nueiti tik gavus stipendiją. Kai studijuodama dar ir dirbti pradėjau, jau dažniau ten užeidavau:) Mums arciau buvo pas Kristutę “Draugystėje”, ten su 3 rubliais pavalgydavom ir vyno dar išgerdavom:)
Buvau Neringoje prieš kokį pusmetį, maistas ir dabar ten geras, virtuvė nesuprastėjo, mes su vyru ir dabar ten mėgstam apsilankyti, bet retai – Vilniuje turim kas laukia ir pavaišina skaniai:))) Tai negi keliausi i restoraną… Na nebent artimųjų tą dieną nelankom.
TETA,
Visai pamiršau pasasakoti, kad per LTV, per laidą “Amžių sandūroje”,kurią veda istorijos prof. A. Bumblauskas, dalyvavo laidoje ir mūsų žymusis VINCENTAS SAKAS. Nu, blyn 🙂 🙂 :), koks fainas vyras 🙂 🙂 :): ~ 60 m.lengvai pražylęs, jaunatviškai apsikirpęs, labai fainai apsirengęs, su simpatiška barzdele, vienžo – liuks vyras. Tik gaila, kad buvo su labai tamsiais/veidrodiniais akiniais, negalėjau įžiūrėti akių :(. PER TV2 dar turėtų kartoti šią laidą, nes ją žiūrėjau antradienį. Pažiūrėsiu programoje, gal bus parašyta, kada kartojama, bet visad, kai kartoja, tai vėlai naktį.
Jis pasakojo apie degtinę, jos gaminimą, gėrimą senovės ir dabartinėje LT. Pagal jį, degtinė yra LT gimtinė, o ne rusiška vodka. Būtų gerai dar pasižiūrėti kartojimą: ir akis paganyti (jaunesnėms panoms irgi patiktų) 🙂 🙂 🙂 ir apie degtinę ir kitus stiprius gėrimus pasiskaityti. O gal jau jis yra aprašęs?
Miglė -eSeN
Laba 🙂 Iš dalies tu teisi – tam tikros apsaugos nuo negeranoriškai nusiteikusių žmonių gyvenimo pamokos visgi išmokė imtis:)
Dabar tavo statusą pakeičiau -gali laisvai rašyt komentarus, jei neiškils kokių texninių nesklandumų(o jų būna ir galingais/patikimais serveriais apsirūpinuose portaluose) jie tuoj pat turėtų ir pasirodyt.Čia pat ir receptus rašyk, jei ūpas yra :).Perkelsiu juos jau aš pati -kitaip xaosas neišvengiamas, o ir dalyvių konfidencialumas būtų pažeistas.O tai, manyčiau, visgi yra pakankamai svarbu daugeliui.Tikrai būčiau dėkinga visoms r e c e p t ų
pateikėjoms juos rašytumėt bent juos ne ‘švėplus’ -labai nedėkingas darbas tokius tekstus bent minimaliai lietuvinti.Juolab -kad ši svetainė nera kažkoks komercinis projektas, tik laisva valia susiburti nusprendusių žmonių, pakankamai turinčių ir kitų darbų, toks laisvalaikio (?)”užmušimo” būdas:)
O SRIUBYTĖ TAI TIKRAI SKANI 🙂
TETA MIGLEI 🙂 🙂 🙂
Tokia mintis jau man buvo kilusi: savo tetę įleisti/įvesti į mūsų tarpą(su viena iš mūsų tarpo jau apie tai kalbėjomis) Reiks po truputį pratinti su JUMIS visomis bendrauti, nes kai išvažiuosiu 36 dienom į ligoninę/reabilitacinę, tai jis vargšas, nugeibs, kaip buvo nugeibęs mano cikas.O ir pagal nick’us jis jau beveik visas pažįsta. Kai naują patiekala ruošiu, tai klausia: pagal kieno receptą dabar gaminsi??? BET………, žinokit, esu baisiai pavydi boba 🙂 🙂 :), grįšiu – šakės Jums visoms bus DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
MIGLĖ -tetai
Tarp kitko -ar matei, kad kelis komentus jis ir pas mumis buvo įmetęs? 🙂
Yra gi ir nuoroda pas mus į jo publikacijas.Na, ne visiems jo tekstai patinka, kai kas kaltina anti…Bet faktas tas, kad savo darbą išmano, o čia jau, atleiskit, protaujantiems žmonėms ir minčių raiškos būdo tam tikri aštrumai atleistini.Jei -bent jau teoriškai -žmogus nori pasikaustyt virtuvės reikaluos…Svarbu tik kad kritika neperaugtų į šlykščius visagriaunančius asmeniškumus.
Miglė -dėl tetes
nugi nebūk skrudžas gi 🙂 🙂 🙂 Sakiau gi -grąžinsim asmeniniam naudojimui ‘pagerintą” 🙂 🙂 🙂
O jei rimtai -būk rami, jei kas -neduosim žmogui badu pamirt.ANEEE, MERGINOS?
TETA eSeN
Sakyk, ar šafrano nebus per daug? Nes kvapą ir skonį, jis turi labai stiprų. Pirkau šafrano miltelius Maximoje.Kaina pasakiška, iki 8 Lt už 0,5 g(SantaMarija pakuotėje). Gal dabar atsirado ir plaušeliai, nes seniai bepirkau
Šafraną deda ir į saldumynus, tai jo imama tik ant peilio smaigalio galiuko. Gal ką ne taip supratau?
Oi, moterytės- aš kol kas be amo. Nulėkiau sodybon apsikuopti, nes rytoj jau baigiasi mano katino dienos ir vėl pradėsiu darbą. Diena- graži, kuičiuosi, pakūriau krosnį, vėdinu trobą. Ir sugalvojau senus skudurus laužiuke sukūrenti, nes pečiun netilpo. Spėkit, kas ten išėjo… Durna mano galva- net neįtariau, kokia sausa žolė. Kaip šoko liepsna- aš gesint, iš to siaubo dar išdraskaiu liepsną. Vienu žodžiu, kai atlėkė kaimynė pagelbon, ugnis jau trobos pamatus siekė. Išdegė mano visas hektaras, gerai, kad medeliai dar nebuvo nurišti. Dar aš neatsigavusi…Jergutėli, tokios nesąmonės nesitikėjau. Aišku-pamoka visam gyvenimui, gan lengvom pasekmėm, jei neskaičiuosime nužudytų nervų ląstelių. VA IR SAKAU_ ŠALIN DEGTUKUS
Netilpo visas komentaras – turėjo sekti mintis-NEDUOKITE VAIKAMS DEGTUKŲ ir apsiašarojęs “smailas”. Kol kas apie valgį net galvoti nesinori…
MIGLĖ -COPY
Joooo -nieko sau baikos…:(.
Na, bet tu nepergyvenk taip, nors suprantu, kad patarinėt tai lengviausia….Bet pamėgink įžvelgt tame ir teigiamų pusių, gerai? 🙂
1.Nekilnojamas turtas nenukentėjo -tai labai svarbus dalykas.
Žmonių aukų, kaip suprantu, ba-ba -tai dar svarbiau 🙂
Medeliukai tikriausiai irgi išgyvens.
O visokių varnalėšų/usnių sėklojams, bent tiems kur paviršiuje buvo, -tikrai “xanaks” 🙂 Vietoj jų prisėsi tautiškų dobiliukų ir kitokių gražiai/minkštai naudingų patalėlių.:)
O ir anūkams – kai apturėsi :), apie degtukus baisybes galėsi pasakot iš autentiškos praktikos, o dėl to ir ĮTIKINAMAI…:) 🙂
Eik, pavalgyk kokio alučio ar šiaip, vienžo, nuotaiką taisykis.
BO NERVŲ LĄSTELIENA TAIPOGI BAISIAI SVARBU.
TETA
COPY,
gerai, kad viskas sėkmingai baigėsi, tu- gyva/sveika 🙂 🙂 :), nuostoliai minimalūs 🙂 🙂 🙂
“FORŠMAKAS” – LIUKS DALYKĖLIS
Tik ką pasigaminau pagal AUSTRĖS past/kopy. Visi indigridientai sudėlioti labai gerai, viskas gavosi labai, labai skaniai
ir palyginti greitai. Gaminau ~ 50 min., jums bus greičiau, nes negaliu suktis kaip vijūrkas 🙁 Pakeičiau tik truputėlį:
1. Viską sumaliau blenderiu
2. Dėjau kvp/karčių maltų pipirų
Sudėjau į apvalią lėkšte, ne silkinę, kai apibarsčiau trinių trupiniais – tikras tortas. Na, va ir pasidariau tortą 🙂 🙂 🙂
TETA DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD
MIGLEI IR VISOMS
palaukit, palaukit, kai išvažiuosiu, tai paliksiu dydžiausią gromatą, kurioje bus surašytą ką mano tete valgo, ko ne,o ir pats jis klaus JŪSŲ, kaip kokias dešreles ar bulves išsivirti, nes pats moka tik makaronus su lašinukais pasikepti, iš buljono kubelio pasigaminti buljoną, na dar kiaušinienę išsikepti 🙂 🙂 :), o skaniai pavalgyti mėgėjas :(, Nevalgys juk tuos 3 patiekalus 36 d.Na, nebent nebus toks žioplas ir susiras kokią šeimininkėlę arba dažnaiu pas draugus į svečius eis
🙂 🙂 🙂
MIGLĖ
Na va, kaip faina -ir tetai foršmakas pavyko, ir fainuolė Copy nesudegusi liko 🙂
O kadangi laikas ir man vyniotis, be to už valandžiukės su trupinuku ateis pusiaunaktis, tai įmetu sentimentalų
VIDURNAKČIO LYRIKOS gabaluką:
Rimas BUROKAS
(1980 -aisiais vos 27 -erių pamiręs labai talentingas vaikis 🙁 ),
…
Šiukšlyne, kur saulė sudužusio džiaugsmo
veidrodžio šukėse žaidžia ir plaukus
taršo pavasario vėjas jau šimtmetį
eina žmogus ankstų rytą ir šypsosi
xxxx
gražiaus labanaktuko
ir džiugaus/palaimingo rytelio visiems 🙂
eSeN – TETAI
Kažkokiu nesuprantamu būdu tas pakelis šafrano atsidūrė recepte… 😉
Šiaip naudojama tik 10 mg…
Jei kam būtų įdomu, įdedu straipsnelį apie šafraną, Miglė gal paskui ras kur jį priglausti (arba išmes) 🙂
ŠAFRANAS
Dėl ypatingos savo savybės – jis nudažo patiekalus nuostabia aukso spalva – šafranas buvo naudojamas ir kaip dažiklis: juo dažydavo kilmingųjų rūbus. Be to, šafranas buvo naudojamas ir kaip komponentas vaistams bei kvepalams gaminti.
Ilgą laiką šafranas buvo auginamas tik Rytuose – Babilone, Persijoje, Kinijoje ir į Europą patekdavo tik su egzotiškais prieskoniais. Venecijoje, kuri viduramžiais buvo stambus prieskonių prekybos centras, 1374 metais buvo net įstaiga „Ufficio dello zafferano“, kontroliavusi į Veneciją įvežamo šafrano tikrumą. Mat ir senovėje netrūko apgavikų, vietoj aukso vertės šafrano pirkėjams įbrukdavusių smulkintų medetkos žiedlapių.
Europoje šafraną pirmieji pradėjo auginti ispanai, vėliau – prancūzai. Dabar didžiausios jo plantacijos yra Ispanijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Irane, Kinijoje, Madagaskare. Tačiau įvairiose šalyse užauginto šafrano skonis, spalva ir aromatas šiek tiek skiriasi. Tai priklauso nuo klimato ir dirvožemio. Šafranui reikia daug saulės, lengvos dirvos. Labiausiai vertinamas La Mančos apylinkėse (Ispanija) surinktas šafranas.
Šis prieskonis – tai tikrojo kroko (Crocus sativus) žiedų purkos, kurios yra tokios lengvutės, kad, norint gauti kilogramą šafrano, rankomis reikia nuskinti 50–200 tūkstančių žiedų ir išskabyti jų purkeles. Tikrasis krokas – daugiametis augalas, užaugantis iki 20 centimetrų aukščio. Pavasarį jis iš gumbasvogūnio išleidžia lapus, o pražįsta tik rudenį.
Siūlelio formos tikrojo kroko žiedų purkos, sveriančios tik po 10 miligramų, renkamos ankstyvą rytą, kai tik išsiskleidžia violetiniai žiedai. Surinktos purkos išdžiovinamos. Tada jos tampa raudonai oranžinėmis, kartais geltonomis. Kuo purkos tamsesnės, tuo šafranas yra geresnės kokybės. Kartais purkos sumalamos ir parduodamos kaip šafrano milteliai. Tačiau, kad žinotumėte, jog įsigijote tikro šafrano, pirkite sudžiovintas purkas. Mat „išmoningi“ žmonės ir šiais laikais klastoja šafraną, vietoj jo parduodami sumaltus medetkos žiedlapius arba Kinijoje ar Indijoje auginamo dažinio dygmino miltelius. Šie pakaitai nudažo patiekalus geltona spalva, tačiau nesuteikia nei skonio, nei aromato. Be to, nesumaltas šafranas išlaiko stipresnį aromatą.
Šafranas yra savito, kartoko skonio, todėl jau kelis tūkstantmečius naudojamas kulinarijoje. Populiariausias jis su ryžių patiekalais, kuriuos nudažo gražia aukso spalva. Juo skaninami avienos, žuvies troškiniai, gardinamos sriubos, padažai. Jo dedama ruošiant Viduržemio jūros šalių nacionalinius patiekalus. Ispanijoje ir Prancūzijoje jo dedama į žuvies ir ryžių patiekalus, tokius, kaip zarzuela ir paella, Italijoje – į patiekalą risotto. Anglijoje kepami pyragaičiai su šafranu. Į likerį, pvz., šartrezą, taip pat dedama šafrano.
Būtina priminti, kad šafrano reikia labai nedaug – mažiau nei žiupsnelio, o tiksliau: 10 miligramų šafrano pakaks nuspalvinti patiekalui, skirtam keturiems žmonėms. Be to, padauginus šafrano, valgis pasidaro neskaniai kartus. Tad taisyklė „geriau mažiau nei daugiau“ čia tiks kaip niekad.
Kad šafranas kvepėtų ir būtų ryškiai oranžinės spalvos, jis šiek tiek pakepinamas sausoje keptuvėje, susmulkinamas ir užpilamas šaukštu pieno ar vandens, pabrinkinamas. Gautas mišinys supilamas į gaminamą patiekalą. Sumalto šafrano papildomai ruošti nereikia. Jei jo dedama į kepinius, jis įminkomas į tešlą proceso metu. Ruošiant kitus valgius, šafrano įdedama likus 5 minutėms iki patiekalo gaminimo pabaigos.
Lietuviškoje virtuvėje šis prieskonis gan sunkiai prigyja – tiek dėl kainos, tiek dėl neįprasto aromato. 1 kg šafrano Lietuvoje kainuoja nuo 3500 iki 4000 Lt. Tad tikrai retas tesusigundo nusipirkti ir paeksperimentuoti. Lietuvoje šiuo prieskoniu prekiauja IĮ „Klemensas“, UAB „Kvarclita“, UAB „Kavinukas“. Tačiau kad ir kaip ieškojau šafrano didžiuosiuose prekybos centruose, jo rasti nepavyko. Kaip sakė Dalius Vasiliauskas, IĮ „Klemensas“ direktorius, parduotuvės gana nenoriai priima šį prieskonį, nes jo poreikis dar mažas. Ieškantiesiems šio prieskonio geriausiai kreiptis į firmines prieskonių parduotuves. „Klemensas“, importuojantis šafraną iš Vokietijos firmos „Pina“, per mėnesį parduoda tik po 100 šafrano pakelių (kiekviename yra po 125 mg džiovinto šafrano). Vienas toks pakelis kainuoja 2,5 Lt. Beje, jei jau įsigijote šio prieskonio, atminkite, kad geriausiai jį laikyti popieriniame maišelyje. Neuždarykite į sandarius indus, nes supelys. Prieskoniai turi kvėpuoti.
Dar ir daugelis restoranų kol kas nedrįsta naudoti šio prieskonio savo virtuvėje: vieni – dėl didelės kainos, kiti – dėl mūsų žmonėms neįprasto skonio. Kaip pavyko sužinoti, Kaune patiekalų su šafranu galite paragauti restoranuose „Raudonmedžio rojus“ ir „Tete–a-tete“. „Raudonmedžio rojuje“ gaminama „Plekšnė su šafranu“, o restorane „Tete–a-tete“ galite pasimėgauti „Žuviene „Marselietė“ su šafranu“. Beje, pastaroji, kaip sakė šio restorano savininkas p. Kacas, lankytojų labai mėgstama. Šios žuvienės tėvynė yra netoli Marselio. Žvejai sako, kad tik čia ši sriuba verdama pagal visas taisykles, nes jai reikalinga ne tik žuvis, bet ir jūros bei jūros augalų kvapas. Tad visiems, norintiems paeksperimentuoti su šafranu, siūlome pasigaminti tikrą prancūzišką sriubą „Žuvienė „Marselietė“ su šafranu”. „Tete-a-tete“ restorane šį patiekalą gamina virėjas Rytis Mikalauskas. Jis yra prancūzų kulinaro Marcel La Faou mokinys ir reguliariai stažuojasi Prancūzijoje.
Virjes
Labukas visoms!
Taigi noriu informuoti 🙂 -kaip pavyko mano vakarykštis kotletų kepimas rankovėje . Apačion dėjau ratukais pjaustytų morkų, svogūno, bulvių. Padruskinau, papipirinau.Ant daržovių uždėjau kotletus į tarpus truputuką sviesto, petražolių ir kepiau. Tiesa išbandžiau (tyliai, tyliai 🙂 “santa marijos” tradicinius kotletų prieskonius.Labai tiko ir neišsiskiria, kad ten kažko “sintetinio” yra. Kai iškepė buvo tikrai kaip nei virę, nei kepti, bet man truputuką per sausi netgi. O morkos lyg ir prikepti pradėjo, bet kaip pirmam tokiam bandymui- sakyčiau gana vykusiai 🙂 Tik kitą kartą, gal reiktų dėti daugiau kokio sviestuko arba padaryti padažiuko , kad ir atskirai užsipilti.
Sveikos,
vakar “atradau” visai simpatiškas salotas. Prie mėsgalio reikėjo staigiai kokio žalėsio sumislyt, tai ėmiau, kas buvo šaldytuve. Ir visai neblogai išėjo. Gal smulkmena, neverta dėmesio, o gal vis tik pabandysit. Taigi – papjausčiau ne visai smulkiai pomidorų, labai smulkiai svogūnų, pribėriau virtų pupelių, pasūdžiau, šiek tiek bėriau juodų pipirų, šaukštas majonezo, išmaišyt. Man labai patiko. Tiesa, pupelių reikėtų gal mažiau, nei pomidorų – gaiviau bus.
O šiaip, žinokit, prisipažinsiu, vakar tokį “patiekalą” iškirtau. Visos savo giminės iš koto vos neišverčiau. Po darbelio nuskuodžiau į kirpyklą su bjauria nuotaika ir, kažkokiam šišui užėjus, įkalbėjau niekaip pasiduot nenorėjusią kirpėją pakeist kardinaliai plaukų spalvą mano. Tai esu dabar iš daugybę metų buvusios visiškos blondinės virtusi ryškiai ryškiai ryyyyyyyža 🙂 🙂 🙂 Dar pati nepriprantu, bet negaliu pasakyt, kad negražu būtų. Net konservatyvusis gerb. vyras, galvą pakraipęs, sakė, kad patinka. Ar jums nebūna tokių “ekstremalių pokyčių” norų. Kažin, ką jie reiškia?
MIGLĖ -tetulei ir visoms
Nūūūū, geeras 🙂 🙂
Žinai, man atrodo, kad dabar nusipelnei būt vadinama… UGNINE tetule 🙂 🙂 🙂
O ŠIS TAVO ‘DIDVYRIŠKAS” 🙂 POELGIS LABAI LENGVAI PAAIŠKINAMAS IR SENAS KAIP PASAULIS:
kai mumis užeina koks xandraškinas rimtesnis , taigi dauguma arba kirpyklon skuodžiam, ar į marketus –
prisipirkti iš esmės visiškai nereikalingų skudurų 🙂 🙂 🙂
Viliuosi, nuotaka ‘pagražėjo’ irgi ? 🙂 🙂 🙂
O aš ir toliau tomis želmenų sultimis ‘pusryčiauju” 🙂
Namie iš ryto niekam kitam laiko nelieka -tik kavai, nikotinui ir grožio formulės” 🙂 atnaujinimui.Atvažiuoju kontoron -o čia jau laukia “dozė”.Net juokas ima -pati tai niekad nesusiprotėčiau užsiimt tokiais sveikuoliškais triukais.Bet kai, skaityk, tiesiai po nosim pakiša, tai ir pasiduodi tai “masinei psixozei”.Kitos raukosi, o man, na ką aš žinau -bent jau didesnių brudų tikrai esu kramčiusi -salsva ir tiek :):):) Tai dabar ir juokaujam visos -atseit ‘vėžukus auginamės” 🙂
Virjes- tetulei
Panašias salotas darau ir aš: dedu marinuotų šparaginių pupelių, ferment. sūrio ir pomidorų. Maišau su majonezu -irgi labai skanu, gali prisikirsti vienų nereikia nei jokios mėsienos.o kas link plaukuosenos- panašią ” atrakciją” prieš kokius 4 metus padariau ir aš. Irgi iš blond. apie kokius 10 metų tapau 🙂 raudona. Stengiausi tai daryti išėjusi atostogų, nes bijojau ne namiškių, bet bendradarbių reakcijos, mat kolektyvas grynai vyriškas. Ir labai buvo juokinga, bet kartu ir nesmagu- kaip daug kas pažiūrėję pro langą į mane ateidavo pažiūrėti kuo gi čia mane pakeitė 🙁 , nes paprasčiausiai – nepažino… Dabar jau gal nesiryžčiau tokiems drastiškiems pasikeitimams.
Virjes- Miglei
Vat paskaitinėju vis apie tas sveikuoliškas sultis ir kažkaip baisoka, nes pas moteriškas sako tas “šlykštukas” tik ir laukia progos išlysti, o tos sultys dar tik paskatina jo augimą. Man tai būtų baisoka … Drąsios jūs mergičkos 🙂
O kitaip pagalvojus- velnias čia žino kas nuo ko ir kaip.
Prisiskaičiau apie badavimą -pradžiai 36 val. per savaitę – sakiau po atvelykio – eilinio apsiėdimo bandysiu. Gal ir koks gelbėjimo ratas 🙂 nukris 🙂 Gal kas bandėt?
Miglė eSeN.
Šafrano kiekius pataisiau 🙂 O sriubytės receptą, šafrano aprašą ir kitus dar dalykus įdėsiu savaitgaliu -kai keisim dislokacijos vietą.Tiesa, man toj sriubytėj su tom “paruoštom austrėm” neaiškumas -receptūroj nenurodai kiekio,o bent aš asmeniškai supratimo neturiu, kas tai per procedūrą.Galū gale – ar čia eitų kalba apie tas austres, kur marketuose veisiasi ? Vienžo, būč dėkinga už paaiškinimus ir papidymus.
Apie badavima nenusimanau, bet…esu isbandziusi kruvas visokiausiu dietu 😉
Siandien prasidejo delcia, tad siulau DELCIOS DIETA norincioms be dideliu pastangu nusimesti 3-4 kg ‘baranka’:) – Specialistai pataria pradeti ketvirta delcios diena (kaip tik bus nuo pimadienio):
8 val. – puodelis arbatos
10 val. – du kietai virti kiausiniai
12 val. – puodelis kavos
14 val. – 200 gr.virtos jautienos
16 val. – 4 obuoliai arba pora bananu
18 val. – 200 gr.liesos varskes
20 val. – 200 gr.raudono sauso vyno
Miglė -Virjes.
Na, aš tai šitam reikale baisiai prastas patarėjas 🙂 Kai paskaitau, kaip moteriškos apie tas visokias dietas patirtim dalijasi, pasijaučiu visiška tundra 🙂 Kita vertus -ir kantrybės neturėčiau, o ir šiaip skeptiškai nusiteikus -gal dėl to, kad pavalgyti mėgėja :)Man atrodo, kad svarbiausia -šiaip, ir kasdienybėj, nepusti pyragėlių riebių be mieros, ,mėsą irgi liesesnę kramtyti dažniau -ir ne su košėm/bulbom, o su žalėsiais visokiais.Aišku ir ne arkliškom porcijom 🙂
Na, man tai net lašinys yra skaniausias be nieko :)O jei tom dietom užsiimčiau, tai įtariu, vien nuo įtampos, kad ‘reikia” kasnakt šaldytuvan landžiočiau 🙂 🙂 🙂
TETULE
Apie dietas
Pati dietų laikytis neturiu valios visiškai. Bet draugių patirtis sako, kad reikia labai jau atsargiais su šitu dalyku elgtis. Drastiški metodai tikrai kenkia sveikatai. Pvz, žarnyno valymas nuolatinis, taip reklamuojamas, gali virsti tokia baisia liga, kaip žarnų nepraeinamumas. Drastiškos dietos gali pakenkti inkstams, kepenims, kitiems vidaus organams. Nekalbant jau apie tai, kad greit numetant daug svorio odą ir (tyliai tyliai) krūtis galima “pasendinti” gerokai. Tai – artimų, patikimų žmonių patirtis.
O geroji patirtis – tokia: šiek tiek pamažinti porcijas, bet nesumažinti patiekalų įvairovės, atsisakyti riebių padažų, vakarais ne badauti, bet tiesiog mažiau, liesiau valgyti, negraužti krūvų saldumynų. Mano gerb.vyras rudenį turėjo baisokų sveikatos problemų, tad teko kiek pertvarkyti meniu – būtent riebumo mažinimo kryptim. Žinoma, ir aš kartu su juo kiek kitaip maitintis pradėjau. Tai va – visuomet per žiemą priaugdavau šiek tiek svorio, o šiemet to nepajutau arba beveik nepajutau. Be to, keletą mėnesių sportavau – va, čia tai jau tikrai patikimas būdas. Tik va, valios, o ir laiko reikia nepristigti, kaip kad man nutiko….
Senos kaip pasaulis tiesos, bet gal dėl to ir teisingiausios, kad tokios senos.
MIGLEI
Sorry, – vis per ta skubejima 🙁
Kiekvienai porcijai – po dvi apvirtas (10-15 min.) is geldeliu isimtas austres – tas, is musu PC.
Miglė -tetulei
Pritariu , su tom dietom, kaip ir su želmenėliais tikrai reikia atsargiau, kaip ir su tais žarnų valymais -.Po vienos Nomedos laidos, nors ir taip su gera skepsio doze žiūrėjau, tai išvis fantazija atšoko.Visgi yra pas mus ir ta vaistinių mafija, ir madingų “terapijų” med.mafija -kaip ir visi kiti moderniški “porūšiai” 🙁
O kas link tos delčios dietos, tai ji man asmeniškai bent teoriškai visiškai tiktų 🙂 Bo apie savo “pusryčius” jau minėjau, per pietus irgi kartais tuščiu pilvu ir išsprogusiom akim lakstau, kaip išprotėjus ragana ant šluotos, bananus myliu.O pusbutelis vynelio prieš miegelį -NA, KAS GALI BŪT GERIAU 🙂 🙂 🙂
Virjes
Va va paskutinis 20 val. punktas man irgi labjausiai prie dūšios 🙂 . Bet manau , kad reiks bandyti tik kad delčios nuo pirmadienio lieka tik 3 dienos. Ar nepertrumpai -eSeN?
Laba diena,
norėčiau paklausti:
Kažkada, jaunystės laikais, kepdavom sausainius iš tešlos, į kurią dėdavom alaus, miltų, ko gero margarino, daugiau nieko neprisimenu, gal kas nors ką nors panašaus gamindavo?
iš anksto ačiū
eSeN – VIRJES
Delcia baigsis ketvirtadieni 22:45, taip kad gaunasi kaip tik keturios dienos. Zinoma, galima pradeti ir anksciau-
toms, kurios “neatvelykiaus” 🙂 Bet septynios dienos – truputi perdaug , keturiu tikrai pakanka 🙂
Miglė
COPY -AUUUUUU ! ! !
Kai pasirodysi, tai nepasididžiuok ir duok žinią –
kaip tau po to vakarykščio streso pasekmės.Ar atsigauni?
Virjes
tikra aš berazumė galiu drąsiai save taip pavadinti 🙁 Stropiai studijavau įvairius “gelbėjimo ratų ” numetimo būdus ir sukirtau toooooookio didumo žuvies kepsnį, kad dabar negaliu sau dovanoti. O ir skrandis pradeda pykti 🙁 Bet randu pasiteisinimą- žuvis greit virškinasi 🙂
MIGLĖ -Mamoshkai,
pasižiūrėkit receptų dalyje miltų patiekaluos/ sausaineliuose -man atrodo, kad ten ir jus dominančių receptų turėtų būti.Jeigu nėra -referuokit, pasirausiu arxyvuose, kažkur tikrai turiu.Bet dabar, sorrius 🙂 darbukai užspaudžiojo netikėti 🙁 🙁 -prie geriausiu norų negaliu opertyviai atsakyt.
Trumpai snapą parodau, bo stresui- laiko neturiu:). Meluoju- ant SOBAKOS ką tik išsistaugiau- pirmą kartą, nes jau žiauriai neklauso.Vakar alučiu apsispakajinau, o šiandien – ” rodos ir vargo nebuuuvo”, juk viskas baigėsi iš tiesų sėkmingai. O dar- kokia graži žolė ataugs…
Vakar kalbėjotės apie totorišką bifšteksą- skubu, tai nesismulkinu, vien žo- kažkada Šveicarijoj apsinuodijau restorane, tai jau dabar- neeeeeeeeeee. Nors- kaip sako niekada nesakyk niekada- kartą turistaudama Ispanijoje pusryčiams su tokiu pasigardžiavimu tepdavausi raudoną masę, vietiniai sakė, kad žiauriai sveika. O po to tik sužinojau,kad -irgi iš žalios mėsos:)))))
Labai dėkinga už moralinį ramstį ir atjautas dėl vakarykščio mano UGNIES ŠOKIO, nes namie- dar neprasitariau beveik niekam::)))Palauksiu, kol viskas sužaliuos, tada- vešiuosi.IKI, spaudžiu tarnybon.
TETULE
Gero savaitgalio, iki pasimatymo pirmadienį.
Miglė
Nu tai ate bent kol kas panos -spaudžiu ir aš namuosna.Vakare greičiausiai vėl čia bent trumpam užšoksiu.Jeigu, aišku, kokiai kitoniškai veiklai įkvepius neapspangins 🙂 🙂 🙂
Visoms gero savaitgalio ir šiaip –
GYVENIMO SKANAUS 🙂 🙂 🙂