SKANAUS, VISADA!

Giedrius (past/copy iš autoriaus svetainės)
Apie pankolius ( angl. Fennel ) buvau girdėjęs, bet ragauti neteko. Nusprendžiau išmėginti, kas čia toks per daiktas, ir, atleiskite už kalambūrą, su kuo jis valgomas.

Paprastai pankolį aprašo kaip “krapo giminės augalą su stipriu anyžių kvapu”. Lapai išties primena krapus, bet kvapas jų skiriasi. Pats gumbas, baltoji dalis, perpjovus išties kvepia anyžiais, bet skonis bent jau man panašesnis į saliero, tekstūra irgi panaši. Labiausiai kvepia jo sėklos, perkandus vieną iškart pagalvoji “visai kaip anyžiai”, bet kai palygini greta su tikrais, visgi skiriasi. Kiek teko skaityti, jie auginami ir Lietuvoje, tik reikia labai šiltos vasaros, kad subrandintų sėklas.

Taigi, pabandykime salotas su pankoliais.Imame vieną – dvi morkas, nuskutame, ir tuomet paprastu skustuku “suskutame” ją išilgai į juosteles.Žinoma, jeigu tingite – galite tiesiog sutarkuoti su burokine tarka. Juostelėmis supjausčius tekstūra kitokia, prezentacija irgi gražesnė.Žaliąją pankolio dalį nupjauname ir panaudojame kur nors kitur, nuplauname, nupjaustome parudavusias vietas. Tuo pat skustuku, pjaudami išilgai, “suskutame” juostelėmis ( galima ir aštriu peiliu ). Dedame kartu su morkomis į dubenį, užpilame porą šaukštų extra virgin alyvų aliejaus ir kažkur pusę šaukšto vyno acto. Jeigu turite šampano acto, dar geriau. Turbūt. Na bent jau skambės gražiau tai faktas. Viską gerai išmaišome, paliekame pusvalandžiui pasimarinuoti, kad daržovės suminkštėtų.

Tuo tarpu du mandarinus nulupame, sudaliname į skilteles, pasidedam atskirai. Jeigu mandarinų nėra, o yra tik apelsinų, arba mandarinų skūrelė kietoka, minkštimą reikia atskirti nuo membranų. Tai daroma taip: nupjaunamas apelsino viršus ir apačia tiek, kad pasimatytų minkštimas. Tuomet nupjauname žievę, sekdami apelsino kontūrais, kad kartu nusipjautų ir dalis skiltelių šono. Gauname tokį apipjaustytą apelsiną, iš kurio dabar jau galima dviem peilio pjūviais išpjauti skiltelę be membranų. Kas lieka galima tiesiog suvalgyti, arba išspausti į salotas. Na ne žieveles, žinoma, membranas.

Kai daržovės pasimarinuoja, beriame apelsinus į salotas, ten pat įpjaustome porą smulkiai atpjautų griežinėlių raudono svogūno ( galima ir nedėti, kas nemėgsta ). Įmaišome saują “watercress” salotų. Gerai išmaišome, beriam druskos, pipirų, ragaujam, jeigu reikia – įpilam dar truputį acto. Salotos paruoštos. Labai gaivios, nuo pankolių gan aiškiai jaučiasi jau minėtas anyžių kvapas, morkos būna jau apminkštėjusios, bet vis dar traškios. Žodžiu, labai neblogai, man patiko.

Antras dalykas, ką pabandžiau padaryti su pankoliais – juos iškepti. Va čia tai tikrai labai rekomenduoju. Iškepę pankoliai minkštučiai, jų kvapas iš anyžinio tampa vos juntamu egzotišku “je ne sais qois”. O kepti taip: perpjauname pankolius išilgai į keturias dalis, taip, kad apatinė dalis liktų nepažeista, nes pankolio lapai, panašiai kaip svogūno ar kopūsto, visi susijungia būtent apačioje, jeigu ten nupjausite – jie pabyrės. Sulaistome alyvų aliejumi, pabarstome rozmarinu, juodaisiais pipirais ir druska ( taip pat tinka čiobrelis, česnakas ). Dedame ant skardos. Tą pačią procedūrą atliekame su nedidelėmis raudonomis bulvikėmis, jeigu didesnės – pjauname per pusę ar į ketvirčius. Kišame į orkaitę, 205-210C, kažkur apie valandą, kol bulvės paruduoja. Praėjus pusvalandžiui orkaitėje bulves apvartyti, kad vėl pasidengtų aliejumi ir gražiau apskrustų. Priklausomai nuo bulvių dydžio, laikai gali skirtis, karts nuo karto smigtelkit peiliu, patikrinkite, ar jau iškepę. Taip pat galima tai kepti kartu su kepančia višta. Vištą užmetam ant V formos grotelių, o daržoves išdėliojam apačioje, kad taukai iš vištos varvėtų ant daržovių.

Pankoliai gražiai paskrunda, suminkštėja, nuostabiai kvepia, skonis švelnus, anyžių kvapas vis dar jaučiasi, bet labai švelniai, kaip nelabai suprantamas egzotiškas prieskonis. Kartu su bulvėmis labai tinka prie keptos paukštienos ar šiaip kepsnio.

Miglės trigrašis: jei nepatingėsit nukeliauti į Giedriaus svetainę -rasit dar ir nuotraukų iš  aprašomų patiekalų gaminimo eigos.