PUSINĖ/PUSMARŠKONĖ KOŠĖ
|4 komentarai
teta
Bulves nuskutame, išverdame, nusunkiame, bet nedžioviname. Žemaičiai pasakytų -“sukriušame” bulves (sutrinam bulvių košę). Ją praskiedžiame pienu – kad būtų skystos manų košės konsistencijos. Pilame ruginius miltus – tiek, kad vėl sutirštėtų. Verdame visą laiką maišydami, kad neprisviltų, pasūdome. Paragaukit – reikia, kad nesijaustų “žalių” miltų skonio. Lašinikus, šoninę (šalto/karšto rūkymo)pakepiname su svogūnais, išjungiame, sudedame grietinę, įberiame krapų. Pusinę košę dedame piramides forma į lėkšte, piramidės viršuje padarome įdubimą, į kurį supilame makalą (padažą). Valgome šaukštu kabindami košę ir pamirkydami makale. Prasidėjus šviežrūgių agurkų sezonui, galima prisikąsti (tarm.) tokių agurkėliu
Žemaičiai gali tokią košę valgyti pusryčiams, pietums (tik ne per darbymetį) ir vakarienei.
Pusmarškonė košė – terminas daugiau naudojamas kulinarinėse knygose, mano miestelyje – tik pusinė košė
IRVELA
Panašią košę virdavo mano močiutė Telšių raj., tik vietoj ruginių miltų dėdavo kvietinius ir ji buvo vadinama pusmarškone koše.
pas mus užpildavo ne pienu, o tuo pačiu karštu bulvių nuoviru
Dievinu sia kose, ilga laika jos iekojau ir niekas nezinodavo apie ka as kalbu 😳 Mazeikiu rajone mano seneliai ja vadindavo tiesiog pusine kose. reikes kada pabandyti, nes primena vaikyste kaime
gera kose
Mano kaime tokią košę vadina pusine. Dar keiliu peins budava daruoms.