SKANAUS, VISADA!

Miglė 

Reikia:
stambių pievagrybių,  sviesto,sūrio(parmezano  tipo),česnako,krapų, petražolių,druskos/pipirų.

Pievagrybiams pašalint kotelius ir, nenuskustus,išdėlioti skardoje, pateptoje sviestu ar aliejumi. Kišti į gerai įkaitintą orkaitę(kad skrybeliukės būtų viršuje).Po kurio laiko -apversti.Kepti kaip kam patinka -galima, kad labiau apskrustų, bet nebūtinai.

Kol pievagrybiai kepa, stipriai susmulkintą česnaką ištrinam su sviestu(3 skiltelės 100 gr. sviesto), smulkiai sutarkuotu sūriu(jo kiekis nėra l. svarbu) ir labai smulkiai sukapotais krapais/petražolėmis.
Po to iš orkaitės išimam apkepusius pievagrybius ir kiekvienos dar karštutukės grybo kepurėlės vidun pilam po arbatinį šaukštelį sūrio/sviesto masės(Jeigu kepamų pievagrybių viduje liko sulčių -jas išpilti).
Valgomi karšti.Skanu netgi su juodos ruginės duonos(ypač -paskrudintos) griežinėliu.
Recepte rašoma, kad sviestas/sūris ir šiaip ištirpsta, skaniai įsigeria į grybus.Bet geriau  minutei/kitai  orkaitėn sugrąžint.

 tetulė
Aš į pievagrybių kepurytes dėjau tokį įdarą: smulkiai papjausčiau karštai rūkyto kumpio, smulkiai patarkavau fermentinio sūrio, įspaudžiau česnako, įbėriau pipiriukų, pripjausčiau daug krapų ir viską sumaišiau su trupučiu majonezo.

meska

Dar į tuos grybų kepurukus galima pasmulkinti ir nurautus grybų kotus.

Dar vieną įdarytų pievagrybių receptą rasite čia:   http://dunduk-culinar.ru/snack/snack-13.shtml

Spurga

ĮDARYTI PIEVAGRYBIAI SU ŠONINE
Imam stambesnių pievagrybių, išimam gražiai kotelius, kad vietoj jų liktų duobutė. Į tas duobutes pridedam paprasto sūrelio – mes dėjom “Mūsų” sųrelį su žolelėmis. Visą tą įdarytą grybą tada apsukame plona šoninės juostele – pakryžiuojam, pirma viena kryptim, po to – kita, kad grybukas būtų apvyniotas iš visų pusių, gerai užspaudžiam galą, kad priliptų. Beje, tos juostelės turi būti pakankamai ilgos, kad užtektų apvynioti – italikška vadinasi atrodo ar panašiai. Visą tą gėrį dedam ant grotelių virš žarijų, iš pradžių įdaryta puse į apačią, kad sukeptų ir neištekėtų įdaras, tada apverčiame ir baigiame kepinti. Galime ir orkaitėje ant grotelių arba iš bėdos – ir skardoje.
 Pagalvojau, kad vietoj sūrio galima būtų ir po slyvą įdėti.

miglė

Na, šiaip jau tai yra mūsų receptyne pateiktų valkatinės garinių  žuvies maltinukų modifikaciją. T.y. faršas gaminamas kaip minėtam recepte, tik šįkart ne tik krapų, bet ir bazilikų pribėriau:

copy/past:
Lydeką su visom skūrom/kauliukais bent 2-3 kartus permalam mėsmale . Į faršą pridedam šiek tiek smulkinto svogūno, krapų- be gailesčio, beriam druskos/pipirų, kas mėgsta -kitokių žolelių,piene išmirkyto batono(džiūvėsėliai netinka) kelias riekeles. Įmušam kiaušinį ir gerai išmaišome.
xxxxx

Dar pagalvojau, kad visai neprastai būtų vietoj pieno grietinėlėje(kuo riebesnėje) batoną mirkyt, mat lydeka sausa žuvis.Paskui iš faršo sulipdžiau tokį vieną pailgą “blyną” -iš abiejų kraštų siaurėjantį.Jį formuoti reikia iškart ant tų grotelių, kur paskui į puodą su garais kišim, nes faršas gaunasi skystokas …
Dar vienas fintas – ant tų grotelių dar klojam folijos lapą ir jau joje pribadom smulkių skylučių -nes jei tiesiai ant grotelių, tai per skyles faršas iškristų puodan ir -po viso grožio 🙁 
Taigi, taip paruoštą lydį ant grotelių kišam į puodą, kuriame jau užvirė šiek tiek vandens.Užvožiam dangtį ir verdam garuose – kažkur apie 30 -45 min., mat tokio gaminio tai jau nepavartysim, kaip maltinukus, tad užtrunka ilgiau.
Ar gatava -tikrinam pagaliuku -sultys jau neturėtų tekėti, arba turi būti bent jau visiškai skaidrios.
Kol žuvis troškinasi garuose, lydekos galvą, nupjautus pelekus ir nugarkaulį su mėsos likučiais išverdam su prieskoniais, svogūnu/morkom , druska/pipirais LABAI nedideliame kiekyje vandens, nukošiame.

Kai lydeka jau išvirė garuose, atsargiai su visomis grotelėmis išimame iš puodo.Nerizikavau dėti į lėkštę nepjaustytos, nes labai puri ir minkšta gaunasi, gali suirti.Tad supjausčiau į tris dalis, mentele atsargiai atskyriau nuo folijos ir dėjau į pailgą lėkštę, stengdamasi užmaskuotI pjovimo vietas.

Apliejau citrinos sultimis,galvų/pelekų nuoviru,o po to -dar ir baltu kiaušinio/ sviesto/grietinės padažu(yra receptyne).

Beliko pasirūpint “grožiu” Na, jo užuomazga gaunasi jau nuo  padažo, kuriuo apliejame,kiaušinio smulkintų gabalėlių.

Belieka pasirūpinti galva/uodega ir “žvynais” .
ŽUVIES AKIS darom paprastai -išpjaunam alyvuogės ritinėlį ir į jį įsodinam žalią žirnelį.Galima ir BURNĄ  padaryt, bet aš tingėjau  – iš virtos morkos ar paprikos, pvz., vienžo -kaip kas sugalvojat.
ŽVYNUS dariau dvejopus :vieni iš mažyčių marinuotų agurkėlių plonyčių riekelių, kiti iš alyvuogių skrutuliukų, kurių viršuje -po žirniuką(kaip akys).Dar gražiau būtų -jei ikrų turėtume.Arba  -spanguolių/bruknių.
UODEGA buvo banali -išdėliojau “vėduokle”  tuos pačius mažiukus agurkėlius(galima juos ir išilgai perpjauti perpus, kad “tvarkingiau” žiūrėtųsi )Arba iš poro vėduoklę išpjaustyt…
Kai baigiam puošybos procedūrą, visą šitą grožį nešam šaltin ir pamirštam iki susirinks svečiai.Mat  visi tie “antpilai” turi sustengt.
Prieš patiekiant į stalą, šonuose aplink papuoštą žuvį  primėtom alyvuogių neskaldytų, agurkėlių ,galima ir citrinos griežinėlių ir t.t.
Vienžo -puošimas šiaip jau labai individualus reikalas -kaip kas sugalvoja -taip ir gerai.

SKANAUS

p.s.tarp kitko – jei neturit galimybės virti garuose, ne prasčiau gausis, jei  orkatėje “kepsit”, įkišę į kepimo rankovę.Tik būtinai pridenkit paviršių folija, kad nepridegtų.Tuomet ir lėkštėn perkelti lengviau bus 🙄 😆