Šiuo metu žiūrite: česnakas


VYTINTOS KALAKUTO KUMPELIŲ DEŠROS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Reikia:

3 kalakuto kumpeliai (be kaulo ir odos) -apie 2.5 kg.

1 nubrauktas šaukštas Juodųjų GRŪSTŲ pipirų,

1 kaupinas šaukštas džiovinto baziliko (geriau atrodo ir intensyviau kvepia ne parduotuvėje pirktas, o pačios el. džiovyklėje išdžiovintas).

1 galvutė česnako

¼ muškato tarkuoto riešuto

50 gr. brendžio

50 g. druskos ( 25 gr. – 1 kg mėsos)

1 šaukštelis cukraus

Nusipirkau 3 kalakuto kumpelius (be kaulo ir odos). Svėrė kažkur apie 2.5 kg. Mėsos NE PLOVIAU !!!
Atidžiai apipjausčiau visas sausgysles ir plėves -palikau nebent tas, kurios kaip ir persišviečia ir per jas matyti raumuo. Procesas nuobodokas, kadangi kumpis sudarytas iš daugybės atskirų raumenukų, tad atsargiai peiliu atskyrinėjau ir paskui kiekvieną atidžiai apipjaustinėjau. To reikia dėl to, kad paskui gyslos ir plėvės tarp dantų nesitąsytų 🙂 Po šios procedūros švarios mėsos liko 2 kg.

Supjausčiau mėsą gabaliukais kaip guliašui ir barsčiau prieskoniais.
Tada gerai pamaišiau ir paminkiau mėsą ir palikau šaldytuve kokioms dviems valandoms.
Paskui druskos bėriau -pasitarusi su turguje prekiaujančiais žmonėmis -25 gr. 1 kg, t.y. viso -50 gr. Žinau, kad daug kas druskos beria 30 ar net 40 gr. vienam kilogramui mėsos. Bet esmė ta, kad vytinta dešra bedžiūnant praras svorio ir padauginus druskos bus paprasčiausiai per sūri. Bet čia jau skonio reikalas.
Kitą parą paragavau tas mėsytes, skoniu likau kaip ir patenkinta.

Tada maliau -iš nuotraukos matosi, kad dvejopai -vieną dalį faršo -su kumpinėm dešrom skirtu antgaliu, kitą – su vidutinio skersmens (ne paties didžiausio ar mažiausio skylėmis). Mat kadangi dešras kimšiu pirmąkart, įdomu išbandyti abi versijas Nuotraukos priekyje matot tuos dirbtiną apvalkalą dešroms, kurį nukoviau sekmadienį artimiausiame turgelyje – pardavinėja po 10 metrų viename gabale.

Turiu pripažinti, kad kimšti sekėsi kur kas sudėtingiau, nei tikėjausi. Mat maniškė dar vagnorkų laikus menanti el.mėsmalė kategoriškai atsisakė stumti tą faršą į sintetines žarnas. Laimei akis užkliuvo už kulinarinio švirkšto, tad reikalas pajudėjo : nusukus nuo jo visus pribambasus, jis visgi visai normaliai tilpo į tas sintetines žarnas, o stūmoklis nuo mėsmalės šiai konstrukcijai taip pat tiko ko ne idealiai.
Atpjovus reikiamą gabalą žarnos, kišdavau ją po tekančiu vandeniu (tik paviršių, tada ji kiek paminkštėdavo ir lengviau darbuotis). Išbadydavau adata -kad oro pūslės nekliudytų mėsą stumti gilyn. Paskui, kai prikimšusi reikiamą kiekį užrišdavau kitą galą, labai atidžiai apžiūrėdavau kiekvieną dešrigalį.  Ten, kur matėsi dar oro tarpai, dar pabadydavau adata ir stūmiau mėsą taip, kad, bent jau teoriškai jų nebeliktų.
! Reik pasakyt, čia irgi reikia tam tikro atsargumo ir net įgudimo -pirmasis dešrigalis  dėl akivaizdžiai per didelio stropumo paprasčiausiai sprogo ir teko kimšti iš naujo.

Prikimšus dar paslegiam  ir išnešam į vėsiausią ir gerai besivėdinančią vietą(mano atveju –  tarpas tarp „senovinio“ medinio lango su atvira orlaide ir papildomo  rėmo) . Palaikom taip gerokai paslėgtas  lentele su svoriais  2-3 dienas . Vėliau padžiovinus dar kelias vėsiai,  pakabinam šalia radiatoriaus ir pan.  –  3 -5 dienoms. Nuo tada jau galima ragauti. Bet geriausias skonis  – maždaug po mėnesio( laikom vėsioje vietoje, galima ir šaldytuve.)

Puikiai kvepia, labai skaniai susivalgo tiek su alumi, tiek su raudonu vynu.

Geriau visgi pasiteisino variantas su smulkiau  malta mėsa –geriau susislegia , nelieka tarpų, tad  kai visiškai sudžiūsta  – supjausčius vaizdas estetiškesnis

Miglė

Antis Kalėdoms pagal Jurgą Tvaskienę

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.67 iš 5)
Loading...

Jau keli dešimtmečiai mūsų Kalėdų stalas dengiamas mieste. Pas mamą. O kelerius pastaruosius metus ir man leidžiama prisidėti kokia avino koja ar pyragu. Arba antimi. Žvilgančia kvapiais taukais, su traškia odele ir ypač minkšta viduje.


Antį (vieno maždaug 2 kilogramų paukščio užteks 6 valgytojams) paruošiame šventės išvakarėse. Pirmiausia gerai nuplauname, išpešame likusias padaigas. Dabar antį reikia nuplikyti: taip apdoroto paukščio odelė kepant taps traški, o viduje „užrakinti“ taukai drėkins mėsą. Ant kriauklės uždedame orkaitės groteles, o ant jų pilvu žemyn guldome paukštį. Nugarą, šlauneles ir sparnus apliejame verdančiu vandeniu – labai patogu iš arbatinuko. Antį apverčiame ir nuplikome krūtinėlę. Liedami vandenį pamatysite, kaip keičiasi odos struktūra – ji visa įsitempia, iš melsvos ir glebios virsta balta, blizgia. Leidžiame paukščiui pravėsti.
Tuo metu paruošiame marinatą. Jam sumaišome druską (jos reikia perpus mažiau nei paprastai), penkių rūšių pipirų mišinį, o jei tokio neturite – paprasčiausius juoduosius bei kvapiuosius pipirus, išspaustą česnaką bei aliejų. Šia košele iš vidaus ir iš išorės įtriname antį, sandariai uždengiame indą ir kišame nakčiai į šaldytuvą.
Iki šventinių pietų likus maždaug 2,5 valandos, orkaitę įkaitiname iki 170 laipsnių. Antį kniūbsčią, tai yra krūtinėle į apačią, guldome ant kepimo grotelių, jas įstatome į gilesnę skardą. Į skardą pilame maždaug pusę litro verdančio vandens, kuris garuodamas papildomai drėkins kepsnį. Anties kepimo laiką skaičiuojame taip: 1 kilogramas mėsos keps valandą, vadinasi, dviejų kilogramų antis – 2 valandas.
Kol paukštis kepa, pasigaminame glajų. Jam sumaišome medų (jeigu jis kietas, pakaitiname), sojų padažą, actą ir cinamonus. Po dviejų valandų kepsnį traukiame iš orkaitės, jos kaitrą padidiname iki 200 laipsnių. Antį krūtinėle į apačią perkeliame į skardą, iš kurios prieš tai nupilame išsiskyrusius taukus. Konditeriniu teptuku arba tiesiog vatos ar marlės tamponėliu tepame paukštieną glajumi. Kišame 10 minučių į orkaitę. Joms prabėgus ištraukiame, antį apverčiame, glazūruojame pilvuką ir dar 10 minučių šauname į orkaitę.
Garnyrui – apkeptos bulvės ir slyvos. Arba net obuoliai. Vidutinio dydžio bulves nuskutame, supjaustome pailgomis riekelėmis į keturias dalis. Užpilame šaltu vandeniu, kai užverda, nugraibome putas ir ant nedidelės kaitros paviriname 10 minučių. Nukošiame, leidžiame nugaruoti drėgmei. Bulvių skilteles pasūdome, pabarstome juodaisiais pipirais, džiovintais čiobreliais arba Provanso žolelių mišiniu, išspaudžiame kelias česnako skilteles. Atsargiai išmaišome, užpilame kelis šaukštus anties taukų arba rapsų aliejaus. Vienu sluoksniu beriame į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Ant viršaus išdėliojame žiupsneliu rudojo cukraus apibarstytas slyvas, perpjautas per pusę. Kepame valandą kartu su antimi. *
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/jurgos-virtuve/prie-kaledu-eglutes/170018
© Lietuvos žinios

Vyno ir bruknių padažas keptai žverienai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (nėra balsavusių, būk pirmas!)
Loading...

Reikia:

2 – 3 česnako skiltelių, 2 šaukštų aliejaus, 2 šaukštų cukraus, 3 šaukštų balzamiko acto, 1 stiklinės vyno, 1 -2 saujos bruknių, krakmolo tirštinimui, druskos,pipirų pagal skonį.

Į puodą įpyliau porą šaukštų aliejaus ir stambiai įpjausčiau kelias česnako skilteles, šiek tiek  jas pakepinau, įdėjau pipirų ir druskos. Kai česnakas gražiai apskrudo, įbėriau  2 šaukštus cukraus ir, kai pradėjo cukrus lydytis, pamaišant  įpyliau 3 šaukštus balzamiko acto. Kai užvirus šiek tiek nugaravo, supyliau vyną, kuriame  virė kriaušės, įbėriau  saujelę šaldytų bruknių ir užviriau. Leidau šiek tiek vynui nugaruoti,  tada užtirštinau. Tame atvėsusiame vyne ištirpiname truputį krakmolo ir supilam į padažą. Jis gaunasi tirštas, sodrus ir aštriai saldžiarūgštis.

Vida Tankevičienė

Pastaba: autorė šį padažą pateikė prie keptos stirnienos.Receptas čia:

KEPTI STIRNIENOS KUMPELIAI SU VYNE VIRTOMIS KRIAUŠĖMIS IR SALDŽIARŪGŠČIU PADAŽU

Rauginti agurkai -per porą valandų

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Kai neturim laiko agurkų  raugti tradiciniu būdu -idealus variantas – užraugti sausuoju būdu.

Maždaug 1 kg agurkų imame kaupiną šaukštą druskos, nubrauką – cukraus, kelias stambias česnako skilteles, porą smulkintų lauro lapelių, po pundelį nemenką smulkintų šviežių krapų ir petražolių. Aišku, tikrai nepakenks ir juodųjų serbentų lapai –  jei turite po ranka.

Agurkams nupjaustome galus, galima ir supjaustyti, bent dalį, išilgai – nors perpus. Sudedame  į polietileninį maišiuką ar, tarkime, į plastmasinį indą su dangčiu(kad ir tokį, kuriame paprastai silkes fasuoja, labai patogūs). Apiberiame agurkus žolelėmis, druska ir pipirais, užrišę maišelį ar sandariai užvožę dėžutės dangtį, smarkiai pakratome į visas puses.Procedūrą galima kelis kartus pakartoti. Jau po pusvalandžio bus aišku, kad skanu. O po poros valandų -išvis fantastika 😉

Miglė

Netikras zuikis iš maltos vištienos

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Kas gali būti banaliau už mėsos faršo zuikį ?

Taip tai taip, bet –kiekviena bent kiek prakutusi šeimininkė žino, kad čia  – kaip ir su ne mažiau banaliais kotletais – pas kiekvieną šeimininkę jų skonis bus  vis kitoks, net jeigu visos  naudosime tuos pačius produktus, kas irgi nutinka gan retai 😉 .

Taigi šįkart – maltos vištienos maltinis, kurį galime iškepti ir tradicinės formos, ar įdomesnį – t.y. silikono formoje.

Reikia:

0,8 kg  maltos vištos šlaunelių mėsos (su odelėmis)

200 g. maltos krūtinėlės mėsos

¼ batono, arba 5-6 riekelės

1 šaukštelis krakmolo ( ne kaupinas)

1 svogūnas

2-3 česnako skiltelės

1 kiaušinis

Druska

Pipirai

Kmynai (žiupsnelis)

Prieskoninės žolelės: krapai, petražolės,raudonėlis, gelsvė (ne padauginti)

Eiga

Į mėsą suberiam prieskonius, prieskonines žoleles ir krakmolą. Ne tik česnaką, bet ir …svogūnus (! 😉 )  susmulkinam česnako spaudykle –faršas bus sultingesnis 😉

Batoną pamirkom nedideliame kiekyje vandens (ar pieno, bet nebūtinai), iki vientisos masės išplakam plaktuvu. Į šią masę įmušam kiaušinį, viską dar kartu suplakam, užpilam ant faršo. Masę gerai išmaišom.

Jei kepsim paprastai (kepimo rankovėje ar folijoje) –  bent 45 min. kišam į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Po to dar bent 10  -15 min. kepam atidengusios paviršių – kad išgaruotų mėsos sulčių perteklius ir gražiai apskrustų.

Jeigu kepam zuikį  silikoninėje kepinių formoje – pradžioje, bent 30 min., paviršių pridengusios folija, kepam 180 laipsnių temperatūroje (tuomet jungiam abipusį kaitinimą). Po to atsargiai išimam  zuikį ir, jau įgavusį tvirtesnę formą, apverčiam  į skardą. Tuomet jungiam tik viršutinį kaitinimą. Kas kelias minutes dar palaistom  likusiomis mėsos sultimis, kurias nupilam, kai verčiam zuikį iš formos. Turėkim minty, kad paviršius skrus greičiau, nei šonai –tad kiek paskrudusį paviršių vėl apdengiam folija iki kepimo pabaigos.

Skanaus 😉

Šalto rūkymo karkos slėgtainis

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Reikia:

kaimiška šalto rūkymo karka,vanduo virimui, svogūnas, lauro lapelis, pipirai, česnako kelios skiltys, sauja džiovintų slyvų, morka.

Eiga

Rūkytą karką gerai nuplauname ir kišame puodan į užvirusį vandenį. Paverdam maždaug 15 min., vandenį nupilame.Tuomet vėl užpilame karštu virintu vandeniu, kad apsemtų.Užvirus sudedam visus prieskonius, morką, uždengiam ir verdam ant silpnesnės ugnies . Maždaug po valandos įberiam saują džiovintų (ar rūkytų) slyvų, verdam toliau. Jei skysčio perdaug nugaravo -papildom virintu karštu vandeniu.Virti reikia apie 3 val. -kol mėsa ims kristi nuo kaulo, o odelė bus tikrai minkšta. Po to mėsą išimam, galim dar padrabstyti smulkintu česnaku, maltais pipirais(druskos turėtų pakakti nuo pačios karkos).Vidun galime įkišti virtą morką ir/ar pamirkytų džiovintų slyvų.Suvyniojam į merlę ar drobę(stengiamės, kad oda liktų išorinėje pusėje) ir paslegiam, laikome šaltoje vietoje, kol atvės (bent pernakt).

Džiovintos slyvos sultinyje ne tik nudažys tamsiau karkos odą, bet ir suteiks labai malonaus švelnaus prieskonio.

Nuoviras puikiai tiks raugintiems kopūstams troškinti ar barščiams (jeigu nemėgstat labai riebiai -sultiniui atšalus nuo jo paviršiaus dalį riebalų paprasčiausiai nugraibykit 😉

Skanaus 🙂

Miglė

Dar įvairių karkos patiekalų receptų rasite čia: http://www.skanausvisada.lt/wp/kepta-karka-2-16/


Marinuoti žali pomidorai su morkų ir paprikos įdaru

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.75 iš 5)
Loading...

Žali pomidorai

ĮDARUI:
krapai
petražolės
morkos
saldi paprika
česnakas

…………..

MARINATAS:

4 TRILITRINIAMS STIKLAINIAMS:
5 litrai vandens
400 g. cukraus
200 g druskos
340 g acto
lauro lapeliai, kvapniųjų pipirų žirneliai

2 TRILITRINIAMS STIKLAINIAMS:
3 litrai vandens
200 g cukraus
100 g druskos
200 g acto
lauro lapeliai,  kvapniųjų pipirų žirneliai

Pomidorus gerokai įpjaunam (į vidų dėsim įdarą), šviežius krapus ir petražoles susmulkinam šakelėmis, morkas, česnaką ir saldžią papriką – plonomis riekelėmis. Į kiekvieną pomidorą dedam po krapų, petražolių šakelę, morkų, paprikų, česnako skiltelę.
Įdarytus pomidorus sudedam į iškaitintus stiklainius, užpilam karštu marinatu ir pasterizuojam 15 min.

……

2 trilitriniams stiklainiams su pomidorais prireikė 1 morkos, 2 paprikų,  10 česnako skiltelių, 2 pundelių krapų ir petražolių. Morkas patogiausia “drožti” morkų skutikliu arba… sūrio pjaustykle. Paprikas -peiliu ar stambiais šiaudeliais pjaustančia pjaustykle.

Beje -tuo pačiu marinatu užpyliau ir užsilikusius mažiukus,  nespėjusius sunokti pomidorus  – prireikus bus ir vaišių stalui puošmena 😉

Miglė

p.s. Jau suvalgytas ir stiklainiukas su mažais pomidoriukais (be paprikos ir morkų, su marinato likučiais). Darban nešiausi degustacijai.Rezutatas – visos ragautojos įsigeidė recepto 😉 Puikus rūgšties, saldumo ir sūrumo santykis !


Puslapiai: 1 2 3 4 5 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011