SKANAUS, VISADA!

Čia Elžbietos receptas iš zaidziamevirtuve.blogspot.com. Pagaminau, visiems labai patiko.

Kalakuto krūtinėlę per naktį (jei didesnė, nei   1 kg  –  galima ir  ir visą parą) palaikom sūdytame (kad gerai druska jaustųsi) vandenyje. Tuomet nusausinam ir ištrinam  tokiu mišiniu:  daug  tarkuoto česnako,  daug raudonų paprikų miltelių , alyvų aliejaus tiek, kad košelė išėitų. Šiuo mišiniu aptepam  krūtinėlę ir įdedam  į orkaitę, įkaitintą minimaliu  režimu . Pridengiam  folija. Visa esmė (dariau tą iš vakaro), kad 40 min. kepi ir pernakt  – neatidarant orkaitės  – palieki. O  iš ryto ji būna “pribrendusi” ir tokia skani – ir ant  šaltam užkandžui papjaustyt,  ir ant baltos duonos  – su salotų lapais ir/ar  majonezu . Likutį   susmulkinau, suvyniojau į tortilijų blynus  – su sūriu ir adžika. Esu tiek susižavėjusi šiuo receptu, kad ir vėl mėsytę užmerkiau

Originalus receptas  – zaidziamevirtuve.blogspot.com

Sudėtis: moliūgas: nedidelis, 1 vnt. (iki 5 kg)
sviestas, grietinėlė Ementalio sūris, česnakas,sausas baltas vynas, muškatas

Gaminimas:

Nupjauname apatinę moliūgo dalį taip, kad jis stabiliai stovėtų ant lygaus paviršiaus. Nupjauname kepurėlę ir su dideliu šaukštu atidžiai, kad neliktų sėklų, išskaptuojame vidų. Vidines sieneles gausiai patepame kambario temperatūros sviestu, užvožiame “dangtį” ir 30-40 minučių pašauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę.

Kol kepa moliūgas, pasiruošiame fondiu masę – 200 ml neriebios grietinėlės, 400g tarkuoto Ementalio sūrio, kelias smulkintas skilteles česnako, 100 ml balto sauso vyno ir po žiupsnelį malto muskato bei jūros druskos, gerai išmaišome puode ir šią masę pašildome, bet jokiu būdu neužverdame.

Į apkepusį moliūgą supilame masę, dedame ant maisto šildytuvo (kas kokį naudoja) ir mirkom pasirinktinai – duoną, daržoves, traškučius…

Pats skanumynas lieka pabaigai – moliūgo sieneles kabiname šakute ir mėgaujamės moliūgo minkštimu, prisigėrusiu puikaus kvapo ir skonio ingredientų. Skanaus!    

Atsiuntė: Renata Snioliene
šaltinis -receptai.lrytas.lt

Miglė

Odą nulupam, kaulą išpjaunam, per tą vietą, kur anas gulėjo -perpjaunam kumpelį  į dvi dalis. Paskui imamės plėvių(jos padžiovintos tąsytųsi tarp dantų). Kur tik pamatom – atsargiai peiliu ir nupjaustom/nulupam. Aišku, tada tas kumpukas išsiskirsto į atskirus nevienodo dydžio gabalėlius.Nieko tokio.

 Paskui barstom mėsytes grūstais pipirais, išspaustu česnaku(maždaug pusė galvutės), bazilikais ir krapais(arba kitomis pamėgtomis ir paukštienai tinkamomis žolėmis, bet man asmeniškai būtent šis variantas skaniausias). Palaikom valandą-dvi,  kol įsigers aromatai.
Paskui tuos atskirus gabaliukus išskirstom į dvi krūveles ir  dedam vieną šalia kito suspausdamos tarpusavy – suformuojam tarsi tokį”kotletuką”. Jį(o ne atskirus  gabaliukus) apvoliojam pabertoje ant lentutės rupioje druskoje – kiek aplips, tiek ir tereikia. Paskui išskirstom mėsytes, pamasažuojam ir paliekam, kaip ir kiaulienos kumpelius/nugarines, įsisūrėti bent 2 paroms -iš ryto ir vakare vis pavartant.
Po 2 parų vėl formuojam 2 “kotletukus”, suspaudžiam kiek įmanoma smarkiau, apvyniojam standžiai bintu/marle ir aprišam virvute/storu siūlu -irgi kuo standžiau. Kabinam prie radiatorių ar prie krosnies, idealus atvejis -namo/buto  katilinėje.Kas turit tas elektrines džiovyklas vaisiams/grybams ir t.t. -irgi galima kurį laiką ir taip padžiovint -bet gal geriau proceso pabaigoje, kai mėsytė jau kažkiek pabrendo.Ir po 5 dienų jau galim ir kapot.

Jeigu suspausim smarkiai -bepjaustant net neišsiskirs tos atskiros dalelės, o jeigu ir liks nesulipusios -mano galva , nieko tokio -juk skonis nuo to neprastėja. Tikrai ne prasčiau -kukliai tariant   , nei ragavau Arvi kalakutų vytiena, o kainų skirtumas -akivaizdus.

SKANAUS

 tetulė

Reikia : 

- Po pusę kilogramo karštai rūkytos baltos žuvies ir su lupenom virtų bulvių,
- Šaukštas aliejaus,
-1-2 tryniai,
-2-3 skiltelės česnako,
- Druskos, pipirų, žalumynų,
- Džiūvėsėlių.

Žuvies “mėsą” atskiriam nuo kaulų. Bulves nulupam, sutarkuojam ar kitaip pasmulkinam, viską dedam į blenderį, ten sukraunam ir visus likusius produktus, gerai išmakaluojam – iki vientisos “tešlos”. Ta tešla turi būti tvirta, ne skysta. Formuojam mažuliukus rutuliukus, tarsi tokias spurgytes, apvoliojam jas džiūvėsiuose ir iškepam aliejuje. Geriau – ant didokos ugnies, kad neprisigertų stipriai  riebalų.

Tikrai skanu, jei tinginystė neapėmusi, geriau kuo mažesnius tuos kroketukus gaminti, puikiai tiks kaip vieno kąsnio užkandėlė kokiam pasibuvimui.

Šaltinis: “Счастье есть”.

ffotonas

Kartais iki šaltesnių orų nespėjam nuskinti  prinokusių pomidorų, tad skinam žalius.Dažnokai vietoj to, kad gražiai raudonuoti, jie ima ..pūti   Tad belieka kuo skubiau konservuoti .

1. Išpjaustau gesti pradedančias vietas, sudedu į skardą, pabarstau česnakais, druska, prieskoniais,  bazilikiukų uzmetu, užpilu nemažai aliejaus ir  – į orkaitę. Del gražumo ir kelis raudonus  pomidorus kartu kepu. Iškepusius sudedu į  stiklainius.
2.Kepti žali pomidorai susmulkinami, pridedu obuolių ,visą citriną. Tokią makalošę  kaitinu ir pabaigoj dar moliugelio įpjaustau, dar  pakaitinu ir  – į stiklainius.

Miglė

Nuskutusi  žuvį ir vidurius per skylę po kaklu išėmusi, ištryniau druska/pipirais, krapais , česnaku ir cinamonu, prikišau  pilvan nuluptų obuolių skiltelių(kurios netilpo – suvyniojau į foliją kaip triufelinį saldainį ir šalia žuvelioko ant skardos padėjau) . Kepiau apie pusvalandį 180 lapsnių orkaitėje.Su bulvėm labai skanu.Ir, svarbiausia, tie obuoliukai, kurie žuvies pilve buvo, neištižo,  pokiečiai liko – šalia virtų bulvyčių su sviestu puikus  priedėlis prie garnyro

Genija

Rabo de toro a la gaditana                                                                                                                                            Buliaus uodega pagal Cadiz regiono tradiciją

Uodega ir padažas gaminami atskirai  , o paskui sumaišomi.
Taigi, pirmiausia padažas:

. Supjaustom svogūną (arba  2), papriką ir pakepinam švelniai alyvuogių aliejuje. Suminkštėjus daržovėms, sudedam nuluptus ir išsėklintus pomidorus ir toliau troškinam, kol tampa minkšta ir skanu.
Uodegą supjaustom per kremzles gabaliukais, dedam į keptuvę ar puodą su trupučiu aliejaus ir apkepinam iš visų pusių. Turi švelniai apskrusti. Tuomet pilam stiklinaitę vandens, pusę stiklinaitės sauso chereso ir užverdam, kad išgaruotu alkoholis, nugriebiam putas.

Dedam 2-3 žirnelius juodųjų  pipirų, pabarstom dar ir maltais pipirais, lauro lapą, gvazdikėlį ar du, druskos ir pusvalandžiui uždarom į greitpuodį. Jei verdama paprastai, tuomet, aišku, vandens reikia daugiau. Patikrinkit, ar po pusvalandžio uodega minkšta. Jei ne - dar pavirkit iki patiks.
Kai uodega bus gatava, į ją supilti paruoštą padažą ir užkaitinti iki virimo. Išjungti ugnį ir uždengti, kad “susimacavotų”.
Taip pat galima su uodega įdeti virti žirnelių, jei norisi (tinka ir šaldyti).

Rabo de toro a la jerezana                                                                                                                                          Buliaus uodega pagal Jerez (Chereso) regiono tradicija

Taip pat gaminame atskirai uodegą ir padažą, paskui sumaišome.
Supjaustyti uodegą per kremzles, dėti į puodą ir užpilti vandeniu. Įdėti žiedais supjaustytą svogūną , ryšulėlį prieskoninių žolelių (petražolių, čiobrelio, lauro lapų, saliero) ir druskos.

Užvirinti ir nugriebti putas. Uždengti puodą ir palikti virti 4 valandas.
Kitame puode ar keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejaus , sudėti kelias skilteles kapoto česnako, vytinto kumpio juostelėmis, pjaustytą svogūną, lauro lapą ir paprikos miltelių. Pakepinti ir įdėti šaukštą miltų. Kepinti, kol viskas įgaus gražią spalvą. Tuomet įpilti pusę stiklinaitės sauso chereso ir truputį sultinio iš puodo, kuriame virė uodegos. Baigti kepinti padažiuką ir jį supilti ant uodegų į kitą puodą. Kai pradės virti, įdėti druskos (jei reikia) ir palikti trumpam paburbuliuoti ant lėtos ugnies. Jei norisi, galima gautą padažiuką sublenderiuoti ir pilti ant uodegos.

Rabo de toro a la Ruta de toro                                                                                                                              Buliaus bodega pagal Buliaus kelio (Cadiz-Algeciras) regiono tradicija

Uodega marinuojama iš vakaro svogūnų ir vandens mišinyje. Keptuvėje ant  alyvuogių aliejaus trumpai apkepinam kapotą česnaką, pjaustytą svogūną, čiobrelį, raudonėlį, gvazdikėlius su paprikos milteliais.

 Į puodą dėti uodegą, apkepintas daržoves, sausą cheresą, žirnelius, morkų skritulėlius ir druską. Pripilti papildomai vandens tiek, kad padažas liktų gana tirštas. Galima įdėti kapotų migdolų. Virti, kol uodega suminkštės.

Mano pastabos:
Uodegos virimo laikas yra labai įdomus dalykas. Varijuoja kiekviename recepte. Mano namų šeimininkė verda greitpuody 30 min. Jei reikia, prideda dar truputi. Aš viriau greitpuody 2 val., prisiskaičius receptų apie 4 valandų virimą . Na, mano uodegai kauleliai atsidalino. Kai kuri mėsa  buvo labai minkšta, o kitos dalys ne taip jau minkštos. Pagal vietinius – uodega minkšta mėsa. Tai, įtariu , priklauso ir nuo buliaus jaunumo. Visgi uodega – stipriai dirbantis raumuo.
Buliaus uodega yra labai RIEBI mesa!