Kodėl afrikinis ? Kadangi juos juos augina kažkur prie Utenos šildomose patalpose, jie , pasirodo, neturi dumblo skonio ir nėra tokie riebūs, kaip jų lietuviškieji broliai iš ežerų.
Tad užtenka tik išskrosti (skusti juk nereikia), apšlakstyti citrinos sultimis, pabarstyti druska bei pipirais, dar krapų užmesti.
Užlankstytą folijoje, orkaitėje savo sultyse „ kamuojam “ apie pusvalandi . PUIKUS ! 😉
Odą nulupam, kaulą išpjaunam, per tą vietą, kur anas gulėjo -perpjaunam kumpelį į dvi dalis. Paskui imamės plėvių(jos padžiovintos tąsytųsi tarp dantų). Kur tik pamatom – atsargiai peiliu ir nupjaustom/nulupam. Aišku, tada tas kumpukas išsiskirsto į atskirus nevienodo dydžio gabalėlius.Nieko tokio.
Paskui barstom mėsytes grūstais pipirais, išspaustu česnaku(maždaug pusė galvutės), bazilikais ir krapais(arba kitomis pamėgtomis ir paukštienai tinkamomis žolėmis, bet man asmeniškai būtent šis variantas skaniausias). Palaikom valandą-dvi, kol įsigers aromatai.
Paskui tuos atskirus gabaliukus išskirstom į dvi krūveles ir dedam vieną šalia kito suspausdamos tarpusavy – suformuojam tarsi tokį”kotletuką”. Jį(o ne atskirus gabaliukus) apvoliojam pabertoje ant lentutės rupioje druskoje – kiek aplips, tiek ir tereikia. Paskui išskirstom mėsytes, pamasažuojam ir paliekam, kaip ir kiaulienos kumpelius/nugarines, įsisūrėti bent 2 paroms -iš ryto ir vakare vis pavartant.
Po 2 parų vėl formuojam 2 “kotletukus”, suspaudžiam kiek įmanoma smarkiau, apvyniojam standžiai bintu/marle ir aprišam virvute/storu siūlu -irgi kuo standžiau. Kabinam prie radiatorių ar prie krosnies, idealus atvejis -namo/buto katilinėje.Kas turit tas elektrines džiovyklas vaisiams/grybams ir t.t. -irgi galima kurį laiką ir taip padžiovint -bet gal geriau proceso pabaigoje, kai mėsytė jau kažkiek pabrendo.Ir po 5 dienų jau galim ir kapot.
Jeigu suspausim smarkiai -bepjaustant net neišsiskirs tos atskiros dalelės, o jeigu ir liks nesulipusios -mano galva , nieko tokio -juk skonis nuo to neprastėja. Tikrai ne prasčiau -kukliai tariant 😉 , nei ragavau Arvi kalakutų vytiena, o kainų skirtumas -akivaizdus.
Pateikiu receptą, kuris labai paprastas ir netyčia atrastas, bet labai man patikęs. Jis iš rusiškos laidelės su I.Dapkūnaite. Ši mišrainė labai tinka netikėtai svečiams užgriuvus – tereikia, kad šaldytuve būtų konservuoto tuno ir pupelių.
Indelis konservuoto tuno savo sultyse arba su aliejumi (pastarasis man skaniau)
Indelis konservuotų pupelių
Nemažas svogūnas
Pomidoras -vienas arba ar du
Druska, pipirai, citrina
Žalumynų
Svogūną susmulkinti ir pakepinti, atvėsinus sumaišyti su pupelėmis, tunu, pjaustytais pomidorais, petražolėmis, krapais. Berti šiek tiek druskos, pipirų, išspausti šiek tiek citrinos sulčių. Jei norisi, galima ir aliejaus dar įpilti. Kiek ko – reikia ragauti ir nuspręsti, kada jau pats tas. Pasak Dapkūnaitės, “bazinis” receptas – tik pupelės, tunas ir svogūnai, o pomidorų galima dėti, galima nedėti, vietoj jų galima ir dar ko nors sugalvoti. Aš manyčiau, kad gal ir kokie grybai tiktų, ar dar kas nors, na, bet čia jau eksperimentavimai 😉 O pradinis variantas pirmiausiai geras tuo, kad baisiai greitas, antra – tikrai skanu.
Nuskutusi žuvį, iš galvos žiaunas, o vidurius – per skylę po kaklu išėmusi, ištryniau ją druska/pipirais, krapais , česnaku ir cinamonu (šio -maždaug šaukštelis), prikišau pilvan 3 nuluptų obuolių skiltelių (kurios netilpo – suvyniojau į foliją kaip triufelinį saldainį ir šalia žuvelioko ant skardos padėjau) . Kepiau orkaitėje, suvyniojusi į foliją, apteptą aliejumi, apie pusvalandį, 180 laipsnių karštyje.Baigiant kepti -foliją nuo paviršiaus pašalinau -kad apskrustų. Su bulvėmis labai skanu. Ir, svarbiausia, tie obuoliukai, kurie žuvies pilve buvo, neištižo, pokiečiai liko – šalia virtų bulvyčių su sviestu puikus garnyro papildas 😉
Kitas variantas – gan stambiai supjaustytus svogūnus ir nuluptus rūgščius obuolius(antaniniai, Bogatyr), irgi gabaliukais supjaustytus, paskanintus tuo pačiu cinamonu ir šiek tiek apibarstytus druska, pirmiau keptuvėje ant aliejaus pakepinam. Dalį kišam žuvies pilvan, o likusius -po viskam šalia žuvies išdėliojam.
Beje – jeigu perkame skrostą karpį, vidun sudėliojus obuolius papilvę susiuvam siūlais ar susmaigstom dantų krapštukais.. Skonis nesikeičia 😉
Bendradarbė Gita gamina dieviško skonio įdarytas lydekas, tad vienąkart išklausinėjau iki smulkmenų visas detales ir pritaikiau saviškiui šventiniam lydekos maltiniui (“zuikiui” 🙂 . Mat tai paprasčiau, nei preciziškai nunerti lydekos odą, o skonis praktiškai nesikeičia.
Vidutinio dydžio žuviai imam: 4-5 riekutes batono( jas išmirkom GRIETINĖLĖJE); 2-3 svogūnėkus ( iki permatomos būklės kepinam svieste). Jei turime nuo vištų šlaunelių riebalų – tai ir jų šmotukas nepakenks, sumalam kartu su žuvimi. Kartu sumalam ir 3 nemenko dydžio virtas morkas. Ir dar saują manų kruopų į faršą beriam bei 1 kiaušinį įmušam. Dar – druska, pipirai, daug krapų .
Žuviai nupjaustom galvą, uodegą/pelekus, mėsą nuimam nuo stuburkaulio, išrankiojam ašakas (smulkių rankioti nebūtina). Kadangi, kaip minėjau, dusintis su precizišku odelių nupjaustymu tradiciškai tingiu/neturiu laiko, tai tik 3 kartus sumalu (per patį smulkiausią mėsmalės sietelį) žuvies mėsą su visa oda, paskutiniu malimu – ir virtas morkas. Dedu į šį faršą pakepintus svogūnus, grietinėlėje mirkytą batoną (jį dar persuku blenderiu), prieskonius, įmušu kiaušinį ir ir suformuoju iš faršo tokį zuikį, kurio vienas galas platesnis, o kitas -siauresnis (paskui, puošiant, labiau matosi, kur “galva”, kur “uodega” ).
Suvynioju atsargiai į foliją ir 180 laipsnių orkaitėj gerą pusvalandį(30 – 40 min. ) maltinį pakepinu. Paskui išėmusi išbadau visą mediniu pagaliuku ir apipilu iš pradžių 1/2 citrinos sultimis, o paskui – savo firminiu “lenkišku baltu padažu žuviai” – bent jau taip jis mūsų namuose vadinamas “nuo krakusmečio“)
Puošiam žuvį kitądien – jau atvėsintą. Akis šįkart padariau iš mėlynų alyvuogių, “žvynus” -iš mažų marinuotų agurkėlių, nasrus -išpjausčiau iš paprikos. Nors šiaip jau puošti galim kiekvienas pagal savo fantaziją -svarbu tik kad puošybai naudojami produktai su žuvimi derėtų. Puikiai tinka ir žali žirneliai ir, žinoma, citrinos griežinėliai.
PASTABA:
Beje -šį patiekalą galite skanauti ir karštą, irgi neblogas skonis – tuomet prieš užpilant padažu ant viršaus dar stambiai pritarkuokite virtų morkų . Tuomet, aišku, puošyba nebūtina.
……………………………………………………………..
BALTASIS PADAŽAS
Ant silpnos ugnies ištirpinam puodelyje maždaug 100 gr. sviesto, mažą indelį grietinės. Įpilam, jei yra, 2-3 šaukštus žuvies nuoviro. Jei atrodo, kad trūksta sūrumo, dar šiek tiek pasūdom, šiek tiek pipirais paskaninam . Po to į šią masę sumetam 4-5 kietai virtus, smulkiai sukapotus kiaušinius.Viską gerai išmaišome, palaikome, kol pradės norėti virti (bet neužviriname) t.y. iki pradės kilti ir šiek tiek putoti. Tuomet be saiko primetame smulkiai kapotų krapų – geriausiai šviežių, bet tiks ir šaldyti – bei karštu padažu apipilam žuvį.
❗ Šis padažas puikiai tinka ir karštas -prie virtos žuvies, pvz. -karpio 😉
4 lašišos filė gabalai
druska, juodieji pipirai
2 – 3 v. š. aliejaus
1 didelis agurkas
1 v. š. sviesto
2 svogūno laiškai
2 v. š. smulkintų šviežių krapų
3 v. š. riebios grietinėlės
2 a. š. citrinos sulčių
0,5 a. š. cukraus
Orkaitę įkaitinti iki 230º C.
Į kepimo indą supilti aliejų. Lašišos gabalus pabarstyti druska ir pipirais ir dėti į kepimo indą oda į viršų. Kepti įkaitusioje orkaitėje 2 minutes. Apversti ir dar kepti 6 – 7 min.
Agurką nulupti ir supjaustyti riekėmis. Nedideliame puode ištirpinti sviestą, suberti agurkus ir smulkintus svogūnų laiškus, pagardinti druska, pipirais ir kepti 2 – 3 min. Suberti krapus, supilti grietinėlę, citrinos sultis ir įberti cukrų. Gerai išmaišyti ir nukelti nuo viryklės. Patiekti žuvį su agurkais ir padažu.
P. S. vietoje svogūno laiškų naudojau porą, o vietoje grietinėlės – mūsų tepamą varškės sūrelį. Skanaus!
(balsavo 9 , reitingas: 3.33 iš 5)
Loading...
