SKANAUS, VISADA!

Genija

Rabo de toro a la gaditana                                                                                                                                            Buliaus uodega pagal Cadiz regiono tradiciją

Uodega ir padažas gaminami atskirai  , o paskui sumaišomi.
Taigi, pirmiausia padažas:

. Supjaustom svogūną (arba  2), papriką ir pakepinam švelniai alyvuogių aliejuje. Suminkštėjus daržovėms, sudedam nuluptus ir išsėklintus pomidorus ir toliau troškinam, kol tampa minkšta ir skanu.
Uodegą supjaustom per kremzles gabaliukais, dedam į keptuvę ar puodą su trupučiu aliejaus ir apkepinam iš visų pusių. Turi švelniai apskrusti. Tuomet pilam stiklinaitę vandens, pusę stiklinaitės sauso chereso ir užverdam, kad išgaruotu alkoholis, nugriebiam putas.

Dedam 2-3 žirnelius juodųjų  pipirų, pabarstom dar ir maltais pipirais, lauro lapą, gvazdikėlį ar du, druskos ir pusvalandžiui uždarom į greitpuodį. Jei verdama paprastai, tuomet, aišku, vandens reikia daugiau. Patikrinkit, ar po pusvalandžio uodega minkšta. Jei ne - dar pavirkit iki patiks.
Kai uodega bus gatava, į ją supilti paruoštą padažą ir užkaitinti iki virimo. Išjungti ugnį ir uždengti, kad “susimacavotų”.
Taip pat galima su uodega įdeti virti žirnelių, jei norisi (tinka ir šaldyti).

Rabo de toro a la jerezana                                                                                                                                          Buliaus uodega pagal Jerez (Chereso) regiono tradicija

Taip pat gaminame atskirai uodegą ir padažą, paskui sumaišome.
Supjaustyti uodegą per kremzles, dėti į puodą ir užpilti vandeniu. Įdėti žiedais supjaustytą svogūną , ryšulėlį prieskoninių žolelių (petražolių, čiobrelio, lauro lapų, saliero) ir druskos.

Užvirinti ir nugriebti putas. Uždengti puodą ir palikti virti 4 valandas.
Kitame puode ar keptuvėje įkaitinti alyvuogių aliejaus , sudėti kelias skilteles kapoto česnako, vytinto kumpio juostelėmis, pjaustytą svogūną, lauro lapą ir paprikos miltelių. Pakepinti ir įdėti šaukštą miltų. Kepinti, kol viskas įgaus gražią spalvą. Tuomet įpilti pusę stiklinaitės sauso chereso ir truputį sultinio iš puodo, kuriame virė uodegos. Baigti kepinti padažiuką ir jį supilti ant uodegų į kitą puodą. Kai pradės virti, įdėti druskos (jei reikia) ir palikti trumpam paburbuliuoti ant lėtos ugnies. Jei norisi, galima gautą padažiuką sublenderiuoti ir pilti ant uodegos.

Rabo de toro a la Ruta de toro                                                                                                                              Buliaus bodega pagal Buliaus kelio (Cadiz-Algeciras) regiono tradicija

Uodega marinuojama iš vakaro svogūnų ir vandens mišinyje. Keptuvėje ant  alyvuogių aliejaus trumpai apkepinam kapotą česnaką, pjaustytą svogūną, čiobrelį, raudonėlį, gvazdikėlius su paprikos milteliais.

 Į puodą dėti uodegą, apkepintas daržoves, sausą cheresą, žirnelius, morkų skritulėlius ir druską. Pripilti papildomai vandens tiek, kad padažas liktų gana tirštas. Galima įdėti kapotų migdolų. Virti, kol uodega suminkštės.

Mano pastabos:
Uodegos virimo laikas yra labai įdomus dalykas. Varijuoja kiekviename recepte. Mano namų šeimininkė verda greitpuody 30 min. Jei reikia, prideda dar truputi. Aš viriau greitpuody 2 val., prisiskaičius receptų apie 4 valandų virimą . Na, mano uodegai kauleliai atsidalino. Kai kuri mėsa  buvo labai minkšta, o kitos dalys ne taip jau minkštos. Pagal vietinius – uodega minkšta mėsa. Tai, įtariu , priklauso ir nuo buliaus jaunumo. Visgi uodega – stipriai dirbantis raumuo.
Buliaus uodega yra labai RIEBI mesa!

Miglė

Žuvies galvos nenupjoviau, tik žiaunas išėmiau. Pradžiai ištryniau druska/pipirais/krapais ir česnaku, dar aliejumi prieš kišant į orkaitę aptepiau, palaikiau biškutuką, o paskui kišau orkaitėn  – pilvą praskėtusi perpus sulaužtu pagaliuku vėrinukams.Ir dar ant skardos jų primečiau -kad nesiliestų skūra prie dugno(kitąkart dar šiek tiek vandens  įpilsiu, kad tie pagaliukai išliktų drėgni).Pagal žvejoklių tinklapyje surastą receptą ant skardos dugno reikia pabarstyt lapuočio medžio pagaliukų ir ant jų guldyt žuvį, kad nesiliestų su vandeniu, kurio pilam skardon.
Kepiau apie 25 min. 180 laipsnių karštyje -viršų uždengusi folijos gabalu.

Supjaustytų rūgščių obuolių(labai gerai tinka BOGATYR, ANTANINIAI) primėčiau aplink -kad nesiliestų prie žuvis ir netrukdytų gražiai  apskrusti iš visų pusių.

 Tik pakeptą žuvį dar apliejau česnakiniu sviestu ir aptepliojau patižusių obuolių koše.
Tiesa, karšiai kepimui geriausiai tinka dideli -apie 2 kg, nes būtent tokiuose mažiausia ašakų.
Manau, kad turint minty skonio ir kainos santykį(  turguose ir pan. -6 lt /kg) -visai nebloga žuvis -toks dietiškesnis karpio pusbrolis, skanus ne tik mums įprastu rūkytu pavidalu.

Virjes

 Kadangi prasidėjęs stirninų medžioklės sezonas štai receptas:

Daroma iš  stirnienos nugarinės . Mėsa geriausiai šviežia, nebuvusi užšaldyta. Nugarinę supjaustom gabalais po 25-30 cm.Pasiruošiam prieskonių mišinį : Smulkintas šviežias bazilikas, Raudonėlis, Čiobreliai, Krapai, druska,pipiras juodas, galim įdėt ir  kokias 3 sutrintas kadagio uogas.Esmė yra žolelės( jos suteikia aromatą) ir druska, kuri konservuoja, +česnakas,cukrus(keli šaukstai – mėsa būna raudonesnė).

Viska gerai įtrinam į pasiruoštus stirnienos gabalus.Sudedam į indą,pašlakstom vorčesterio padažo.Ir laikom 3 paras šaldytuve.Po 3 parų atsiranda sulčių, mėsa įsimarinuoja. Tuomet visus prieskonius ir žoleles nugramdom nuo mėsos. Pasiruošiam kitą prieskonių mišinį: Trupiniai (buna pirkti,permalti dziūvėsėliai), druska, džiovintos žolelės (bazilikas, čiobrelis, raudonėlis, mairūnas) dėl aštrumo aš dedu aitriąją raudonąją papriką, pipirų. Šituose trupiniuose iškočiojama mėsa.Tuomet paruošti gabalai kabinami ant virvės gerai vedinamoje vietoje (aš tai darau balkone). Per 3 paras išdžiūsta (sukietėja,sumažėja). Neperdžiovinkite.

 Prie alelio tai nepakartojamas patiekalas.  Ką vaišinau  -visiems labai patiko.

Šaltinis: www.hunter.lt

Spurga

Knygoje “Valgome namie” (pagal to paties pavadinimo NTV laidą) nusižiūrėjau vieną gerą receptą , kaip “utilizuoti”  didelį kiekį šviežių agurkų.

Dariau iš jų paprasčiausias agurkų salotas arklinėmis dozėmis. Vienintelis cinkelis – kad agurkai pjaustomi ne įprastai, o bulvių skustuku – plonais liežuviais. Taigi prisipjaustome tų agurkų be saiko, įdedame virtos vištienos krūtinėlės, suplėšytos pailgais gabalėliais, ir užpilame padažiuku iš aliejaus, laimo sulčių, sojų padažo, rudojo cukraus, pipirų, aitriosios paprikos ir, atrodo, viskas.

Aš, aišku ,pagal save pridėjau salotų lapų, raudonojo svogūno pusžiedžiais – tikrai nepagadino. Galima ir su citrinų sultimis. Žodžiu  -tokios dietinės salotėlės. Kitas variantas – su konservuotu tunu. Irgi ne ką prasčiau.

META

 Gryna mėsa yra gryna -žinai bent, ką valgai . Aš dabar visada perku mėsos gabalą, jį sumalu ir dedu tik piprų,  druskos ir kokią riekele batono su svogūnu(juos sumalu kartu su mėsa). Jokio kiaušinio! 

 Labai skanūs maltiniai gaunasi Tiesa, kepu niekuo neapvoliojus - jokių džiuvėsėlių . Niam niam

Migle

Jau kelintas kartas improvizuoju  su Virjes pateiktu  vytintos kiaulienos receptu  :
http://www.skanausvisada.lt/wp/vytinta-kiauliena-553/
Kolitos, aišku, neturiu, ir salietros nekišu. Bet labai skanu  mėsą ištrint  pipirais, česnaku, krapais ir bazilikais (naudoju šaldytus, nes pilnas šaldiklis ) .Vienąkart buvau kavamale sutrintais  kadagio uogom + kmynais  mėsas  ištrynusi -irgi įdomus skonis, tik aitresnis … Dar , aišku, tinka  ir smulkinti lauro lapeliai. Pipirai geriausiai  grūsti, nors iš bėdos ir malti tiks  Česnako suvarau visą galvutę (maždaug 1 -1,5 kg. mėsos), žolelių irgi negailiu.

Pirmiausia mėsos gabaliukus ištrinu žalėsių ir pipirų mišiniu, palaikau kad prisigertų aromatų. O  paskui,  po geros valandos, druskoje apvoliuoju -tiek, kiek prilimpa. Ir tada jau 2-3 d. palaikau vėsioje vietoje – vis pavartydama: kuo ilgiau laikysi, tuo sūresnė gausis…Bet ilgiau kaip 3 dienas išsiskyrusiame  sūryme laikyt tikrai neapsimoka…

Paskui apraišioju bintu plačiu(nes marlės neturiu, o ir paprasčiau tarsi), persuku virvutėmis ir kabinu prie radiatoriaus -bent savaitei.Vienas  gabaliukas, kur  tik 1 savaitę kabojo, jau sunaikintas , o vakar  prapjoviau  tą,  kuris  apie  2  savaites  “kankinosi”.     Tai, žinokit, dar skaniau .

Tiesa,  palyginus su neva   “šalto rūkymo” PC mėsytėm   tiek skonio, tiek kvapo prasme -NESULYGINAMI DALYKAI . Anądien darbe skanavome ir pirktinę,  iš MAXIMOS,  ir naminę. Maniškė kvepia, skonis toks sodrus, ne per sūri dargi(čia tai jau laimės dalykas ).O ta pirktinė -tik tąsos tarp dantų, iš skonio tik druska akivaizdžiausiai jaučiasi, “rūkymo kvapo” -tik “pėdsakai”   , be to  jos tik paviršius  pipirais ir kalendra apdrabstytas gausiai, viduje jų nė nesijaučia beveik , ir dar šlapia kažkokia Tik kaina, suprantama, nemenka…

Kitaip tariant -dabar, žiemą, kai radiatoriai pleška net ir kaimiškų pečių namie neturinčioms , visai apsimoka pačioms  pasigaminti  -nes per savikainą tikrai sutaupom sočiai,  dėl skonio ir “praašmatnų”  svečią pavaišint ne gėda.O  ir “vargas ”  - simbolinis:  su  prieskoniais/ sūdymu gal per 10-15 min. apsisuki,  pavartyt kelis kartus – irgi baika, suvyniot/apraišiot/pakabint po viskam irgi vos kelias minutes  užtrunki   . O jei po viskam dar kur rūkyklon įtaisius -išvis  mirtinai   skanu 

Tiesa, mėsą perku ne PC -nes pirmiausiai ten dažniausiai būna per plonais gabaliukais išparceliuota, o mėsos parduotuvėje (bent pas mus tokia yra, iš ūkininkų  mėsas perka,) tai net kvapas kitoks, “tikresnis” . O iš iš turgaus  kiaulieną pirkt -nesiryžtu  Geriausiai, aišku, tiktų išpjova kokia ar  nugarinė, bet  brangokai išeina    Tačiau, kaip įsitikinome abi su Virjes - kuo puikiausiai galime apsieiti ir su kumpeliais, ar net mentės mėsa

xxxx

no comments

1.5-2 kg kiaulienos nugarinės
0.5 kg druskos
3 l vandens
1 šaukštas cukraus
kvepiančių pipirų, lauro lapų.

Iš vandens, druskos ir cukraus išverdam sūrymą (lauro lapai ir pipirai aišku verdami kartu). Į atšaldytą sūrymą ( ATŠALDYTĄ(  :!:       , jokiais būdais -ne šiltą, drungną) dedam mėsą (aš supjausčiau į 3 gabalus). Mėsa turi laisvai plaukiot sūryme. Bliūdą pridengiam rankšluosčiu ir laikom taip 3 paras. Laikiau virtuvėj (~17 C).
Praėjus 3 paroms, išgriebiam mėsą, nusausinam, ištrinam mėgstamom žolėm ir pipirais (česnaku, jei mėgstam, - taip pat). Tada mėsukę suvyniojam į marlę, tvirtai surišam virve, kabinam šoniuku prie radiatoriaus ir 5 dienas “vytinam”. Ir tada  -skanaus . Puikiai laikosi šaldytuve įvyniota į foliją.

Miglė 

Reikia:
stambių pievagrybių,  sviesto,sūrio(parmezano  tipo),česnako,krapų, petražolių,druskos/pipirų.

Pievagrybiams pašalint kotelius ir, nenuskustus,išdėlioti skardoje, pateptoje sviestu ar aliejumi. Kišti į gerai įkaitintą orkaitę(kad skrybeliukės būtų viršuje).Po kurio laiko -apversti.Kepti kaip kam patinka -galima, kad labiau apskrustų, bet nebūtinai.

Kol pievagrybiai kepa, stipriai susmulkintą česnaką ištrinam su sviestu(3 skiltelės 100 gr. sviesto), smulkiai sutarkuotu sūriu(jo kiekis nėra l. svarbu) ir labai smulkiai sukapotais krapais/petražolėmis.
Po to iš orkaitės išimam apkepusius pievagrybius ir kiekvienos dar karštutukės grybo kepurėlės vidun pilam po arbatinį šaukštelį sūrio/sviesto masės(Jeigu kepamų pievagrybių viduje liko sulčių -jas išpilti).
Valgomi karšti.Skanu netgi su juodos ruginės duonos(ypač -paskrudintos) griežinėliu.
Recepte rašoma, kad sviestas/sūris ir šiaip ištirpsta, skaniai įsigeria į grybus.Bet geriau  minutei/kitai  orkaitėn sugrąžint.

 tetulė
Aš į pievagrybių kepurytes dėjau tokį įdarą: smulkiai papjausčiau karštai rūkyto kumpio, smulkiai patarkavau fermentinio sūrio, įspaudžiau česnako, įbėriau pipiriukų, pripjausčiau daug krapų ir viską sumaišiau su trupučiu majonezo.

meska

Dar į tuos grybų kepurukus galima pasmulkinti ir nurautus grybų kotus.

Dar vieną įdarytų pievagrybių receptą rasite čia:   http://dunduk-culinar.ru/snack/snack-13.shtml

Spurga

ĮDARYTI PIEVAGRYBIAI SU ŠONINE
Imam stambesnių pievagrybių, išimam gražiai kotelius, kad vietoj jų liktų duobutė. Į tas duobutes pridedam paprasto sūrelio – mes dėjom “Mūsų” sųrelį su žolelėmis. Visą tą įdarytą grybą tada apsukame plona šoninės juostele – pakryžiuojam, pirma viena kryptim, po to – kita, kad grybukas būtų apvyniotas iš visų pusių, gerai užspaudžiam galą, kad priliptų. Beje, tos juostelės turi būti pakankamai ilgos, kad užtektų apvynioti – italikška vadinasi atrodo ar panašiai. Visą tą gėrį dedam ant grotelių virš žarijų, iš pradžių įdaryta puse į apačią, kad sukeptų ir neištekėtų įdaras, tada apverčiame ir baigiame kepinti. Galime ir orkaitėje ant grotelių arba iš bėdos – ir skardoje.
 Pagalvojau, kad vietoj sūrio galima būtų ir po slyvą įdėti.