SKANAUS, VISADA!

Snapis

Šį patiekalą,  pagamintą kamerūniečio, valgiau Odensėje, Danijoje, labai patiko 😉 .
Reikės: bulvių, kopūsto, morkų, šaldytų špinatų kubelių, lieso faršo, pomidorų pastos, įvairių prieskonių.

Pradžioje verdam bulves: supjaustytas nedideliais gabaliukais (degtuko dėžutės dydžio), kai jos jau išvirę, nupilam apie pusę vandens kiekio, likusį vandenį paliekam ir prie bulvių dedam špinatų kubelius – tiek, kiek norisi. (Aišku, kad bulvių turi būt daugiau ) Troškinam, kol “žalieji” suminkštėja.
Vėliau į puodą su bulvėmis ir špinatais dedam šiek tiek pakepintą faršą, kuris turi būti liesas. Beriam prieskonių ir dar šiek tiek viską patroškinam, kad skoniai susimaišytų. Bulvės turi būti “apsivėlusios” špinatais ir faršiuku

Vykstant bulvių virimo procesui, kitame puode troškinam pjaustytą kopūstą ir tarkuotas morkas. Kiekis – pagal norą. Kai anie jau minkšti, dedame šiek tiek pomidorų pastos – tiek, kad gražiai nuspalvintų kopūstėlius ir, žinoma, pagerintų skonį. Dar prieskonių-  tokių, kokius mėgstate.

Kai abiejų puodų turiniai išsitroškinę, dedamės į lėkštes bulvių su priedais , o šalia -kopūstų su morkomis.

Spurga

6-8 porcijoms:

1,5-2 kg ėrienos arba avienos, supjaustytos gabaliukais;
2 valg. šaukštai aliejaus;
4 svogūnai, pjaustyti griežinėliais;    1smulkiai kapota aitrioji paprika;
500-800 g moliūgo, pjaustyto kvadratėliais;
Druskos/pipirų -pagal skonį;
Žiupsnelis cinamono;
Žiupsnelis muskato riešuto;
1 arb. šaukštelis cukraus;
1 lauro lapas;
Nutarkuota apelsino žievėlė;

Aliejų pilame į gilią keptuvę arba puodą, partijomis apskrudiname mėsą, išimame ir atidedame. Tame pačiame puode lengvai apkepame svogūnus ir aitriąją papriką, kol suminkštės. Į puodą grąžiname mėsą, sudedame moliūgą ir likusius ingridientus. Įpilame stiklinę vandens ir troškiname, kol viskas suminkštės – ėrieną apie 1 val., avieną – 2-3 val. Tiekiame su ryžiais.

Genija

Ta gruziniška kiaušinienė labai paprasta. Receptą  dėdė iš tarnybos sovietijoje parsivežė

Pomidorai nulupami, supjaustomi gabaliukais ir metami į keptuvę su išlydytu sviestu (aš dedu sviestą, bet jie, tikiu, pylė  aliejaus ;)). Kai pomidorai sukepa į tyrel/ košelę, sumetu druską, daaaaaug juodųjų pipiru maltų, įmušu porą kiaušinių ir išmaišau viską ant ugnies. Uždengiu minutei/ dviem, bet kepu vis pamaiyydama. Ir iškart -į stalą valgyt. Skanumėlis 😉

Su mama dar pagerinom – su pomidorais įpjaustom paprikos griežiniu, bet tuomet ji turi ilgiau kept, kol  suminkštės. Žinoma -uždengus dangtį.

Dar kartais prisigalvoju ir  varškės sūrio imest  gabalelių. Arba užsimanau “viduržemiškai” 🙂 ir Provanso žolelėm gardinu.

tetule

(iš spaudos)

Panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis ne kasdien stoja prie viryklės, bet kai ryžtasi tokiam žingsniui, šeima po pietų dar pusvalandį pirštus laižosi.

“Yra sričių, kurias išmanau geriau nei maisto gamybą”, – kuklinasi menininkas, tačiau pripažįsta, kad “skulptoriaus ypatingąjį” jis iškepa lyg kulinarijos virtuozas.

Rudeniop menininko šeima keičia mitybos įpročius ir priverstinai pereina prie moliūgų dietos. Moliūgo minkštimas dedamas į blynus, troškinius, sriubas ir kompotą, sėklos tinka pagliaudyti vakarais, o žievės keliauja į šiukšlyną.

Kai į pūstažandę daržų puošmeną nė vienas šeimos narys nė skersa akimi nebenori žiūrėti, sako atsivalgę iki soties, prie viryklės stoja pats šeimos galva ir iš moliūgo imasi gaminti karališką patiekalą.“Skulptoriaus ypatingasis” gaminamas būtent iš moliūgų.

Pajuodžių virtuvėje nėra jokių pirktinių prieskonių, jokių pagardų su gliukonatais. Maistui paskaninti menininkai naudoja tik pačių užsiaugintas ar susirinktas žoles: kalendras, bazilikus, čiobrelius, mėtas, melisas, izopus, levandas, šalavijus.

A.Pajuodis ant stalo deda vidutinio dydžio geltoną moliūgą ir peiliu nurėžia jo viršų. Moliūgo vidų skulptorius išgramdo per porą minučių.

Į tuščiavidurį moliūgą A.Pajuodis suberia ryžius, šiek tiek apkepintus svogūnus, morkas, pomidoro griežinėlius, smulkiais kubeliais supjaustytas bulves bei moliūgo minkštimą.Visa masė pagardinama grūstuvėje susmulkintų žolių mišiniu.

Aromatingo, savotiško ir įsimintino skonio valgio paslaptis ta, jog jį gardinant prieskoninėmis žolėmis naudojami ne daugiau kaip trys komponentai. Tada aromatai vienas kito nepermuša.Pilnas moliūginis puodas uždengiamas nupjauta viršutine dalimi ir valandai kišamas į orkaitę.

A.Pajuodis įspėja, kad prie “skulptoriaus ypatingojo” bus patiektas ir Argentinietiškas kepsnys. Jis spės iškepti, kol reikės traukti moliūgą iš orkaitės.

Lietuviškos kiaulienos karbonadas su Argentina susijęs tiek, kad A.Pajuodis prieš dešimtmetį mėsos marinavimo receptą nusižiūrėjo iš argentinietiškos muilo operos. Mėsa prieš kepimą marinate laikoma tik dvi valandas. Marinatui imama viena citrina be kauliukų, nemažas žiupsnis grūstuvėje apdaužytos kalendros, keli pipirai ir šluotelė mėtų. Ne šaltmėčių, ne melisos, o mėtų. Pastarosios suteikia mėsai ypatingą skonį.

Mėsą A.Pajuodis kepa lauke. Menininkų šeima nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens viską kepa ant atviros ugnies, savo namų kieme stovinčiame geležiniame ugniakure.

…Kai A.Pajuodis nukelia ką tik iš orkaitės ištraukto ir į stalą patiekto moliūgo viršų, loštelime nuo neįtikėtinai malonaus aromato.

Toks įspūdis, kad jauti kiekvieno produkto kvapą atskirai, tarsi priešais garuotų bulvių košės dubuo, morkų garnyras, ryžių lėkštė, pomidorų sriuba.Trumpam kulinaru tapęs skulptorius spėlioja, jog tokį efektą tikriausiai duoda natūralus “puodas” – moliūgas.

Beje, moliūginio “puodo” privalumas dar ir toks, kad troškinys ilgą laiką lieka karštas, net valandą vėluojantys svečiai galėtų sėsti prie karštutėlės lėkštės.

“Skulptoriaus ypatingąjį” ir argentinietišką kepsnį A.Pajuodis pagardina graikiško raudonojo vyno taure.

Dar vienas A.Pajuodžio “serialinis” patiekalas – Pomidorų sriuba.

Sriubai imamas didelis glėbys čiobrelių. Vaistažolių kuokštas sumerkiamas į vandenį ir kelias minutes pavirinamas.Į gautą rusvos spalvos aromatingą ištrauką dedami pomidorai. Kai daržovės apšunta, viralas perkošiamas per tinklelį, pomidorai pertrinami, atskiriamos odelės.Gauta tirštoka masė dedama ant ugnies.Pagal skonį beriama druskos, šiek tiek smulkinto česnako ir labai smulkiai pjaustytų petražolės lapelių.

Kai skystis užverda, reikia įberti porą šaukštų miltų ir viralą gerai išmaišyti.Į lėkštes išpilstytą sriubą įkrečiama po šaukštą grietinės.Valgyti gardžiausia su ką tik paskrudintu skrebučiu.

Momoshka 
3 vidutinio dydžio morkos
5 šaukštai varškės
3 šaukštai majonezo
3 kiaušiniai
3 šaukštai krakmolo
1 nedidelis svogūnas
1 skiltelė česnako
Mėgiamų prieskonių.
Morkas sutarkuoti burokine tarka, svogūną supjaustyti smulkiais kubeliais, patrinti  druska, kad būtų minkštesni, česnaką supjaustyti smulkiai-  šį kartą dėjau kvepiančiųjų pipirų ir kmynų, bet prieskoniai tokie, kokių norisi.

Tada sudėti 3 šaukštus majonezo, gerai išmaišyti ir padėti į šaldytuvą ~ 12 valandų. Po to imti varškę (aš perku „Žemaitijos pieno“ varškę -įpakuotą celofane, būna po pusę kilogramo ir po kilogramą, dėjau 9 %, bet skanu ir liesa), įmušti tris kiaušinius ir gerai ištrinti. Ten pat įberti  3 šaukštus krakmolo ir išmaišyti, tada varškės masę sudėti į morkų ir majonezo mišinį, išmaišyti ir kepti blynelius. Morkos būna ne visai minkštos .
Majonezą ir kiaušinius dedant, tenka improvizuoti – priklausomai nuo to,  ar majonezas riebesnis, ar kiaušiniai didesni. Reikia turėti minty, kad tešla tiktų kepimui, ji neturi  būti nei per skysta, nei per tiršta.

KITI VARIANTAI:

1.Majonezas, kiaušiniai, krakmolas, ,  burokine tarka tarkuotos morkos, svogūnai, česnakai, nuplikyti  ( apvirti )kopūstai.

2.Majonezas, kiaušiniai, krakmolas, , burokine tarka tarkuotos  morkos, svogūnai, česnakai
kalakutienos faršas

3.Majonezas, kiaušiniai, krakmolas, ,  burokine tarka tarkuotos morkos, svogūnai, česnakai
jūros lydeka

Labai man šiuose receptuose tinka česnakas, dar noriu pabandyti variantą su cukinija, gal skanu būtų 😉

Markeris

Gaminau šiuos  blynelius su sūriu. Proporcijos tos pacios kaip ir momoshkos pagrindinės masės, įmečiau tarkuotų morkų (tik ne burokine tarka, o tokia dar smulkesne, tarp burokines ir bulvines kur yra), smulkinto svogūno ir  smulkinto sūrio. BET kai blynai kepa ir sūris tirpsta, jis iš tešlos sugebėjo istirpes ištekėti ant keptuves, išsiliejo ir ėmė degti.

Tai toliau padariau gudriau – liejau šaukštą tešlos, plonai paskleidžiau, ant viršaus – plona riekelė sūrio, ant viršaus -dar šaukštą tešlos. Blyneliai neploni gavosi, bet labai skanūs.

Prie jų gaminau padažą – 50/50 grietines su majonezu, šiek tiek česnakiuko, daug krapų, petražolių ir kitokių žolių ( radau sodyboj). Chebra valgė ir pirštelius laižėsi 😉

Spurga
3 nedideli baklažanai
200 gr graikinių riešutų
druskos, maltos paprikos pagal skonį
ryšelis šviežios arba žiupsnelis džiovintos kalendros
1 svogūnas
2-3 skiltelės česnako
1 arb. šaukštelis chmeli-suneli (ar kitų kaukazietiškų prieskonių, šafrano)
1-2 arb. šaukšteliai adžikos (jei norime aštrumo)

Baklažanus supjaustyti išilgai 1 cm plokštelėmis (lupti nereikia), dėti į pasūdytą vandenį ir palaikyti 15-20 min., kad dingtų kartumas. Kepti iš abiejų pusių augaliniame aliejuje, kol gražiai pagels. Sudėti lėkštėje.
Įdaras: mėsmale permalti graikinius riešutus, svogūną, česnaką, kalendrą, pasūdyti, įberti chmeli-suneli (ar kitką ką turime), adžiką, raudonosios paprikos pagal skonį. Gerai išmaišyti, įpilti truputį vandens, kad masė būtų ne tokia tiršta, vėl gerai išmaišyti. Turi išeiti tirštoka košelė – kaip varškės kremas.
Baklažano plokšteles storai ištepti mase, perlenkti perpus, viršų taip pat aptepti. Sudėti lėkštėje, galima puošti žalumynais. Atšaldyti šaldytuve.

P.S.: šio patiekalo variacijų yra labai daug. Ypač laisvai „traktuojami“ žalumynai – galima dėti viską, kas prie širdies – bazilikų, petražolių, salierų. Dar kartais pilamas valgomasis šaukštas obuolių acto, o geriausia – granatų sulčių, puošiama granatų sėklytėmis.

r

Štai dėl dzūkiško bandų varianto tai, tiesą sakant, dar neturiu patirties – kaip jas iškepti visiškai sausai ir koks turi būti pjaustymas. O štai galėčiau pasidalinti aukštaitiška patirtimi: iškepi bulvinius blynus, įdėjusi į tarkius kiaušinių, pildama kiek įmanoma mažiau aliejaus. Tada keptuvėje įkaitini aliejų, sudedi iškeptus blynus vieną ant kito, užpili grietine, uždengi, pakepi visą kaugę iki žavaus apskrudimo apačioje, tada ją apverti, pakepi, kol apskrunda kita pusė. Nagi tikrai pasakėlė, bet čia jau reikia iš paviršiaus traškių, o viduje minkštučių blynų mėgėjo  Kiti  mėgsta tik visiškai minkštus blynus – be skūros, kaip sakoma. Tai turi savo technologiją: lėkštę karštų blynų suverčia į kitą lėkštę ir karštąja uždengia, kad jie jam išsustų tarsi koks kugelis. Ai, nesiginčiju

Valdutė
Pečiuje kepant bulvinius patiekalus – jie ir šiaip sausesni gaunasi (kaip ir bet kurie kiti gaminiai).

Bandas kepdavo ant kopūstlapių net Pasvalyje, o norintiems minkšto ir sultingo – kepdavo puodynėje su dangčiu, ten, man  atrodo, kad ir spirgių būdavo.

Aš pirmą kartą matydama, kaip tuos bulvinius papločius ant kopūstlapio deda kept – tai pagalvojau, kad babytei kažkas su galva negerai Man  tada gal kokie 3 metai buvo Galvojau – žaidžia, bet su ugnim/pečium, tai negalima Negalėjau atsistebėt. Bet labai patiko tas sausas blynas, atsimenu, kaip plėšiau jį rankomis ir dažiau  ranka į grietinę su žiubsneliu druskos (čia taip aš valgydavau) ir valgiau. Lygiai taip pat su grietine ir plėšydama aš valgydavau babytės keptą dar šiltą ragaišį (jį kepdavo šunims, bet valgydavau ir aš ) 

Teta 
Aš darau kitaip, tai gaunasi tikrai ” be skūros ” , galima būti ir be dantų :

Pagaminti cepelinų tešlą   , suformuoti apvalius plokščius paplotėlius . Pakepti keptuvėje su nedaug aliejaus, kad būtų gelsvai apkepę , sudėti į karščiui atsparų indą , gausiai apipilti tokiu padažu , kaip cepelinams – pakepinti svogūnai su spirgučiais , paskui dėti daug grietinės, kurią galima praskiesti pienu ( padažo turi būti daug ) ir pašauti į įkaitintą orkaitę . Puodas turi būti su dangčiu. Patroškinti ~30 min. , bet geriau patikrinti ar jie jau minkšti. O minkšti jie bus ir iš viršaus , ir iš apačios

Patikrinta / patvirtinta / valgyta 100 kartų, pasiteisino