SKANAUS, VISADA!

bzikas

Mano grybų apkepas( iš mūsų svetainės  receptyno), šaltas taip pat skanus ir labai gražiai stingsta. Jis kaip varškės apkepas: kol šiltas – minkštas, o atšalęs pasidaro standus. Taigi, paskui galima pjaustyti griežinėliais ir patiekti su grietinės – krapų ar švelnaus majonezo padažais. Ar dar kokiais nors, kurie atrodytų tinkami.

 Aš taip gaminu, nes nemėgstu nesaldžių pyragų, ta prasme, viskas atskirai man labai skanu, todėl dažniausiai pagaminu įdarus į pyragus (labai skanūs)ir nekankinu jų papildomai orkaitėje, o patiekiu su ryžiais, bulvėmis ar pan.

 Šiaip iš sluoksniuotos tešlos labai smagu kepti sausainius, nes galima daryti ir saldžių, ir pikantiškų kartu. Skanu ir greita, kai nėra laiko minkyti, jau nekalbant apie į sluoksniuotos tešlos skareles su obuoliais ir cinamonu. Va čia tai klasika, niekas negali prilygti.

O vietoj sumuštinių gal tiktų ir alaus tešloje keptos krabų lazdelės ar žuvies/vištienos file juostelės?

 Arba į atskirus indelius (uždaromus) pridėti alyvuogių be kauliukų, apšlakstytų nerafinuotu alyvų aliejumi, kas mėgsta- pabarstytų pipirais, fermentinio sūrio kubelių, su savimi prigriebti citrinų bei pomidorų. Paėmus ilgą smeigtuką, elegantišku mostu pasmeigi alyvuogę, sūrio gabaliuką, citrinos gabaliuką ir burnon.

Šiaip, ruošiant iš anksto, labai patogu viską susmaigstyti ir pagaliukus susmeigti į perpus perpjautą citriną (padaryti ežiuką). Jei atrodo, kad citrina čia netinka, galima užsikąsti gabalėliu duonos ir/ar pomidoro riekele.

 Aliejumi reikia apšlakstyti, kad produktai nedžiūtų ir atrodytų estetiškai.Aišku, reikia vežtis daug indelių ir nelabai patogu, jei reikia vykti visuomeniniu transportu. Bet salotos vežamos praskysta, juo labiau, jei tenka šiltai gabenti,  be to paskui valgymui reikia atskirų indų. Žodžiu, nepatogu.

O kai viskas atskirai pjaustoma prieš valgant, tai visai smagu, ypač smagioje kompanijoje, be to –  galima pasirinkti pagal skonį. Va tokių man kilo minčių išvykos tema.

r
 

3/4 l pieno
žiupsnelis druskos
150 g apvirtų ryžių
1 vanilės ankštis
2 kiaušiniai
2 valg. šaukštai cukraus
500 g obuolių
1 valg. šaukštas citrinos sulčių
2 valg. šaukštai cukraus pudros

Užvirinamas pienas su druska. Jame ryžiai ant silpnos ugnies šutinami 30 min. Orkaitė pakaitinama iki 200 laipsnių Celsijaus.

Sumaišomi tryniai+ cukrus+vanilė+ryžiai. Baltymai išplakami ir įmaišomi. Obuoliai nulupami, išimamos sėklos, supjaustomi.

Apačioje dedame ryžius, viršuje obuolius, neblogai dar pridėti mirkytų razinų. Ant paties viršaus citrinos sultys, cukraus pudra.

Kepti 20 min, kol pagelsta.

bzikas

Prisiminiau studentavimo laikų receptą: Pirmiausiai išverdame ryžius .Kol jie verda, keptuvėje aliejuje kepame daug morkų su svogūnais. Atidarome konservuotų šprotų indelį, aliejų nupilame į kepamas morkas, įberiame druskos, keletą lauro lapų, truputį juodųjų pipirų.
Iškepusias morkas sumaišome su virtais ryžiais, šprotais ir BŪTINAI įberiame citrinpipirių (patiekalo “cinkelis”), truputėlį pakaitintame, kad viskas sušiltų.
Jei norite “prašmatniau”, galima keletą žuveliokų palikti ir jais papuošti lėkštėje menišku kaupeliu sudėtus ryžius. Kai kartą pagaminome vienam tokiam asmeniui, švelniai pasakius, laikančiu save “aukšto lygio maisto mėgėju”, tai jis pagalvojo, kad čia baisiai prašmatnus patiekalas su … ančiuviais. Mat gražiai pateikėme, papuošėme poru, agurkėliu, o ir šprotų didelių nebuvo, tik tie elementarūs…Bet mums buvo skanu 😆

no comments 

Žuvies file supjausčiau juostelėmis, šiek tiek pasūdžiau, užbarsčiau maltos kalendros ir su svogūnais apkepinau keptuvėj. Turiu namie du porcijinius molinius indus kepimui, taigi…

Apkeptą žuvį su svogūnais sudėjau ant indelių dugno. Tada dėjau sluoksnį smulkiais žiedynais suskirstyto ir blanširuoto brokolio. Kitas sluoksnis buvo morkų, pjaustytų skridinėliais, o viršutinis sluoksnis – bulvių košė. Bulvių košę  dariau tik su grietinėle, dar šv.krapų žiupsnelį įmečiau.

Tiesa,į žuvį pridėjau ir krapų, ir petražolių.  Manau būtų tikęs ir pomidoras . Mmmm koks skanus apkepas gavosi- fantastika 🙂 🙂 🙂

ziema

Šiandien lengvai išsisuksiu su pietumis. Turiu faršo, tai iškepsiu jį blyne – greita ir skanu.
Tešla:1 kiaušiniui imu 1 šaukštą miltų, įpilu vandens, šiek tiek druskos.

Į faršą – druskos, pipiriukų (kiaušinių nereikia, gaunasi minkščiau), stambiai pripjaustau svogūnų.

 Mesa ant delno išploju labai  plonai –  dar ir peiliu paploju, kad gautūsi dryželiai.Išplotą faršo blyną atsargiai volioju  į tirštoką lietinių tešlą(pasitaiko, kad suyra, bet keptuvėje vėl susilipdo).Gera idėja- išliejus keptuvėje  tešlos blynelį ant jo guldyti faršą ir  ant viršaus vėl tešlos užpilti. Gal dar taip ir geriau. Aliejuje apkepam gražiai iš abiejų pusių + savi pomidorai iš šiltnamio – mmmmm 😛
 

TETA (past/copy)

Nedaug dar Lietuvoje žmonių, žinančių, kas yra artišokas. Dar mažiau – ragavusiųjų jo. Net ir pamatę jį, nerizikuoja pirkti, nes nežino, ką su juo daryti. Fridrichas Valteris, garsus virėjas, sako, kad ir Vokietijoje daug kas nepažįsta artišoko. Užtat Pietų Europoje jis labai populiarus. Ypač Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Ten šio augalo tėvynė, ten labai senos jo vartojimo maistui tradicijos. Ten jį mėgsta visi. Italijoje kasmet užauginama apie pusę milijono tonų artišokų. Tik dešimt tūkstančių tonų eksportuojama, daugiausia į Prancūziją ir Vokietiją. Daugiau eksportuoti nėra kaip, nes visa kita suvalgo patys italai.

Artišokas užauga nuo 60 cm iki 150 cm aukščio. Kaip visi augalai, jis žydi, todėl sukrauna daug pumpurų. Pumpuras – graižas – didelis, iki 9 cm skersmens. Žiedas iš tolo traukia akį mėlynai violetine spalva. Augalas daugiametis, bet nė vienais metais jam nepavyksta pražysti. Vardan pilvo malonumo žmonės atsisako žiedų grožio. Žiedų nevalgysi, o pumpuras skanus. Užaugę ar visai jauni pumpurai su pasigardžiavimu suvalgomi. Valgoma nedidelė pumpuro dalis – tik mėsingas pagrindas arba žiedsostis ir mėsinga skraistlapio, arba žvyno, apačia. Koto vidurys valgomas, jeigu nulupsite žievelę. Pumpuro vidurys nevalgomas. Tad iš stambaus pumpuro maistui suvartojama visai nedidelė dalis, o tiek daug išmetama.Nuo senovės šiam augalui priskiriamos afrodiziako savybės. Manoma, kad ir vyrams, ir moterims jis vienodai stiprina geismą. Ta nuomonė ypač vyravo pertekusiame malonumų Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV dvare. Mėgaujantis valgiu į dar didesnį malonumą – toks buvo tikslas. Kadangi vien artišoku sotus nebūsi, dvaro virėjai kūrė įvairius patiekalus iš jo.

Kas gaminama iš artišoko?
Tradicinis artišoko patiekalas yra pats pumpuras arba galvutė – jo valgomos dalys. Taip pat populiaru yra įdaryti pumpurą įvairiais įdarais. Tai daroma tik dviem būdais: įdaromas mėsingas pumpuro pagrindas arba visas pumpuras, išpjovus vidurį. Kiti patiekalai yra netradiciniai – virėjų kuriami artišoko deriniai su kitomis daržovėmis. Artišokas gaminamas šaltam arba karštam užkandžiui. Pagrindiniam patiekalui jis yra per lengvas. Be to, sunkesnės ir aštresnės sudedamosios dalys jį užgožtų. Tačiau su tinkamais padažais ir įdarais jis yra fantastiškai skanus.

Kaip valgyti artišoką?
Tai didžiausias keblumas nežinantiesiems. Nesunku ir apsijuokti bandant supjaustyti artišoką lėkštutėje. Mat, jo žvynai sausi ir kieti, kaip eglės kankorėžio skujos, su plaušais. O gudrybė visai paprasta – reikia lupti žvynus vieną po kito. Baltą mėsingą atlupto artišoko dugną pamirkyti į padažą, majonezą ar užpilą ir, paėmus dantimis, išbraukti minkštimą, o žvyną išmesti. Toks laupymas ir braukymas užima nemažai laiko, štai kodėl artišoko valgymas yra ne kasdienis, o proginis malonumas. Kai pasieksite vidurinius žvynus raudonais galais, nutraukę išmeskite, išgremžkite ir išmeskite pūkuotą vidurį, o tada liks didžiausias mėsingas gabalas – pagrindas. Žinoma, ne toks jau didelis. Štai taip valgomas užaugęs artišokas. Bet jaunas mažiau apkarpius valgomas visas. Perpjautas į dvi ar keturias dalis apverdamas 10-15 min. Galima ištepti alyvų aliejumi ir apkepti ant anglių.
xxx

Egzotiškos salotos

3 pomidorai
1 indelis bambuko daigų (didelis)
0,5 indelio artišokų kotų (Artišokas)
1 greipfrutas
1 citrina
1 puodelis salotų padažo
1 šaukštelis garstyčių
druskos
pipirų

Nuplauti ir nusunkti bambuko daigus bei artišokus.
Pomidorus supjaustyti griežinėliais, daigus – ritinėliais, artišokų kotus bei nuluptą greipfrutą – kubeliais.
Pašlakstyti citrinos sultimis ir išmaišyti.
Padažą išmaišyti su garstyčiomis bei prieskoniais ir patiekti padažinėje.

Daržovės su citrinų-prieskonių užpilu
8 porcijos

230 g šviežių pupų ankščių arba 170 g pakelis šaldytų pupų anksčių, atšildytų ir nusausintų
400 g konservuotų artišoko šerdžių, nusausintų ir supjaustytų į keturias dalis (Artišokas)
200 g konservuotų kukurūzų burbuolių, nusausintų
8 šviežių grybų, padalintų į keturias dalis
2 vidutiniai pomidorai (Pomidorai)
1/2 puodelio alyvų aliejaus
1/4 puodelio balto vyno acto
2 šaukšteliai sutarkuotos citrinos žievelės
1 šaukštas citrinos sulčių
1 šaukštelis cukraus
1 šaukštelis džiovinto baziliko (Bazilikas)

Jei naudojate šviežias pupelių ankštis, nupjaukite galiukus ir pašalinkite plaušelius. Virkite uždengtame puode nedideliame kiekyje sūdyto vandens 2-4 minutes arba iki suminkštės; nusausinkite. (Jei naudojate šaldytas pupelių ankštis, jų nevirkite.) Dideliame dubenyje sumaišykite pupelių ankštis, artišokų šerdis, kukurūzus, grybus ir pomidorus. Uždenkite ir padėkite į šaldytuvą 1-2 valandoms.
Užpilui sumaišykite aliejų, actą, citrinos žievelę ir sultis, cukrų ir baziliką uždengiame inde; uždenkite ir gerai suplakite.
Tiekdami užpilkite užpilą ant daržovių mišinio; atsargiai išmaišykite.
Pastaba: Jei vežatės šias salotas į gamtą, transportuokite daržovių mišinį ir užpilą atskirai šaldiklyje. Sumaišykite prieš patiekdami.

Tyliai tyliai
1. Bazinis prancūziškas variantas  yra su sūriu iš dėžutės su besišypsančia karve, bet tikriausiai sugalvosit, kokiu lietuvišku sūrio variantu galima pakeisti;
 – taigi išvynioji tos besišypsančios karvės sūrio trikampiukus, sukreti į dubenį, pripjaustai žalių svogūniukų laiškų, iš malūnėlio pipirų ( juodų ar kokius ten labiau mėgsti ), užbarstai mėgiamų žolelių ar/ir kmynų,  viską labai gerai pertrini su šakute. Beje, visai pakenčiamai gaunasi iš lietuvisko riebesnio varškės sūrio, nors pats efektas ”trašku-skysta” ne tas, varškiniai bus labiau guminiai, bet irgi idomus…:)
   – Is gautos vienalytės masės suformuoji maždaug vieno cm dydžio kukulaičius, apvolioji miltuose, suvilgai plaktam kiaušinyje ir dar apvolioji džiūvėsėliuose ( arba, įvairovės dėlei, dalimis varijuoji- pvz.: sezamo sėklose arba rupiai maltuose graikiškuose riešutuose ( aš tiesiog plėvelėje įvyniotus išlukštentus riešutus per uždengtą servetėlę “pereinu”   mėsiniu plaktuku ;))  išdėlioji ant kokios lentutės ir kokį pusvalanduką palaikai šaldytuve ( laikas šaldytuve šiaip jau priklausys nuo to, kada  ruošiesi juos patiekti svečiams ).
   – Tada į įkaitintą fritiūrinę arba gilesnę keptuvę su įkaitintu  aliejum suberi tuos kukulaičius TRUMPAM, kol VOS VOS apskrus džiuvėsėliai ( ar kt. ) ir kiaurasamčiu trauki lauk. Sudedi ant pop.servetėlės riebalams sugerti ir dar po minutėlės  patieki karštus svečiams sutriaukšti. Idealu patiekti dar šiltus, nes išore traški ir taip liks, bet šiltas vidus bus skystas- todel skoninis efektas  stipresnis.
2.Iš duonos tešlos.   Idealiausia, jei pati kepi duonutę namie arba gyveni prie pat duonos kepyklos, kur turi gerų pažistamų bei gali paprašyti jau paruostos tešlos9kas šiaip jau mažai tikėtina ),jei ne – tai iš duoninių miltų mišinio su mielėm, druskos žiupsneliuku ir šiltu vandeniu užmaišai vienalytę tešlą ir  palieki  ją šiltai, kol pakilti.
3. Kitokį variantą esu dariusi grynai eksperimentuodama: virtų bulvių koše, prieskoniai, BE druskos, tarkuoto pigiausio fermentinio sūrio – puse bulvių masės kiekio ( kitaip kukuliai ar blyniukai sutrupa imant i rankas ), mielių būtinai, palieki šiltai, kol pakyla, toliau formuoji ar kukulaičius, ar blyniukus -procedura ta pati, tik kepa kiek trumpiau, cia bendrai reik atsargiau, nes labai lengva sudeginti!
ĮDARO  pasirinktinai yra du variantai: arba jis  kepa tešlos viduje ( irgi daromas toks vieno kąsnio kukulaitis ), arba ant  mažulyčiu jau apkeptų tešlos blynukų.
Įdaras gali būti iš visko ir bet ko, ką  turi po ranka, gali būti ir šaldytuvo likučių “sulikvidavimas”.:)
Keletas pavyzdžių:
 kubelis fetos;
dešrelės riekelė;
sūrios žuvies gabaliukas ( man skaniausia būdavo
su silkės ikrais );
alyvuogė be kauliuko – viena arba kuo nors įdaryta;
KEPIMAS.  Pašauni į dar tik užkaistą orkaitę ( kol įkais iki plius minus 200C ) ant skardoje ištiesto aliejumi ištepto sviestinio popieriaus; tešla dar kiek išsipučia – kol kaista orkaite – ir toliau jau labai greitai iškepa ( mazdaug per 10 min.)
Nepamirškit  apačioje padėti indą su vandeniu!
UŽTEPIMUI:
1 variantas .  50 g. fetos, 5 ančiuvių file aliejuje, pusės citrinos sulčiu, 3 valg. šaukstai alyvuogių aliejaus, šviezio čiobrelio žiupsneliukas, 10 juodųjų alyvuogių be kauliukų
Viska ištrini iki vienalytės masės ir užtepi ant beveik iškeptų “blyneliukų”, vel pašauni orkaitėn  -max. 10 čiai min. ir patieki valgyti.Skanu ir šilti, ir šalti.
 2 variantas.  50 g. kavamale sumaltų riešutų(lazdynų, graikiškų arba saldžiųjų migdolų), vieno kiaušinio trynys, 50 g. geros grietinės, truputukas tikrai gero fermentinio smulkiai tarkuoto sūrio, druska ir pipirai.
Užtepi ir pašauni “baigti” kepti, mazdaug 10min, viskas priklauso tik nuo orkaites ir kaip stipriai apskrudusias pluteles megstat triauškint.
IR TAIP TOLIAU… :))))))))