SKANAUS, VISADA!

Markeris
Kepiau paprasčiausius kotletus, ir apsižiūrejau, kad turiu lydyto sūrelio (Lankų, tepamas), kurio galiojimo terminas  jau  buvo prie pabaigos. Taigi surizikavau ir įtrenkiau visus 200 gramų į faršą.

 Visa kita – kaip visada: kiaušinis, svogūnas, prieskoniai, šiek tiek miltų (man skaniau, nei su batonu). Ir, zinokit, kaip man – patiko !!! 😆  . Sakau, kitąkart  ir į vištienos farša įmesiu  -dar ir  su kokiais pievagrybiais  😉

Migle
Kepiau tokius paprastus maltinukus -su džiovintų slyvų įdaru.Faršas- kaip paprastai -mirkytas batonas, kiaušinis, česnakai, avokado prieskoniai vištienai, dar truputukas druskos, pipirų ir kadagio uogų maltų.Aišku- bazilikučiai, krapai.

Sulipdytus maltinukus dėjau skardon,kurią ištepliojau aliejumi ir šlakelį vandens įpyliau. Paskui sugalvojau, kad reikia  tuos maltinukus sezamo sėklom apiberti .Sukišau orkaitėn ir tik  po kurio laiko sugalvojau, kad nekenks  ir vorčesteriu palaistyt 🙄 .O dar  po kokių  20 min. kažkodėl susišvietė, kad gal reikia ir  kiaušiniu plaktu paviršių aptepliot       
Rezultatas buvo geEEEras  😆 -tokie skanučiai/minkštučiai, su  gražia  traškia plutele  😉

Spurga

 Šiokį tokį mini atradimą  😆  padariau . Visos gi žinot tuos vištienos kepsnelius/blynelius, -su  majonezu, kiaušiniu, krakmolu, česnaku.Taigi –  neradus parduotuvėje krūtinėlių (nuo šlaunelių mėsytę gramdyt tingėjau  ), nusipirkau tokios šaldytos, dešros pavidalo, maltos vištienos mėsos.  Žodžiu, a la šaldytas vištienos faršas.  Jis man labai  tiko: atšildžius paaiškėjo, kad  postambiai sumaltas – ne kokia košė. Taigi puikiai tiko blynams-tokie iškilūs, purūs gavosi. O jau “bedantėliams” (kaip mano močiutė) – pasaka. O dar ir kaina nesikandžioja (turint minty, kad jokių kaulų  maltų tame farše nėra ) 😛

Markeris

1 kiaulės liežuvis
1 virtas kiaušinis
žalių konservuotų žirnelių
salotų
1 pomidoras,
agurkas (tas nedidelis)
6 ridikėliai (tik tiek teturėjau)

padažiukas-  50/50 majonezas su krienais.

dabar dar galvoju, kad  turbūt koks mėlynas svogūnas kartu tiktų ir gal drožlės kokio DŽIUGO sūrio

Originalus uzbekiškas receptas (iš”Namų ūkio enciklopedijos”, 1987 m.)
200 g kvietinių miltų
1/3 stiklinės vandens
400 g riebios avienos
30 g kurdiuko lajaus ( avienos taukinės) arba šiaip riebaliukų,3 svogūnai
3-4 šaukštai sviesto
150 g grietinės
maltų raudonųjų pipirų ir druskos pagal skonį

Avienos minkštimas sukapojamas kartu su svogūnais, paskaninama druska, maltais raudonaisias pipirais ir gerai sumaišoma. Kurdiuko lajus supjaustomas mažais kubeliais.

Įminkoma prėska tešla kaip lakštiniams, iškočiojama ir supjaustoma kvadratais 10 x 10 cm. Į kiekvieno kvadrato vidurį dedama faršo ir gabalėlis kurdiuko lajaus. Kvadrato galai sujungiami, kraštai suspaudžiami, kad išeitų pailgas pyragėlis. Verdama garuose apie 40 min. Patiekiama mėsos sultinyje. Atskirai duodama grietinės ir smulkintų žalumynų.

p.s. galima gamint ir naujoviškuose gariniuose puoduose.

r

Mantus gaminau dviejų dydžių dideli vakarienei, o mažiukai bus užšaldomi ir lauks šeštadienio šventės.

Rakauskaitė Eva

” Pasivagiau ” receptą iš VRM kulinarinės svetainės, gal nepasodins ??? ;)(autorius – Senas Vilkas)

Na, kaip žinote, sveikiausias ir geriausiais savo maistines savybes išsaugojantis maistas yra tas, kuris gaminamas ant garų.
Tam reikalingas specialus puodas. Mantų receptas, panašus kaip ir koldūnų.
Tešla:
Miltai, vanduo arba pienas, druska ir keli šaukštai aliejaus.

Faršas:

aviena, kiauliena arba jautiena -du trečdaliai,  ir vienas trečdalis susmulkintų svogūnų. Vietoj svogūnų galima naudoti  mišinį (smulkinti kopūstai, morkos ir svogūnai)  prieskoniai, druska, pipirai.       Į mėsos faršą  dėl sultingumo galima įpilti šiek tiek  grietinės ar pieno.
Toliau viskas daroma kaip ir koldūnams, tik  mantai didesni pagal apimtį- maždaug pusės  moters delno dydžio.
Mantai  gaminami specialiame garų puode.Garinami apie 40 min.
Toliau išimami, apipilami grietine ar kokiu kitu padažu ir -skanaus.

Viskas lengva, paprasta ir svarbiausia sveika bei skanu.

teta

miglė

Na, šiaip jau tai yra mūsų receptyne pateiktų valkatinės garinių  žuvies maltinukų modifikaciją. T.y. faršas gaminamas kaip minėtam recepte, tik šįkart ne tik krapų, bet ir bazilikų pribėriau:

copy/past:
Lydeką su visom skūrom/kauliukais bent 2-3 kartus permalam mėsmale . Į faršą pridedam šiek tiek smulkinto svogūno, krapų- be gailesčio, beriam druskos/pipirų, kas mėgsta -kitokių žolelių,piene išmirkyto batono(džiūvėsėliai netinka) kelias riekeles. Įmušam kiaušinį ir gerai išmaišome.
xxxxx

Dar pagalvojau, kad visai neprastai būtų vietoj pieno grietinėlėje(kuo riebesnėje) batoną mirkyt, mat lydeka sausa žuvis.Paskui iš faršo sulipdžiau tokį vieną pailgą “blyną” -iš abiejų kraštų siaurėjantį.Jį formuoti reikia iškart ant tų grotelių, kur paskui į puodą su garais kišim, nes faršas gaunasi skystokas …
Dar vienas fintas – ant tų grotelių dar klojam folijos lapą ir jau joje pribadom smulkių skylučių -nes jei tiesiai ant grotelių, tai per skyles faršas iškristų puodan ir -po viso grožio 🙁 
Taigi, taip paruoštą lydį ant grotelių kišam į puodą, kuriame jau užvirė šiek tiek vandens.Užvožiam dangtį ir verdam garuose – kažkur apie 30 -45 min., mat tokio gaminio tai jau nepavartysim, kaip maltinukus, tad užtrunka ilgiau.
Ar gatava -tikrinam pagaliuku -sultys jau neturėtų tekėti, arba turi būti bent jau visiškai skaidrios.
Kol žuvis troškinasi garuose, lydekos galvą, nupjautus pelekus ir nugarkaulį su mėsos likučiais išverdam su prieskoniais, svogūnu/morkom , druska/pipirais LABAI nedideliame kiekyje vandens, nukošiame.

Kai lydeka jau išvirė garuose, atsargiai su visomis grotelėmis išimame iš puodo.Nerizikavau dėti į lėkštę nepjaustytos, nes labai puri ir minkšta gaunasi, gali suirti.Tad supjausčiau į tris dalis, mentele atsargiai atskyriau nuo folijos ir dėjau į pailgą lėkštę, stengdamasi užmaskuotI pjovimo vietas.

Apliejau citrinos sultimis,galvų/pelekų nuoviru,o po to -dar ir baltu kiaušinio/ sviesto/grietinės padažu(yra receptyne).

Beliko pasirūpint “grožiu” Na, jo užuomazga gaunasi jau nuo  padažo, kuriuo apliejame,kiaušinio smulkintų gabalėlių.

Belieka pasirūpinti galva/uodega ir “žvynais” .
ŽUVIES AKIS darom paprastai -išpjaunam alyvuogės ritinėlį ir į jį įsodinam žalią žirnelį.Galima ir BURNĄ  padaryt, bet aš tingėjau  – iš virtos morkos ar paprikos, pvz., vienžo -kaip kas sugalvojat.
ŽVYNUS dariau dvejopus :vieni iš mažyčių marinuotų agurkėlių plonyčių riekelių, kiti iš alyvuogių skrutuliukų, kurių viršuje -po žirniuką(kaip akys).Dar gražiau būtų -jei ikrų turėtume.Arba  -spanguolių/bruknių.
UODEGA buvo banali -išdėliojau “vėduokle”  tuos pačius mažiukus agurkėlius(galima juos ir išilgai perpjauti perpus, kad “tvarkingiau” žiūrėtųsi )Arba iš poro vėduoklę išpjaustyt…
Kai baigiam puošybos procedūrą, visą šitą grožį nešam šaltin ir pamirštam iki susirinks svečiai.Mat  visi tie “antpilai” turi sustengt.
Prieš patiekiant į stalą, šonuose aplink papuoštą žuvį  primėtom alyvuogių neskaldytų, agurkėlių ,galima ir citrinos griežinėlių ir t.t.
Vienžo -puošimas šiaip jau labai individualus reikalas -kaip kas sugalvoja -taip ir gerai.

SKANAUS

p.s.tarp kitko – jei neturit galimybės virti garuose, ne prasčiau gausis, jei  orkatėje “kepsit”, įkišę į kepimo rankovę.Tik būtinai pridenkit paviršių folija, kad nepridegtų.Tuomet ir lėkštėn perkelti lengviau bus 🙄 😆