SKANAUS, VISADA!

Valdutė

1 pokelis varškės,
1 kiaušinis,
2 šaukštai manų kruopų,
4 šaukštai krakmolo,
Įdarui :virta mėsa su pakepintais svogūnėkais ir pageidaujamais prieskoniais.

Giedrius (past/copy iš autoriaus svetainės)
Apie pankolius ( angl. Fennel ) buvau girdėjęs, bet ragauti neteko. Nusprendžiau išmėginti, kas čia toks per daiktas, ir, atleiskite už kalambūrą, su kuo jis valgomas.

Paprastai pankolį aprašo kaip “krapo giminės augalą su stipriu anyžių kvapu”. Lapai išties primena krapus, bet kvapas jų skiriasi. Pats gumbas, baltoji dalis, perpjovus išties kvepia anyžiais, bet skonis bent jau man panašesnis į saliero, tekstūra irgi panaši. Labiausiai kvepia jo sėklos, perkandus vieną iškart pagalvoji “visai kaip anyžiai”, bet kai palygini greta su tikrais, visgi skiriasi. Kiek teko skaityti, jie auginami ir Lietuvoje, tik reikia labai šiltos vasaros, kad subrandintų sėklas.

Taigi, pabandykime salotas su pankoliais.Imame vieną – dvi morkas, nuskutame, ir tuomet paprastu skustuku “suskutame” ją išilgai į juosteles.Žinoma, jeigu tingite – galite tiesiog sutarkuoti su burokine tarka. Juostelėmis supjausčius tekstūra kitokia, prezentacija irgi gražesnė.Žaliąją pankolio dalį nupjauname ir panaudojame kur nors kitur, nuplauname, nupjaustome parudavusias vietas. Tuo pat skustuku, pjaudami išilgai, “suskutame” juostelėmis ( galima ir aštriu peiliu ). Dedame kartu su morkomis į dubenį, užpilame porą šaukštų extra virgin alyvų aliejaus ir kažkur pusę šaukšto vyno acto. Jeigu turite šampano acto, dar geriau. Turbūt. Na bent jau skambės gražiau tai faktas. Viską gerai išmaišome, paliekame pusvalandžiui pasimarinuoti, kad daržovės suminkštėtų.

Tuo tarpu du mandarinus nulupame, sudaliname į skilteles, pasidedam atskirai. Jeigu mandarinų nėra, o yra tik apelsinų, arba mandarinų skūrelė kietoka, minkštimą reikia atskirti nuo membranų. Tai daroma taip: nupjaunamas apelsino viršus ir apačia tiek, kad pasimatytų minkštimas. Tuomet nupjauname žievę, sekdami apelsino kontūrais, kad kartu nusipjautų ir dalis skiltelių šono. Gauname tokį apipjaustytą apelsiną, iš kurio dabar jau galima dviem peilio pjūviais išpjauti skiltelę be membranų. Kas lieka galima tiesiog suvalgyti, arba išspausti į salotas. Na ne žieveles, žinoma, membranas.

Kai daržovės pasimarinuoja, beriame apelsinus į salotas, ten pat įpjaustome porą smulkiai atpjautų griežinėlių raudono svogūno ( galima ir nedėti, kas nemėgsta ). Įmaišome saują “watercress” salotų. Gerai išmaišome, beriam druskos, pipirų, ragaujam, jeigu reikia – įpilam dar truputį acto. Salotos paruoštos. Labai gaivios, nuo pankolių gan aiškiai jaučiasi jau minėtas anyžių kvapas, morkos būna jau apminkštėjusios, bet vis dar traškios. Žodžiu, labai neblogai, man patiko.

Antras dalykas, ką pabandžiau padaryti su pankoliais – juos iškepti. Va čia tai tikrai labai rekomenduoju. Iškepę pankoliai minkštučiai, jų kvapas iš anyžinio tampa vos juntamu egzotišku “je ne sais qois”. O kepti taip: perpjauname pankolius išilgai į keturias dalis, taip, kad apatinė dalis liktų nepažeista, nes pankolio lapai, panašiai kaip svogūno ar kopūsto, visi susijungia būtent apačioje, jeigu ten nupjausite – jie pabyrės. Sulaistome alyvų aliejumi, pabarstome rozmarinu, juodaisiais pipirais ir druska ( taip pat tinka čiobrelis, česnakas ). Dedame ant skardos. Tą pačią procedūrą atliekame su nedidelėmis raudonomis bulvikėmis, jeigu didesnės – pjauname per pusę ar į ketvirčius. Kišame į orkaitę, 205-210C, kažkur apie valandą, kol bulvės paruduoja. Praėjus pusvalandžiui orkaitėje bulves apvartyti, kad vėl pasidengtų aliejumi ir gražiau apskrustų. Priklausomai nuo bulvių dydžio, laikai gali skirtis, karts nuo karto smigtelkit peiliu, patikrinkite, ar jau iškepę. Taip pat galima tai kepti kartu su kepančia višta. Vištą užmetam ant V formos grotelių, o daržoves išdėliojam apačioje, kad taukai iš vištos varvėtų ant daržovių.

Pankoliai gražiai paskrunda, suminkštėja, nuostabiai kvepia, skonis švelnus, anyžių kvapas vis dar jaučiasi, bet labai švelniai, kaip nelabai suprantamas egzotiškas prieskonis. Kartu su bulvėmis labai tinka prie keptos paukštienos ar šiaip kepsnio.

Miglės trigrašis: jei nepatingėsit nukeliauti į Giedriaus svetainę -rasit dar ir nuotraukų iš  aprašomų patiekalų gaminimo eigos.

Prietelius

Pabandykit padaryti labai paprastą patiekalą , ypač jei turite daug morkų.

Reikes: 1 kg morkų, poros šaukštų sviesto, 1 šaukšto cukraus, stiklinės daržovių sultinio, pusės indelio grietinėlės, druskos, baltųjų pipirų, petražolių.

Morkos supjaustomos 1 cm storio pailgais gabaliukais. Keptuvėje ištirpdomas sviestas ir nuolat maišant pagruzdinamas cukrus. Sudedamos morkos ir “apveliamos” šita karamėle. Užpilamas sultinys ir troškinama. Baigiant troškinti(kai morkos suminkštėja) įpilama grietinėlės ir apibarstoma petražolėmis.
Skanaus

grilis

 (1)
1 kg morkų
3-4 skiltelės česnako
2 svogūno galvutės
2-3 valg. šaukštai acto (3%)
Malta aštrioji paprika
Aliejus
Druska

Morkas nuplauti, nuskusti, supjaustyti plonais šiaudeliais arba sutarkuoti specialia tarka, gerai pasūdyti ir leisti pastovėti 10-15 minučių. Po to lengvai praplauti, nuspausti, sudėti į emaliuotą dubenį, suberti papriką, užpilti actu. Svogūnus smulkiai supjaustyti, pakepti ant aliejaus iki auksinės spalvos, duoti ataušti. Česnaką sutrinti arba išspausti, sudėti į morkas. Keptus svogūnus (be aliejaus) sudėti į morkas, viską gerai išmaišyti.

 (2)
1 kg morkų
2 galvutės česnako
5 arb. šaukšteliai cukraus
½ stiklinės obuolių acto
½ arb. šaukštelio adžikos
1½ stiklinės saulėgrąžų arba sojos aliejaus
1 arb. šaukštelis maltos aštriosios paprikos
½ arb. šaukštelio maltų juodųjų pipirų
Druska

Morkas nuplauti, nuskusti, supjaustyti plonais šiaudeliais arba sutarkuoti specialia tarka. Česnakus išspausti į morkas. Pasūdyti, sudėti maltus papriką ir pipirus. Užpilti actu, kuriame ištirpintas cukrus ir adžika. Gerai išmaišyti ir plonus sluoksniu išdėti į dubenį ar lėkštę (kuo didesnio skersmens).
Keptuvėje įkaitinti aliejų, kol nepradės palengva rūkti, tada kuo tolygiau juo užpilti morkas ir tuoj pat uždengti dangčiu. Po 3 minučių nudengti, išmaišyti morkas ir perdėti į užsukamus stiklainius, suspaudžiant, kad neliktų oro tarpų. Užsukti dangtelius ir duoti atvėsti. Palaikyti šaldytuve 1 parą.

 (3)
1 kg morkų
1 valg. šaukštas cukraus
4-5 valg. šaukštai acto
1 česnako galvutė
4-5 valg. šaukštai aliejaus
1 arb. šaukštelis maltos aštriosios paprikos
1 valg. šaukštelis druskos
Morkas nuplauti, nuskusti, supjaustyti plonais šiaudeliais arba sutarkuoti specialia tarka. Pasūdyti, truputį pamaigyti, po to nupilti susidariusias sultis į atskirą indą. Suberti cukrų, maltą papriką, išspausti česnaką, supilti actą ir viską gerai išmaišyti. Aliejų užkaitinti ir tuoj pat užpilti ant morkų, supilti sultis, išmaišyti ir ataušinti.

grilis

 Siūlau visų norinčių dėmesiui tikrą vitaminų šaltinį, pavasarį pravers (Šopskij salat, bulgarų virtuvė)

 Pomidorai 300 g; Agurkai 200 g; Saldžiojo pipiro ankštys 100 g; Brinza 150 g; Svogūnas 100 g; Aštriojo pipiro ankštis (nedidelė) 1 vnt.; Alyvuogės 50 g; Petražolės 50 g; Aliejus; Actas; Druska;

Svogūną smulkiai supjaustyti. Saldžiojo pipiro ankštims išpjauti sėklakotį, atidžiai pašalinti sėklas, ankštis supjaustyti juostelėmis. Taip pat išvalyti aštriojo pipiro ankštį, ją smulkiai supjaustyti. Agurką ir pomidorus supjaustyti kubeliais. Viską pasūdyti ir gerai išmaišyti.

 Salotas perdėti į salotinę, užberti smulkiai supjaustyta brinza, alyvuogėmis ir petražolėmis. Prieš patiekiant į stalą užpilti aliejaus – acto mišiniu. Svogūnas kartais būna ne smulkinamas ir įmaišomas, o sudedamas greta išmaišytų salotų salotinės pakraštyje, supjaustytas pusžiedžiais (kad jo nemėgstantys galėtų valgyti salotas be jo).

Jeigu brinzos neturite – galima naudoti fetą, bet skonis jau nebe toks aštrus. Teko ragauti ir salotų, į kurias buvo dar pridėta konservuotų kukurūzų ir supjaustytų marinuotų pievagrybių. Irgi buvo visai priimtina.

 P.S. Šopai – bulgarų gentis, gyvenanti (gyvenusi?) aplink Sofiją. O tokias salotas gausite Bulgarijoje bet kurioje maitinimo įstaigoje, namie irgi pietus pradeda nuo jų.

R

 Užpilas: 4 šaukštai alyvuogių aliejaus, 1 šaukštas obuolių acto, 2 šaukštai smulkintų šviežių žolelių (nuo baziliko iki petražolės ar žieminių svogūnėlių, kas yra po ranka).

1 žalia paprika, 1 didelis svogūnas, 400 g pomidorų, pusė ilgo agurko, 150 g avies sūrio, 50 g juodųjų alyvuogių, žiupsnelis maltų pipirų, norint – truputis druskos.

Viena paslaptėlė. Salotinę reikia ištrinti česnako skiltele. Paskui paeiliui, kaip nurodyta recepte, supjaustyti riekelėmis papriką, svogūną, kubeliais – pomidorus, agurką, sūrį, alyvuoges perpjauti per pusę ir išimti kauliuką. Žodžiu, dedame sluoksnį ant sluoksnio. Paskui supilame užpilą, atsargiai išmaišome, salotinę uždengiame ir laikome šaldytuve 20 min. Papuošiame baziliko ar melisos lapeliais.

Labai skanu su traškiu batonu 

Genija

Mano salotos su mocarela tokios – pomidoro ir mocarelos riekeles sudedu pramainiui, Į kas antrą tarpelį įkišu po šviežią baziliko lapą ir apipilu alyvuogių baziliko aliejum. Mmmmm…

Fetą  naudoju tik  iš “Fetaki” melynų pokelių. Mat kitokia – jau ne feta, o tarpinis variantas tarp fetos ir lydyto surio.

Taigi: pomidorai, salotos, agurkėlis,  svogūniuko(ne laiškų) labai smulkiai truputis , juodos alyvuogės .Viską išmaišom su  trupučiu alyvuogių aliejaus. Tada papjaustom ant viršaus fetos  gabaliukus -maždaug  2×2cm . Fetą dedu tik po  daržovių maišymo, nes ji labai yra. Druskos nereikia , nes fetakis sūrus. Pipiriuko galima. Dar galima paprikos ir pupelių – gausis meksikietiškai.

teta

Bulves nuskutame, išverdame,   nusunkiame, bet nedžioviname. Žemaičiai pasakytų  -“sukriušame” bulves (sutrinam  bulvių košę). Ją  praskiedžiame pienu – kad būtų skystos manų košės konsistencijos. Pilame ruginius miltus – tiek, kad vėl sutirštėtų. Verdame visą laiką maišydami, kad neprisviltų, pasūdome. Paragaukit –  reikia, kad nesijaustų “žalių” miltų skonio. Lašinikus, šoninę (šalto/karšto rūkymo)pakepiname su svogūnais, išjungiame, sudedame grietinę, įberiame krapų. Pusinę košę dedame piramides forma į lėkšte, piramidės viršuje padarome įdubimą, į kurį supilame makalą (padažą). Valgome šaukštu kabindami košę ir pamirkydami makale. Prasidėjus šviežrūgių agurkų sezonui, galima prisikąsti (tarm.) tokių agurkėliu

Žemaičiai gali tokią košę valgyti pusryčiams, pietums (tik ne per darbymetį) ir vakarienei.

Pusmarškonė košė – terminas daugiau naudojamas kulinarinėse knygose, mano miestelyje – tik pusinė košė

IRVELA
Panašią košę virdavo mano močiutė Telšių raj., tik vietoj ruginių miltų dėdavo kvietinius ir ji buvo vadinama pusmarškone koše.