Šiuo metu žiūrite: sviestas


KIJEVO KOTLETAI: nesenstanti klasika

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Kijevo kotleto receptas -vienas iš pačių populiariausių mūsų svetainėje.

Jį rasite čia : http://www.skanausvisada.lt/wp/kijevo-kotletai-46/

Tačiau tai visiškai nereiškia, kad šį tam tikro įgudimo reikalaujantį patiekalą galima gaminti tik iš vištos krūtinėlės mėsos. Pasak legendos, šio recepto pradininkas jį pirmiausiai pagamino iš… vištos ketvirčio ! Štai ir aš susigundžiau.

Tiksliau -kadangi turėjau nusipirkusi vištą, o valgytojų buvo keturi – iškepiau du tradicinius, t.y. -iš vištos krūtinėlės , o kitus du -iš šlaunelių. Ir nenusivyliau 🙂

4 porcijoms reikėjo:

2 vištos krūtinėlių file, 2 vištos ketvirčių, 100 gr. sviesto, 2 kiaušinių, miltų ir dziūvėsėlių, druskos, pipirų,petražolių, krapų(įdarui), 1 citrinos sulčių, 0, 5 l aliejaus kepimui.

Kadangi apie Kijevo kotletų  gaminimą iš krūtinėlių informacijos yra daug ( kad ir aukščiau minėtoje nuorodoje), šįkart plačiau pakalbėkime, kaip šį skanėstą pasigaminti iš ketvirčių.

Taigi  nuneriam odelę, šlaunelės vidinėje srityje padarom įpjovą ir atsargiai, kad nesupjaustyt mėsos, išimam šlaunikaulį.Paskui taip pat atsargiai nuneriam(ne nupjaustom –  kad liktų sandari kišenėlė) mėsą nuo blauzdikaulių . Per maistinę plėvelę gerai išmušam mėsą  iš abiejų pusių.Po to -išneriam kulšelę išvirkščiai -ir šią dalį išmušam dar kartą.Pabarstom mėsą druska ir pipirais, paliekam šiek tiek pasimarinuoti ir imamės sviesto gardinimo.

Į pusę pokelio sviesto (ne mišinio, atšildyto) išspaudžiam pusės citrinos sultis, vieną skiltelę česnako, po saujelę  šviežių ar šaldytų pertažolių ir krapų. Gerai šakute išmaišome ir suformuojame pailgus skritulėlius. Juos nedelsiant ištremiam šaldiklin ( trumpam) ar šaldytuvan -kad sustengtų  greičiau.

Po to formuojame kotletus. Į blauzdelės kišenėlę įdedam atvėsusio sviesto gabalėlį, ant viršaus užklojam šlaunelės mėsa, apglostom, kaip cepeliną, kol įgaus gražią pailgą formą. LABAI SVARBU gerai išmušti mėsos pakraščius -kad gerai priglustų. Taip pat svarbu (gaminant tiek iš krūtinėlės, tiek ir iš ketvirčių mėsos), kad ta šlaunelės ar file pusė, kuri apvilkta plonyte plėvele, būtų kepinio viduje. Nes nuo karščio ji traukiasi šiek tiek ir jei bus paviršiuje -bekepant gali suardyti paniruotę, tad viduje esantis sviestas gali išbėgti.

Paniruojam tokia seka: pirmiausiai apvoliojam miltuose, apspaudžiam,  po to – kišam į kiaušinio plakinį -vėl apglostom.Po to -į džiūvėsėlius. Antru sluoksniu paniruojant į miltus volioti jau nebūtina, tad pirmiausiai panardinam į kiaušinio plakinį, o po to -į džiūvėsėlius ar stambiai tarkuotus džiovinto batono trupinius. Labai atidžiai apspaudžiam. Jeigu  kyla įtarimas, kad vienoj ar kitoj vietoj paniruotės sandarumas abejotinas  -tas vietas papildomai patepam kiaušinio plakiniu bei apibarstom džiūvėsėliais. Suformuotą kotletą bent gerą pusvalandį palaikom šaldytuve, kad sustengtų (tuomet didesnė garantija, kad paniruotė neiširs bekepant).

Gerai įkaitintame aliejuje, labai atsargiai bevartant, verdam kotletus apie 15 min.  –  kol gražiai apskrus. Po to dąr maždaug  5 min. pakepam iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

Kol kepa – imamės garnyro:  morkas supjaustom griežinėliais ir troškinam -pradžioje nedideliame kiekyje vandens ar sultinio, vėliau – gardiname 35 proc. grietinėle. Pasūdom, galima įterpti svieste lengvai, iki taps permatomi, patroškintų svogūnų arba porų. Morkoms suminkštėjus -įberiam  į šį  garnyrą konservuotų žalių žirnelių. Taip pat šalia galime patiekti bulvių košės arba svieste lengvai pakepintų  bulvyčių. Taip madingos skrudintos bulvytės, kaip ir ne mažiau dabar madinga  apelsino riekelė tik sugadins bendrą skonį.

Skanaus 🙂

Miglė

,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,

dar kelis Kijevo kotletų receptus rasite čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/146465

Taip pat ( su eigos iliustracijomis)  – Giedriaus bloge :

http://giedrius-v.livejournal.com/17388.html

suprantantiems rusiškai   – dar kelios versijos ir gudrybės:

http://eda.ru/main_course/recipe17774/klassicheskie-kotleti-po-kievski

http://eda.ru/recepty/kievskie-kotlety

Obuolių pyragas su grietinės/kiaušinio užpilu

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 10 , reitingas: 4.20 iš 5)
Loading...

Šis  receptas pasiteisino 120 procentų 2 aspektais:
1) labai paprastas ir svarbiausia, labai labai skanus;
2) tešlą ir užpilą (be cukraus) galima  naudoti ir  nesaldiems pyragams, pvz. su tunu, pievagrybiais,  kumpiu ar pan.

Tešla:
2 stiklinės miltų
150 gr. sviesto (kadangi  jo pritrūkau, maišiau perpus su margarinu)
1/2 st. grietinės
15 a.š. kepimo miltelių.

Užpilas:
1 st. grietinės
1 st. cukraus
4 kiaušiniai
2 v.š. miltų
1 a.š. vanilinio cukraus
8-9 obuoliai

Ištirpinau sviestą, viską supyliau į virtuvinį kombainą ir išmaišiau. Tešla išėjo savotiška – nei kočioti, nei pilti.
Paėmiau rankomis ir paskirsčiau po tortinę formą su borteliais, maždaug 2 cm aukščio.
Paskleidžiau supjaustytus obuolius (be sėklų ir odelės)
tuo pačiu kombainu sumaišiau viską užpilui ir užpyliau obuolius.
Kepiau 180 karštyje apie 50 min, kol viršus pakilo ir parusvėjo.

Markeris

Džiovintos ir brendyje mirkytos slyvos šokolade

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

– džiovintas slyvas pamerkiame  į brendį/romą/amaretą  BENT porai valandų (geriausia  -nakčiai).
– ištirpinam juodo šokolado plytelę (ar 2,pagal slyvų kiekį),  pora šaukštų grietinėlės ir sviesto šaukštą.
JEI NETINGIM – prilukštenam ir pamerkiam  (vandenyje)migdolų.
Tada imam „girtą“  slyvą,  į jos vidų – migdolą ir merkiam į šokoladą, leidžiam sustingti (geriausiai šaldytuve).
LABAI SKANU  ir dar puiki dovanėlė, pvz. –  prie savo darbo meduoliukų….

Markeris

…………….

Miglės trigrašis:

Nerealiai skanu  !!! Ir dar didžiulis privalumas -visiškai nesudėtinga pasigaminti.Per praėjusias šventes buvau priversta kuo skubiau pagaminti pakartotiną dozę. 😉 Tiesa, jeigu turime gofruotų saldainių “sijonėlių” iš jau suvalgytų  saldainių dėžučių -kiekvieną slyvą šokolade galima iš karto į juos įsodinti  -gražiau atrodys . Jeigu grietinėlės neturite -irgi nieko tokio, labai  skanu ir be jos 🙂

PUPŲ PAŠTETAS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

Šis paštetas gaminamas iš didelių pupų, liaudiškai vadinamų „šabalbonais“, bet, tikriausiai, galima ir iš paprastų pupelių.

Imam maždaug 2 stiklines virtų pupų, gerai nusunkiam, 1-2 virtas vidutinio dydžio morkas ir 1-2 kepintus svogūnus nedidelius ( kiekis skonio negadina 😉 ).Viską 3 kartus permalam –gaunasi panaši į paštetą masė.  Tada beriam druskos, pipirų, mėgstamų  prieskonių ir žolelių, aš asmeniškai mėgstu ir kalendrą.

Tokia masė tinka ant batono, visokiu paplotėlių ir pan. O jei įmaišysime  dar ir sviesto šaukštą  ir suformuosim  , tuomet palaikius kurį laiką šaldytuve galima pjaustyti ir griežinėliais . Beje –skonis labai primena mėsos produktą –niekas neatspėja  😉

Copy

Belgiškas jautienos troškinys su keptomis bulvytėmis

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Markeris

Jautiena (nesvarbu, ar kumpis, ar kita dalis (gyslas nupjaustom), šlakelis sviesto apkepimui( aliejus netinka), svogūnai, česnakai, tamsus alus, gera riekė garstyčiomis užteptos baltos duonos, druska, pipirai, lauro lapai.

Storadugniame puode ant ištirpinto sviesto apkepinam jautieną greitutėliai, sumetam susmulkintus česnakus ir svogūnus,  dar kiek apkepam. Tuomet užpilam viską tamsiu alumi (kad viską apsemtų), beriam druskos, pipirų, įmetam lauro lapų. Uždengiam dangčiu ir pamirštam 1,5-2 valandoms. Net maišyt nereikia.

Po 1,5-2 valandų įmetam riekę duonos su garstyčiomis (pluteles nupjaustom, nes beverdant vis tiek  neištirps iki “kondicijos“) . Uždengiam dar 10 min., po to atidengiam, viską išmaišom, paragaujam ar netrūksta druskos .Aš dar įbėriau šiek tiek čiobrelių.Tiesa, alų geriau imti ne patį stipriausią (8 laipsnių), o kiek lengvesnį, nes kitaip jausis gal kiek per daug kartumo).

Skanumas neišpasakytas – jautiena tiesiog tirpsta burnoje. Aišku, Belgijoje tai patiekiama su jų bulvytėmis fri, bet ir  keptuvėje pakepinus šiaudeliais pjaustytas  bulves ( su kiek daugiau, nei įprasta, aliejaus) –  irgi skanu.

Renatos Mikailionytės šokoladinis pyragas

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 4.33 iš 5)
Loading...

Spurga
Aš noriu jus informuoti apie  šokoladinį pyragą, kurį dariau jau kokius 9 kartus ir baisiai man jo dar norisi 😉  Jis yra Renatos Mikailionytės – tokia gazelė ir toooooookius pyragus valgo :mrgreen: . O gal tik drauges vaišina? 😉
250 g juodojo šokolado
200 g sviesto
Nepilna stiklinė (150 ml) cukraus
5 kiaušiniai
1 šaukštas miltų (aš dėjau porą)
Sviestą išsilydom su šokoladu, cukrų sumaišom su miltais ir kiaušiniais, bet neplakam. Įmaišom atvėsusią šokolado masę, pilam į popieriumi išklotą skardą ir kepam apie 30 min. Viduj jis turi būti toks drėgnas. Žodžiu, stiprus pyragas :lol:

Vėžiai -įvairūs patiekalų receptai

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.50 iš 5)
Loading...

Miglė

Baigsis kažkada žiema, paskui -pavasaris, ir vėl bus vasara ir….vėžių gaudymo sezonas 😉
Belaukdama šio išganingo meto , pasivaikščiojau po Giedriaus blogą  ir referuoju, ką jis praėjusią vasarą apie tuos vėžius paporino:

………..
Vėžių sezonas jau ant nosies. Jeigu tikėsime tuo, ką rašo kai kurie – pirštais nerodysim kurie – LJ blog’eriai, tai žnypliuotuosius Lietuvoje gaudyti galima nuo liepos 15d. Prisipažinsiu, paskutinį kartą gaudžiau juos gilioje jaunystėje, Grūto ežere netoli Druskininkų, pašviesdamas prožektoriumi po išsišovusiu krantu ir griebdamas išrėpliojusius “vabalus” rankomis. Dabar, sako, taip daryti negalima (gal ir tada nebuvo, nežinau). Grūto ežeras tada irgi nebuvo visas išparduotas. O visai norėtųsi nepramiegoti šio sezono ir pasmaguriauti. Kas turite patirties, pasidalinkite ja: kur gaudyti, kaip gaudyti, kiek galima gaudyti. Galų gale, galbūt jų galima ir nusipirkti kur nors už protingą kainą (vėžių po 2lt/vnt, apsivertusių aukštyn pilvu Maksimos akvariumuose nesiūlyti). Aš, savo ruožtu, pasidalinsiu, ką galima su jais gero nuveikti:

  • Išvirti pasūdytame vandenyje su gausybe krapų (ypač krapų galvų, su sėklomis ar jų užuomazgomis, pagal sezoną), dar kažkiek kmynų galima, svogūno galvą, jei kas mėgsta. Čia būtų tradicinis lietuviškas variantas. Ypač gerai, jeigu tiesiai čia pat, ant ežero kranto, katiliuke ant laužo. Virti visai trumpai. Na kad ir taip: užvirinti vandenį katiliuke, tada sumesti gyvus “vabalus”. Vėl užvirinti, ir nukėlus nuo ugnies, palaikyti uždengtą, kad truputį pravėstų. Išvirusių vėžių uodegos lengvai atsiskiria nuo kūno, o uodegos mėsa minkšta, sultinga. Pervirusių – uodegos mėsa darosi sausoka, “kramtoma”, beveik kad ir be skonio. Žinoma, čia turima omenyje, kad katiliukas su vėžiais pakankamai didelis, kokie 8-10 litrų. Mažesnis atvės greičiau, tad reikia laiką paderinti.
  • Išvirti aluje su kvapiaisiais pipirais, gvazdikėliais, lauro lapu ar dviem, analogiškai, kaip aukščiau. Vokiečiai panašiai mėgsta gaminti, bent jau Texaso vokiečiai tikrai.
  • Luizianoje, Pietų Karolinoje ir kitose Georgijose mėgsta gaminti aštriai: į vandenį prideda kajeno pipirų, lauro lapų, prieskonių mišinio su garstyčiomis ir kalendromis, gvazdikėliais, džiovintais mažo aštrumo pipirais, citrinos su visa žievele, taip pat kartu su vėžiais verda ir bulves, kukurūzų burbuoles gabalais, rūkytos dešros gabalus. Tada nukošia visą turinį į rėtį, o rėčio turinį pila tiesiai ant laikraščio, patiesto lauke ant stalo. Pulk ir griaužk, kiek širdis geidžia. Kiek teko ragauti, vėžių aromato ten lieka nebedaug. Bet kam tai įdomu, kai yra dešros? 😉
  • Jeigu prisikaupė daug lukštų (kiaukutų?), jų neišmeskite. Išimkite iš jų visas minkštas dalis, lukštus išdėliokite ant skardos, ir pakepinkite orkaitėje, kad išdžiūtų ir taptų traškūs. Tada lukštus sugrūskite (geriau grūstuvėje, bet galima ir blenderyje). Keptuvėje įkaitinkite skaidrintą sviestą (t.y. sviestą, kuris buvo išlydytas ir nuo kurio buvo nugriebtos išsiskyrusios kietosios dalys. Toks švelniai riešutinio kvapo. Ilgai gali laikytis nešaldomas, skirtingai nuo šviežio). Sugrūstus vėžių lukštus suberkite į sviestą, kiek pamaišykite, kad prisigertų skonio. Riebalai ištraukia iš lukštų aromatines ir dažines sudedamąsias dalis, kitaip tariant, sviestas tampa raudonas ir ima gan stipriai kvepėti vėžiais. Tokį vėžių sviestą, dar karštą perfiltravus per marlę, galima supilti į nedidelius indelius ir vėliau naudoti padažams, ypač prie žuvies. Analogiškai galima sunaudoti ir krevečių, krabų, omarų ir kt. lukštus. Šis sviestas dažnai sutinkamas 19 a prancūziškoje kulinarinėje literatūroje, o taip pat ir Lietuvoje leistose knygose yra minimas. Kitaip tariant, Lietuvos dvarų virtuvėse jį tikrai žinojo.

Na, pradžiai tiek. Beliko išsiaiškinti, kur gauti “žaliavos” 🙂
………………..
Lietuviški šaltibarščiai (iš “Gaspadinystės knyga”, XIXa pab. Kalba netaisyta. )

Dvejetą kvortų ruginės giros, tiek pat vandens šalto ir tiek ar daugiaus rūgščios grietinės pasūdyti; prie to pridėti gerai išvirtų batvinių lapelių ar rūgštynių arba batvinėlių smulkiai supjaustytų, saujelę krapų gerai sutrintų, du laiškelius cibulės taip-pat smulkiai sutrinti; pridėti tris smulkiai supjaustytus agurkus, aštuonis kiaušinius kietai išvirtus, kiekvieną ant keturių dalių perpjovus; dar gerai pridėti kapą vėžių kaklelių arba keptos veršienos stambiai supjaustytos; duodant stalan įdėti šmotelį ledo.

Vėžių sriuba su ryžiais ( Molochovec, XIX a .vid.)

30-40 vėžių, viena galva svogūno, žalių krapų, 1.5 šaukšto sviesto, šaukštas miltų, 1/4 stiklinės ryžių, žalumynų, 0.5-1 stiklinė grietinės.

Vėžius nuplauti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu, įberti truputį druskos, smulkiai sukapotą svogūną, krapų, virti ant mažos ugnies, perkošti. Vėžius išvalyti – išlukštenti kaklelius, sudėti juos į puodą, užpilti sultiniu, kuriame virė vėžiai. Nugarėles su kojelėmis sugrūsti akmeninėje grūstuvėje, tada apkepinti pusantrame šaukšte sviesto, kol patamsės, įberti šaukštą miltų, dar pakepinti, atskiesti vėžių sultiniu, užvirinti ir perkošti per sietelį. Prieš pateikiant suberti vėžių kaklelius, atskirai išvirtus ryžius, užvirintą grietinę, viską gerai pakaitinti, įberti žalumynų ir pateikti.

Vėžių sriuba (iškarpa iš lenkiško laikraščio, XIX a.)

Trims kvortoms sriubos sutrinti pusę kapos virtų vėžių, prieš tai išlukštenus, ir atmetus mažas kojeles ir minkštas dalis. Jie turi būti gerai sugrūsti, nes kuo smulkiau, tuo raudonesnė sriuba.
Prikaistuvyje įkaitinkite ketvirtį svaro sviesto, šaukštą miltų, smulkiai kapotų aromatinių daržovių ir įvairių žalumynų, tokių kaip petražolė, čiobreliai, peletrūnai, mairūnai, bazilikai. Sudėti sutrintus vėžius, ten pat suberkite trupinius nuo bandelių už 2 ar 3 grošus, ir viską virti pusę valandos. Perkošti per sietelį, gerai išspausti, ir, iki kol ateis laikas pateikti, palikite šiltai ant mažos ugnies. Tačiau gatava sriuba virti neturi, antraip visas raudonumas iškils į paviršių, ir sriuba nebebus tolygi. Pateikiant, sudėti kukuliukus, pagamintus iš išimtų vėžių uodegėlių.

Dar teko kažkur skaityti, kad prie tokios sriubos pateikia įdarytus vėžius: vėžių uodegų mėsa sutrinama grūstuvėje, kartu su grietinėlėje mirkyta bandele, kiaušinio tryniu ir prieskoniais, pertrinama per rėtį, šia mase įdaromi vėžių kiaukutai (“kupros”), išverdami ant garų ir pateikiami atskirai lėkštelėje. Bet dabar neberandu kažkodėl, kur aš tai skaičiau.

šaltinis – http://giedrius-v.livejournal.com/

……………………….

🙂  🙂  🙂
Pasekusi tiesiog užkrečiamu 😉  Giedriaus pavyzdžiu, nutariau “pareplioti” ir pati po  saviškes a la senovines virtuvės knygas , tad dar  papildau būsimą “vėžių patiekalų enciklopediją” 😉
………….
VĖŽIŲ SVIESTAS
(čia Giedriaus jau  pateikto recepto  kiek kitokia  “konfiguracija “)

Išvirti didelę kapą vėžių, nuimti jų kaklelius, o kiautelius ir kojytes
sugrūsti grūstuvėje. Ištirpinti svarą(apie 400 gr ) ar daugiau
sviesto(priklausomai nuo vėžių kiekio), sukrėsti į vėžieną ir
troškinti ant mažos ugnies maišant, kad neprisviltų. Perkošti per
sietą, supilstyti į stiklainius, atšaldyti , aprišti pūsle(užsukti
dangteliais ) ir pastatyti šaltoje vietoje.
(Iš “Lietuvos virėja”)

VĖŽIŲ KAKLELIAI OLANDIŠKAME (sviesto ir kiaušinių ) PADAŽE

20 vėžių, druskos, I stiklinė olandiško padažo.
Padažas:
2 šaukštai (150 gr) sviesto , 2 kiaušinio tryniai, 1-1,5 šaukšto vandens, 0,5 citrinos sulčių arba citrinos rūgšties pagal skonį, druskos.
Žalius trynius, gerai atskirtus nuo baltymų, sudėti į emaliuotą puodą, pridėti vandens, smulkiai pajustyto sviesto gabaliukų ir, maišant medine mentele, pamažu kaitinti, kol sutirštės ir sviestas susijungs su tryniais bei pasidarys vienoda masė. Į kurią maišant po truputį supilti likusį lydytą sviestą, pridėti pagal skonį citrinos sulčių ar rūgšties ir druskos.
Gaminant padažą saugoti, kad jis perdaug neperkaistų, nes tada sviestas atsiskirs nuo trynių. Puodą, kuriame tryniai kaitinami, geriau įstatyti į kitą indą -su karštu vandeniu.
p.s. Šis padažas tinka ir prie virtos žuvies, žiedinių kopūstų, šparagų.
Prie šio padažo galima pridėti sutaisytų garstyčių ir truputį maltų pipirų.Šis padažas yra aštrus, tinka duoti prie virto lyno, menkės ir
kitų žuvų.

Vėžius išvirti, nuo kojų ir kaklelių nuvalyti kiautus, kaklelius
išskrosti ir užpylus olandišku padažu, pakaitinti, kol užvirs.Skanu,
jeigu prie vėžių pridedama troškintų šviežių at marinuotų baravykų
galvučių.Taip paruoštus vėžius patiekti su biriais ryžiais ar pyrago
skrebučiais.

VYNE TROŠKINTI VĖŽIAI


12 vėžių, 1 -1,5 stiklinės vyno, druskos.
Nuplautus vėžius sumesti į verdantį pasūdytą vandenį ir pavirinti 1-2 minutes. Išgriebus užpilti vynu ir uždengtame puode, jį judinant, pašutinti.
Prieš patiekiant į stalą sudėti vėžius į salotinę ir užpilti vynu, kuriame troškinosi. Arba atšaldyti vyne ir duoti sausus pusdubenyje.Likusį vyną suvartoti padažams ar sriuboms.

KEPTI VĖŽIŲ KAKLELIAI TEŠLOJE


20 vėžių, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis, druskos, 2 šaukštai sviesto, 1 stiklinė vėžių padažo.
Vėžius apvirti pasūdytame vandenyje, išgriebus atskirti kaklelius, kojas ir nulupti jų kiautus.
Tešlai skirtą kiaušinį išplakti, pridėti miltų, truputį išsukto sviesto ar grietinės, druskos, viską išmaišyti. Vėžių kaklelius padažyti paruoštoje tešloje ir iškepti svieste.Iškeptus sudėti į pusdubenį ir užpilti lydytu sviestu, vėžių ar pomidorų padažu. Padažą galima paskaninti, pridedant stambiai supjaustytos vėžių mėsos.

VĖŽIŲ PADAŽAS
1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštas vėžių sviesto, 2 tryniai, citrinos rūgšties, druskos.
Žalius trynius, sviesto bei vėžių sviesto gabaliukus sudėti į puodą ir maišant pamažu kaitinti, kol sutirštės.Pridėti druskos, svieste pakepintų miltų, viską išmaišyti ir perkošti per sietelį.

Iš “Valgių gaminimas”, 1957 m.

Puslapiai: 1 2 3 4 5 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011