» grietinė SKANAUS, VISADA!

Šiuo metu žiūrite: grietinė


Obuolių pyragas su grietinės/kiaušinio užpilu

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 10 , reitingas: 4.20 iš 5)
Loading...

Šis  receptas pasiteisino 120 procentų 2 aspektais:
1) labai paprastas ir svarbiausia, labai labai skanus;
2) tešlą ir užpilą (be cukraus) galima  naudoti ir  nesaldiems pyragams, pvz. su tunu, pievagrybiais,  kumpiu ar pan.

Tešla:
2 stiklinės miltų
150 gr. sviesto (kadangi  jo pritrūkau, maišiau perpus su margarinu)
1/2 st. grietinės
15 a.š. kepimo miltelių.

Užpilas:
1 st. grietinės
1 st. cukraus
4 kiaušiniai
2 v.š. miltų
1 a.š. vanilinio cukraus
8-9 obuoliai

Ištirpinau sviestą, viską supyliau į virtuvinį kombainą ir išmaišiau. Tešla išėjo savotiška – nei kočioti, nei pilti.
Paėmiau rankomis ir paskirsčiau po tortinę formą su borteliais, maždaug 2 cm aukščio.
Paskleidžiau supjaustytus obuolius (be sėklų ir odelės)
tuo pačiu kombainu sumaišiau viską užpilui ir užpyliau obuolius.
Kepiau 180 karštyje apie 50 min, kol viršus pakilo ir parusvėjo.

Markeris

Dzūkiškos bandos (ATNAUJINTA! )

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

migle:
Receptą  aptikau iškirptą iš kažkokio prieštvaninio žurnalo  -lapai net pageltę :P

Reikia: 10-15 didelių bulvių, druskos, džiovintų kopūstlapių, miltų (jei reikia – tešlai).

Bulves sutarkuojame ir, padėjusios pakreiptą indą su tarke, palaukiame, kol nusistos krakmolas.Tada nupilame skystį, tešlą pasūdome ir gerai išmaišome.Jei perdaug skysta -pridedame miltų ir vėl  gerai išmaišome.Paruoštą tešlą krečiame ant išdžiovinto kopūstlapio ir greitai pašauname į orkaitę. Iškepusios bandos gražiai pagelsta ir lengvai nusiima nuo lapo.

  • Išimtas iš orkaitės bandas supiaustome, sudedame į indą, užpilame grietinės ir spirgučių padažu ir, gerai uždengusios, palaikome dar truputį orkaitėje(mama jas kepdavo orkaitėje).
  • P.S. Kažin, ar dabar toje pačioje orkaitėje(su ventiliatoriumi, nustačius ~ 50 laipsnių šilumos),  nebūtų galima  dar ir tų kopūstlapių padžiovinti? Kaip manote? :roll:

    xxx

    Ir dar -manau verta pacituot interneto platybėse  sužvejotą dzūko(gal dzūkės) komentarą:

    Nuo Merkines,

    Bandas mano mama(o dabar ir aš)kepdavo šiek tiek kitaip. Išsivirdavom bulvių(tikdavo ir senos), susimaldavom.Tada būtinai šviežias bulves susitarkuodavom,biškį nusausidavom,sumaišydavom su virtom bulvės, įdedavom druskos.Man skaniausios yra su DARYCINIU-pienas,varškė,druska. Tarp kitko-bandų negalima pjauti peiliu,valgyti su šakute. Bandas plėšom ir valgom tik su rankom.Darycinį tai su šaukštais. Tarp kitko -darycinis buna visada vienoje lėkštėje arba tarmiškai bliūde.

    Virjes

    Mano mama bandoms truputį nusunkia bulves, tada įmeta šaukštą rūgščios grietinės (jei  senos bulvės , kad pabaltų, šviežioms nebūtina)  druskos, pipiriukų .  Tada deda ant  džiovinto kopūsto lapo tarkius, formuoja tokį apvalų blyną ir kepa. Kopūstlapis nebūtinai, bet  jis tikrai priduoda “kitokį” skonį . Galima ir skardoje kepti . Kai iškepa  – pjausto gabaliukais, mirko kiekvieną į pieną, deda į indą. Viską užpila svogūno, sviesto, spirgų ir grietinės padažu. Tada uždengia ir vėl pečiun- kad pašustų . Tuomet  valgom- riebalai teka per barzdą :) :) :)
    Mūsų vaikinai(tėvas ir vyras)mirkytų nelabai nori- laužia tik iškeptą, dažo į grietinę ir kerta . -Būtent laužia- sako taip skaniau 😉

    Markeris

    Kepėm pagal Virjes rekomendacijas . Ant šviežių kopūstlapių. Kadangi bulvės šviežios,  tai nusunkėm gerai, dar dėjau grietinės, druskos ir pipirų.  Kepėm ant kopūsto lapų ir ant begęstančių žarijų kiemo “duchovkėj”.  Kai sukietėjo/iškepė (darėm kiekvieną pagal kopūsto lapą dydį) – suplėšėm, dėjom į stiklinį kepimo indą (daugiau nieko tinkamo tokiai duchovkei neturiu) 🙄 ,  Prišutinau  didelę storadugnę keptuvę spirgų iš šoninės, svogūnų ir didelio kiekio grietinės ( dėjau  20 proc. riebumo). Skanu 🙂 Bet gi  riebu 🙄 – konkrečiai, nemažai alaus išgėrėm :) .

    siūlau šalinti

    Baltame vyne keptas šamas pagal Irenos receptą

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 5.00 iš 5)
    Loading...

    Miglė

    Šventėms nukoviau turguje šamą 😈 .Visai patraukli žuvis pasirodė -juolab kad nereikia terliotis su žvynų skutimu, kaulų nedaug. Nepasakyčiau, kad internete labai gausu receptų 🙄 Šiaip žuvis  rieboka, tad tam nugesinti tiek vyno, tiek citrinos sulčių rūgštis – pats tas… Gaminau pagal žemiau pateikiamą rec., tik įdarui prikimšau rūgščių obuolių  -vietoj morkų/salierų.

    stiklinė baltojo vyno
    druska
    pusė stiklinės grietinės
    petražolės
    salieras
    morkos
    Pomidorai
    pipirai
    Muškato riešutas
    citrina
    Cukrus

    Šamą išvalome, nuplauname, nusausiname, pabarstome pipirais, druska, cukrumi, smulkintomis petražolėmis, salieru, į šamo vidų įdedame daržovių- morkų, salierų, pomidorų (arba obuolių), citrinos riekelių, išspaudžiame citrinos sultis, apliejame baltu vynu ir palaikome keletą valandų, dedame į orkaitę, prieš tai į skardą reiktų įpilti aliejaus, apliejame grietine ir kepame.

    Pascha

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
    Loading...

    migle sako:

    Mūsų pamėgti gaminti saldaus pieno sūriai iki skausmo primena senoviškų paschų receptus iš “Didžiosios virėjos ” .Štai “bazinis” receptas :

    Pastaba:
    Visi rusiški vėlykiniai sūriai(paschos) paruošiami iš šviežios varškės, kuri turi būti gerai išspausta.Jau paruošta tokiam sūriui masė sudedama į tam tikrą formą, kurią reikia iškloti švaria servetėle, kraštus aplyginti ir sudėti masę; servetėlės kraštus užlenkti, ant viršaus uždėti lentelę ir prislėgti kokiu akmeniu ar kitu sunkumu.Laikyti šaltoj vietoj, tik paduodant ant stalo atsargiai išimti ir padėti ant lėkštės.Varškę visuomet reikia gerai ištrinti su cukrumi, sviestu ar grietine.
    ………….
    Paprastas vėlykinis.


    Paimti 3 svarus šviežios prėsuotos varškės, pertrinti per rėtį.Paimti 1/4 svaro šviežio gero sviesto,iki baltumo ištrinti, pridėti pusę stiklinės geros grietinės, pusę svaro cukraus ir vanilės.Gerai ištrynus varškę, sudėti į formą ir toliau elgtis kaip nurodyta pastaboje.

    meška 

    pastaba apie svarus:

    Toj pačioj knygoj DIDŽIOJI VIRĖJA yra pasakyta, kad svaras  -~ 400 gr; 1 sv smulkaus cukraus lygus dviems stiklinėms,1 sv sausų miltų lygus 3 stiklinėms.

    Vėžiai -įvairūs patiekalų receptai

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 4 , reitingas: 4.50 iš 5)
    Loading...

    Miglė

    Baigsis kažkada žiema, paskui -pavasaris, ir vėl bus vasara ir….vėžių gaudymo sezonas 😉
    Belaukdama šio išganingo meto , pasivaikščiojau po Giedriaus blogą  ir referuoju, ką jis praėjusią vasarą apie tuos vėžius paporino:

    ………..
    Vėžių sezonas jau ant nosies. Jeigu tikėsime tuo, ką rašo kai kurie – pirštais nerodysim kurie – LJ blog’eriai, tai žnypliuotuosius Lietuvoje gaudyti galima nuo liepos 15d. Prisipažinsiu, paskutinį kartą gaudžiau juos gilioje jaunystėje, Grūto ežere netoli Druskininkų, pašviesdamas prožektoriumi po išsišovusiu krantu ir griebdamas išrėpliojusius “vabalus” rankomis. Dabar, sako, taip daryti negalima (gal ir tada nebuvo, nežinau). Grūto ežeras tada irgi nebuvo visas išparduotas. O visai norėtųsi nepramiegoti šio sezono ir pasmaguriauti. Kas turite patirties, pasidalinkite ja: kur gaudyti, kaip gaudyti, kiek galima gaudyti. Galų gale, galbūt jų galima ir nusipirkti kur nors už protingą kainą (vėžių po 2lt/vnt, apsivertusių aukštyn pilvu Maksimos akvariumuose nesiūlyti). Aš, savo ruožtu, pasidalinsiu, ką galima su jais gero nuveikti:

    • Išvirti pasūdytame vandenyje su gausybe krapų (ypač krapų galvų, su sėklomis ar jų užuomazgomis, pagal sezoną), dar kažkiek kmynų galima, svogūno galvą, jei kas mėgsta. Čia būtų tradicinis lietuviškas variantas. Ypač gerai, jeigu tiesiai čia pat, ant ežero kranto, katiliuke ant laužo. Virti visai trumpai. Na kad ir taip: užvirinti vandenį katiliuke, tada sumesti gyvus “vabalus”. Vėl užvirinti, ir nukėlus nuo ugnies, palaikyti uždengtą, kad truputį pravėstų. Išvirusių vėžių uodegos lengvai atsiskiria nuo kūno, o uodegos mėsa minkšta, sultinga. Pervirusių – uodegos mėsa darosi sausoka, “kramtoma”, beveik kad ir be skonio. Žinoma, čia turima omenyje, kad katiliukas su vėžiais pakankamai didelis, kokie 8-10 litrų. Mažesnis atvės greičiau, tad reikia laiką paderinti.
    • Išvirti aluje su kvapiaisiais pipirais, gvazdikėliais, lauro lapu ar dviem, analogiškai, kaip aukščiau. Vokiečiai panašiai mėgsta gaminti, bent jau Texaso vokiečiai tikrai.
    • Luizianoje, Pietų Karolinoje ir kitose Georgijose mėgsta gaminti aštriai: į vandenį prideda kajeno pipirų, lauro lapų, prieskonių mišinio su garstyčiomis ir kalendromis, gvazdikėliais, džiovintais mažo aštrumo pipirais, citrinos su visa žievele, taip pat kartu su vėžiais verda ir bulves, kukurūzų burbuoles gabalais, rūkytos dešros gabalus. Tada nukošia visą turinį į rėtį, o rėčio turinį pila tiesiai ant laikraščio, patiesto lauke ant stalo. Pulk ir griaužk, kiek širdis geidžia. Kiek teko ragauti, vėžių aromato ten lieka nebedaug. Bet kam tai įdomu, kai yra dešros? 😉
    • Jeigu prisikaupė daug lukštų (kiaukutų?), jų neišmeskite. Išimkite iš jų visas minkštas dalis, lukštus išdėliokite ant skardos, ir pakepinkite orkaitėje, kad išdžiūtų ir taptų traškūs. Tada lukštus sugrūskite (geriau grūstuvėje, bet galima ir blenderyje). Keptuvėje įkaitinkite skaidrintą sviestą (t.y. sviestą, kuris buvo išlydytas ir nuo kurio buvo nugriebtos išsiskyrusios kietosios dalys. Toks švelniai riešutinio kvapo. Ilgai gali laikytis nešaldomas, skirtingai nuo šviežio). Sugrūstus vėžių lukštus suberkite į sviestą, kiek pamaišykite, kad prisigertų skonio. Riebalai ištraukia iš lukštų aromatines ir dažines sudedamąsias dalis, kitaip tariant, sviestas tampa raudonas ir ima gan stipriai kvepėti vėžiais. Tokį vėžių sviestą, dar karštą perfiltravus per marlę, galima supilti į nedidelius indelius ir vėliau naudoti padažams, ypač prie žuvies. Analogiškai galima sunaudoti ir krevečių, krabų, omarų ir kt. lukštus. Šis sviestas dažnai sutinkamas 19 a prancūziškoje kulinarinėje literatūroje, o taip pat ir Lietuvoje leistose knygose yra minimas. Kitaip tariant, Lietuvos dvarų virtuvėse jį tikrai žinojo.

    Na, pradžiai tiek. Beliko išsiaiškinti, kur gauti “žaliavos” 🙂
    ………………..
    Lietuviški šaltibarščiai (iš “Gaspadinystės knyga”, XIXa pab. Kalba netaisyta. )

    Dvejetą kvortų ruginės giros, tiek pat vandens šalto ir tiek ar daugiaus rūgščios grietinės pasūdyti; prie to pridėti gerai išvirtų batvinių lapelių ar rūgštynių arba batvinėlių smulkiai supjaustytų, saujelę krapų gerai sutrintų, du laiškelius cibulės taip-pat smulkiai sutrinti; pridėti tris smulkiai supjaustytus agurkus, aštuonis kiaušinius kietai išvirtus, kiekvieną ant keturių dalių perpjovus; dar gerai pridėti kapą vėžių kaklelių arba keptos veršienos stambiai supjaustytos; duodant stalan įdėti šmotelį ledo.

    Vėžių sriuba su ryžiais ( Molochovec, XIX a .vid.)

    30-40 vėžių, viena galva svogūno, žalių krapų, 1.5 šaukšto sviesto, šaukštas miltų, 1/4 stiklinės ryžių, žalumynų, 0.5-1 stiklinė grietinės.

    Vėžius nuplauti, sudėti į puodą, užpilti vandeniu, įberti truputį druskos, smulkiai sukapotą svogūną, krapų, virti ant mažos ugnies, perkošti. Vėžius išvalyti – išlukštenti kaklelius, sudėti juos į puodą, užpilti sultiniu, kuriame virė vėžiai. Nugarėles su kojelėmis sugrūsti akmeninėje grūstuvėje, tada apkepinti pusantrame šaukšte sviesto, kol patamsės, įberti šaukštą miltų, dar pakepinti, atskiesti vėžių sultiniu, užvirinti ir perkošti per sietelį. Prieš pateikiant suberti vėžių kaklelius, atskirai išvirtus ryžius, užvirintą grietinę, viską gerai pakaitinti, įberti žalumynų ir pateikti.

    Vėžių sriuba (iškarpa iš lenkiško laikraščio, XIX a.)

    Trims kvortoms sriubos sutrinti pusę kapos virtų vėžių, prieš tai išlukštenus, ir atmetus mažas kojeles ir minkštas dalis. Jie turi būti gerai sugrūsti, nes kuo smulkiau, tuo raudonesnė sriuba.
    Prikaistuvyje įkaitinkite ketvirtį svaro sviesto, šaukštą miltų, smulkiai kapotų aromatinių daržovių ir įvairių žalumynų, tokių kaip petražolė, čiobreliai, peletrūnai, mairūnai, bazilikai. Sudėti sutrintus vėžius, ten pat suberkite trupinius nuo bandelių už 2 ar 3 grošus, ir viską virti pusę valandos. Perkošti per sietelį, gerai išspausti, ir, iki kol ateis laikas pateikti, palikite šiltai ant mažos ugnies. Tačiau gatava sriuba virti neturi, antraip visas raudonumas iškils į paviršių, ir sriuba nebebus tolygi. Pateikiant, sudėti kukuliukus, pagamintus iš išimtų vėžių uodegėlių.

    Dar teko kažkur skaityti, kad prie tokios sriubos pateikia įdarytus vėžius: vėžių uodegų mėsa sutrinama grūstuvėje, kartu su grietinėlėje mirkyta bandele, kiaušinio tryniu ir prieskoniais, pertrinama per rėtį, šia mase įdaromi vėžių kiaukutai (“kupros”), išverdami ant garų ir pateikiami atskirai lėkštelėje. Bet dabar neberandu kažkodėl, kur aš tai skaičiau.

    šaltinis – http://giedrius-v.livejournal.com/

    ……………………….

    🙂  🙂  🙂
    Pasekusi tiesiog užkrečiamu 😉  Giedriaus pavyzdžiu, nutariau “pareplioti” ir pati po  saviškes a la senovines virtuvės knygas , tad dar  papildau būsimą “vėžių patiekalų enciklopediją” 😉
    ………….
    VĖŽIŲ SVIESTAS
    (čia Giedriaus jau  pateikto recepto  kiek kitokia  “konfiguracija “)

    Išvirti didelę kapą vėžių, nuimti jų kaklelius, o kiautelius ir kojytes
    sugrūsti grūstuvėje. Ištirpinti svarą(apie 400 gr ) ar daugiau
    sviesto(priklausomai nuo vėžių kiekio), sukrėsti į vėžieną ir
    troškinti ant mažos ugnies maišant, kad neprisviltų. Perkošti per
    sietą, supilstyti į stiklainius, atšaldyti , aprišti pūsle(užsukti
    dangteliais ) ir pastatyti šaltoje vietoje.
    (Iš “Lietuvos virėja”)

    VĖŽIŲ KAKLELIAI OLANDIŠKAME (sviesto ir kiaušinių ) PADAŽE

    20 vėžių, druskos, I stiklinė olandiško padažo.
    Padažas:
    2 šaukštai (150 gr) sviesto , 2 kiaušinio tryniai, 1-1,5 šaukšto vandens, 0,5 citrinos sulčių arba citrinos rūgšties pagal skonį, druskos.
    Žalius trynius, gerai atskirtus nuo baltymų, sudėti į emaliuotą puodą, pridėti vandens, smulkiai pajustyto sviesto gabaliukų ir, maišant medine mentele, pamažu kaitinti, kol sutirštės ir sviestas susijungs su tryniais bei pasidarys vienoda masė. Į kurią maišant po truputį supilti likusį lydytą sviestą, pridėti pagal skonį citrinos sulčių ar rūgšties ir druskos.
    Gaminant padažą saugoti, kad jis perdaug neperkaistų, nes tada sviestas atsiskirs nuo trynių. Puodą, kuriame tryniai kaitinami, geriau įstatyti į kitą indą -su karštu vandeniu.
    p.s. Šis padažas tinka ir prie virtos žuvies, žiedinių kopūstų, šparagų.
    Prie šio padažo galima pridėti sutaisytų garstyčių ir truputį maltų pipirų.Šis padažas yra aštrus, tinka duoti prie virto lyno, menkės ir
    kitų žuvų.

    Vėžius išvirti, nuo kojų ir kaklelių nuvalyti kiautus, kaklelius
    išskrosti ir užpylus olandišku padažu, pakaitinti, kol užvirs.Skanu,
    jeigu prie vėžių pridedama troškintų šviežių at marinuotų baravykų
    galvučių.Taip paruoštus vėžius patiekti su biriais ryžiais ar pyrago
    skrebučiais.

    VYNE TROŠKINTI VĖŽIAI


    12 vėžių, 1 -1,5 stiklinės vyno, druskos.
    Nuplautus vėžius sumesti į verdantį pasūdytą vandenį ir pavirinti 1-2 minutes. Išgriebus užpilti vynu ir uždengtame puode, jį judinant, pašutinti.
    Prieš patiekiant į stalą sudėti vėžius į salotinę ir užpilti vynu, kuriame troškinosi. Arba atšaldyti vyne ir duoti sausus pusdubenyje.Likusį vyną suvartoti padažams ar sriuboms.

    KEPTI VĖŽIŲ KAKLELIAI TEŠLOJE


    20 vėžių, 1 šaukštas miltų, 1 kiaušinis, druskos, 2 šaukštai sviesto, 1 stiklinė vėžių padažo.
    Vėžius apvirti pasūdytame vandenyje, išgriebus atskirti kaklelius, kojas ir nulupti jų kiautus.
    Tešlai skirtą kiaušinį išplakti, pridėti miltų, truputį išsukto sviesto ar grietinės, druskos, viską išmaišyti. Vėžių kaklelius padažyti paruoštoje tešloje ir iškepti svieste.Iškeptus sudėti į pusdubenį ir užpilti lydytu sviestu, vėžių ar pomidorų padažu. Padažą galima paskaninti, pridedant stambiai supjaustytos vėžių mėsos.

    VĖŽIŲ PADAŽAS
    1 šaukštas sviesto, 1 šaukštas miltų, 1 šaukštas vėžių sviesto, 2 tryniai, citrinos rūgšties, druskos.
    Žalius trynius, sviesto bei vėžių sviesto gabaliukus sudėti į puodą ir maišant pamažu kaitinti, kol sutirštės.Pridėti druskos, svieste pakepintų miltų, viską išmaišyti ir perkošti per sietelį.

    Iš “Valgių gaminimas”, 1957 m.

    Markerio obuolių pyragas

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 6 , reitingas: 4.33 iš 5)
    Loading...

    Markeris
    Tai mūsų šeimoje populiariausias šio rudens obuoliu pyragas (išeina standartinė apvali tortinė forma).

    1 kiaušinis
    200 gr. margarino
    200 gr. grietinės
    ~ 2 stiklinės miltų
    cukraus
    cinamono
    1 šaukštas krakmolo

    Margariną palaikyti šaldikyje maždaug  pusvalandį. Tada sutarkuoti burokine tarka. Patarkuoti sluoksnį ant stalo, papilti miltų, vėl margarino patarkuoti, vėl miltų (juos visada pilu  iš akies –  miltų turi būti tiek, kad lengvai padengtų tą margarino sluoksnį, margarino sluoksnis vėlgi toks, kad padengtų miltus).Tuomet  staigiai šiek tiek paminkyti. Po to įdėti grietinę ir kiaušinio trynį. Išminkyti tešlą.
    Obuolius pjaustyti griežinėliais, sumaišyti su cinamonu, cukrumi (pagal skonį,  cukraus kiekis priklauso nuo obuolių rūgštumo ) ir krakmolu.

    Tešlą padalinti į 2 dalis. Viena dalimi (iškočiojus) iškloti  kepimo skardos  dugną, sukrėsti obuolius, uždengti kita tešlos dalimi . Paviršių  ištepti išplaktais baltymais  ir pabarstyti cukrumi.

    Kepa apie 40 min 180-200 laipsnių karštyje.
    Kol šiltas, valgom su ledais, kai atšąla – su arbata.

    Naminis lydytas sūrelis

    ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 3.00 iš 5)
    Loading...

    meška

    250 gr riebios varškės
    nubrauktas šaukštelis sodos (galima ir  mažiau  -sūrelis gausis skystenis)    kiaušinio trynys -1
    1,5 valg. šaukšto grietinės
    truputis druskos,
    kokių nori prieskonių – dėjau itališkų žolelių mišinio.
    Varškę sumaišom su soda ir paliekam maždaug  15 min,vis pamaišom, patrinam tą varškę. Trynį išplakam su grietine,po to viską kartu sumakaluojam, dar pamaišom , po to viską statom ant silpnos ugnies ir  vis maišom, kol visas turinys išsilydis.

    Pilam į kokį indą,atšaldom ir valgom.
    Kitą sykį, kai darysiu, dėsiu mažiau sodos, noriu skystesnio sūrio, ir varškę gal per sietelį pertrinsiu ,nes  ne visa išsilydė, gumulėlių liko, bet tai netrukdo valgymui. Čia mūsų svetainėje yra giedriaus aprašymas , miglė kažkada buvo įmetusi.

    Puslapiai: 1 2 3 4 Sekantis
    

    visos teisės saugomos © 2006-2011