Šiuo metu žiūrite: SRIUBOS.


Naminė šiupininė

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 11 , reitingas: 3.73 iš 5)
Loading...

Virjes
Išverdu jautieną, tada   į sultinį, kur virė mėsa, sudedu ant aliejaus pakepintus svogūnus ir morkas, kartais įdedu dar raudonos paprikos arba keletą šaukštų “Lečio” . Daržovėms pavirus, sudedu stambiau pjaustytas bulves. Aisku pasūdau, įberiu pipirų, imetu lauro lapų. Virtą jautieną, rūkytą kumpį ( galima rūkytos šoninės įdeti) , “Panerių” dešrą arba pieniškas dešreles, rūkytą dešrą supjaustau nedideliais kubeliais. Raugintus agurkus nulupu, išimu sėklides, supjaustau taip pat kubeliais ir patroškinu jų pačių sūryme, kad suminkštėtų. Baigiant troškinti agurkus, į juos įdedu desertinį šaukštą pomidorų pastos ir dar trumpai pakaitinu, kol pasta nežymiai pakeičia spalvą. 10-15 min. baigiant virti sudedu troškintus raugintus agurkus su pomidorų pasta, sumetu supjaustytas mėsas ir dešras. 5-2 min. iki virimo pabaigos galima dar sudėti alyvuoges, kas megsta. Tada suberiu susmulkintą žalumą ( krapai, petražolės), uždengiu puodą ir leidžiu sriubai pailsėt. Po 5-10 min. ragaujam.:)

Manau, šįkart  dėsiu daugiau paprikos ir be pomidorų pastos virsiu. Juk savų pomidorų  -marios :P

Daržovių sriuba su marinuotais agurkėliais

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 2 , reitingas: 4.50 iš 5)
Loading...

miglė

Ši sriuba labai skani, kai verdama jautienos sultinyje(gali būt ir iš kauliukų).Patroškinam aliejuje šiek tiek svogūno, papriką, 2-3 pomidorus.Suverčiam į verdantį sultinį, pripjaustom bulvių ir kelis marinuotus agurkėlius.Verdam kol daržovės suminkštės.Išjungus ugnį, pabarstom stipriai krapų, petražolių  ir baziliko.

Špinatai:sriuboje ir su lazanija

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Markeris
Sriubai sultinį paprasčiausią užverdam, pridedam pakepintų svogunėkų ir bulvių .BET – bulves suplaustom postambiais gabalais ir po to šakute sutrinam, kai jos išverda. Po to  dedam daug daug špinatų. Aišku, prieskoniai  -kas be ko 😉  .Aš su grietine galiu visa kibirą suvalgyt. :)

xxx

Lazanijos lakštus paruošiam kaip visada ,t.y. trumpam panardinam į verdantį vandenį. Tada varškę sutrinam su druskyte, pipiriukais, krapais, petražolemis ir česnaku. Tepam lakštą neplonai ir užklojam geru sluoksniu špinatų (kai netingim -špinatus įpjaustom į varškę :) ). Viską užpilam nemenku kiekiu bešamelio ir -orkaitėn. Iš pradžių kepam  pridengus, po to pabarstom nemažu sluoksniu fermentinio sūrio ir apkepinam atidengus :)

Meliono/ moliūgo sriuba

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 1 , reitingas: 4.00 iš 5)
Loading...

tetulė

Originaliame recepte reikia moliūgo, bet brolis nupirko neprinokusį, t.y., nesaldų ir neskanų šiaip valgyti melioną. Tai visas įdomumas tame ir buvo, kad netyčia atsirado įdomi ir skani meliono sriuba :)

500 moliūgo arba meliono,
3 skiltelės česnako,
1 svogūnas,
1 l vištienos (ar kito gyvio) sultinio,
druskos, pipirų, grietinėlės.

Keptuvėje su šiek tiek aliejaus pakepinti smulkintus svogūnus kol suminkštės, bet neparuduos. Tada mesti keptuvėn smulkintus česnakus ir nulupto, išskobto moliūgo/meliono gabalėlius, pakepti dar keletą minučių. Visą tą gėrį versti į sultinį ir virti apie pusvalandį, tada blenderiu sumalti, pasūdyti, berti prieskonių, pilti grietinėlės.

Viskas iš vyšnių

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 5 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

miglė

Vyšnių salotos

1 gūžė salotų, 4 šaukštai vyšnių be kauliukų, 2-3 šaukštai kapotų lazdynų riešutų, 1 stiklinė natūralaus jogurto, 100 g švelnaus fermentinio sūrio, truputis prieskonių (druskos, cukraus, baltųjų pipirų).

Nuplautas salotas suplėšykite nedideliais gabaliukais, sudėkite į salotinę ir užpilkite jogurtu. Paskaninkite druska, cukrumi ir pipirais. Tada suberkite kubeliais supjaustytą sūrį, vyšnias ir riešutus. Viską sumaišykite.

Vyšnių sriuba su virtinukais

0,5 l vyšnių, 1 l vandens, 0,5 stiklinės cukraus, 1 stiklinė miltų, 2 kiaušiniai, truputis druskos.

Iš pusės vyšnių išimkite kauliukus. Likusias vyšnias ir kauliukus sumaigykite, sumaišykite su cukrumi, sudėkite į verdantį vandenį ir pavirkite 10 min. Iš miltų, kiaušinių, trupučio vandens ir druskos paruoškite tešlą, ją iškočiokite ir išspauskite rutuliukus. Į virtinukų vidų dėkite po vyšnią, užspauskite virtinukų kraštus. Virtinukus sudėkite į karštą vyšnių sriubą ir pavirkite dar 10 min.. Patiekite su grietine arba grietinėle.

Vyšnių šaltsriubė

350 ml raudonojo desertinio vyno, 300 g vyšnių, 100 g cukraus pudros, 200 ml raudonųjų serbentų sulčių, tarkuotos apelsino žievelės, gvazdikėlių, cinamono.

Vyšnias nuplaukite, nusausinkite ir išimkite kauliukus. Uogas smulkintuvu sutrinkite su cukrumi, cinamonu, gvazdikėliais ir žiupsneliu apelsino žievelės. Į gautą tyrę supilkite vyną ir raudonųjų serbentų sultis. Viską išmaišykite ir gerai atšaldykite. Išpilstykite į dubenėlius ir papuoškite apelsino žievele bei cukruotomis vyšniomis. Šaltibarščiai valgomi su biskvitu ar sausainiais.

Ryžių apkepas su vyšniomis

400 g ryžių, 250 g cukraus, 75 g sviesto, 2 kiaušiniai, 3 šaukštai grietinės, 2 šaukšteliai vanilinio cukraus, 200 g šviežių vyšnių be kauliukų, 6-7 šaukštai maltų džiūvėsių.

Ryžius išvirkite. Į juos įmuškite kiaušinius, supilkite ištirpintą sviestą, suberkite pusę cukraus, įdėkite grietinę ir vanilinį cukrų.Viską labai gerai išmaišykite. Vyšnias sumaišykite su likusiu cukrumi. Kepimui skirtą indą patepkite riebalais ir pabarstykite džiūvėsėliais. Tada sudėkite dalį ryžių, ant jų nuspaustas vyšnias ir vėl ryžius. Apkepo viršų pabarstykite džiūvėsėliais ir kepkite vidutinio karštumo orkaitėje. Patiekite karštą su vyšnių kisieliumi arba grietine.

Vyšnių desertas

400 g riebios varškės, 1 l vyšnių, 1 stiklinė cukraus, 0,5 l grietinės, 4-5 šaukštai želatinos, 400 g grietinėlės, 2 šaukštai cukraus, vyšnių, žalių mėtų lapelių.

Vyšnias nuplaukite, pašalinkite kauliukus ir sumalkite mėsmale. Varškę pertrinkite per tinklelį. Grietinę sumaišykite su cukrumi, varške ir vyšniomis. Įmaišykite išbrinkintą ir ištirpintą želatiną. Masę sukrėskite į žiedo formą ir palikite 1 val. šaltai. Tuomet kelioms sekundėms pamerkite į karštą vandenį ir iškrėskite ant lėkštės. Papuoškite plakta pasaldinta grietinėle, vyšniomis ir mėtų lapeliais.

Vyšnių pyragėliai

200 g šaldytos sluoksniuotos tešlos, 0,5 vyšnių be kauliukų, 1,5 stiklinės cukraus, ½ stiklinės vandens, 1 šaukštas krakmolo, 1 šaukštas citrinų sulčių. Plaktos grietinėlės su cukrumi papuošimui.

Vyšnias užpilkite cukrumi, palaikykite, kol atsiras sulčių, kaitinkite maišydami apie 5 min., supilkite vandenyje ištirpintą krakmolą ir maišydami kaitinkite, kol masė sutirštės, įpilkite citrinų sulčių. Sluoksniuotą tešlą supjaustykite gabalėliais, užtepkite vyšnių masės, iškepkite orkaitėje. Atvėsinkite, papuoškite plakta grietinėle su cukrumi.

Keksiukai su vyšniomis

Tešlai: 125 g minkšto sviesto, 100 g cukraus, 2 kiaušiniai, 25 g krakmolo, 100 g miltų, 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių.

0,5 kg vyšnių, 100 g graikinių riešutų.

Sviesto ir miltų kepimo formelėms, cukraus pudros keksiukams pabarstyti.

Sviestą išsukite su cukrumi ir kiaušiniais. Įmaišykite miltus, sumaišytus su krakmolu ir kepimo milteliais. Vyšnias nuplaukite, išimkite kauliukus. Į sviestu pateptas ir miltais pabarstytas formeles dėkite po 1,5 šaukšto tešlos, įspauskite vyšnias ir graikinius riešutus. Kepkite 200-2200 C temperatūros orkaitėje. Iškepusius keksiukus iš karto išimkite iš formelių ir pabarstykite cukraus pudra.

Marinuotos vyšnios

2 l vyšnių su koteliais, 6 kvapieji pipirai, 6 gvazdikėliai, 4 gabalėliai cinamono žievės.

Marinatui: 300 ml vandens, 50 ml 9 proc. acto, 150 g cukraus.

Į 0,5 l talpos stiklainius dėkite po 2 pipirus, gvazdikėlius ir gabalėlį cinamono žievės. Apgremžkite ir truputį patrumpinkite vyšnių kotelius, uogas sudėkite į stiklainius ir užpilkite išvirtu ir pravėsusiu marinatu. Kaitinkite 85°C temperatūroje 15 min. Sandariai uždarykite.

Vyšnios savo sultyse be cukraus

Vyšnias be kaukiukų talpiai, šiek tiek paslėgdami sudėkite į stiklainius. Kaitinkite 85°C temperatūroje 0,5 l talpos stiklainius 25 min., o 1 l – 30 min. Sandariai uždarykite. Laikykite vėsioje vietoje.

Trintos vyšnios su cukrumi

3 kg vyšnių be kauliukų.

Sirupui: 2 l vandens, 1,5 kg cukraus.

Išėmę kauliukus vyšnias pertrinkite per tinklelį. Išvirkite sirupą ir jį supilkite į sutrintas vyšnias. Šią masę pilkite į 1 l stiklainius ir pridengę dangteliais kaitinkite apie 40 min. Iš karto sandariai uždarykite.

Vyšnių uogienė

2 kg vyšnių, 2,5 kg cukraus.

Išėmę kauliukus vyšnias apibarstykite cukrumi ir palaikykite 4-6 val. Tada uogas užvirinkite ir nukėlę nuo ugnies palikite 4 val. Taip kartokite 4 kartus. Virdami paskutinį kartą nugraibykite putas. Karštą uogienę supilstykite į stiklainius ir sandariai uždarykite.

Vyšnių uogienė su aviečių sultimis

4 l vyšnių be kauliukų, 2 l aviečių sulčių, 1,5 stiklinės vandens, 2 kg cukraus.

Iš sulčių, vandens ir cukraus išvirkite sirupą. Suberkite vyšnias ir virkite, kol vyšnios taps skaidrios ir blizgančios. Karštą uogienę supilstykite į stiklainius ir sandariai uždarykite.

Vyšnios meduje

1 kg vyšnių be kauliukų, 200 g medaus.

Išėmę kauliukus vyšnias sudėkite į paruoštus stiklainius ir užpilkite truputį pašildytu suskystėjusiu medumi. Kaitinkite 90°C temperatūroje apie 20 min. Tuoj pat sandariai uždarykite.

Vyšnių uogienė su graikiniais riešutais ir medumi

1 kg vyšnių be kauliukų, 1 kg medaus, 1 stiklinė graikinių riešutų branduolių, 1 stiklinė vandens.

Pakaitinkite vandenį ir medų. Suberkite vyšnias ir virkite ant nedidelės ugnies, kol uogos nugrims į dugną. Baigdami virti suberkite riešutus. Uogienę išpilstykite į stiklainius ir uždarykite.

Vyšnių kompotas

3 kg vyšnių, 700 g cukraus, 2 l vandens.

Nuplautas vyšnias suberkite į stiklainius. Iš vandens ir cukraus išvirkite sirupą ir užpilkite jį ant vyšnių. Kaitinkite 1 l talpos stiklainius 85°C temperatūroje 25 min. Sandariai uždarykite.

ŠALTINIS -„Savaitė“

APIE SULTINIUS

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 7 , reitingas: 4.57 iš 5)
Loading...

migle
  Po ilgesnės pertraukos  svečiavusi “pas Giedrių” svetainėje ir jums patariu  🙂 -nenuobodžių naujienų pas jį yra.Tad permetu  jo naudingus patarimus apie sultinius.

http://giedrius-v.livejournal.com
Sultinių yra daug ir pačių įvairiausių. Kai kurie iš jų išverda per pusvalandį, kai kuriuos reikėtų virti 6-8 valandas ir ilgiau. Iš ko juos virti, irgi labai platus spektras. Pamėginsiu bent truputį apžvelgti šią temą.

Beveik visi kulinarijos vadovėliai prasideda nuo sultinių virimo, vėliau pamažu sukant kalbą link sriubų, na o toliau jau išplaukiant į gilesnius ir sudėtingesnius vandenis. Įsisavinus keletą nesudėtingų virimo būdų, galėsime ne tik kad mėgautis kvapnia sriuba, bet tuo pačiu ir virtuvėje bus mažiau maisto išmetama: suvirti į sultinį galima praktiškai visas mėsos atraižas, kauliukus ir kremzles.

Ilgai galvojau, kaip pateikti tuos sultinių virimo būdus, ir visgi nusprendžiau, jog paprasčiausia būtų tiesiog pateikti pavyzdžių su komentarais, o ten jau matysis visi panašumai ir skirtumai.

  • Vištienos sultinys

 Taigi, vienas elementariausių sultinių būtų vištienos. Jį galima virti ir iš visos vištos; anksčiau, kuomet parduotuvėse būdavo tik mėlynosios veislės vištos, nesunkiai atskiriamos iš tipiškų pamėlusių galūnių, jas vartoti buvo galima tik taip išvirus ( antra vertus, būtent iš tokių, senesnių vištų sultiniai būdavo patys skaniausi). Dabar gi parduotuvėse daugiausia vien tik broileriniai viščiukai. Galima virti sultinį ir iš viso viščiuko, ypač, kuomet norima gauti sodresnį ir maistingesnį sultinį, tarkim, jėgų atstatymui po ilgo ir sudėtingo šventimo. Kiek praktiškiau būtų kiekvieną kartą, nupjausčius mėsą nuo broilerio, karkasą ir atlikusias nuoraižas, sparniukų galus ir kt. kaulus sumesti į maišelį ir užšaldyti kameroje. Kuomet prisikaupia dviejų vištų komplektai, juos virti kartu.

Arba kitas, paprastesnis variantas – turguje paimti broilerių nugarėlių, jas šiuo metu parduoda po 3-3,5 lito už kg.

Karkasus, iš kurių virsime sultinį, sukapojame į kelias dalis, kad mažiau užimtų vietos puode. Užpilame vandeniu taip, kad apsemtų. Vandens kiekis gali keistis, bet optimaliausia – nuo tokio, kai vos apsemia, iki tiek, kad būtų pakilęs virš verdamų dalių maždaug puse esamų dalių aukščio. Tarkim, jeigu karkasai užima kažkur pusę puodo, vandens pilti maksimum iki 3/4 puodo aukščio. Įpylus per daug sultinys bus silpnas ir neteiks tiek malonumo valgant. Nors, aišku, visi skirtingai mėgsta.

Statome puodą ant ugnies, kaitiname. Truputį likus iki užvirimo į paviršių ims kilti pilkos putos. Palaukiame, kol jų prisikaups ir kol jos sukibs į didesnes “saleles”, tuomet atsargiai jas nuimame šaukštu.

Kai užvirs, ugnį sumažiname iki minimumo, kad vandens paviršius vos krutėtų. Įmetame stambiai supjaustytas morkas, svogūnus, saliero šaknis čia labai tinka irgi. Kiek dėti? Pagal tai, kiek mėsos, na ir, žinoma, pagal savo pačių pomėgius. Aš aštuonių litrų puodui dedu maždaug porą vaikiško kumštuko dydžio svogūnų, didelę morką, ketvirtį saliero gumbo. Įmetame prieskonių – lauro lapelį, paprastų pipirų grūdelių keliolika, keletą kvapiųjų, du-tris gvazdikėlius.

Galima padaryti ir tokį “fintą”: svogūno pusikės nepjaustyti, o tiesiog įbesti tiesiai į svogūną tuos du-tris gvazdikėlius, truputį įpjauti svogūną iš viršaus ir į įpjovą įkišti lauro lapą. Įberkite truputį druskos, mažą žiupsnelį, kad būtų toli gražu iki pilno reikiamo druskos kiekio.

Gerai sureguliuojame ugnį, puodą uždengiame, palikdami nedidelį plyšelį, ir verdame. Taip, tai paprasta. Reikia tik karts nuo karto žvilgtelėti, ar neįsismarkavo virimas, turi vos vos burbuliuoti. Daugiau jokios priežiūros nereikia. Jeigu netyčia pražiopsojote ir prasidėjo stiprus virimas, tiesiog primažinkite ugnį, įpilkite verdančio vandens iki pirminio lygio, ir virkite toliau.

Kažkur po pusantros valandos sultinys jau kvepės maždaug taip, kaip turėtų, bet skanesnis jis bus, jeigu leisite jam pavirti bent 3-4 valandas, kad kaip reikiant ištirptų vištienos kremzlės ir sultinys įgautų daugiau “konkretumo” ar “sotumo”.

Jeigu manote, jog neturite laiko stovėti prie dujinės ir virti kažkokią nelaimingą sriubą kelias valandas, pažvelkite į tai kitaip: savaitgalį, iš karto po pusryčių, užstatote jį virti ir užsiimate kuo tik norite. Taip, praktiškai nieko neprižiūrint, pietums jau turėsite puikios sriubos.

Kai išvirs, gautą sultinį nukoškite per sietelį, galima ir per merlę. Atsargiai nugriebkite riebalus nuo paviršiaus, arba palikite per naktį šaltai, kad jie sustingtų ir pabaltuotų. Jeigu norite, galite nukrapštyti mėsą nuo likusių kaulų, bet ji bus suvirusi ir sausa, visas savo maistingas medžiagas atidavusi sultiniui. Ir visgi, permalus ją per mėsmalę, pridėjus prieskonių, ją galima suvynioti į kokius nors blynelius ar panašiai, jeigu jau labai norisi. Jeigu norite maistingesnės mėsos, ją reikėtų nukrapštyti pavirus kokią valandą, o likusius kaulus ir kremzles sudėti atgal į sultinį ir pabaigti virti.
 

  • Keptos vištienos sultinys

Čia bus kiek kitoks principas. Šis sultinys verdamas vien tik iš vištos kaulų, likusių nuo keptos vištos. Vištos mėsą nupjaustėte, suvalgėte, liko karkasas, ką su juo daryti? Vėlgi, nemesti, o išsaugoti, o kai prisikaups daugiau, sukapoti, sumesti į puodą, įdėti čiobrelių (aš kartais vištą kepu į vidų prikimšdamas įvairių žolių ar tiesiog šiaip šviežių čiobrelių, tuomet galima sudėti tuos pačius, su kuriais kepė). Toliau – analogiškai, kaip ankstesniame recepte, dedame morkų, svogūnų, salierų, kuriuos galima prieš tai pakepinti keptuvėje ant stiprios ugnies, kol paruduos. Prieskonių galima mažiau, nes višta kepama jau buvo prieskoninta. Virti irgi galima kiek trumpiau, kokias dvi-tris valandas. Gausis tamsesnis vištienos sultinys, kiek silpnesnio skonio, tačiau kitoks, nei iš šviežios vištienos. Puikiai tiks sriubai, kai įprastinis vištienos sultinys atsibosta, ir tuo pačiu sunaudojami likę nuo keptos vištos kaulai.

.Analogiškus sultinius (paprastą baltąjį ir rudąjį ) galima virti ir iš kalakuto kaulų.

  • Rudasis veršienos sultinys

Veršienos kaulai turi daug kremzlių, kurios verdamos sultiniui atiduoda savo želatiną. Dėl tos priežasties veršienos sultiniai lengvai stingsta į drebučius, o

sriubos ar kt patiekalai, pagaminti su juo, būna labai sotūs. Šalyse, kuriose nevalgo kiaulienos, vietinį šaltienos atitikmenį verda būtent iš veršienos kaulų ir kojų.

Veršienos kaulai turi daug kremzlių, kurios verdamos sultiniui atiduoda savo želatiną. Dėl tos priežasties veršienos sultiniai lengvai stingsta į drebučius, o sriubos ar kt. patiekalai, pagaminti su juo, būna labai sotūs. Šalyse, kuriose nevalgo kiaulienos, vietinį šaltienos atitikmenį verda būtent iš veršienos kaulų ir kojų.Šis sultinys paprastai verdamas iš veršienos kaulų, pridedant vieną-kitą gabalėlį mėsos. Mėsininkai turguje paprastai perkant kaulus įmeta ir porą-trejetą mėsingesnių kremzlių už kaulų kainą. Kaina šiuo metu – apie 2-2,5Lt už kg.

Kaulus sudedame į aliejumi suteptą skardą ir kišame į stipriai įkaitintą orkaitę. Kaulai turi paskrusti ir imti kvepėti. Taip pat, juos perkant reikėtų paprašyti, kad mėsininkas juos suskaldytų į nedidelius, kokių 7-10cm ilgio gabalėlius, tuomet prie skonio prisidės ir kaulų smegenys. Maždaug praėjus pusvalandžiui žvilgtelim, kaip jie ten kepa, apverčiame juos ant kitos pusės, pakepame dar kokį ketvirtį valandos. Žiūrėkite pagal situaciją. Jų sudeginti nereikia, bet jie turėtų paruduoti .Turėjau svogūno pusikę, atlikusią nuo kito patiekalo, įmečiau ir ją kepti..

Su daržovėmis galima pasielgti dvejopai. Jas galima supjaustyti stambiais gabalais ir dėti kartu su kaulais, kad kartu apkeptų, arba apkepinti jas atskirai ir dėti į sultinį jau prieš pat pabaigą. Dviems kilogramams kaulų – apie pora svogūnų, didelė morka, ketvirtis stambaus saliero gumbo, ar pusė, jeigu mažesnis.

Imant tiksliau, reikia maždaug po 100gr morkų ir salierų, ir 200gr svogūnų. Jeigu turite atlikusios nuo salotų porų žaliosios dalies, jas irgi galima sumesti dabar, pradedant virti.

Užpilame vandeniu, kad kaulus apsemtų, duodame užvirti. Putų bus, bet labai nedaug, jos paprastai sukepa ir po to verdant nebeišsiskiria taip gausiai.

Nugriebiame putas. Skardą, kurioje kepė kaulai, įkaitiname, užpilame vandeniu, ir nugremžiame visus prikepusius gabalėlius, kol dugnas bus švarus. Viską pilame kartu į puodą su sultiniu.

Šį sultinį reikėtų virti mažiausiai 5-6 valandas. Optimaliausias variantas – palikti virti per naktį, kokias 8 val, bet tik tuo atveju, jeigu pasitikite savo virykle, nes palikta silpna ugnis senesnėse dujinėse turi tendenciją užgesti.

Likus valandai iki planuojamos virimo pabaigos, sudedame pakepintas daržoves (jeigu jų dar nesudėjome), keliolika juodųjų pipirų grūdelių, keletą kvapiųjų, lauro lapų porą, tris-keturis gvazdikėlius. Taip pat kelias šakeles šviežio čiobrelio, kartu su petražolių stiebeliais, jeigu tokių turite, ar pačiomis petražolėmis. Perkošiame, ir t.t. kaip ankstesniame recepte.
Jautienos sultinys
Jis paprastai verdamas iš jautienos mėsos. Jeigu norite, kad virta mėsa būtų geresnio skonio, dėkite ją į verdantį vandenį. Jeigu labiau domina pats sultinys – dėkite į šaltą ir užvirinkite iš lėto. Daržovės, prieskoniai – analogiškai kaip aukščiau. Dažnai lietuvių virtuvėje šis sultinys verdamas kartu su sriuba, t.y. pradedama virti mėsa, išverdama maždaug iki pusės, tuomet sudedamos daržovės ir baigiamos virti kartu su mėsa, kuri pabaigoje išimama. Taip, be abejo, greičiau ir patogiau, tačiau taip išvirto sultinio jau nebepavyks nuskaidrinti (žr. žemiau). Mėsa paprastai išverda, priklausomai nuo gabalo dydžio, per dvi-tris valandas, arba greičiau, jeigu bus supjaustyta mažais gabalėliais. Galima taip pat virti sultinį ir iš faršo, tuomes jis išverda per kažkur pusvalandį. (Tokį “faršinį” sultinį paprastai verda ligoniams, kurių organizmas atmeta kitokį maistą.)

  • Kiaulienos sultinys

Virti analogiškai, kaip veršienos, tik prie prieskonių gerai dar tinka kmynai, anyžių sėklos ar žvaigždinis anyžius, cinamono lazdelė, česnakai, garstyčių grūdeliai. Šis sultinys gerai tinka sriuboms iš žirnių ar pupelių.

  •  Antienos – žąsienos ir jų kaulų sultinys

Šiuos kaulus galima interpretuoti kaip kiaulienos, jiems tinka tie patys prieskoniai.Šiuos kaulus galima interpretuoti kaip kiaulienos, jiems tinka tie patys prieskoniai.
Šaltiena kaip atskira kiaulienos sultinio rūšis

Verdama iš kiaulės kojų, galvų, ausų, odos gabalų, kumpio galų (galima ir rūkytų, dar skaniau). Verdama analogiškai, kaip veršienos sultinys, tik nekepinama, ir verdama ilgai, kokias 6-8 valandas, kol iš kojų lengvai atsiskiria kaulai.

  • Žvėrienos kaulų sultinys

Vėlgi, analogiškai kaip veršienos kaulų sultiniui, iš prieskonių akcentą gerai daryti į čiobrelių pusę, pridedant kadagio uogų.

 

  • Rudasis avienos sultinys

Virti panašiai, kaip veršienos. Iš prieskonių – kadagių uogos, mėtų kotukai, kuminas (arba tie patys kmynai, jie irgi tinka, nors ir kitaip), rozmarinas.

  • Daržovių sultinys

Paimti apytiksliai vienodais kiekiais svogūnų, porų, salierų stiebų, kopūstų, morkų, pomidorų, keletą česnako skiltelių, apkepinti viską aliejuje ir užpylus vandeniu virti apie gerą pusvalandį( nebūtinai būtent šitas daržoves, galima kombinaciją). Apkepinti galima tik truputį, kad suminkštėtų, arba kaip reikiant, kad paskrustų. Abiem atvejais bus skirtingas skonis. Iš prieskonių, kuriuos reikia sudėti pačioje pradžioje: jeigu yra, gerai tinka petražolių stiebai, taip pat traiškyti pipirų grūdeliai, lauro lapas, pankolių sėklos arba čiobreliai. Vėlgi, galima parinkti pagal skonį.Paimti apytiksliai vienodais kiekiais svogūnų, porų, salierų stiebų, kopūstų, morkų, pomidorų, keletą česnako skiltelių, apkepinti viską aliejuje ir užpylus vandeniu virti apie gerą pusvalandį( nebūtinai būtent šitas daržoves, galima kombinaciją). Apkepinti galima tik truputį, kad suminkštėtų, arba kaip reikiant, kad paskrustų. Abiem atvejais bus skirtingas skonis. Iš prieskonių, kuriuos reikia sudėti pačioje pradžioje: jeigu yra, gerai tinka petražolių stiebai, taip pat traiškyti pipirų grūdeliai, lauro lapas, pankolių sėklos arba čiobreliai. Vėlgi, galima parinkti pagal skonį.
Greitasis sultinys(Court bouillon, pažodžiui “trumpasis sultinys”)
Jis dažnai naudojamas išvirti žuvį (netgi ne išvirti, nes sultinys gaminimo metu neverda, o pakyla tik iki kokių 70-80 laipsnių, žodžiu, jis turi nevirti, o tik stipriai garuoti). Jam imama vandens, įpilama truputį balto vyno acto, nedaug, santykiu maždaug 20:1, kad tik truputį jaustųsi rūgštumo. Galima ir vyno vietoj acto, tada jo kiek daugiau. Beriama smulkiai pjaustytų morkų ir svogūnų, maždaug lygiomis dalimis, ir nemažai, negailint, kad penkiems litrams būtų kokie 700-800gr daržovių, pora lauro lapų, čiobrelių, petražolių stiebų. Paverdama viskas nepilną valandą, tuomet įberiama nedidelė saujelė pipirų grūdelių ir dar pavirinama apie dešimt minučių, kad imtų kvepėti. Tokiame sultinyje-marinate labai skanu išvirti, tarkim, lydeką, supjaustytą gabalėliais ir iš pradžių palaikius pasūdytą. O pateikti lydeką, tarkim, su beurre noisette, “riešutiniu sviestu”, kas iš esmės yra viso labo tik sviestas, padegintas, kol paruduos, ir tuomet į jį įberiamos kapotos petražolės, kurios irgi pakepinamos iki traškumo, ir truputį pipirų, druskos ir citrinos sulčių.

Tai toli gražu ne visi variantai. Galima, pvz, veršienos sultinį virti ir iš mėsos, ne tik iš kaulų. Galima ir maišyti įvairias mėsos rūšis, kiekvieną kartą išgaunant skirtingą skonį. Tarkim, neretai verdant sultinį senesnėse knygose randu: paimkite 5kg jautienos, veršienos mentę, dvi vištas, porą putpelių ir kiškį. Ar kažką panašaus. Taip kad taisyklių praktiškai nėra, svarbiausia – lėtas ir ilgas virimas, plius prieskoniai ir aromatinės daržovės, parinkti pagal konkrečią situaciją.

  • Sultinio nuskaidrinimas

Kartais norima, kad sultinys liktų tokio pat skonio, tačiau taptų skaidrus. Tai reikalinga, tarkim, gaminant šaltieną ar drebučius, arba verdant konsome – nuskaidrinto sultinio sriubą.

Paprasčiausias būdas nuskaidrinti – neleisti, kad susidrumzlintų. Virti labai nestipriai, kad paviršiuje tik karts nuo karto iškiltų burbuliukas.

Jeigu visgi susidrumstė – ne bėda. Imame kiaušinio baltymų, maždaug vienas baltymas litrui sultinio. Baltymus lengvai suplakame su trupučiu vandens, kad atsirastų truputį putų, o patys baltymai suskystėtų, nebesitemptų kaip snargliai. Sultinį atvėsiname, iki maksimum 40-50 laipsnių temperatūros, ir šluotele gerai įmaišome baltymus. Galima kartu su baltymais įmesti ir sutraiškytus kiaušinių lukštus, nuo jų geriau susiriša baltymai. Tuomet lėtai keliame temperatūrą, vis pamaišydami, kol paviršiuje pasirodys pirmosios baltymų kruopelės. Kai jos pasirodo, nebemaišome, toliau verdame, kol užvirs. Baltymai pamažu susitrauks ir iškils į paviršių, sudarydami “kepurę”. Joje galima padaryti porą skylių ir stebėti, kaip verda. Pavirus ant vidutinės ugnies kokias 10-15 minučių, ugnį išjungiame, kepurę atsargiai nustumiame į šoną, ir samčiu iš atsivėrusio plyšio semiame skaidrų sultinį, kurį pilame į indą per merlę, kuri sugaudys netyčia patekusias baltymų kruopeles.

  • Sultinio išlaikymas ilgą laiką

Sultinio galima prisivirti ir daugiau, ir užšaldyti kameroje. Jis puikiai išsilaiko, ir jūs bet kada turėsite naminio sultinio, galėsite pamiršti visus tuos sauso sultinio kubelius. Jeigu vieta šaldytuvo kameroje ribota, sultinį galima nuvirti, kol liks tik pusė ar net tik trečdalis buvusio tūrio (atsargiai ir maišant, kad nepridegtų prie dugno), iki kone sirupo konsistencijos, tuomet atšaldyti, išpilstyti į formeles ledukams, užšaldyti ir, subėrus į maišelį, laikyti kameroje.

Tokiu būdu galima tiesiog išsitraukti keletą ledukų kubelių, juos atskiesti vandeniu, ir turėsime porciją sultinio padažui, arba didesnį kiekį – sriubai. O kai kuriems padažams, tarkim, ispaniškajam, reikia būtent tokio nuvirto iki tirštumo veršienos sultinio – demi glace arba glace.

  • Ką daryti su išvirtu sultiniu

Elementariausias būdas – išvirti jame truputį ryžių ar smulkių makaronų ir valgyti, užsikandant duona ar bandele. O daugiau – laisvė fantazijai. Gerai išvirtą skanų sultinį sugadinti sunku. Pasūdykite jį. Pridėkite į jį mėgstamų daržovių, žirnių, pupelių, grybų. Sutirštinkite jį miltais, ar permalkite dalį daržovių blenderyje. Atskieskite pienu. (nebūtinai visa tai vienu metu, čia tik pavyzdžiai). Kuomet kepate vištą ar didesnį mėsos gabalą, neišpilkite išsiskyrusių riebalų, pakepinkite juose truputį miltų ir gautu mišiniu sutirštinkite sriubą, bus dar didesnis skonio efektas (iš pradžių į miltus pilti sultinį po truputį, kol gausis košė be gumuliukų, o tuomet atskiesti rimčiau ir užvirinti). Pabaigoje pabarstykite šviežiomis petražolėmis, krapais, kalendra, svogūnų laiškais ar kapotais laiškiniais česnakais. Įmalkite truputį pipirų. Čia nereikia receptų, tiesiog žiūrėkite, ką turite po ranka ar šaldytuve. Ir praktiškai kiekvienu atveju gausite skanią maistingą sriubą.
Taip pat, gamindami troškinius, vietoj vandens įpilkite sultinio. Skonis iš esmės pasikeis į gerąją pusę.

Dilgėlių sriuba

ne kas...būna ir geriau...normaliai.neblogai!puiku! (balsavo 3 , reitingas: 5.00 iš 5)
Loading...

Virjes

Prisirenku kaimuke dilgėlių ( būtinai su pirštinėmis, kitaip  -kanda :lol:). Renku nedidukes, mažesnes nei sprindžio. Tada nuplaunu ir užplikinu karštu vandeniu. Kai truputuką pastovi, išimu, truputį nuspaudžiu, supjaustau ir -sriubon.  O pačios sriubikės ingridientai – kaip rūgštynių + privaloma su kaulu ir dar kiaulienos . Išvirus dedu lėkštėn kietai virto kiaušinio ir grietinės. Spalva būna ne kaip rūgštynių- rusva, o gražiai žalia.

Puslapiai: Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis


visos teisės saugomos © 2006-2011